Transporto ir logistikos sektorius sudaro apie 10 proc. Lietuvos BVP, o jame dirba per 171 tūkst. inžinerijos specialistų. Tačiau spartėjanti skaitmenizacija ir technologiniai pokyčiai iš esmės keičia rinkos poreikius ir didina kvalifikuotų specialistų paklausą. Ekspertai analizuoja, kokia kryptimi juda sektoriaus skaitmenizacija, kokių kompetencijų labiausiai reikia ir kas gali padėti, norint įgyti ar kelti kvalifikaciją.

Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, Transporto inovacijų asociacijos direktorė, pasakoja, kad logistikos sektoriui pastaraisiais metais daug įtakos turėjo geopolitiniai poslinkiai, skaitmeninės prekybos augimas ir technologijų pažanga.

„COVID-19 pandemija bei geopolitiniai iššūkiai sukėlė tiekimo grandinių sutrikimus, vėlavimus ir didesnes išlaidas. Elektroninės prekybos plėtra padidino logistikos paslaugų paklausą, todėl tapo būtina optimizuoti tiekimo grandines ir paskutinės mylios pristatymą. Augant vartotojų lūkesčiams, logistikos tinklai tapo sudėtingesni, o įmonės pradėjo diegti tvarias ir pažangias praktikas“, – apžvelgia ji.

Anot R. Andziukevičiūtės-Buzės, verslas vis dažniau pasitelkia automatizaciją, skaitmenizaciją ir dirbtinį intelektą, siekdamas didinti veiklos efektyvumą, sumažinti klaidų tikimybę ir optimizuoti procesus. Be to, tokios technologijos keičia transporto logistiką, leisdamos realiuoju laiku sekti bei pristatyti krovinius, optimizuoti maršrutus, suskaičiuoti išmetamą CO2 emisijų kiekį, ir tiksliau prognozuoti paklausą.

Naujos kartos sprendimai

Tautvydas Sviklas, įvairios paskirties transporto priemones gaminančios ir projektuojančios UAB „Tukada“ įkūrėjas ir direktorius, sako, kad modernios transporto priemonių gamybos jau neįmanoma įsivaizduoti be pažangių skaitmeninių technologijų. „Tukada“ diegia inovatyvius sprendimus kiekviename gamybos etape – nuo projektavimo iki galutinio įrangos montavimo.


„Mūsų inžinieriai naudoja tokias programas kaip „SolidWorks“, „Fusion 360” bei skaitmeninius įrankius, skirtus 3D skenavimui ir 3D spausdinimui, kurie leidžia pasiekti maksimalų tikslumą, kuriant nestandartinius sprendimus“, – dalijasi pašnekovas.

Viena didžiausių bendrovės inovacijų –  išmanusis elektronikos integravimo valdiklis. T. Sviklas jį vadina transporto priemonės „smegenimis”, tampančiomis tiltu tarp bazinio automobilio gamintojo elektronikos ir papildomai montuojamos įrangos. Jis užtikrina, kad visa papildoma įranga – švyturėliai, sirenos, vidaus ir lauko apšvietimas, šildymo bei vėsinimo sistemos, durų užraktai, sekimo ir filmavimo įranga – veiktų darniai ir neperkrautų transporto priemonės elektros sistemos.

Vadovas pateikia pavyzdį, kai valdiklį turintis policijos reagavimo automobilis pateko į avariją ir kilo ginčas dėl švyturėlių naudojimo: nors pareigūnų transporto priemonė važiavo su įjungtais švyturėliais, kito automobilio vairuotojas tvirtino priešingai.

„Valdiklis leido peržiūrėti tikslius duomenis – kada buvo įjungti švyturėliai, kiek laiko jie veikė ir kokios tuo metu buvo elektros sąnaudos. Informacija tapo svarbiu įrodymu byloje ir aiškiai parodė, kaip technologija gali ne tik optimizuoti darbą, bet ir tapti kritiniu įrankiu, ginant teisingumą“, – kalba T. Sviklas.


Kiekviena naujovė, anot jo, reikalauja ne tik kūrybiškumo, bet ir ilgo testavimo proceso.

