Kaip keičiasi verslo mokyklų misija pasaulyje, kur dirbtinis intelektas, Z karta ir tvarumo principai diktuoja naują žaidimo tvarką? Apie tai – VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto dekanės prof. dr. Vidos Davidavičienės įžvalgos po grįžimo iš AACSB Deans Conference 2025, vykusios Toronte.

Ši konferencija kasmet suburia šimtus geriausių pasaulio verslo mokyklų vadovų – šiemet daugiau nei 700 dekanų iš 60 šalių – aptarti švietimo, verslo ir lyderystės ateitį.

Kviečiame skaityti pokalbį apie tai, kokios temos šiandien yra „ant bangos“, kodėl universitetinis verslo išsilavinimas vis dar svarbus, ir kuo mažos mokyklos – kaip Verslo vadybos fakultetas – turi pranašumą globaliame kontekste.

Dekane, ką jums asmeniškai reiškė dalyvavimas AACSB dekanų konferencijoje? Kokia buvo jos atmosfera, kas labiausiai įstrigo?

Dalyvavimas AACSB Deans Conference Toronte buvo ne tik profesinis, bet ir asmeninis įkvėpimas. Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 700 geriausių verslo mokyklų dekanų iš daugiau nei 60 šalių. Atmosfera buvo kupina bendrystės, atvirumo ir idėjų mainų. Labiausiai įstrigo paskutinės dienos sesija su prof. Andrew J. Hoffman (University of Michigan), kurio pranešimas „Beyond Shareholder Value: A New Vision for Business Schools“ kvietė verslo mokyklas permąstyti savo tikslą – ne tik ruošti vadovus, bet ugdyti atsakingus visuomenės lyderius.

Prof. dr. V. Davidavičienė

Kokios temos ar diskusijos šiemet buvo „ant bangos“ – kuo gyvena pasaulio verslo mokyklos?

Konferencijoje dominavo temos apie dirbtinio intelekto integraciją į mokymą, tvarumą, socialinę atsakomybę, geopolitinius pokyčius, darbo jėgos struktūros pokyčius ir kylančius iššūkius dėl gimstamumo mažėjimo bei Z kartos lūkesčius, studijavimo bei jų įsiliejimo į darbo rinką specifiką. Taip pat vyko diskusijos apie tai, kaip verslo mokyklos gali geriau bendradarbiauti su darbdaviais, kad atlieptų realius darbo rinkos poreikius.

Minėjote, kad viena iš diskusijų konferencijoje buvo – keliami klausimai ar dar reikalingas verslo universitetinis išsilavinimas? Ką šiuo klausimu kalbėjo pasaulio dekanai?

Taip, tai buvo viena iš pagrindinių diskusijų. Daugelis dekanų pabrėžė, kad verslo universitetinis išsilavinimas išlieka svarbus, tačiau jis turi keistis – tapti lankstesnis, labiau orientuotas į praktinius įgūdžius ir technologijų integraciją. Akcentuota, kad universitetai turi ne tik mokyti teorijos, bet ir ugdyti gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių.

Konferencijos akimirkos

Kodėl, jūsų manymu, visuomenėje kyla toks klausimas – ir ką mes, kaip akademinė bendruomenė, turėtume daryti kitaip, kad parodytume verslo studijų vertę?

Klausimas kyla dėl greitai besikeičiančios darbo rinkos ir alternatyvių mokymosi formų populiarumo. Akademinė bendruomenė turi aktyviau komunikuoti apie verslo studijų naudą, įtraukti realius verslo atvejus, stiprinti ryšius su industrija ir parodyti, kad universitetinis išsilavinimas ugdo ne tik žinias, bet ir kritinį mąstymą, lyderystę bei gebėjimą spręsti kompleksines problemas. Verslo mokyklos per mažai komunikuoja apie savo poveikį. Diskusijos metu išsakytos mintys, kad universitetai pamiršo pasakoti savo istoriją – leido tai daryti už save kitiems. „Kiti“ – tai įvairūs visuomenės veikėjai, pavyzdžiui: politikai, influenceriai (kartais verslo nestudijavę, tačiau manantys, kad to ir nereikia daryti). Faktas, kad dažnu atveju užtikrintu tonu ištransliuoti pamokymai būna klaidinantys ir, deja, kuriantys iškreiptą supratimą apie ekonomikos, vadybos mokslus bei verslo pasaulį.

Ar pasikeitė tai, ką šiandien laikome „verslo lyderio kompetencijomis“? Ką akcentuoja didžiausios mokyklos?

Taip, kompetencijų spektras keičiasi. Didžiausios mokyklos akcentuoja gebėjimą dirbti su duomenimis, suprasti dirbtinį intelektą, būti empatišku lyderiu, gebėti veikti globalioje aplinkoje ir nuolat mokytis. Taip pat svarbi tvarumo ir socialinės atsakomybės dimensija. Tad vertybinis pagrindas šalia dalykinių kompetencijų šiandien yra ir išliks ateityje - itin svarbus.

Kokių įžvalgų išsivežėte apie Z kartos studentus – kokių įgūdžių jie ieško, kaip jie mokosi?

