Žinių ir technologijų perdavimo centro naujienos

Vilniuje vykęs tarptautinis medinės architektūros ir statybos forumas „Forum Wood Building Baltic 2026“ parodė, kad architektų ir inžinierių kūryba gali derėti su globaliais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ar išteklių atsinaujinimas, naudotis technologinių inovacijų teikiamomis galimybėmis ir įtraukti visuomenę.  Robotizuotos gamyklos, klimato kaitai atsparūs pastatai, bendruomenes telkianti architektūra ir net šiaudais izoliuoti daugiabučiai – visa tai ne vizijos, o jau dabar realūs projektai Europoje. Renginį organizavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultetas kartu su FORUM HOLZBAU, vasarį į Vilnių pakvietę architektus, inžinierius ir susijusių sričių profesionalus iš Austrijos, Danijos, Ispanijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Baltijos šalių. Ekspertai sutaria: mediena yra atsinaujinantis išteklius, todėl šiandien tampa vienu svarbiausių atsakymų į klimato krizę ir miestų gyvenimo kokybės iššūkius. Kai paprastumas tampa inovacija Stefan Winter (Miuncheno technikos universitetas, Vokietija) pradėjo forumą kvietimu grąžinti medieną į miestus – re-timber the cities! Pasak jo, šiandieninė Europa gyvena lūžio laikotarpiu: turime vienu metu galvoti apie saugumą, atsparumą ir neišvengiamą atstatymą. Mediena šiame kontekste tampa ne tik tvarumo, bet ir strateginio miestų vystymo sprendimu. Suomių architektas, Aalto universiteto profesorius Pekka Heikkinen auditorijai uždavė paprastą, bet esminį klausimą – kas iš tiesų yra kūrybinga inovacija? Jo teigimu, svarbiausi kriterijai išlieka tie patys: ilgaamžiškumas, energetinis efektyvumas, ekonomiškumas bei paprasta eksploatacija. „Geriausia inovacija – paprastumas. Mediena turėtų pasiūlyti sprendimą“, – įsitikinęs Pekka Heikkinen. Robotai statybose – efektyvumas ir pagalba Vokietijos Rosenheimo taikomųjų mokslų universiteto profesorius Andreas Heinzmann pristatė, kaip automatizacija keičia medinių pastatų gamybą. Jo teigimu, robotai nėra skirti pakeisti žmogų – priešingai, jie leidžia spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir sumažinti fizinį krūvį statybose. Šiuolaikinės sistemos apima robotizuotą pjovimą, sienų ir stogų elementų gamybą bei automatizuotą logistiką. „Didžiausias efektyvumas atsiranda ne dėl vienos mašinos, o dėl visos sistemos – žmonių, procesų ir aplinkos sąveikos“, – akcentavo profesorius, pristatęs realius gamybos proceso pavyzdžius. Lietuvoje jau statome medinius biurus Svarbi forumo dalis buvo skirta praktinei Baltijos regiono patirčiai. Statybų bendrovės „Kalvasta Statyba“ atstovai – statybos direktorius Simonas Pliupelis ir medinių konstrukcijų departamento vadovas Audrius Papėčenka – pristatė vieną didžiausių Lietuvoje administracinių pastatų, statytų naudojant sluoksninės lukštų medienos (LVL) konstrukcijas, Naujojoje Akmenėje. Projektas parodė, kad tinkamai panaudota mediena gali konkuruoti su betonu ar plienu ne tik tvarumo, bet ir konstrukcinio efektyvumo srityse. Pranešėjai akcentavo visos grandinės svarbą – nuo projektavimo iki gamybos ir montavimo. Būtent koordinacija tarp architektų, inžinierių, gamintojų ir rangovų lemia, ar inovacijos tampa realiais sprendimais. Mediena kaip socialinis įrankis Architektės Margarita Kaučikaitė ir Evelina Vasiliauskaitė pasakojo apie daugiau nei dešimtmetį veikiančias „Keliaujančios architektūros dirbtuves“. Per šį laiką daugiau nei 75 Lietuvos bendruomenės kartu su architektais statė realius objektus – nuo elementų mokyklų erdvėms iki viešųjų paviljonų. Lengvai apdirbama ir dažnai pakartotinai naudojama medžiaga leidžia į statybą įtraukti net vaikus, žmones be statymo patirties. Rezultatas – ne tik statiniai, bet ir stipresnės bendruomenės. Panašia patirtimi dalijosi ir architektė Viktorija Blažienė (2L Architects), pristačiusi mokyklos Ukrainoje projektą, konstruotą kartu su vietos bendruomene, vaikais. Projektas išsiskiria tuo, kad kuriamos rėmimo platformos, įtraukti įvairių verslų atstovai ir nors statybos vyksta Ukrainoje, viskas  gaminama Lietuvoje, o projekto rezultatus dar pamatysime ateityje – tai didelio Bučos mokyklos projekto pradžia. Tiltai, bibliotekos ir cirkai: kai mediena tampa miesto simboliu Forume pristatyti ir įspūdingi tarptautiniai projektai. Ispanijos inžinerijos bendrovės „Media Madera Engineers“ ekspertai pristatė daugiau nei 500 medinių pėsčiųjų tiltų projektavimo patirtį įvairiose šalyse, įrodydami, kad mediena gali būti patikima infrastruktūros medžiaga net sudėtingomis sąlygomis. Latvijos architektas Rūdis Rubenis papasakojo apie Uogrės biblioteką – pastatą, kuris sąmoningai kurtas kaip jaukus „vasarnamis“, skirtas susitikimams, skaitymui ir net vestuvių ceremonijoms. Tuo metu architektas Uldis Lukševics (NRJA) pristatė vieną sudėtingiausių Baltijos regiono rekonstrukcijų – naują kryžmai sluoksniuotos medienos kupolą istoriniame Rygos cirke. Unikali konstrukcija leidžia istoriniam XIX a. pastatui prisitaikyti prie šiuolaikinių poreikių, energinio efektyvumo ir saugumo reikalavimų. Ateities daugiabučiai – iš šiaudų? Švedų architektas Joakim Kaminsky pristatė Malmėje kuriamą 12 aukštų gyvenamąjį namą, kuriame mediena derinama su šiaudų sienomis. Šiaudai – žemės ūkio atliekos – pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis ir leidžia mažinti statybų CO2 pėdsaką. Pastatas gamina daugiau energijos nei suvartoja, o jo konstrukcijos sukurtos taip, kad ateityje būtų lengvai išardomos ir pernaudojamos. Austrijos mokslininkas Maximilianas Pramreiteris (BOKU universitetas, Austrija) ragino naudoti iki šiol nuvertintas medienos žaliavas – šakas ar viršūnes – kurios dažnai sudeginamos, nors gali tapti naujų konstrukcinių produktų pagrindu. Diskusijos neapsiribojo vien architektūra. Vytauto Didžiojo universiteto miškininkystės profesorius Vitas Marozas priminė, kad statybų ateitis prasideda miške. Klimato kaita keičia medžių rūšinę sudėtį, todėl būtina pereiti prie biologinei įvairovei palankios miškininkystės. Nuo renovacijos iki klimato kaitai atsparių pastatų Serijinės renovacijos tyrimus pristatęs architektas Johannesas Hübneris (Niurnbergo Georg Simon Ohm technikos universitetas, Vokietija) akcentavo, kad didžiausias klimato iššūkis slypi ne naujoje statyboje, o jau esamuose statiniuose. Architektė Tina Selami (Einszueins Architektur, Austrija) demonstravo „Wood Clay Climate“ projektą – CLT konstrukcijas su molio tinku integruotomis šildymo ir vėsinimo sistemomis, kurios gali tapti atsaku į karščio bangas miestuose. Estų architekto Markus Kaasik (3+1 Architektid) patirtis rodo, kad medinės inovacijos teikia galimybes ne tik statant naujas mokyklas, bet ir atnaujinant istorines. O danų architektas Thomas Jørgensen (Dorte Mandrup Studio) pristatė amatų mokyklos bendrabutį, patapusį vitrina: demonstruojamos amatų, bendruomenės