2025-11-03
Universiteto indėlis – į tvarią kosmoso ekosistemą
Nuo tada, kai prieš šešis dešimtmečius kosmosą pasiekė pirmasis palydovas, kosminės technologijos tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi – navigacija, internetas, orų prognozės, tarptautiniai bankiniai pavedimai – visa tai priklauso nuo kosmoso infrastruktūros, kurios reikšmė ateityje tik didės.
Skaičiuojama, kad po kelerių metų kosmoso sektorius sudarys 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto. Transportas, tiekimas, gynyba, skaitmeninė komunikacija ir kt., iki 2035 m. generuos daugiau nei 60 proc. kosmoso ekonomikos augimo.
Bėgant laikui kosmoso aplinka sparčiai kinta. Jau dabar orbitoje skrieja daugiau nei 11 tūkst. palydovų, prognozuojama, kad iki 2030-ųjų jų bus dar bent 5 kartus daugiau. Vieniems kosmosas asocijuojasi su mokslinių atradimų terpe, kitiems – su neatrastomis ekonominėmis galimybėmis, nacionaliniu saugumu ar įtakos stiprinimu. Tačiau svarbu suprasti, kad be palydovų, esančių kosmose, kasdienis gyvenimas paprasčiausiai sustotų: nebūtų mobiliojo ryšio, sutriktų navigacija, finansinės sistemos, aviacijos ir laivybos sektoriai.
Viena iš krypčių kosmose – gamyba mikrogravitacijoje. Kosmose galima auginti itin švarius kristalus, kurti naujus optinius pluoštus ar vaistus, spausdinti audinius 3D technologijomis. Tai, kas pagaminta orbitoje, pasižymi unikaliomis savybėmis ir gali būti itin vertinga Žemėje.
Kita kryptis – ISAM (angl. In-Space Assembly and Manufacturing), t. y. surinkimas ir gamyba kosmose. Ji leidžia remontuoti palydovus, papildyti jų degalus, kurti didžiules struktūras tiesiog orbitoje. Tokios technologijos mažina išteklių švaistymą ir kuria tvaresnę kosmoso infrastruktūrą.
Lietuvos kosmoso ekosistemoje svarbų vaidmenį atlieka ir VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI), kuris įsigijo daugiau nei 114 tūkst. eurų vertės kosmoso misijų simuliavimo programinę įrangą „Mission Design Simulator“ („MDS Solaris“). Ji studentams suteikia galimybę modeliuoti ir analizuoti palydovų misijas – nuo pirmųjų projektavimo žingsnių iki pasirengimo paleidimui.
„Studentai mokysis priimti inžinerinius sprendimus realias sąlygas imituojančioje aplinkoje, atlikti misijos analizę ir vertinti technologinius kompromisus. Tai tarsi simuliacinė erdvė, kurioje virtualius palydovus galima kurti nuo nulio iki pat pasirengimo paleidimui. Planuojame, kad studentai programa aktyviai naudosis tiek per studijų modulius, tiek vykdydami mokslinius tyrimus, kursinius ar baigiamuosius darbus“, – pabrėžia AGAI prodekanas Laurynas Šišovas.
Šią įrangą sukūrė lietuvių kosmoso ir gynybos technologijų įmonė „Blackswan Space“.
„Simuliacijos metu galime keisti parametrus ir iškart matome pokyčius. Taip pat galime kontroliuoti simuliuojamų palydovų spiečius ar pavienius palydovus iš skirtingų kompiuterių tuo pat metu, ši funkcija veikia kaip savotiškas daugelio žaidėjų funkcionalumas (angl. multi-player)“, – teigia bendrovės komercijos vadovas Tomas Malinauskas.
„Simuliacijos metu galime keisti parametrus ir iškart matome pokyčius. Taip pat galime kontroliuoti simuliuojamų palydovų spiečius ar pavienius palydovus iš skirtingų kompiuterių tuo pat metu, ši funkcija veikia kaip savotiškas daugelio žaidėjų funkcionalumas (angl. multi-player)“, – teigia bendrovės komercijos vadovas Tomas Malinauskas.
