Apie katedrą
Kelių katedrai daugiau nei 90 metų. Tai reikšmingas laiko tarpas ne tik Kelių katedrai, bet ir visiems Lietuvos kelininkams – jos auklėtiniams: inžinieriams, bakalaurams ir magistrams.
Kelių katedra nuo pirmųjų dienų vykdo aktyvią pedagoginę ir mokslinę veiklą. Joje dirba šiuolaikiški, savo specializacijoje profesionalūs lektoriai, docentai ir profesoriai.
Iš kairės į dešinę pirmoje eilėje: prof. dr. Audrius Vaitkus; prof. dr. Daiva Žilionienė; prof. dr. Marija Burinskienė; prof. dr. Alfredas Laurinavičius, dr. Rita Kleizienė; katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas.
Antroje eilėje: doc. dr. Laura Žalimienė; doc. dr. Kornelija Ratkevičiūtė; doc. dr. Lina Juknevičiūtė-Žilinskienė; dr. Edita Šarkienė; dr. Aušrinė Griškevičiūtė-Gečienė; dr. Tomas Ratkevičius.
Trečioje eilėje: administratorė Guoda Varžgalytė; doc. dr. Rasa Ušpalytė-Vitkūnienė; lektorė Jūratė Vitkienė; doktorantas Andrius Barauskas; doktorantė Simona Zapolskytė; prof. dr. Donatas Čygas.
Ketvirtoje eilėje: doc. dr. Vytautas Palevičius; doktorantas Andrius Baltrušaitis; doktorantas Jonas Damidavičius; doc. dr. Viktoras Vorobjovas; doc. dr. Vytautas Grigonis; doktorantas Vytautas Dumbliauskas; lektorius Algirdas Motiejūnas.
Antroje eilėje: doc. dr. Laura Žalimienė; doc. dr. Kornelija Ratkevičiūtė; doc. dr. Lina Juknevičiūtė-Žilinskienė; dr. Edita Šarkienė; dr. Aušrinė Griškevičiūtė-Gečienė; dr. Tomas Ratkevičius.
Trečioje eilėje: administratorė Guoda Varžgalytė; doc. dr. Rasa Ušpalytė-Vitkūnienė; lektorė Jūratė Vitkienė; doktorantas Andrius Barauskas; doktorantė Simona Zapolskytė; prof. dr. Donatas Čygas.
Ketvirtoje eilėje: doc. dr. Vytautas Palevičius; doktorantas Andrius Baltrušaitis; doktorantas Jonas Damidavičius; doc. dr. Viktoras Vorobjovas; doc. dr. Vytautas Grigonis; doktorantas Vytautas Dumbliauskas; lektorius Algirdas Motiejūnas.
Kelių katedra daugelį metų palaiko glaudžius ryšius su Rygos technikos universitetu (Latvija), Talino technikos universitetu (Estija), Baltarusijos nacionaliniu technikos universitetu Minske (Baltarusija), Maskvos automobilių ir kelių institutu (Technikos universitetu) (Rusija), Vroclovo technikos universitetu (Lenkija), Maskvos valstybiniu susisiekimo kelių universitetu (Rusija), Sankt Peterburgo valstybinu transporto universitetu (Rusija), Drezdeno aukštąja technikos ir ekonomikos mokykla (Vokietija), Lundo universitetu (Švedija).Aktyviai bendradarbiaujama ir su tyrimų centrais: VTT (Suomija), Baltarusijos kelių tyrimo centru (Minske).
Studentai vyksta studijuoti, ginti baigiamuosius darbus, dėstytojai stažuotis, skaityti paskaitų.
Kelių katedros mokslininkų apdovanojimai
Už ilgametę pedagoginę veiklą bei naujausių mokslo bei technikos pasiekimų diegimą, naudojant pažangiausias technologijas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu apdovanoti „Garbės kelininko ženklu“ Kelių katedros dėstytojai:
- doc. E. Palšaitis;
- doc. L. Vidugiris;
- doc. V. Jasulaitis;
- doc. A. A. Juzėnas;
- doc. V. Puodžiukas;
- prof. D. Čygas;
- prof. A. Laurinavičius;
- doc. K. Sakalauskas;
- prof. K. Petkevičius.
- doc. dr. K. Skerys
Du Kelių katedros dėstytojai – doc. K. Sakalauskas ir doc. I. Podagėlis, už ilgametį ir nepriekaištingą darbą, didelį indėlį plėtojant geležinkelių transportą bei aukštos kvalifikacijos geležinkelių transporto specialistų rengimą apdovanoti „Garbės geležinkelininko ženklu“.