ir architektų mediena įkūnytos ambicijos. Paveldas ir saugumas – sudėtinga pusiausvyra Kuldīgos restauravimo centro vadovė Ilze Zariņa pasakojo apie medinio senamiesčio išsaugojimą Kuldīga mieste, neseniai įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jos teigimu, medinis paveldas nėra tik istorija – tai gyva sistema, kuriai būtinas bendruomenės įsitraukimas ir praktinis mokymas. Apie kitą paveldui svarbią temą – gaisrinę saugą – kalbėjo ekspertė Irina Demidova-Buizinienė (VILNIUS TECH). Ji pristatė, kaip modeliuojami evakuacijos scenarijai ir gaisro plitimas istoriniuose pastatuose, siekiant išsaugoti autentiškas konstrukcijas neprarandant saugumo. Mediena – ne mada, o kryptis Medinė architektūra nebėra nišinė tema, ji apima viską – nuo vaikų kuriamų paviljonų Lietuvoje iki robotizuotų gamyklų, nuo UNESCO paveldo puoselėjimo ir įveiklinimo iki klimatui pozityvių daugiabučių. Mediena tampa ne alternatyva, o viena pagrindinių ateities statybos strategijų. Paulius Milčiaus (Natura Consulta) pranešimas parodė, kad Baltijos regionas šiame procese jau nebėra stebėtojas – regionas tampa vienu iš eksporto lyderių ir pokyčio kūrėjų. Forumo partneriai: „Rothoblaas“, „EGGER Group“, „Proclima Lietuva“, „Binderholz“, „HSBCAD“, „James Hardie“, „STEICO“, „ISOCELL“, „KNAUF Lietuva“, „SIHGA“, „SWG“, „KLH“, „Koch&Schulte“, „Peikko Lietuva“, „Drūtsraigtis“, „VMGLignum“, „Jūrės medis“, „Woodon“, „Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje“, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Medinės architektūros centras. Daugiau Alekso Jauniaus nuotraukų – nuorodoje. [gallery ids="105436,105438,105440,105442,105444,105446,105448,105450,105452,105454,105456,105458,105460,105462,105464,105466,105468,105470,105473"]

VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centras (ŽTPC) kviečia universiteto bendruomenę prisijungti prie 11 savaičių verslo akseleravimo programos. Geriausių idėjų autoriai bus apdovanoti prizais.   Čia auginsime savo verslumo kompetencijas ir stengsimės kartu išgryninti idėjas. Jūsų lauks dirbtuvės, paskaitos, individualios sesijos su ekspertais ir finalinis renginys, kuriame dalyviai pristatys savo verslo idėją investuotojams bei mentoriams. Paskaitos ir bendros dirbtuvės vyks antrą savaitę, o asmeniniams klausimams ir namų darbams aptarti bus organizuojamos individualios sesijos. Užsiėmimai vyks VILNIUS TECH erdvėse ir nuotoliu nuo kovo iki gegužės mėnesio. Pagrindinės verslumo temos: 1. Vartotojų nustatymas ir vertės pasiūlymas. 2. Verslo modeliai ir veiklos strategija. 3. Žmogiškųjų išteklių valdymas. 4. Finansų planavimas. 5. Istorijos pasakojimas pardavimuose ir efektyvi komunikacija. Tuo pačiu nagrinėjamos bendrinės temos: tvarumas, kvantai (quantum), dirbtinis intelektas ir gynyba. Prizai: Pirma vieta: 6 000 Eur sukurtos idėjos vystymo veikloms + bilietai (2 asm.) į didžiausią Europos startuolių bei technologijų renginį „VivaTech“  https://vivatech.com/ Antra vieta: 3 000 Eur sukurtos idėjos vystymo veikloms. Trečia vieta: „Linkmenų fabriko“ narystė. Kviečiame registruotis iki kovo 13 d. ir kreiptis el. p. erika.kersyte@vilniustech.lt, jei turite papildomų klausimų arba norėtumėte išsamiau aptarti programos teikiamas galimybes.  Registracijos formą rasite čia.

Lietuvos mokslo taryba (LMT), VILNIUS TECH ir dar 11 mokslo ir studijų institucijų (MSI) pradeda įgyvendinti projektą „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas“. Šio projekto tikslas – sustiprinti ITPC kompetencijas ir skatinti antrepreneriškos aplinkos kūrimą mokslo ir studijų institucijose, plėtoti taikomųjų mokslinių tyrimų potencialą, efektyvesnį mokslo žinių ir technologijų perdavimą bei didesnį institucijų įsitraukimą į tarptautines mokslo ir inovacijų rinkas.   Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2025 m. gruodžio 19 d. – 2028 m. gruodžio 31 d. (dalis veiklų buvo pradėtos 2025 m. vasario 14 d.), bendra tinkamų finansuoti išlaidų suma siekia iki 13,39 mln. eurų.   Projekte dalyvauja 12 MSI-partnerių: Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, VILNIUS TECH, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Klaipėdos universitetas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Fizinių ir technologijos mokslų centras, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos socialinių mokslų centras ir Vilniaus kolegija.   Įgyvendinant projektą bus stiprinamos ITPC darbuotojų kompetencijos mokslo žinių komercializavimo, intelektinės nuosavybės valdymo ir verslumo srityse. Numatyta skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, dalyvavimą tarptautiniuose tinkluose, parodose ir verslo misijose. Taip pat bus kuriamas ir stiprinamas nacionalinis ITPC tinklas.   LMT projekte atlieka koordinuojantį vaidmenį. Ji vykdys mokymus, konsultacijas ir gerosios praktikos sklaidą šalies mastu. Veiklos bus orientuotos tiek į projekto partnerių, tiek į kitų MSI ITPC pajėgumų stiprinimą. Taip siekiama ilgalaikio ir tvaraus mokslo žinių ir technologijų perdavimo sistemos stiprinimo Lietuvoje.   VILNIUS TECH projektą pradėjo vykdyti nuo 2026 m. sausio mėn. Projektą vykdantis padalinys yra VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centras.   Projekto Nr.: 10-031-P-0001 Projekto pavadinimas: Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų kompetencijų stiprinimas Projekto vadovas (VILNIUS TECH): Vilma Purienė Projekto įgyvendinimo laikotarpis (VILNIUS TECH): nuo 2026 sausio mėn. iki 2028 gruodžio mėn. Bendra projekto vertė: 13 387 365,76 Eur Projekto vertės dalis, skirta VILNIUS TECH: 886 427,37 Eur Projekto koordinatorius: Lietuvos mokslo taryba Projekto partneriai: VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VšĮ Kauno technologijos universitetas VšĮ Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, VšĮ Vilniaus universitetas, VšĮ Vilniaus Gedimino technikos universitetas, VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, VšĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, VšĮ Vytauto Didžiojo universitetas, VšĮ Klaipėdos universitetas, VšĮ Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Gamtos tyrimų centras, VšĮ Lietuvos energetikos institutas, Lietuvos socialinių mokslų centras, VšĮ Vilniaus kolegija. Įgyvendinant projektą bus stiprinamos ITPC darbuotojų kompetencijos mokslo žinių komercializavimo, intelektinės nuosavybės valdymo ir verslumo srityse. Numatyta skatinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, dalyvavimą tarptautiniuose tinkluose, parodose ir verslo misijose. Taip pat bus kuriamas ir stiprinamas nacionalinis ITPC tinklas. 2022–2030 m. plėtros programos valdytoja – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Projektas įgyvendinamas pagal pažangos priemonę Nr. 12-001-01-02-01 „Stiprinti inovacijų ekosistemas mokslo centruose“ ir yra finansuojamas Europos Sąjungos.  

