Pamatinių ir dirbtinio intelekto gebėjimų darna įtraukiajam ir gerovę puoselėjančiam švietimui

Generatyvinis dirbtinis intelektas jau tapo kasdienybe daugeliui paauglių, tačiau mokyklos dar tik ieško būdų, kaip šias technologijas prasmingai įtraukti į ugdymą. Kyla pagrįstų klausimų: ar DI priemonės neslopina mokinių kritinio mąstymo, ar nesumažina pastangų mokytis rašyti, skaičiuoti, spręsti problemas savarankiškai? Kaip technologijų naudojimas veikia paauglių emocinę ir socialinę savijautą? Būtent šiems klausimams atsakyti suburtas vienuolikos partnerių konsorciumas iš septynių Europos šalių, kurį koordinuoja RPTU Kaiserslautern-Landau universitetas Vokietijoje. Per trejus metus mokslininkai sukurs integruotą kompetencijų sistemą, apjungiančią esmines dalykines kompetencijas (raštingumą, matematinius ir gamtamokslinius gebėjimus), bendrąsias kompetencijas (kritinį mąstymą, bendradarbiavimą, mokėjimą mokytis), DI gebėjimus ir mokinių gerovės rodiklius. Ši sistema bus išbandyta realiose klasėse: pilotuose dalyvaus apie tūkstantis mokinių iš Vokietijos, Lietuvos, Suomijos, Graikijos, Kroatijos ir Italijos mokyklų. Projekte taip pat bus vykdomi neuromoksliniai tyrimai, pasitelkiant elektroencefalografiją (EEG) ir artimosios infraraudonosios spektroskopijos (fNIRS) metodus. Jie padės suprasti, kada DI priemonės iš tiesų aktyvina mokymosi procesus, o kada tik sukuria paviršutiniško įsitraukimo iliuziją.