Gruodžio 13-ąją yra minima Šv. Liucijos diena, kuri siejama su šviesos sugrįžimo laukimu. Šventės proga nuo gruodžio 11 iki vasario 1 d. veiks VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) profesoriaus, medijų menininko dr. Remigijaus Venckaus tapybos paroda „Spalva ir šviesa“, kuri bus eksponuojama Trakų istorijos muziejaus Meno, kultūros ir laisvalaikio bokšte.

„Naująja savo paroda tęsiu dar 2024 m. pradėtą parodų ciklą „Laisvė ir atsitiktinumas“. Simboliška, kad tiek visas ciklas, tiek ši paroda dar kartą suaktyvina vilties, šviesios ateities troškimo ir kovos už laisvę diskursą. Dabar tai ypač aktualu, nes savo valstybės laisvę patiriame kaip labai trapią gėlelę ir regime Ukrainą kovojančią už savo išlikimą. Todėl mane aplankytų neapsakomas džiaugsmas jei atvykdami į atidarymą (ar vėliau lankydami parodą) pagarbą man išreikštumėte ne dovanodami gėles, o aukodami „Blue/Yellow“ organizacijai“, – sako profesorius dr. R. Venckus.

Dr. R. Venckus yra žinomas kaip tarpdalykinio meno praktikas. Jį domina videomeno kūryba, eksperimentinė fotografija, kompiuterinė grafika ir dizainas, tapyba akrilu ir skaitmeniniais įrankiais. Ilgametė patirtis lemia unikalų menininko požiūrį į tapybą. Paveikslo formavimo procesą Venckus suvokia panašiai kaip medijų meno praktiką, kur akivaizdžiai pastebimas eksperimentinis spalvos redagavimas drobės paviršiuje, potėpių sluoksniavimas bei jungtis su grafinėmis linijomis. Šiuo atveju tapybą jis traktuoja kaip montažui skirtą erdvę.

Prasminga mėgautis dr. R. Venckaus paveikslais per Liucijos dieną, nes ryškiais spalvos kontrastais išsiskiriančios drobės, tarytum, suaktyvina žiūrovą. Paveikslai tampa orientyru vizualiniame tamsos (nežinios ir atsitiktinumo) lauke, o šviesa atsiveria kaip laisvės, improvizacijos, naujo žvilgsnio ir viltingos ateities metafora.

Tapyba mums byloja apie tai, kad meno kūriniai gali būti suvokiami ne vien tik kaip aktyvūs žmogaus sukurtos tikrovės elementai (keliantys kritinius klausimus ir provokuojantys giliai patirti pasaulį), bet ir kaip kvietimas mėgautis reginiu. Pasitelkdamas šviesą ir ekspresiją dr. R. Venckus grindžia laisvės diskursą bei propaguoja žiūrovo vaizduotės išlaisvinimą nuo politinės tikrovės iki individualios patirties refleksijų. Todėl abstrakcija, nulemta meistriškais formos žaidimais ir intuityvia tikrovės perrašymo strategija, virta dabarties jausenų barometru.

Dr. R. Venckaus tapyba nėra reguliuojama išankstinio siužeto ir tradicijos. Paveiksluose akivaizdus eksperimentas. Dinamika, improvizacijos šėlsmas, netikėtas provokuojantis koloritas formuoja neapibrėžto laiko ir erdvės pojūtį. Atrodo, kad vizualinis pasakojimas tęsiasi gerokai plačiau ir toliau nei mūsų žvilgsnį bando sukoncentruoti drobė. Naratyvą, objekto (ar subjekto) atvaizdą keičia ekspresyvi paveikslų (anti)sistema, leidžianti vaizdą suvokti kaip teksto rašymą potėpiu ir spalva.

Parodos kuratorius prof. dr. Rimantas Plungė pastebi, kad menininko tapyboje esantis spalvinių laukų kontrastas lemia ir konfliktą, ir dialogą: dideli, lygiai tapyti plokštumų masyvai įsitraukia į komunikaciją su smulkiomis grafiškomis detalėmis. Mūsų žvilgsnis akimirksniu keliauja nuo lakoniškų prie kontrastingų laukų. Forma verčia įsižiūrėjus į drobę patirti žvilgsnio malonumą bei Venckaus plėtojamą tapybos procesą apibūdinti kaip malonumo mechanizmą, puikiai suvienijantį intymų patyrimą ir meditaciją.

Ekspresija ne tik provokuoja, bet ir sukuria žvilgsnio klaidžiojimo drobės paviršiuje begalines trajektorijas, kur spalvos laukai buriami į dvi stovyklas. Pirmoji stovykla – tai aiškūs kontrastingi, vieningi ryškaus kolorito plotai. Antroji stovykla – tai šešėlinės plokštumos, sudarytos iš tankesnių teptuko linijų, grafinio piešinio elementų. Šešėlinėse plokštumose dominuoja nepaklusnus teptukas, kuris stiprindamas semantinę įtampą šviesą paverčia ne tik koloristiniu, bet ir konceptualiu reiškiniu.