Paversk savo idėją kosmoso inovacija! „Kosmoso iki-inkubavimo programa“ – 5 savaičių ankstyvosios stadijos idėjų validavimo programa, skirta visiems, norintiems kurti ar plėtoti verslą kosmoso sektoriuje. Čia dalyviai dirbs su mentoriais, sektoriaus ekspertais ir investuotojais, tikrins savo idėjas bei kurs sprendimus, galinčius tapti kosmoso inovacijų ateitimi.  Registruokitės į antrą programos ciklą čia.     Kviečiame į startuojantį antrą kosmoso iki-inkubavimo programos ciklą, kuriame dalyviai dirbs su mentoriais ir sektoriaus ekspertais bei pristatys savo sprendimus „Demo Day“ renginyje. Per 5 savaites dalyviai dirbs su problemos apibrėžimu, rinkos ir verslo modelio formavimu, produkto pritaikymu bei pasirengimu pristatyti sprendimą investuotojams. Programa suteikia galimybę struktūruotai dirbti su idėja, gauti ekspertinį grįžtamąjį ryšį ir pasiruošti tolimesniam augimui.   Daugiau informacijos: https://inovacijuagentura.lt/paslaugu-sarasas/kosmoso-iki-inkubavimo-programa.html?lang=lt  

VILNIUS TECH studentai kviečiami dalyvauti tarptautinio projekto SMARCO bandomajame etape, kuriame kuriami inovatyvūs trumpalaikiai mokymo moduliai, skirti išmanių, tvarių ir atsparių bendruomenių kūrimui Europoje. Projektas siūlo trumpus (iki 4 val.) mokymo modulius, kurie padės studentams ir jauniems specialistams įgyti aktualių žinių apie išmaniuosius miestus, bendruomenių atsparumą, tvarią plėtrą, viešuosius pirkimus ir planavimą.   Kodėl verta dalyvauti? Dalyvavimas nemokamas Tik 4 valandos vienam moduliui Galimybė mokytis nuotoliniu, hibridiniu ar kontaktiniu būdu Lankstus, savarankiškas mokymosi tempas Naudinga studijoms, profesinei karjerai ir kompetencijų stiprinimui Galimybė prisidėti prie ateities išmanių ir tvarių Europos bendruomenių kūrimo Mokymai skirti universitetų studentams, studijuojantiems inžineriją, urbanistiką, planavimą, tvarumą, viešąjį administravimą ir giminingas studijų kryptis. Mokymai prasidės 2026 m. kovo mėn.   Norintys dalyvauti kviečiami užpildyti dalyvio (Expression of Interest) formą.   Prisijunkite, įgykite vertingų įgūdžių ir prisidėkite prie tarptautinės iniciatyvos, formuojančios ateities išmanias bendruomenes!

Klimato kaita – ne tik tarša ir CO₂ emisijos. Tai sudėtinga, tarpdisciplininė problema, apimanti vandens ekosistemas, biogeocheminius ciklus, chemines medžiagas ir kt. Daugeliui visuomenės narių šie procesai nematomi, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad jų poveikis yra ilgalaikis.   Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, sprendimų paieškai reikia ne tik pažangių technologijų, bet ir glaudaus bendradarbiavimo – nuo universitetuose veikiančių laboratorijų iki pramonės įmonių.   Apie tai, kaip jungumas ir inovacijos gali padėti Lietuvai žengti tvarios gamybos keliu, pasakoja Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro direktorius Simonas Barsteiga.   Kuri klimato kaitos problema dar nėra pakankamai matoma viešai, bet, atliekant mokslinius tyrimus, jau kelia nerimą?   Viena iš klimato kaitos problemų, kuri vis dar nėra pakankamai matoma viešai, nors moksliniai tyrimai aiškiai rodo sparčiai augančią riziką, yra gėlo vandens ekosistemų pokyčiai ir biogeocheminių ciklų sutrikimai. Šie procesai (angl. Freshwater change, Biogeochemical flows), pasak „Planetary Boundaries“ sistemos, jau peržengė saugias ribas tiek pasauliniu, tiek Lietuvos mastu. Lietuvoje gerą būklę atitinkančių paviršinių vandens telkinių yra 36 proc., neatitinkančių geros būklės kriterijų vandens telkinių – 64 proc., o eutrofikacija – vandens telkinių biologinio produktyvumo didėjimas – yra viena opiausių ir sunkiai valdomų problemų Baltijos jūros regione. Eutrofikaciją sukelia į vandens telkinius patekęs per didelis arba nesubalansuotas biogeninių medžiagų, ypač azoto ir fosforo, junginių kiekis.    Nors viešojoje erdvėje daugiausia dėmesio skiriama CO₂ emisijoms (ir pagrįstai, nes jos tiesiogiai susijusios su globalios temperatūros kilimu), mažiau kalbama apie tai, kad vandens tarša, azoto ir fosforo disbalansas, mikroplastikas ir naujų cheminių medžiagų (angl. Novel Entities) gausa sparčiai keičia ekosistemų funkcijas. Šių medžiagų aptinkama dirvožemyje, vandenyje ir biologinėse grandinėse, todėl jos gali persismelkti į visą mitybos sistemą ir per kelis artimiausius dešimtmečius sukelti rimtų, sunkiai grįžtamų padarinių tiek ekosistemoms, tiek žmonių sveikatai ir reprodukcijai.   Kokius tyrimus, iš tiesų galinčius pakeisti Lietuvos pramonės tvarumo kryptį, atliekate šiandien?   Pasaulinė chemijos ir medžiagų pramonė pereina nuo iškastinės prie žiedinės anglies. Šios transformacijos metu lemiamą vaidmenį turės biocheminės, termocheminės, elektrocheminės ir pažangios atskyrimo bei CO2 panaudojimo technologijos. Jas pasitelkus  bus galima plėtoti įvairias medžiagų konversijas, dirbti su sintetinėmis medžiagomis, mineralizuoti statybines medžiagas. Siekiame, kad būtent šioms kryptims būtų skiriamas didelis universiteto ir tyrėjų dėmesys.   Šiuo metu Mechanikos fakulteto Mechanikos mokslų institutas plėtoja atliekų gazifikacijos ir sintetinių dujų technologijas, o Statybos fakulteto Statybinių medžiagų institutas ruošiasi CO₂ surinkimo ir panaudojimo (CCU) tyrimų krypčiai, vykdo pažangių absorbcinių medžiagų, skirtų vandeniui valyti, kūrimą. Šios kryptys tarpusavyje susijusios, todėl turi potencialo ir tolesnei sinergijai.   Mano vaidmuo – sujungti komandas ir kompetencijas į vieną vertės grandinę, parodyti ilgalaikes kryptis ir siekti, kad tyrimai būtų pritaikomi pramonėje. Toks tarpdisciplininis modelis leidžia kurti sprendimus, kurie ne tik mažina emisijas ir iškastinių žaliavų poreikį, bet kartu sprendžia ir istorinę vandens bei atliekų taršą.   Viena iš VILNIUS TECH vertybių – jungumas – akcentuoja ryšius tarp skirtingų sričių. Kaip ji atsispindi Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro veikloje?   Centre jungumas – pagrindinis veiklos variklis ir principas. Klimato kaitos iššūkiai praplečia disciplinų ribas, todėl projektus siekiu formuoti taip, kad skirtingos komandos būtų priverstos veikti vienoje vertės grandinėje. Vienos grupės rezultatai tampa kitos grupės prielaidomis arba eksperimentiniais duomenimis, o vienos disciplinos problema – kitos disciplinos sprendimo lauku. Toks modelis neleidžia užsidaryti savo komforto zonoje ir kuria realią tarpdisciplininę dinamiką, o ne jos imitaciją.   