„Laboratorijoje skiriame daugybę valandų kiekvieno naujo sprendimo kūrimui: nuo pirminio prototipo iki galutinio produkto. Atliekame elektros suderinamumo bandymus, realaus naudojimo testus, tikriname, kaip įranga veikia įvairiomis ekstremaliomis sąlygomis. Didžiausias iššūkis – ne tik sukurti, bet ir nuolat tobulinti sprendimus, kurie palengvintų mūsų klientų darbą – nesvarbu, ar tai būtų kurjeris, ar „Aro“ išminuotojas“, – sako „Tukados“ vadovas.

Koja kojon su inovacijomis

Profesorius dr. Olegas Prentkovskis, VILNIUS TECH universiteto Transporto inžinerijos fakulteto dekanas, pasakoja, kad akademinė bendruomenė taip pat privalo būti skaitmenizacijos ir inovacijų priešakyje. VILNIUS TECH nuolat bendradarbiauja su verslu, valstybinėmis institucijomis, tarptautiniais partneriais, ir aktyviai prisideda prie skaitmeninių sprendimų plėtros logistikos ir transporto inžinerijos srityje.


„Atliekame mokslinius tyrimus, kuriame inovacijas ir tobuliname technologijas išmaniųjų transporto sistemų srityje – nuo eismo valdymo ir transporto srautų optimizavimo iki autonominių transporto priemonių. Taip pat gilinamės į dirbtinio intelekto taikymo galimybes transporto inžinerijoje ir logistikoje: analizuojame transporto priemonių sistemų valdymą, vairuotojų elgseną, optimizuojame maršrutus, prognozuojame eismą ir tobuliname tiekimo grandines. Svarbi mūsų veiklos kryptis – tvarūs transporto sprendimai: kuriame ekologiškas transporto priemones, plečiame elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą, tyrinėjame alternatyvius degalus ir diegiame sprendimus CO₂ emisijoms mažinti“, – pasakoja O. Prentkovskis.

Pasak dekano, transporto pramonė nuolat tobulėja ir fakulteto mokslininkai dalyvauja, kurdami inovacijas.

„Bendradarbiaudami su automobilius gaminančiais užsienio koncernais, kuriame virtualius jutiklius transporto priemonių pakaboms valdyti (angl. Virtual Sensor for Vehicle Suspension Control), kad automobiliai judėtų stabiliau. Neatsiliekame ir geležinkelių transporto srityje – kuriame skaitmenizuotą geležinkelio infrastruktūros techninės būklės valdymo sistemą, taip pat vykdome informacijos ir ryšių technologijų sąveikos su Europos geležinkelių eismo valdymo sistema ERTMS (angl. Europe Railway Transport Management System) užtikrinimo tyrimus“, – vardija dekanas.

Pavyzdžiui, prisidėdami prie transporto priemonių saugaus eismo, fakulteto mokslininkai kuria inovatyvų skaitmeninį technologinį sprendimą, kuriam įgyvendinti būtinas 5G ryšys. „Sprendimas skirtas sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojų instruktavimui ir mokymui realiu laiku. Jis leidžia užtikrinti, kad vilkikai būtų vairuojami saugiai, efektyviai ir ekologiškai“, – paaiškina pašnekovas.

Anot O. Prentkovskio, norint transportui naudoti alternatyvius degalus, taip pat neapsieinama be skaitmeninimo: fakulteto laboratorijoje atnaujinti variklių bandymo stendai generuoja didelį kiekį duomenų, susijusių su įprastų degalų bei vandenilio sąnaudomis, įvairiomis emisijomis, variklio veikimo režimais, stendo parametrais ir kt. „Dirbtinis intelektas ir mašininis mokymasis gali rinkti ir analizuoti didelius duomenų kiekius, taip jie padeda efektyviau naudoti vandenilį vidaus degimo varikliuose ir transporte, sumažinti energijos nuostolius ir pagerinti visos sistemos veikimą“, – sako O. Prentkovskis.


Norėtų bendradarbiauti glaudžiau

R. Andziukevičiūtė-Buzė akcentuoja, kad Lietuvos transporto ir logistikos sektoriaus skaitmenizacijos lygis, lyginant su kitomis Europos šalimis, dar nėra aukštas. Tačiau šalies verslas išgyvena skaitmenizacijos transformaciją ir į ją investuoja. Procesas vyktų dar efektyviau, jeigu verslui pavyktų glaudžiau bendradarbiauti su akademine bendruomene.

