Verslo pasaulyje, kuriame pokyčiai tampa nuolatine būsena, o apgalvotus sprendimus tenka priimti žaibiškai, vadovams nebepakanka sukauptos patirties ir intuicijos. Ieškodami kelių ne tik prisitaikyti prie naujų žaidimo taisyklių, bet ir kurti naujus lyderystės standartus, vadovai vis dažniau renkasi verslo administravimo magistrantūros (MBA) studijas. Ekspertai dalijasi, kaip jos padeda lavinti strateginį mąstymą, gilinti supratimą apie žmones ir priimti tvarius sprendimus.

Egidijus Suslavičius, VILNIUS TECH universiteto Verslo vadybos fakulteto docentas-partneris, į dabartinę situaciją siūlo pažvelgti iš šalies:

„Visame pasaulyje skambinama varpais apie lyderystės krizę. Darbuotojų įsitraukimas – kritinėse žemumose. Tyrimų agentūros „Gallup“ duomenimis, tik 20 proc. darbuotojų pasitiki vadovais ir tik 21 proc. jų yra įsitraukę. Paskaičiuota, kad dėl neįsitraukusių darbuotojų pasaulio ekonomika kasmet praranda apie 9,6 trilijonų USD. Be to, vos 18 proc. vadovų patys yra įsitraukę, o 55 proc. jų ieško kito darbo“.

Anot pašnekovo, dėl šios situacijos atsakomybės liūto dalis tenka vadovams: skaičiuojama, kad keturi iš penkių vadovų neatlieka vadovų darbo – jie tik formaliai užima vadovų pareigas.

„Pasaulis sparčiai keičiasi, vadovams tenka greitai į šiuos pokyčius reaguoti, o idealiu atveju netgi juos numatyti ir inicijuoti“, – mano docentas. 

Naujas lyderystės standartas

Prof. dr. Renata Korsakienė, VILNIUS TECH universiteto Verslo vadybos fakulteto Vadybos katedros vedėja, sako, kad pastaraisiais dešimtmečiais darbo aplinka išgyveno didžiausią transformaciją, o kartu keičiasi lūkesčiai, kokie turėtų būti šiuolaikiniai vadovai.

„Dirbtinio intelekto proveržis keičia įmonių veiklos modelius, todėl vadovai privalo ne tik greitai prisitaikyti prie pokyčių, bet ir gebėti išnaudoti šių technologijų teikiamus pranašumus. Šiuolaikiniai lyderiai turi sekti tendencijas, suprasti kultūrinius skirtumus ir rodyti empatiją savo komandų narių poreikiams. Be to, iš jų tikimasi gebėjimo taikyti duomenimis grįstas strategijas, kurios leistų priimti pagrįstus sprendimus ir užtikrintų aukštus verslo rezultatus“, – sako pašnekovė.

Anot profesorės, vadovai taip pat turi kurti ir puoselėti nuolatinio mokymosi bei tobulėjimo kultūrą, kad jų komandos išliktų konkurencingos ir pajėgios sėkmingai veikti dinamiškoje aplinkoje.

„Galima teigti, kad dirbtinis intelektas jau formuoja naują lyderystės standartą. Ateities vadovai turės gebėti mobilizuoti komandas, veikti novatoriškai, būti lankstūs tarpininkai, smalsūs tyrinėtojai, emociškai intelektualūs lyderiai, gebantys derinti technologines žinias su žmogišku ryšiu“, – vardija R. Korsakienė.

E. Suslavičius sutinka, kad verslo aplinka, ypač pastaraisiais metais, yra itin dinamiška, tačiau bendrieji gebėjimai, kurių reikia vadovams, išlieka svarbūs.