Jei norime prioritetą teikti kompleksinėms temoms, turime keistis greičiau. Smulkūs, izoliuoti projektai, kurie nesukuria ryšių tarp sričių ar neveda prie platesnio sisteminio rezultato, natūraliai netenka vertės – tokio tipo sprendimus pramonė kuo toliau, tuo dažniau atliks pati. Tik projektai, kurie jungia skirtingas kompetencijas ir leidžia kurti visos grandinės sprendimus, iš tiesų gali padaryti proveržį tvarumo srityje. Būtent tokį tikslą turime kelti sau ir kitiems.   Kaip kuriate  tyrėjus, studentus, įmones ir technologijų kūrėjus jungiančią ekosistemą?   Įgyvendindami projektus, megzdami santykius, mokydamiesi iš klaidų, sėkmių ir nesėkmių istorijų. Manau, pati svarbiausia jungtis – pasitikėjimas. Kol nesukursime abipusio pasitikėjimo, tol jungtys bus silpnos.   Kokius projektus šiandien laikote pavyzdžiais, iliustruojančiais, kad jungumas tarp institucijų pagreitino inovacijų kūrimą?   Ryškiausias pavyzdys pasauliniu mastu, kaip jungumas paspartina inovacijas, yra CERN (Europos branduolinių tyrimų organizacija).   CERN ypatinga tuo, kad nė viena valstybė, joks universitetas ar įmonė, veikdami atskirai, negalėtų pasiekti tokios pažangos. Tik jungumas – dalijimasis laboratorijomis, eksperimentais, duomenimis ir talentais – leidžia inovacijas kurti kelis kartus greičiau, nei tai vyktų bet kurioje izoliuotoje struktūroje.   Kokios kompetencijos šiandien reikalingiausios jauniems žmonėms, norintiems prisidėti prie klimatui neutralios pramonės kūrimo?   Mokslininkas Barry’is Commoneris teigia: „Pirmoji ekologijos taisyklė: viskas tarpusavyje susiję.“ Siekdami dirbti gamtos labui, turime matyti ryšius ir sistemiškumą. Jei negalvosime apie savo veiksmų pasekmes ir dirbsime linijiniu būdu, klimatui neutralios pramonės nesukursime. Stenkimės ugdyti savo sistemiškumą ir tarpsritiškumą – mokykimės iš gamtos. Būkime kritiški esamai sistemai ir struktūrai, kuri verčia mus dirbti linijiniu būdu. Taip pat svarbu suvokti, kad tik dirbdami komandoje galime pasiekti išskirtinių rezultatų. Nesvarbu, kokių įgūdžių turime, svarbiausias iš jų – gebėjimas dirbti komandoje. Esu tikras, kad ateitis priklauso stiprioms, kad ir 10–20 žmonių komandoms, kurios ateityje sugebės padaryti tiek, kiek šiandien padaro 200 žmonių būrys.   Jeigu pažvelgtume į 2040 m., koks būtų Jūsų optimistinis, bet realus scenarijus – ar Lietuva gali tapti klimatui neutralių gamybos technologijų lydere regione?   Tikrai gali, bet turime įsivardinti, kokia kryptimi einame. Aš tikiu pasauliniu chemijos ir medžiagų pramonės perėjimu nuo iškastinės prie žiedinės anglies.   Šioje transformacijoje lemiamą vaidmenį turės biocheminės, termocheminės, elektrocheminės ir pažangios atskyrimo bei CO2 panaudojimo technologijos. Jos sudarys galimybes  vystyti įvairias medžiagų konversijas, dirbti su sintetinėmis medžiagomis, mineralizuoti statybines medžiagas.   Norėčiau, kad būtent šioms kryptims būtų skiriamas  rimtas  universiteto ir tyrėjų dėmesys, kuris galiausiai taptų tvirtu klimatui neutralių gamybos technologijų pramonės pagrindu.

VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto (FMF) Informacinių sistemų katedros dėstytojas, ilgametis universiteto bendruomenės narys prof. habil. dr. Antanas Čenys gruodžio 7 d. atšventė 70-ąjį jubiliejų. Gimtadienį paminėjęs profesorius tiek kalbėdamas apie praeitį, tiek apie dabartį ir ateitį nestokoja humoro jausmo ir energijos, padėjusios augti ir universitetui, ir ne vienai studentų kartai.   Daugiau nei 26 metus VILNIUS TECH dirbantis prof. habil. dr. Antanas Čenys gali pasigirti plačiu ir įvairiu nuveiktų darbų sąrašu: 2009-2011 m. jis ėjo Fundamentinių mokslų fakulteto dekano, o 2011-2021 m. – Mokslo ir inovacijų prorektoriaus pareigas ir, nepaisant užimamų pareigų, visada aktyviai skaitė paskaitas studentams, vadovavo baigiamiesiems darbams, reguliariai garsino VILNIUS TECH vardą žiniasklaidoje ir renginiuose bei dalyvavo visuomeninėje veikloje.   Profesorius neslepia – per tiek metų universitete būta ir daug iššūkių, ir daug smagių bei šiltų nutikimų. Vienas linksmiausių prisiminimų, anot jo, buvo jam einant FMF dekano pareigas.    „Kartą pas mane atėjo vienas dėstytojas ir ėmė skųstis, kad mūsų universiteto studentai yra prasti, visiškai nieko nepasiruošia, nenori mokytis. Jis paklausė: „Ką man daryti?“. Aš jam pasakiau: „Klausykit, universiteto ir studentų pakeist negaliu, tai kaip manot, ką aš galiu pakeisti? Jus. Jokio kito varianto neturiu“. Tuomet jis išėjo, bet fakultete dėsto iki šiol“, – juokiasi prof. habil. dr. A. Čenys.   Tuo tarpu šilčiausias emocijas jam kelia studentų ištarti žodžiai, pagyros ir padėkos, nes tai, profesoriaus teigimu, Lietuvoje nėra itin dažna, mat tautiečiai nėra linkę sakyti komplimentų ir pagirti.   „Kai studentai po kokių 10 m. prisimena, ką pasakojau paskaitų metu, arba netikėtai padėkoja, kad mano dėka apsigynė magistro darbą, nors jau žadėjo mesti studijas, tai labai maloniai nuteikia. Tokie pasakymai nėra dažni, tačiau jie padeda suprasti, kad prisidėjai prie kieno nors ateities ir pasakei, padarei kažką gero, nes pačiam tos kalbos dažnai atrodo tuščios“, – sako Informacinių sistemų katedros dėstytojas.  Džiaugsmas – bendravimas su žmonėmis   O kalbų profesoriaus gyvenime nestinga – jis ne tik skaito paskaitas ir mokslinius pranešimus, bet ir kone kiekvieną antradienio rytą su profesoriumi habil. dr. Raimondu Čiegiu susitinka puodeliui kavos ir diskusijoms. Jau daugiau nei dvejus metus gyvuojanti tradicija užgimė prof. habil. dr. A. Čeniui baigus eiti Mokslo ir inovacijų prorektoriaus pareigas ir sulaukus kolegos kvietimo.    „Mudu dažniausiai diskutuojame apie tai, kas įdomu profesoriui Čiegiui – jis labai myli kvantinius kompiuterius, dirbtinį intelektą, tad ir kalbame apie tai, kas dabar vyksta, ką išgirdome ir pamatėme. Kartais pakalbame ir apie politikos intrigas, bet mums tai mažiau įdomu nei mokslas. Vis tik, profesorius labai daug šneka, tad man reikia rimtai padirbėti, kad įsiterpčiau“, – juokiasi prof. habil. dr. A. Čenys.   Kartais prie tradicinių profesorių pasisėdėjimų prisijungia ir kiti, pavyzdžiui, profesorius emeritas habil. dr. Rimantas Belevičius.   „Vis tik, kiti šio „diskusijų klubo“ dalyviai dažniausiai būna atsitiktinai, netikėtai prisijungę klausytojai, nes prie profesoriaus Čiegio kitų kalbėtojų nelabai būna“, – priduria pašnekovas.   