Dr. Remigijus Venckus Lietuvos kultūros lauke yra žinomas kaip menotyrininkas ir kuratorius, besigilinantis į Lietuvos meno ypatumus. Jo žvilgsnis aprėpia videomeno, fotografijos, tapybos ir grafikos tarpdiscipliniškumo klausimus. Sukaupta patirtimi jis dalinasi su savo studentais jau daugiau nei dvidešimt metų.

Nuo 2023 m. menininkas drąsiai brenda į tapybos kūrybinį lauką. Ilgametėje fotografijos kūryboje galime pastebėti nuosekliai ir vieningai plėtojamą meninę raišką. Tapyboje autorius yra kitoks. Jis eksperimentuoja, ieško naujų raiškos priemonių. R. Venckus yra atviras besikeičiančios kultūrinės, socialinės realybės refleksijoms. Drobėse savitai atsispindi asmeninės gyvenimo patirtys ir transformacijos.

„Nors tapyba ir yra spalvų menas, dr. R. Venckaus kūriniuose galime aptikti kiek netikėtą, gausią tapybinę įvairovę. Autorius dažnai pasitelkia lauko tapybos interpretacijas. Jo tapyba yra tiksli, net lakoniška išplėtota raiškos priemonių atžvilgiu. Kūriniai visada intriguoja. Kai kurios drobės žiūrovui pirmiausiai daro poveikį dideliais, gan lygiai tapytais spalvos laukais. Labiau įsižiūrėjus akis pradeda mėgautis smulkiomis, lyg nereikšmingomis, bet labai iškalbingomis, kontrastuojančiomis grafinėmis kūrinio detalėmis.

Analizuodamas kūrėjo drobes neatsitiktinai taikau žodžių junginį spalvinis laukas. Jo tapybos kūriniai labai dažnai atrodo kaip magiški žemėlapiai – tokie pažįstami, lyg autoriaus perdaryti urbanistinių struktūrų atspindžiai. Taigi, spalvinių laukų žaismas, paveikslo emocinis krūvis lyg veda žvilgsnį smulkių, dažnai grafiškų kūrinio elementų link. Jie suponuoja ne tik autoriaus meninę raišką, bet ir mus intriguoja pradinio motyvo paieškoms. Toks tapybos kūrinių konstravimas suteikia žiūrovui daugiasluoksnes intelektualines ir estetines patirtis“, – sako parodos kuratorius prof. dr. R. Plungė.

Anot jo, naujausi dr. R. Venckaus paveikslai mums rodo, kad autorius atsitraukia nuo griežtų, lyg protu struktūruotų spalvinių laukų dermės ir veda mus link netikėtų, gamtos plastikos padiktuotų motyvų. Jie kitokie, netikėti. Nors jie ir atrodo lyg interpretuojantys Secesijos meno tradiciją, tačiau išlieka diktuojami peizažinės aplinkos potyrio realybės ir jautriai interpretuoti paties autoriaus.
 
„Galime pastebėti, jog kartais dr. R. Venckaus sumanymai nebetalpina spalvinių potyrių interpretacijose. Paveikslai apauga grafikos elementais ir taip sufleruoja, kad grafinė raiška jam (autoriui) yra nesvetima. Kai kurios drobės pralaužia tradicinį tapybos suvokimą, įvelia žiūrovus į naujus intriguojančius grafinius sluoksnius. Kūriniai lyg pradeda klausti – ar pati tapyba yra pasiruošusi dabarties transformacijoms, kai mašininis mokymasis (dirbtinis intelektas) kėsinasi į jos pačios egzistavimą. Nebūtinai autoriaus kūryba atsako į gilias, egzistencines spalvos žaismo likimo interpretacijas, nebūtinai naujai aptinkama autoriaus raiška pateikia atsakymus apie tai kokia turi būti tapyba, kokios transformacijos jos laukia ateityje, bet aišku viena – kūriniai tikrai mus įtraukia į netikėtus vizualinės realybės potyrius. Nauja, gaivu, šviežia, kiek netikėta, intelektualu, estetiška ir tikrai įdomu – tiek galima pasakyti apie naujausią dr. R. Venckaus parodą ir pakviesti įspūdingiems potyriams“, – įspūdžiais dalijasi prof. dr. R. Plungė.

VILNIUS TECH FMF profesoriaus dr. R. Venckaus paveikslus galima apžiūrėti Trakų istorijos muziejaus Meno, kultūros ir laisvalaikio bokšte (Kęstučio g. 4, Trakai). Gruodžio 17 d. 17 val. kviečiame parodos erdvėje dar kartą susitikti su menininku ir pasiklausyti jo viešos paskaitos apie abstraktųjį meną.