Lietuvos mokslo taryboje (LMT) vykusiame renginyje dalyvavę VILNIUS TECH atstovai pristatė vieną svarbiausių šalies raidos krypčių – Lietuvos skaitmeninės ateities stiprinimą. Pranešimo centre – tarptautinės MISTI programos vaidmuo šalies transformacijoje.

VILNIUS TECH renginyje atstovavo Studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė, Strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas, Žinių ir technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė, Mokslo direkcijos direktoriaus pavaduotoja dr. Jelena Kabulova ir Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas.

Jų pristatyta iniciatyva, parengta bendradarbiaujant gausiai autorių ir ekspertų komandai, apibrėžia skaitmeninimą ne tik kaip technologinį atsinaujinimą, bet ir kaip strateginę Lietuvos būtinybę.

Skaitmeninimas – nacionalinio saugumo ir ekonomikos variklis

Vienas iš susitikimo dalyvių - Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius V. Gurčinas – pabrėžė, kad dabartiniame geopolitiniame ir ekonominiame kontekste skaitmeninė transformacija yra kritiškai svarbi keturiose pagrindinėse srityse: ekonominio atsparumo didinime, aukštos kvalifikacijos talentų pritraukime, viešojo valdymo skaidrume bei nacionalinio saugumo užtikrinime.

Taip pat itin svarbu, kad Lietuva išnaudotų savo potencialą dirbtinio intelekto (DI), duomenų analitikos, kibernetinio ir kvantinio saugumo srityse, nes tai tiesiogiai siejasi su šalies gebėjimu konkuruoti globalioje rinkoje bei užtikrinti valstybės gerovę.

Starto pozicija: tarp lyderystės ir spragų

Ekspertų vertinimu, Lietuva užima pakankamai stiprias pozicijas, tačiau susiduria ir su rimtais iššūkiais.

Tarp šalies stiprybių išskiriamas puikiai išvystytas ryšio tinklas (>90 proc. plačiajuosčio ryšio padengimas, beveik visuotinis 5G), pirmaujančios e. valdžios paslaugos, stipri „FinTech“ ir startuolių ekosistema bei tokios nacionalinės iniciatyvos kaip „LitAI“.

Visgi, siekiant proveržio, būtina spręsti pagrindines spragas: tik apie 50 proc. gyventojų turi aukštesnius nei bazinius skaitmeninius įgūdžius, apie 80 proc. įmonių pasižymi mažu skaitmeniniu intensyvumu, o smulkusis ir vidutinis verslas (MVĮ) lėtai diegia dirbtinį intelektą bei debesijos sprendimus. Be to, pastebimas fragmentuotas valdymas. Dar viena spraga – investicijos į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vis dar siekia tik apie 1 proc. BVP.

MISTI: nacionalinis akceleratorius su MIT patirtimi

Siekiant užpildyti šias spragas, siūloma MISTI programa, veikianti kaip „nacionalinis akceleratorius“. Programa remiasi Masačusetso technologijos instituto (MIT) patirtimi ir siekia sukurti inovacijų ekosistemą, orientuotą į žmogiškąjį kapitalą bei infrastruktūrą.

Esminiai MISTI tikslai – dvejopo naudojimo (civilinės ir gynybinės paskirties) technologijų spartinimas, dirbtinio intelekto, duomenų, kibernetinio saugumo ir inovacijų pajėgumų kūrimas, įrodymais pagrįsta politika bei Lietuvos įtraukimas į pasaulinius technologijų tinklus.

Tikimasi, kad tai turės teigiamą poveikį inovacijų ekosistemai, žmogiškiesiems ištekliams, skaitmeninei ir duomenų infrastruktūrai, viešojo sektoriaus transformacijai.

„MISTI programos dėka galime ne tik greičiau diegti pažangias technologijas į verslą ir viešąjį sektorių, bet ir tapti skaitmeninės lyderystės regione“, – teigė V. Gurčinas.

Partnerystė su MIT ir dalyvavimas MISTI programoje stiprins Lietuvos, kaip vieno iš inovacijų ir technologijų centrų, įvaizdį ir žinomumą, prisidės prie aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo bei šalies švietimo sistemos modernizavimo, diegiant inovatyvius mokymo metodus. Viliamasi, jog ryšių dėka Lietuvai pavyks pritraukti naujas investicijas ir talentus, taip pat – vystyti naujas strategijas ir sprendimus įvairiose srityse.
 
MIT MISTI konsorciumo veiklos pradžioje lyderystės suburiant jo narius ėmėsi Lietuvos mokslo taryba, kuri reikšmingai remia konsorciumą ir jo veiklas. Konsorciumo partneriai – Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos, Klaipėdos, Vilniaus ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai, Vilniaus dailės akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Novian“, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“.

Strateginiai veiksmai: artimiausias dešimtmetis

Artimiausiu metu (per 12–18 mėn.) rekomenduojama įkurti Nacionalinį skaitmeninės transformacijos biurą, universitetuose diegti DI ir duomenų infrastruktūrą bei steigti laboratorijas, kurti tarpsektorines bandymų platformas (angl. testbeds) ir sparčiai kelti visuomenės kvalifikaciją.

Ilgalaikė 5–10 metų vizija brėžia ambicingą tikslą – įtvirtinti Lietuvą kaip skaitmeninę lyderę regione. Siekiama, kad Lietuva taptų Baltijos ir Šiaurės šalių dirbtinio intelekto centru, o 70 proc. verslo būtų įsidiegęs pažangias technologijas.

„Šios programos sėkmė priklauso nuo veiksmingo koordinavimo, didesnių investicijų, bendradarbiavimo tarp ministerijų ir nuoseklaus tarptautinių partnerių integravimo“, – apibendrino Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius V. Gurčinas.