Prof. habil. dr. A. Čenys nemažai bendrauja ir su žurnalistais – jis nuolat teikia ekspertinius komentarus įvairiems žiniasklaidos kanalams. Vis tik, į reportažus ir laidas, kuriose dalyvauja, jis akį užmeta retai.    „Man nelabai patinka save matyti, bet tai yra natūralu, – juokiasi profesorius. Nepaisant to, jis kartais pasižiūri ilgesnius ir rimtesnius pokalbius televizijoje, daugiausiai – pragmatiniais sumetimais. – Noriu pasitikrinti, ar visai nenusišnekėjau, ką būtų galima pataisyti ir kaip atrodau.“   Laisvalaikiu profesorius mieliau domisi istorija, mokslo ir politikos naujienomis, bet dažniausiai renkasi užsienio žiniasklaidą, pavyzdžiui, mylimą „The Economist“ žurnalą, arba vaizdo įrašus „YouTube“ platformoje.    Dar viena mėgstama laisvalaikio veikla – kasdienis 1-1,5 val. trukmės pasivaikščiojimas ir joga, laikas su šeima ir keliavimas, tačiau keliauti tik dėl savo malonumo pastaruoju metu tenka retai.    „Kadangi mano žmona taip pat yra profesorė, jai, kaip ir man, tenka nemažai važinėti į užsienį darbo reikalais. Be to, ji yra labai sociali ir visur turi daug draugų, o dar ir dukra gyvena Briuselyje, tad mūsų kelionės dažniausiai apsiriboja jų lankymu“, – šypsosi prof. habil. dr. A. Čenys.    Vis tik, per daugelį metų sukurtas platus ir įvairus pažinčių tinklas – vienas didžiausių profesoriaus pasiekimų, kurį jis norėtų išsaugoti, puoselėti ir panaudoti geriems darbams.    „Kai žmogui sukanka 70 metų, jam daug ko nepalinkėsi, išskyrus sveikatą ir kitus standartinius linkėjimus, tačiau tai – neįdomu. Taigi, sau palinkėčiau, kad mane suptų geri ir įdomūs žmonės. Kadangi labai aktyviai dirbti nebenoriu, manau, kad mano pagrindinė rolė ir vertė bus galimybė kurti, palaikyti ryšius su kitais ir apjungti, suvesti reikiamus žmones“, – dalijasi jubiliejų atšventęs prof. habil. dr. A. Čenys.    Pasiekimai – nuo naujų studijų programų iki vertinimo metodikos   VILNIUS TECH FMF Informacinių sistemų katedros docentu A. Čenys tapo 1999 m., o tais pačiais metais su bendraautoriais gavo Lietuvos mokslo premiją. 2001 m. jis įgijo profesoriaus laipsnį ir pirmasis iš visų Lietuvos universitetų dėstytojų pradėjo skaityti kursą „Saugaus informacijos perdavimo pagrindai“ tuometinėje „Informatikos inžinerijos“ studijų programoje.   2006 m. jis įkūrė Informacinių technologijų saugos mokslo laboratoriją, kurioje buvo pradėti sėkmingi tyrimai IT saugos situacijos monitoringo, Honeypot technologijų, kenksmingo programinio kodo detektavimo ir analizės bei kitose srityse.   2011 m. prof. habil. dr. A. Čenys inicijavo vieną iš sėkmingiausių VILNIUS TECH magistrantūros studijų programų „Informacijos ir IT sauga“. 2024 m., vykdant profesoriaus vadovaujamą projektą „MERIT VILNIUS TECH“, buvo įsteigtos magistrantūros studijų programos „Dirbtinio intelekto sprendimų valdymas“ bei „Dirbtinio intelekto inžinerija“, kurios sulaukė neeilinio stojančiųjų susidomėjimo.   Vadovaujant prof. habil. dr. A. Čeniui 2010-2020 m. technologijų mokslo daktaro laipsnį įgijo 7 doktorantai, o VILNIUS TECH tarp Lietuvos universitetų tapo lyderiu pagal informacijos saugos srities tematikų disertacijų skaičių.   Prof. habil. dr. Antanui Čeniui užimant mokslo ir inovacijų prorektoriaus pareigas buvo reorganizuota darbuotojų mokslinių pasiekimų vertinimo metodika, įtraukiant motyvavimą už aukštus mokslo rezultatus, o dėl to išaugo VILNIUS TECH mokslinės produkcijos apimtys WoS IF žurnaluose. Prorektoriaus kadencijos metu taip pat buvo įsteigtas Žinių ir technologijų perdavimo centras, stipriai prisidėjęs prie verslo užsakomųjų darbų padidėjimo bei mokslinių projektų skaičiaus.   Įspūdinga ir prof. habil. dr. A. Čenio visuomeninė veikla: jis buvo Europos Sąjungos 5 Bendrosios programos (FP5) INCO-2 komiteto, ES INTAS Generalinės asamblėjos, Europos Sąjungos Jungtinių tyrimų centro valdybos (EU JRC Board of Governors), NATO Tyrimų ir technologijų organizacijos valdybos (NATO RTO Board) ir Europos Komisijos ekspertų grupės, 2008–2009 m. vertinusios ES 6 Bendrosios programos rezultatus, nariu. Šiuo metu jis yra LMT valdybos narys.

VILNIUS TECH TTO direktorė Vilma Purienė: „Tvari kosmoso inovacijų plėtra įmanoma tik kuriant verslumo kultūrą ir ilgalaikes partnerystes“ 2025 m. lapkričio 21 d., Rygoje VILNIUS TECH Technologijų perdavimo centro direktorė Vilma Purienė dalyvavo tarptautiniame Europos kosmoso inovacijų forume „Colours and Life in the Universe“, kur skaitė pranešimą ir dalyvavo aukšto lygio diskusijų panelėje „Space research, innovation & business“. Savo pranešime „From Space to Society: Bridging Innovation through Digital Ecosystems“ V. Purienė pabrėžė, kad šiandienos kosmoso sektoriaus proveržis priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo gebėjimo komercializuoti žinias, kurti verslų ekosistemoms atviras R&D platformas, ir ugdyti naujos kartos kosmoso antreprenerius. VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro vadovė panelinėje diskusijoje išryškino, kad tvarus kosmoso mokslo rezultatų komercinimo ir inovacijų sektoriaus augimas priklauso nuo: verslumo gebėjimų ugdymo universitetuose; technologijų perdavimo ir ankstyvosios komercializacijos mechanizmų; atvidaro inovacijų modelio, kuris leidžia tyrėjams, verslui ir studentams bendradarbiauti nuo pat idėjos gimimo; AI sprendimų pritaikymo kosmoso technologijose (ypač stebėjimuose, robotikoje ir komunikacijose). „Turime ne tik kurti inovacijas, bet ir pasirūpinti, kad jos pasiektų rinką. Tik tuomet kosmoso tyrimai įgauna realią vertę: akademinę, ekonominę ir visuomeninę“, – kalbėjo Vilma Purienė. Kalbėdama diskusijoje, V. Purienė pabrėžė, kad Europos kosmoso sektoriaus stiprybė slypi ilgalaikėse, nuosekliose ir į veiksmus orientuotose partnerystėse. „Tokie renginiai kaip šis įrodo, kad tik bendradarbiaudami tarpusavyje tiek universitetai, pramonė, tyrimų centrai bei kosmoso agentūros, galime kurti Europai strategiškai svarbias technologijas ir konkurencingą taip vadinamą Naujojo Kosmoso (anlg. New Space”) ekosistemą.“ Esame dėkingi Latvijos universitetui ir tarptautiniams partneriams už kvietimą, ir pabrėžiame, kad VILNIUS TECH kartu su sipriu partnerių tinklu ir bendruomene yra pasirengęs tęsti bendrus kosmoso inovacijas ir technologijas skatinančius projektus: nuo studentų įtraukties ir mokslinių tyrimų iki komercializacijos programų ir tarptautinių kosmoso verslumo.  