„Tokia sinergija gali sukurti vertės abiem pusėms ir prisidėti prie tvarios ekonominės plėtros. Kaip to pasiekti? Norint užtikrinti efektyvius žinių ir idėjų mainus, skatinančius inovacijas bei naujų technologijų pristatymą, turi vykti nuolatinis ir struktūruotas dialogas. Įmones skatintume kviesti studentus atlikti profesines praktikas, stažuotes, kuriose jie galėtų įgyti vertingos patirties ir pritaikyti akademines žinias realiame darbe. Kitaip sakant, verslas pats galėtų išsiugdyti būsimą kompetentingą darbuotoją“, – sako pašnekovė.

Ji tęsia, kad dažnai tokiai sinergijai pritrūksta aiškaus abipusio poreikio ir tikslų nustatymo, o bendradarbiavimą apsunkina mokslo ir verslo kultūros bei vertybių skirtumai ar riboti resursai.

„Galbūt būtų tikslinga sukurti specializuotą platformą ar renginį. Pavyzdžiui, Briuselyje nuo 2008 m. kas dvejus metus organizuojamas universitetų ir įmonių forumas, kuriame suteikiama galimybė vykdyti tinklaveiką ir keistis idėjomis bei gerąja patirtimi“, – iliustruoja Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė.

Augina kvalifikuotus specialistus

Pasak R. Andziukevičiūtės-Buzės, šiuo metu ypač svarbu tinkamai ruošti studentus būsimoms profesijoms transporto ir logistikos srityje arba apmokyti esamus transporto inžinerijos ir logistikos specialistus. „Ypač išaugo tvarios logistikos specialistų poreikis, kurie geba efektyviai valdyti išteklius, diegti tvarumą skatinančius sprendimus ir aplinkai draugiškus procesus, užtikrina, kad įmonėse vyktų ilgalaikė verslo plėtra, o jos pačios – tausotų aplinką“, – akcentuoja ji.


Pasak T. Sviklo, daug potencialo jis įžvelgia ir transporto inžinieriaus profesijoje. „Per pastaruosius metus šių specialistų atlyginimai išaugo 20–25 proc., jie lenkia net mechanikos inžinierių pajamas. Tai aiškiai rodo, kad skaitmenizacija tampa vis svarbesnė šiuolaikinėje transporto pramonėje“, – atskleidžia pašnekovas.

O. Prentkovskis pritaria, kad, norint sėkmingai diegti sukurtas ir kurti naujas, prižiūrėti ir optimizuoti skaitmenines logistikos ir transporto inžinerijos technologijas, nuolat reikia kvalifikuotų specialistų.

„VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetas vykdo po dvi bakalauro ir magistro studijų programas: „Transporto inžinerija“ ir „Transporto inžinerinė ekonomika ir logistika“, kurios pavadinimas šiuo metu keičiamas į „Logistika ir transporto vadyba“, – patikslina pašnekovas.

Anot profesoriaus, fakultetas suteikia galimybę ne tik studentams mokytis pagal studijų programą, bet ir kelti kvalifikaciją transporto ir logistikos sektoriaus įmonių darbuotojams. Pasinaudodami mikrokredencialais, bendrovių darbuotojai pagal poreikius ir interesus gali rinktis konkrečius dalykus iš studijų programų, ir įgyti trūkstamų žinių.

„Į mus dažnai kreipiasi įvairių įmonių atstovai, išsakydami savo lūkesčius dėl darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo tokiose srityse, kaip transporto inžinerija, saugus transporto priemonių eismas, transporto mechatronika, transporto priemonių hidraulinės ir pneumatinės sistemos, alternatyviųjų degalų naudojimas, logistika, transporto ekonomika, transporto verslas ar vadyba, – vardija profesorius. – Jiems siūlome įvairias kelių dienų arba savaičių trukmės kvalifikacijos tobulinimo programas“.

T. Sviklas pripažįsta gerų specialistų rinkoje trūksta visada.

„Kaip man jaunam sakė vienas verslininkas: „Kad ir kokią sritį pasirinksi, būk joje geriausias – ir pamatysi, kaip greitai tapsi reikalingas“.  Jaunimui patarčiau rinktis sritį, kuri labiausiai domina, ir visa galva į ją pasinerti. Nors daugelį motyvuoja atlyginimai, reikia nepamiršti, kad ateities technologijos reikalauja specifinių įgūdžių“, – pataria vadovas. 

Šaltinis: vz.lt
Straipsnio autorius: Agnė Jašinskienė