„Vadovai dirba su žmonėmis – kai jie tai suvokia, viskas sustoja į savo vietas. O žmonės, deja, visi yra skirtingi ir vienodo šablono nepritaikysi. Visgi, vadovui nebūtina nuo statinės rėžti motyvacinių kalbų ir dominuoti. Patys geriausi vadovai gali būti nepastebimi, bet jų komandose viskas sustyguota, žmonės jaučiasi saugūs ir reikalingi, kuria vertę kolektyvui ir pasitiki vadovu. Tie patys žmonės, dirbdami su geru vadovu, gali pasiekti žymiai daugiau“, – akcentuoja E. Suslavičius.

R. Korsakienė pasakoja, kad, XXI amžiuje lyderystės samprata radikaliai keičiasi.

„Šiuolaikinis požiūris reikalauja lyderių, gebančių įtraukti, bendradarbiauti ir jautriai reaguoti į nuolat besikeičiančius organizacijos ir rinkos poreikius. Vadovų kompetencijos ir savybės turi evoliucionuoti kartu su verslo aplinkos transformacijomis“, – teigia pašnekovė.

Ji apžvelgia, kad artimiausioje ateityje laukia perėjimas prie pažangių, intelektualių valdymo modelių, o lyderiai privalės tapti technologiškai raštingesni, plėsti žmogiškųjų gebėjimų ribas, iš naujo mokytis ir atsisakyti pasenusių vadybos principų.

„Lyderystė bus vis labiau grindžiama gebėjimu derinti technologinį išmanymą su minkštaisiais įgūdžiais, ugdant dirbtinio intelekto amžiui pritaikytas savybes“, – sako Vadybos katedros vedėja. 
 

Pasaulio ekonomikos forumo ataskaita „The Future of Jobs Report 2025“ prognozuoja, kad iki 2030 metų net 39 proc. pagrindinių darbuotojų įgūdžių pasikeis.  R. Korsakienė pabrėžia, kad jau dabar sparčiai auga nuolatinio mokymosi, įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo svarba – būtent šios kryptys leidžia įmonėms efektyviau numatyti ir valdyti ateities kompetencijų poreikius.

„Ši tendencija apima beveik visas pramonės šakas. MBA studijos, orientuotos į studentą ir realių verslo problemų sprendimą, šiandien tampa kertine galimybe vadovams, kurie siekia išlikti konkurencingais“, – pabrėžia R. Korsakienė.

E. Suslavičius priduria, kad įgūdžius tobulinti ar jų įgyti norintiems vadovams vienkartinių kursų nepakanka.

„Ar norėtumėte įsigyti kursus, kurių metu per savaitgalį lektorius jus paruošų tapti LKL ar NKL vyr. treneriu? Nieko prieš tokius mokymus neturiu – jie yra puikūs, norint sudalyvauti gerame šou, patirti teigiamų emocijų, plėsti pažinčių ratą, bet išliekamoji tokių trumpų mokymų vertė dažnai pasilieka tik įrėmintame sertifikate“, – vertina jis.

Pašnekovas akcentuoja, kad verslo magistrantūros studijos suteikia galimybę praplėsti savo akiratį, geriau suvokti reiškinius, rasti optimalius sprendimus.

„Studentams svarbios tiek teorinė, tiek praktinė dalys. Tarp žinojimo ir įgyvendinimo dažnai būna praraja, mūsų tikslas yra per tą prarają nutiesti tiltą. Ir mes tai darome, – sako E. Suslavičius. – VILNIUS TECH universiteto Verslo vadybos fakulteto MBA programoje dirbu su Organizacinės elgsenos ir lyderystės moduliu. Modulio pradžioje užsibrėžiame kiekvieno magistranto įmonėje spręsti iššūkius: trumpuoju laikotarpiu – mažesnius, o viso modulio metu – didesnius. Tikrai malonu įpusėjus moduliui išgirsti, kai studentai perduoda įmonės vadovo mintį: „Tavo mokslai mums jau atsipirko”.