Įsivaizduokite, kad norint pasimatuoti akinius jums tereikia pažvelgti į telefono kamerą. Sistema pati atpažįsta jūsų veidą, nustato jo mastelį, „pašalina“ šiuo metu dėvimus akinius, išmatuoja visus reikalingus parametrus ir akimirksniu pasiūlo idealiai tinkančius rėmelius bei lęšius. Tai – ne tolima ateitis, o kryptis, kuria sparčiai juda dirbtinio intelekto ir 3D technologijos, keičiančios mūsų apsipirkimo įpročius. Pandemijos laikotarpiu išpopuliarėjęs virtualus akinių rėmelių matavimas (angl. virtual try-on) šiandien tapo neatsiejama šiuolaikinės optikos dalimi. Šią technologiją jau taiko tokie pasaulyje žinomi tinklai kaip „Mister Spex“, o jos kūrėjai, pavyzdžiui, „Fittingbox“, teigia, kad virtualus matavimas gali padidinti pardavimus net tris kartus. Vis dėlto net ir radus patinkančius rėmelius elektroninėje parduotuvėje neretai kyla klausimas: ar pasirinktas dydis tikrai tiks? „Virtualaus akinių rėmelių matavimo tikslumas visiškai priklauso nuo teisingai nustatyto mastelio“, – aiškina Dirbtinio intelekto kompetencijų centrą kuriančio projekto „SustAInLivWork“ mokslininkas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius dr. Artūras Serackis. – „Kad rėmeliai virtualioje erdvėje tiksliai „atsidurtų“ ant veido, sistema turi žinoti ne tik pačių akinių, bet ir žmogaus veido mastelį vaizde. Tai – vienas sudėtingiausių technologinių iššūkių.“ Pasak jo, ta pati problema kyla ir bandant iš nuotraukos tiksliai išmatuoti tokius parametrus kaip atstumas tarp vyzdžių. Tokiu atveju būtinas etalonas – objektas, kurio matmenys žinomi iš anksto. „Pavyzdžiui, „Fittingbox“ naudoja standartinio dydžio banko korteles. Vartotojas trumpam prideda kortelę prie veido, o sistema pagal ją nustato mastelį. Tačiau kyla klausimas, kiek tai patogu šiandien, kai daugelis atsiskaito telefonu ir ne visada turi fizinių kortelių“, – pastebi mokslininkas. Galimybė pasimatuoti akinius jų nenusiėmus A. Serackis kartu su kolegomis šiuo metu daug dėmesio skiria pažangesnėms veido analizės technologijoms, galinčioms automatiškai įvertinti vaizdo kokybę, veido padėtį ir matavimo tikslumą. „Pavyzdžiui, labai svarbu, kad veidas nuotraukoje būtų lygiagrečiai kameros plokštumai – priešingu atveju matavimo paklaida gali gerokai išaugti“, – pabrėžia jis. Anot mokslininko, šiam tikslui naudojami DI modeliai identifikuoja pagrindinius veido taškus ir analizuoja jų padėtį, jog būtų galima tiksliai nustatyti, kaip yra pasukta žmogaus galva. Nors šiandien yra daugybė DI modelių, galinčių atpažinti net iki 468 veido taškų, vien jų skaičius dar negarantuoja tikslaus matavimo. Aukštos kokybės matavimams reikia itin patikimų metodų, todėl būtina įvertinti apšvietimo kryptį, tipą ir intensyvumą bei kitus vaizdo kokybę lemiančius veiksnius. „Įsivaizduokime situaciją, kai akinius nori pasimatuoti žmogus, kuris juos jau nešioja – taip nutinka, tikėtina, daugiau kaip 98 proc. atvejų. Daugeliui kur kas patogiau naudotis paslauga nenusiimant savo akinių. Tokiu atveju reikia pasitelkti kitą DI modelių grupę, galinčią atpažinti akinius ir „pašalinti“ juos iš vaizdo“, – pasakoja A. Serackis. Generatyviniai DI modeliai gali „pašalinti“ akinius iš nuotraukos, tačiau kartu kyla rizika, kad nuotraukoje atsiras iškraipymų, o matavimo tikslumas sumažės. Būtent ši problema paskatino naują tyrimų kryptį, kuriai reikalinga pažangi skaičiavimo infrastruktūra ir specializuoti DI mokymo serveriai. Didžiausias iššūkis – 3D modelių paruošimo savikaina A. Serackio teigimu, tiksliai nustačius mastelį, išgavus reikiamus veido parametrus ir iš vaizdo „pašalinus“ dėvimus akinius, kitame etape jau galima virtualiai pasimatuoti akinių rėmelius – keičiant ne tik jų modelį, bet ir dydį. Tam reikalingas kompiuterinis trimatis pasirinkto rėmelio modelis. „Akinių rėmelių gamintojai savo trimačių modelių neskelbia, todėl jų gauti paprastuoju būdu neįmanoma. Jei norime turėti 3D modelį, jį tenka kurti patiems: arba modeliuoti specializuotose programose, kas reikalauja daug laiko ir kvalifikuotų specialistų, arba fiziškai paimti rėmelį, jį nuskenuoti specialiu skeneriu ir dar papildomai apdoroti gautą modelį. Trečias kelias – pasitelkti DI modelius, kurie, remdamiesi rėmelių nuotraukomis internetinėse parduotuvėse, galėtų automatiškai sugeneruoti jų trimates versijas“, – sako jis. Šioje situacijoje pagrindinis iššūkis – trimačių modelių paruošimo savikaina. Akinių rėmelių kolekcijos atnaujinamos bent du kartus per metus, o kasmet rinkoje pasirodo šimtai naujų, skirtingo dizaino modelių. Jei kiekvieną jų reikėtų kurti rankiniu būdu, virtualaus pasimatavimo paslauga taptų finansiškai nepasiteisinanti arba galėtų pasiūlyti tik labai ribotą asortimentą. „Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad trimačio skanavimo sprendimų rinkoje netrūksta, tačiau praktikoje šie įrankiai turi nemažai apribojimų. Aukštos raiškos skeneriai, skirti juvelyrikos gaminiams, apima pernelyg mažą plotą – akinių rėmeliai į jį tiesiog netelpa. Tuo tarpu rankiniai skeneriai, pritaikyti didesniems objektams, susiduria su kitais iššūkiais: jiems sudėtinga tiksliai atkurti plonus rėmelių elementus“, – aiškina „SustAInLivWork“ mokslininkas. Tikisi sukurti pažangią matavimo sistemą A. Serackis teigia, kad pasirodžius „NVIDIA“ sprendimams, tokiems kaip NeRF, o vėliau ir kitų tyrėjų ištobulintoms alternatyvoms, pavyzdžiui, One-2-3-45++, DI įgijo gebėjimą iš vienos nuotraukos prognozuoti, kaip galėtų atrodyti visas objektas, ir generuoti jo trimačius modelius. Vis dėlto akinių rėmelių atveju šie modeliai vis dar nėra pakankamai specializuoti – jie neretai sugeneruoja asimetriškus, iškraipytų proporcijų vaizdus, neatitinkančius realaus objekto. Be to, dauguma jų nėra pritaikyti darbui su keliomis nuotraukomis, nors tokia galimybė šioje srityje būtina: iš vieno kadro neįmanoma matyti visų rėmelio konstrukcijos elementų. „Todėl kuriame alternatyvius, originalius metodus: žingsnis po žingsnio analizuojame klasikinį trimačio modelio kūrimo procesą ir ieškome, kaip kiekviename jo etape pritaikyti automatizuotus, DI pagrįstus sprendimus. Nors šioje srityje dar nesame pasiekę galutinio proveržio, turime galimybę dirbti su stipriausiais DI ir vaizdo analizės specialistais Lietuvoje –„SustAInLivWork“ centro ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto partnerinėse institucijose. Pasitelkdami pažangius ir galingus skaičiavimo išteklius DI modelių mokymui, tikime, kad artimiausiais metais pavyks sukurti itin pažangią sprendimų sistemą, skirtą darbui su akinių rėmeliais“, – dalijasi jis. „SustAInLivWork“ – pirmasis tokio pobūdžio kompetencijų centras Lietuvoje, sistemingai telkiantis DI žinias ir kompetencijas. Jame bendradarbiauja keturi šalies universitetai – Kauno technologijos universitetas (KTU), Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – kartu su partneriais iš Suomijos (Tamperės universiteto) ir Vokietijos (Hamburgo technologijos universiteto). Tai – ilgalaikė, tarpsektorinė platforma, jungianti mokslą, verslą, viešąjį sektorių ir visuomenę. „SustAInLivWork“ projektas finansuojamas programos „Europos Horizontas“ Nr. 101059903 ir 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų (projekto Nr. 10–042-P-0001) lėšomis.  