Programinė įranga bus naudojama tiek bakalauro, tiek magistro studijose, tarptautiniuose projektuose su PEGASUS tinklo partneriais iš Prancūzijos, Italijos ir Švedijos. Ji padės studentams ruoštis globalioms inžinerinėms užduotims.
Kosmoso misijų simuliavimo programinę įrangą AGAI įsigijo pagal Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą iniciatyvą, kuria siekiama stiprinti viešojo sektoriaus inovatyvumą. Kosmoso politiką Lietuvoje įgyvendinančios Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupės vadovė Eglė Elena Šataitė sako, kad šis projektas yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos kosmoso ekosistemos plėtros tikslais.
„Prieš kelerius metus priimtoje Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros koncepcijoje yra įvardytas iššūkis tinkamai parengti specialistus, galinčius dirbti kosmoso industrijoje. Įtraukdami švietimo įstaigas į tokių projektų įgyvendinimą, ne tik sprendžiame kosmoso sektoriaus strategijoje keliamus uždavinius, bet ir prisidedame prie realios šios gana naujos, tačiau išskirtinai perspektyvios srities augimo“, – pažymi Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupės vadovė E. E. Šataitė.
VILNIUS TECH taip pat prisijungė prie Kosmoso technologijų klasterio ir tapo jo partneriu. Universitetas telkia pajėgas – augins talentus, kurdamas šios perspektyvios industrijos ateitį, skatins kosmoso srities tyrimų plėtrą, ištobulins kosmoso / duomenų perdavimo ir apdorojimo mokymų programas, sujungs kompetencijas kuriant naujus produktus.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad VILNIUS TECH įsigijo ir termovakuuminę kamerą, kurios vertė – iki 150 000 Eur. Ji leis atlikti palydovų ir jų posistemių testavimą realiomis žemos žemės orbitos aplinkos temperatūros sąlygomis. Naudodami šią kamerą ir vibrostendą Mechanikos mokslų institute, universiteto mokslininkai galės atlikti visus testus, reikalingus į kosmosą skrendantiems komponentams ištestuoti. Šiomis paslaugomis sėkmingai naudojasi ir tokios lietuviškos kosmoso įmonės, kaip „Astrolight“, UAB „Integrated Optics“ ir kitos.
Nepaisant sparčios technologijų pažangos, itin svarbu nepamiršti ir tvarumo – kosmoso šiukšlių vis daugėja, jos kelia didesnę grėsmę. Dėl šios priežasties būtina priimti tarptautinius susitarimus, pasitelkti inovatyvias technologijas, siekiant sumažinti kosmoso šiukšlių.
Lietuvos kosmoso sektoriaus stiprinimas, investicijos į švietimą ir tarptautinį bendradarbiavimą – kelias, kuriuo galima ne tik prisidėti prie pasaulinių sprendimų, bet ir kurti pridėtinę vertę visai Lietuvai.
„Lietuviški palydovai skrieja orbitoje, o jauni specialistai sėkmingai įsilieja į Europos kosmoso agentūros ar privačių įmonių veiklas. Mūsų tikslas – kad universitetas būtų ta vieta, kur gimsta ne tik idėjos, bet ir inžineriniai sprendimai. Turime stiprius pagrindus: pritraukiame kūrybingus studentus, plėtojame tarptautinius ryšius, turime svarbių technologinių išteklių. Dabar svarbiausia – nebijoti kelti ambicingų tikslų ir užtikrinti praktinį pasirengimą, kurį ši programinė įranga padės pasiekti“, – sako AGAI prodekanas L. Šišovas.
-
- Puslapio administratoriai:
- Milda Mockūnaitė-Vitkienė
- Monika Daukintytė
- Neda Černiauskaitė
- Monika Daukintytė
- Ugnė Daraškevičiūtė