Aurimas Morkvėnas, Valstybinės ligonių kasos prie LR SAM Informacinių sistemų plėtros skyriaus vedėjas, VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete baigė MBA studijas. Jas sako pasirinkęs dėl kelių priežasčių: „Universitetas turi stiprią reputaciją technologijų ir verslo srityse. Be to, universitetas ir MBA programa yra orientuota į praktinius įgūdžius ir realius verslo problemų sprendimus – tai itin svarbu šiuolaikiniame verslo pasaulyje. Jokios teorijos neatsiminsi taip gerai, kaip konkrečių verslo atvejų ir pratybų metu nagrinėjamų situacijų“.
 

 

Pasak A. Morkvėno, didžiausia vertė, kurią suteikė magistro studijos, yra gebėjimas analizuoti ir spręsti sudėtingas verslo problemas.

„Realių situacijų analizė padėjo suvokti, kaip naudojant skirtingus įrankius ir metodus galima suvaldyti net ir sudėtingiausius verslo iššūkius. MBA studijos suteikė gilesnį supratimą apie lyderystės svarbą ir komandų dinamiką. Pavyzdžiui, viename iš kursų mokėmės apie emocinį intelektą ir jo svarbą vadovaujant – tai padėjo man geriau suprasti, kaip motyvuoti komandą ir spręsti konfliktus“, – dalinasi jis.

A. Morkvėnas pasakoja, kad vienas iš pavyzdžių, kaip MBA studijos padėjo pertvarkyti procesus, yra projektas, kuriame jis pats dalyvavo.

„Šiame projekte buvo analizuojami ir pertvarkomi įmonės informacinių technologijų paslaugų sukūrimo vidiniai procesai, siekiant padidinti efektyvumą ir sumažinti laiko sąnaudas. Naudodami verslo procesų pertvarkymo metodus, identifikavome silpniausius procesų taškus, pridėtinės vertės negeneruojančius veiksmus ir pasiūlėme sprendimų, kaip juos optimizuoti“, – prisimena pašnekovas. 

Per metus – du diplomai

R. Korsakienė papildo, kad VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto siūloma MBA programa išsiskiria intensyvia forma: studijos trunka vos vienerius metus ir leidžia profesionalams sparčiai įgyti naujų kompetencijų, reikalingų tiek esamose pozicijose, tiek planuojant karjeros pokyčius.

„Programa atliepia šiuolaikinės darbo rinkos dinamiką, kai talentai migruoja ne tik tarp įmonių, bet ir tarp skirtingų profesinių sričių. Toks judėjimas reikalauja ne tik naujų, bet ir transformacinių gebėjimų, leidžiančių greitai persiorientuoti“, – sako pašnekovė.

VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA studijų magistrantai gilina šiuolaikinės organizacijų vadybos, lyderystės ir organizacinės elgsenos, pokyčių valdymo bei strateginės verslo analizės žinias. Lanksti modulinių studijų struktūra suteikia galimybę per trumpą laiką įgyti vadovui būtinų įgūdžių, pasirenkant vieną iš specializuotų krypčių: žmogiškųjų išteklių valdymą, technologinį verslumą ir inovacijas, finansų valdymą ar verslo ekonominių sprendimų inžineriją.

„Kitas programos išskirtinumas – galimybė įgyti dvigubą diplomą. Pasirinkusieji technologinio verslumo ir inovacijų modulį turi unikalią galimybę vieną semestrą studijuoti prestižiniame „Montpellier“ universitete Prancūzijoje ir, baigę programą, gauti dviejų aukštųjų mokyklų diplomą – stiprų tarptautinį pranašumą šiandienos globalioje rinkoje“, – naudomis dalinasi R. Korsakienė.

Ji priduria, kad MBA studijos ugdo visapusiškus lyderius – čia lavinami gebėjimai, kurių nepakeis jokia technologija: lyderystė, emocinis intelektas, tarpasmeniniai santykiai ir gebėjimas motyvuoti komandą.

„Galiausiai, itin svarbios tinklaveikos galimybės, kontaktai, kurie tampa neįkainojamu kapitalu vadovo karjerai.“ – sako profesorė.


Šaltinis: vz.lt