Stiprinama dviejų pirmaujančių technologijų universitetų partnerystė – VILNIUS TECH susitiko su Austrijos Graco technikos universiteto (TU Graz) delegacija. Susitikimas atvėrė kelius glaudesniam bendradarbiavimui mokslo projektų, doktorantūros studijų, studentų ir mokslininkų mainų srityse.   Europos universitetų aljansai: sėkmės istorijos ir iššūkiai   Diskusijose daug dėmesio skirta Europos universitetų aljansų patirčiai. Tai tapo pagrindine platforma pasidalyti įžvalgomis apie strateginės partnerystės privalumus ir iššūkius.   VILNIUS TECH studijų prorektorė doc. dr. Živilė Sederavičiūtė-Pačiauskienė pristatė „Athena“ aljanso pavyzdį – šiuo metu aljansas veikia ir sėkmingai tęsia veiklą, turėdamas „Kompetencijos ženklo“ statusą.   TU Graz atstovai dalijosi sėkminga „Unite!“ aljanso patirtimi. Šis aljansas, jungiantis devynis partnerius, padėjo beveik padvigubinti bendrų „Europos horizonto“ projektų paraiškų skaičių.   Abi pusės sutarė, kad aljansai suteikia didžiulį pranašumą ieškant patikimų partnerių ir užtikrinant kokybiškesnes projektų paraiškas dėl didesnio tarpusavio pasitikėjimo. Tačiau buvo aptarti ir iššūkiai – per dideli lūkesčiai paraiškose, poreikis užtikrinti visų administracijos grandžių įsitraukimą bei sudėtingas finansinių indėlių derinimas tarp partnerių.   Tvarumas – abiejų šalių mokslo prioritetas   Susitikime buvo pristatytos ir konkrečios VILNIUS TECH iniciatyvos. Išmanių ir klimatui neutralių gamybos procesų, medžiagų ir technologijų kompetencijų centro vadovas Simonas Barsteiga pristatė centro misiją – bendriems tikslams sutelkti skirtingus fakultetus ir laboratorijas. VILNIUS TECH mokslininkas doc. dr. Arvydas Rimkus pristatė Laboratorijos inovatyvioms statybinėms konstrukcijoms, Civilinės inžinerijos tyrimų centro ir Medžiagų inžinerijos vykdomus eksperimentiniais tyrimais.   Graco technikos universiteto atstovai pristatė tyrimų kryptis Civilinės inžinerijos bei Chemijos ir bioinžinerijos srityje, panašias į VILNIUS TECH Tvarumo centro kryptis. Daugiausia dėmesio skirta sprendimams, mažinantiems CO2 emisiją ir gerinantiems pastatų efektyvumą – pavyzdžiui, biologinėms ir perdirbtoms medžiagoms, adityvinei gamybai bei lengvoms konstrukcijoms.   Diskusijose identifikuoti bendri mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtros interesai, tokie kaip biologiškai receptyvus betonas ir žaliųjų fasadų technologijos, kompozitai iš atliekų (padangų, medienos, žemės ūkio likučių), lengvos hibridinės konstrukcijos ir 3D spausdinimas statyboje ir Naujojo Europos Bauhauzo (NEB) tematikos projektai, orientuoti į darnią, estetišką ir klimatui neutralią infrastruktūrą.   „Mūsų laboratorijoje kuriamos lengvos hibridinės konstrukcijos ir biologiškai aktyvūs fasadų sprendimai rodo, kad tvarumas nebūtinai reiškia kompromisą tarp efektyvumo ir estetinio rezultato. Bendradarbiavimas su TU Graz sustiprins galimybes šias idėjas diegti realiose miesto ir pramonės aplinkose“, –  dr. Arvydas Rimkus, Laboratorijos inovatyvioms pastato konstrukcijoms vadovas, VILNIUS TECH.   Abu universitetai suinteresuoti jungtis prie esamų konsorciumų, dirbančių pagal Naujojo Europos Bauhaus iniciatyvos kvietimus – ypač, kuriant inovatyvias medžiagas ir statybinius sprendimus. Pabrėžta, kad tokios partnerystės leistų pasiekti didesnę sinergiją ir tyrimų efektyvumą.   Nauji iššūkiai skaitmeninėje gynyboje   Daug dėmesio susitikime skirta tyrimams, susijusiems su skaitmenine gynyba ir kibernetiniu saugumu. Šioje srityje ypač pabrėžtas Europos gynybos fondo (EDF) ir Europos inovacijų tarybos (EIC) finansuojamų projektų potencialas.   Diskusijos metu TU Graz pristatė savo darbo kryptis, apimančias gynybos, dirbtiniu intelektu (DI) pagrįstą kibernetinį saugumą, autonominių sistemų apsaugą ir pramoninio daiktų interneto (IoT) saugumą. Austrijos mokslininkai vykdo tyrimus, susijusius su skaitmeninės teismo medicinos (angl. digital forensics) įrankiais, grėsmių žvalgybos (angl. threat intelligence) dalijimusi ir nulinio pasitikėjimo (angl. zero-trust) architektūrų diegimu. VILNIUS TECH pristatė savo vedamo ComARC kompetencijų centro kompetencijas, kuriame plėtojami UAV / UGV / USV spiečių valdymo, teleoperavimo, skaitmeninių dvynių ir „cloud-enabled autonomy“ sprendimai, transporto ir logistikos tyrimų centro projektus, susijusius su sumaniais mobilumo modeliais ir autonominio transporto kontrolės algoritmais bei DigiDefense skaitmeninės gynybos centrą, kuriame kuriami DI pagrįsti kibernetinės gynybos, skaitmeninės forensikos ir kritinės infrastruktūros apsaugos sprendimai.   Abi pusės sutaria, kad autonominės sistemos ir jų kibernetinis saugumas yra prioritetinė ateities bendradarbiavimo kryptis, atverianti galimybes EDF, EIC Pathfinder, Horizon Cluster 3 ir Dual-use tematikos konsorciumams.   „Susitikimas parodė aiškias kryptis, kur mūsų mokslinės kompetencijos persidengia – nuo žiedinių medžiagų ir tvarių konstrukcijų iki autonominių sistemų ir skaitmeninės gynybos. Kartu galime kurti sprendimus, kurie keičia pramonę ir prisideda prie Europos atsparumo stiprinimo“, – teigė VILNIUS TECH Mokslo ir inovacijų prorektorius Dalius Navakauskas.