Z karta ieško lankstumo, praktinių įgūdžių, greito grįžtamojo ryšio ir prasmingo mokymosi. Jie vertina technologijų integraciją, personalizuotą mokymąsi ir galimybę mokytis per patirtį. Jiems svarbu, kad mokymasis būtų susijęs su realiu pasauliu ir turėtų aiškią vertę. Susirūpinimą kelia Johnny C. Taylor, Jr. pristatyto tyrimo, atlikto JAV Z kartos įdarbinimo specifikos ir Z kartos dirbančiųjų, rezultatai. Darbdaviai vis dažniau pastebi tam tikrus elgsenos modelius, kurie skiriasi nuo ankstesnių kartų. Remiantis naujausiais tyrimais, išryškėja keli svarbūs aspektai: 53 % kandidatų sunkiai palaiko akių kontaktą pokalbio metu – tai gali būti susiję su dažnu bendravimu virtualioje erdvėje. 50 % prašė nepagrįsto atlygio, kuris neatitiko jų patirties ar rinkos realijų. 47 % netinkamai apsirengė darbo pokalbiui – tai rodo skirtingą supratimą apie profesinį etiketo standartą. 27 % vartojo netinkamą kalbą, o 21 % atsisakė įjungti kamerą per nuotolinį pokalbį – tai gali būti susiję su komforto zona ar privatumo suvokimu. Tuo tarpu patys Z karos dirbantieji pripažino aukštą tėvų įsitraukimą į jų profesinį gyvenimą: 63 % apklaustųjų leido tėvams pateikti darbo paraiškas jų vardu; 77 % atsivedė tėvus į darbo pokalbį – tai gali būti suprantama kaip paramos poreikis, bet taip pat kelia klausimų dėl savarankiškumo; 73 % naudojasi tėvų pagalba atliekant darbo užduotis; 44 % leido tėvams kalbėtis su darbdaviais dėl paaukštinimo – tai rodo ribų tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo susiliejimą.

Kaip, jūsų nuomone, turėtų keistis dėstymo metodai, kad pasiektume jaunąją kartą?

Dėstymas turi būti interaktyvus, projektinis, paremtas realiomis problemomis. Ypatingai svarbus tampa tarpdiscipliniškumas. Ne mažiau svarbu kurti mokymosi bendruomenes, kuriose studentai jaustųsi įtraukti ir palaikomi. Mažos verslo mokyklos, kaip mūsų VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas, jau taiko personalizuotą požiūrį, mentorystę ir lankstumą – tai tampa nauja siekiamybe ir didžiosioms mokykloms. Akcentuotina tai, kad Lietuvoje kol kas nepastebime aktyvaus tėvų įsitraukimo į Z kartos dirbančiųjų ar studentų veiklas, tačiau akių kontakto, drąsos diskusijose ar atlygio, kuris neatitiko jų patirties ar rinkos realijų, pageidavimas yra pastebimas. Tikėtina, kad mokymasis nuotoliu bei didelis įsitraukimas į virtualias aplinkas tik dar labiau keis studijuojančiuosius ir kils poreikis tokiems metodams, kurie skatins didesnę saviraišką bei ugdys gebėjimus adaptuotis skirtingose verslo bei darbo aplinkose.

Akcentavote, kad mažos mokyklos – kaip mūsų fakultetas – turi tam tikrų pranašumų. Kokie jie?

Mažos verslo mokyklos yra lankstesnės, gali pasiūlyti daugiau asmeninio kontakto ir greitesnį reagavimą į pokyčius, bei greičiau diegti inovacijas. Mes galime geriau pažinti studentus, padėti jiems augti ir kurti individualų mokymosi kelią.

Kalbėjote apie balansą tarp mokslo ir mokymo – ar šiandien universitetai ne per daug susitelkia į reitingus, straipsnius, o ne į studentų ugdymą?

Universitetai konkurencinėje kovoje patiria spaudimą kelti reitingus, didinti publikacijų kiekį, turėti kuo aukštesnius tų publikacijų cituojamumo rodiklius, tačiau kyla klausimas – kam tai skirta? Ar to reikia? Konferencijoje svarstėme naujus kokybės standartus aukščiausio lygio verslo mokykloms. Juk mūsų palikimas – tai, ką sukurs mūsų absolventai, o ne tai, kiek citatų turėsime.

Ką parsivežėte iš konferencijos kaip svarbiausią mintį ar įkvėpimą?

Svarbiausia mintis – verslo švietimas turi nuolat keistis, kad atlieptų pasaulio poreikius. Tai reikalauja bendradarbiavimo, drąsos keistis ir nuolatinio mokymosi. Įkvėpė idėja, kad būtent mes, dekanai, esame pokyčių katalizatoriai.

Kaip įsivaizduojate verslo studijų ateitį per artimiausius 5–10 metų?

Verslo studijos taps dar labiau integruotos su technologijomis, orientuotos į tvarumą, socialinį poveikį ir tarptautiškumą. Mokymasis bus personalizuotas, lankstus ir dar labiau paremtas realiomis problemomis. Universitetai taps platformomis, kuriose studentai kurs, bendradarbiaus ir spręs globalius tarpdisciplininius iššūkius.

Jei reikėtų pasakyti vieną sakinį, kuriuo norėtumėte įkvėpti dabartinius studentus – koks jis būtų?

„Kurti vertę pasauliui prasideda nuo drąsos mokytis, keistis ir veikti – būkite tie, kurie keičia žaidimo taisykles.“

AACSB dekanų konferencija dar kartą priminė, kad verslo mokyklų esmė – ne tik skaičiai, publikacijos ar reitingai, o žmonės ir idėjos, kurios keičia pasaulį. Kaip sako dekanė prof. dr. Vida Davidavičienė, „Mūsų palikimas – tai, ką sukurs mūsų absolventai“. Drąsa mokytis, keistis ir veikti – tai vertybės, kurios formuoja ne tik švietimo, bet ir ateities verslo kryptį.