Šiandieniniame pasaulyje tvari ir skaitmeninė universitetų transformacija yra ne tik aktuali, bet ir būtina. Šios temos svarba nėra nauja – jau kelis dešimtmečius Europos Sąjungos (ES) strategijoje aiškiai brėžiama tvarumo ir skaitmenizacijos kryptis ne tik aukštojo mokslo, bet ir viso pasaulio kontekste.
 

„Tvarumas yra prasmingos veiklos pagrindas, o skaitmenizavimas – įrankis, leidžiantis įgyvendinti tvarius sprendimus. Universitetai, kaip ir kitos organizacijos, siekia tvarumo tiek savo veikloje, tiek formuodami visuomenės požiūrį bei rengdami specialistus, gebančius kurti ir įgyvendinti tvarius sprendimus įvairiose srityse. Šie ateities lyderiai ne tik diegia skaitmeninius sprendimus institucijose, bet, svarbiausia, prisideda prie platesnių pokyčių valstybėje bei visuomenėje“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė, VILNIUS TECH alumnė dr. Agnė Vaiciukevičiūtė.
 

Pasak jos, universitetai tampa žinių lopšiais, kuriuose formuojamos tvarumo ir skaitmenizacijos kryptys: nuo energetikos iki transporto, viešųjų paslaugų iki verslo inovacijų. Apie tai dr. A. Vaiciukevičiūtė pasakoja ir VILNIUS TECH organizuojamos 53-osios NORDTEK – organizacijos, vienijančios Šiaurės ir Baltijos šalių techniškuosius universitetus – konferencijos metu.
 

Birželio 11–13 d. vykstančios konferencijos tema – „Tvari ir skaitmeninė universitetų transformacija“. Šis inžinerijos švietimo, tvarumo ir tarptautinio bendradarbiavimo renginys mokslo bendruomenei yra ypač prasmingas – čia gimsta idėjos, kurios vėliau virs realiais sprendimais.
 

„Pagrindinės pranešėjos vaidmuo konferencijoje – ypatingas. Tai puiki galimybė ne tik pasidalinti patirtimi bei garsiai kalbėti apie tai, kas man rūpi – technologijas ir atsakomybę, bet ir paskatinti platesnį visuomenės narių požiūrį į tai, kaip universitetai gali įgalinti visuomenę veikti tvariai ir išmaniai. Lietuva, o ypač Vilnius, žaliąja sostine tampantis miestas, tampa svarbia diskusijų platforma, kur universitetų atstovai iš įvairių šalių gali keistis savo turima patirtimi“, – pabrėžia dr. A. Vaiciukevičiūtė.
 

VILNIUS TECH alumnė atkreipia dėmesį, kad pastarieji ketveri metai, dirbant politikoje ir einant Susisiekimo viceministrės pareigas, parodė, koks svarbus universitetų vaidmuo priimant sprendimus – nuo mokslinių tyrimų iki praktinių sprendimų energetikos, transporto ir kituose sektoriuose. Būtent universitetai teikia žinias, kuriomis remiantis politikai gali formuoti tvarią ir išmanią valstybės ateitį.
 

„Šiandien, kai susiduriame su geopolitiniais iššūkiais, tvarumas įgauna dar didesnę prasmę – tai tampa konkurenciniu pranašumu. Tvarumas – tai gebėjimas efektyviai veikti, kurti didesnę vertę. Visuomenės nariai linkę veikti tuomet, kai mato aiškų rezultatą, o tvarumas bei skaitmenizavimas tą rezultatą leidžia pasiekti greičiau ir efektyviau“, – sako dr. A. Vaiciukevičiūtė.
 

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narės, skaitmeniniai sprendimai, įgyvendinti Lietuvoje – nuo eSIM technologijų diegimo energetikos sektoriuje iki dronų naudojimo Vilniuje skenuojant medžius bei prižiūrint tvarką – rodo, kad Lietuva žengia pažangos keliu.
 

Viešojo transporto skaitmeninimas, autobusų ir traukinių bilietų sistemų integracija – puikūs pavyzdžiai, kaip technologijos prisideda prie patogesnės visuomenės narių kasdienybės ir skatina gyventojus rinktis tvaresnes alternatyvas. Vilnius tampa duomenų centru, kuriame miesto procesai analizuojami skaitmeniniu būdu, o duomenys atveriami tiek viešajam sektoriui, tiek verslui.
 

„Universitetų įsitraukimas į valstybės projektus akivaizdus – mokslininkai dalyvauja darbo grupėse, rengia analizes, kurios tampa pagrindu politiniams sprendimams. Tad klausimo, ar universitetai turėtų labiau įsitraukti į tvarių sprendimų kūrimą bei įgyvendinimą, nekyla – jie jau dabar yra neatskiriama pokyčių dalis“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė.
 

Kalbėdama apie jaunimo sudominimą tvarumo sritimi ir inžinerijos srities mokslų studijomis, VILNIUS TECH alumnė pažymi, kad šios sritys šiuolaikiniame pasaulyje yra ne tik aktualios, bet ir įdomios. Dirbtinis intelektas (DI) ir kitos skaitmeninės technologijos keičia kasdienį pasaulį, tačiau norint jas įgyvendinti, vis dar reikia inžinierių – žmonių, kurie geba suprasti procesus ir pritaikyti technologijas realiame pasaulyje. Inžinieriai ne tik reikalingi, bet ir neatsiejami nuo ateities inovacijų.
 

„Didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria universitetai, populiarindami inžinerijos srities mokslų studijas – parodyti, kad inžinerija nėra tik sudėtingos studijos, kartu, tai galimybė kurti prasmingus rezultatus ateities kartoms. Turime padėti jauniems žmonėms suprasti ir patikėti, kad jų pasirinkimas gali turėti teigiamą ir, svarbiausia, realią įtaką pasauliui“, – dėmesį atkreipia VILNIUS TECH alumnė dr. A. Vaiciukevičiūtė.