Prasideda registracija į sporto inovacijų hakatoną „SportHack 2025“ su šūkiu „Idėjos judesyje!“ sporto inovacijų hakatonas „SportHack 2025“ vyks lapkričio 11–15 dienomis. Renginys vyks hibridiniu formatu – dalyviai dirbs tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai, o finalinė diena vyks Latvijos sostinėje Rygoje, Rygos Stradinio universitete (RSU). Hakatono tikslas – skatinti naujų, technologijomis paremtų sprendimų kūrimą sporto industrijoje. Geriausių idėjų autoriai varžysis dėl 5 000 eurų prizų fondo. Renginys vyks anglų kalba. Dalyviai kviečiami kurti sprendimus keturiose pagrindinėse temose: dirbtinis intelektas sporte, geresnė sirgalių patirtis, tvarus sportas, atvira inovacija. Užduotis apibrėžia partneriai – „Decathlon“, Latvijos olimpinis komitetas, „Rimi Rygos maratonas“ ir Rygos Stradinio universitetas.   „2020 m., pandemijos metu, kai surengėme pirmąjį sporto inovacijų hakatoną „SportHack 2020“, jo šūkis buvo „Įveikime krizę kartu“. Šiemet, po penkerių metų pertraukos, grįžtame su nauja energija – technologijos keičia kiekvieną gyvenimo sritį. Kviečiame visus, kuriems rūpi sportas, kurti inovatyvius sprendimus industrijai, kuri apima visą visuomenę. Sportas turi milžinišką technologinį potencialą, ir mes norime jį atskleisti“, – sako Kārlis Skuja, atviros inovacijų bendruomenės „WindHackers“, organizuojančios „SportHack 2025“, vadovas.   Hakatone laukiami naujų idėjų autoriai, komandos ir ankstyvosios stadijos startuoliai. Siekiant skatinti sėkmingų sprendimų kūrimą, ypač kviečiami įvairių sričių atstovai – verslo plėtros, rinkodaros, dizaino, programavimo ir kitų disciplinų specialistai.   „Hakatonas „SportHack 2025“ yra itin svarbi inovacijų starto aikštelė, sujungianti dalyvius iš įvairių industrijų ir net šalių, kad kartu kurtų idėjas bei sprendimus, kurių sporto sektoriui šiandien labai reikia. Vertinga ir tai, kad renginyje bus nagrinėjamos plačios temos – nuo dirbtinio intelekto taikymo iki sirgalių patirties praturtinimo ir atviros inovacijos. Esu įsitikinusi, kad hakatonas padės sukurti tvarius sprendimus, kurie pakeis ne tik sporto profesionalų kasdienybę, bet ir tai, kaip kiekvienas iš mūsų patiria sportą“, – teigia Diāna Laipniece, RSU Latvijos sporto akademijos direktorė.   Prieš hakatoną, spalio 22 ir 29 dienomis, vyks nuotoliniai informaciniai renginiai, kuriuose bus galima geriau suprasti, kaip technologijos jau keičia sporto industriją. Savo sėkmės istorijomis dalinsis Latvijos sporto technologijų startuoliai – Hackmotion, Blue Shock Race ir Tournated. Tuo tarpu RSU, „Tilde“ ir Latvijos olimpinio komiteto atstovai aptars sporto švietimo, mokslinių tyrimų ir technologijų aktualijas bei tendencijas. Šių renginių tikslas – įkvėpti naujų idėjų ir paskatinti prisijungti dar neapsisprendusius dalyvius.   Lapkričio 13–14 dienomis RSU, RTU ir Latvijos universiteto laboratorijos atvers duris hakatono dalyviams – čia bus galima susipažinti su prototipavimo galimybėmis, susitikti su ekspertais ir gauti grįžtamąjį ryšį apie savo idėjas. Renginį remia platus partnerių ratas: „Decathlon“, Latvijos olimpinis komitetas (LOK), Rygos Stradinio universitetas (RSU), „HackMotion“, „Workland“, „Rimi Rygos maratonas“, Rygos miestas, „Tele2“, „Lovable“, „Tilde“, „Emergn“, „HackTribe“, „Unilab“, Latvijos universitetas (LU), Rygos technikos universitetas (RTU), Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetas (LBTU), Talino technologijos universitetas (TALTECH), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH), TV3 Group, Liepājos miestas, „Tournated“, Latvijos sporto federacijų taryba (LSFP), „SportTech Latvia“, „PwC Legal“ ir „Blue Shock Race“. Renginį organizuoja atviros inovacijų bendruomenė „WindHackers“, kurios misija – skatinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą ir technologijomis grįstų inovatyvių verslo idėjų kūrimą. Daugiau informacijos ir registracija – www.sporthack.co Registracija vyksta iki lapkričio 6 d. Kontaktai: Kārlis Skuja „WindHackers“ vadovas Tel.: +371 29 345 995 El. paštas: sporthack@windhackers.com

Tarptautiškiausias Lietuvos universitetas VILNIUS TECH, nuolat mezgantis ir stiprinantis partnerystes užsienyje, neseniai dalyvavo Tarptautiniame Astronautikos Kongrese (IAC 2025) Sidnėjuje, Australijoje, kuriame ne tik pristatė savo veiklas ir projektus kosmoso, dirbtinio intelekto bei tvarumo srityse, bet ir užmezgė naujus ryšius, galinčius atverti duris į bendrus mokslinius tyrimus, inovacijas ir studijų iniciatyvas su partneriais iš Australijos, Azijos ir Europos.   Viena iš VILNIUS TECH atstovių, Žinių ir technologijų perdavimo centro (ŽTPC) direktorė Vilma Purienė kongrese pristatė pranešimą sesijoje „Bridging Innovation and Society“, kuriame akcentavo, kaip universitetai gali tapti jungiamąja grandimi tarp mokslo, verslo, švietimo ir visuomenės, stiprindami kosmoso verslumo ir inovacijų ekosistemas. Pranešime išryškintas VILNIUS TECH indėlis į tarptautinius projektus – EuroSpaceHub ir SustainLivWork, kurie jungia dirbtinio intelekto, tvarių technologijų ir kosmoso tyrimų kryptis.   „VILNIUS TECH siekia tapti tarptautiniu universitetu, aktyviai formuojančiu mokslo, inovacijų ir technologijų perdavimo ekosistemą. Australijos vizitas atvėrė naujas kryptis, kaip galime bendradarbiauti stiprinant giliąsias technologijas, tvarumą ir kosmoso verslumą ne tik Europoje, bet ir globaliai“, – pažymi Vilma Purienė.   V. Purienė su kitais VILNIUS TECH atstovais – Aviacijos fakulteto dekanu Linu Juknevičiumi ir ŽTPC vyr. specialiste Margarita Prokopovič – bei Lietuvos inovacijų agentūra pristatė Lietuvos kosmoso ekosistemą bendrajame stende, kuriame taip pat dalyvavo įmonės „NanoAvionics“, „Black Swan Technologies“, „Integrated Optics“, „Delta Biotech“ ir Lietuvos kosmoso klasteris. Bendras dalyvavimas sustiprino Lietuvos, kaip sparčiai augančios kosmoso inovacijų šalies, įvaizdį, o VILNIUS TECH, neseniai tapęs Lietuvos kosmoso klasterio nariu, išryškino savo vaidmenį jungiant mokslo ir pramonės bendradarbiavimą.   Vizito metu vyko susitikimai su Sidnėjaus technologijos universiteto (UTS) mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslumo komandomis, kur aptartos bendradarbiavimo galimybės dirbtinio intelekto, tvarumo, kosmoso ir gynybos technologijų srityse. Ypatingas dėmesys skirtas bendrų tyrimų plėtrai ir startuolių paramos mechanizmams – lankytas UTS „Start-up Space Accelerator“, kur universitetas tiesiogiai prisideda prie naujų technologinių įmonių kūrimo.   Taip pat vyko susitikimai su Europos kosmoso agentūros (ESA) atstovais ir Malaizijos Sarawak valstijos delegacija, kurios metu aptarta galimybė bendradarbiauti kuriant Azijos–Europos kosmoso tyrimų ir studijų tinklus.   „Šis vizitas ženkliai sustiprino VILNIUS TECH matomumą tarptautinėje mokslo ir inovacijų erdvėje. Universitetas įtvirtino savo poziciją kaip patikimas partneris kosmoso technologijų, dirbtinio intelekto, tvarumo ir gynybos inovacijų kryptyse. Užmegztos naujos partnerystės su UTS, ESA ir Malaizijos atstovais sudaro tvirtą pagrindą naujiems projektams, doktorantūros mainams bei studijų programų ir bendrų tyrimų plėtrai“, – pažymi Linas Juknevičius.   Vizito metu aptartos iniciatyvos su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Australijoje Dariumi Degučiu dėl Lietuvos–Australijos bendradarbiavimo stiprinimo kosmoso, gynybos technologijų, dirbtinio intelekto ir startuolių ekosistemų srityse. Artimiausiu metu planuojami tęstiniai susitikimai su „Advanced Navigation“ – viena iš pažangiausių Australijos gynybos ir navigacijos technologijų įmonių – bei UTS tyrėjais dėl jungtinių projektų Horizon Europe ir ESA programose.