Lietuvos universitetas Respublikos Tarybos 1918 m. gruodžio 5 d. aktu turėjo būti atidarytas 1919 m. sausio 1 d., tačiau tik praėjus daugiau kaip trims metams Lietuvos vyriausybė tokį universitetą atidarė 1922 m. vasario 16 d. laikinojoje Lietuvos sostinėje Kaune. Lietuvos universiteto įsteigimo aktas priimtas ministrų kabineto posėdyje 1922 m. vasario 13 d.
1922 m. kovo 24 d. Steigiamojo seimo priimtame universiteto statute nurodyta, kad „šis statutas privalomas Lietuvos universitetui, įsteigtam Kauno mieste 1922 m. vasario 16 d.“ Lietuvos respublikos prezidentas Steigiamojo seimo priimtąjį universiteto statutą 1922 m. balandžio 12 d. paskelbė „Vyriausybės žiniose” Nr. 86 ir šis statutas tuojau pat įsigaliojo. Lietuvos universiteto įsteigimo įstatymu Technikos fakultetą sudarė 4 skyriai ir 17 katedrų, tarp kurių buvo ir Kelių katedra. Taigi oficiali Kelių katedros įkūrimo data yra 1922 m. balandžio 12 d., kuri yra reikšminga visiems Lietuvos kelininkams.
1922 m. kovo 24 d. Steigiamojo seimo priimtame universiteto statute nurodyta, kad „šis statutas privalomas Lietuvos universitetui, įsteigtam Kauno mieste 1922 m. vasario 16 d.“ Lietuvos respublikos prezidentas Steigiamojo seimo priimtąjį universiteto statutą 1922 m. balandžio 12 d. paskelbė „Vyriausybės žiniose” Nr. 86 ir šis statutas tuojau pat įsigaliojo. Lietuvos universiteto įsteigimo įstatymu Technikos fakultetą sudarė 4 skyriai ir 17 katedrų, tarp kurių buvo ir Kelių katedra. Taigi oficiali Kelių katedros įkūrimo data yra 1922 m. balandžio 12 d., kuri yra reikšminga visiems Lietuvos kelininkams.
Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimas, pirmojo pasaulinio karo pabaiga, revoliucinė suirutė Rusijoje ne tik skatino, bet ir vertė grįžti į Lietuvą Rusijos aukštosiose mokyklose dirbusius aukštos kvalifikacijos specialistus lietuvius. Universiteto Statybos skyriuje studentams paskaitas skaitė to meto įžymūs pedagogai ir mokslininkai: prof. Vincas Čepinskis, žymus tiltų inžinierius prof. Platonas Jankauskas, prof. Steponas Kolupaila, prof. Kazimieras Vasiliauskas, prof. Pranas Jodelė, prof. Jonas Šimoliūnas, prof. Zigmas Žemaitis, prof. Povilas Čechavičius ir kiti.
Kelių katedra nuo pirmųjų dienų pradėjo aktyvią pedagoginę ir mokslinę veiklą. Pirmuoju katedros vedėju buvo pakirtas Rygos politechnikos instituto auklėtinis docentas, vėliau profesorius Jonas Šimoliūnas. Katedroje dar dirbo Kijevo politechnikos instituto absolventas docentas Juozas Jankevičius ir privatdocentas Feliksas Dobkevičius, 1898 m. baigęs Peterburgo technologijos universitetą.
Nepriklausomoje Lietuvoje susisiekimo inžinieriai nebuvo rengiami. Kelių katedros dėstytojai sauskelių ir geležinkelių disciplinas dėstė tada rengtiems plataus profilio statybos inžinieriams. Statybą, sauskelių ir gatvių disciplinas dėstė prof. Jonas Šimoliūnas, geležinkelių tiesimą – doc. Juozas Jankevičius, o geležinkelių eksploataciją – privatdocentas Feliksas Dobkevičius. Tie kursai buvo privalomi visiems statybos specialybės studentams. Dėl palyginti nedidelio paskaitų krūvio visi katedros dėstytojai dirbo dar ir vadovaujantį darbą Susisiekimo ministerijoje.
1930 m., jau Vytauto Didžiojo universitete, katedros buvo sustambintos. Kiek nukentėjo ir Kelių katedra. Ji buvo sujungta su Geodezijos katedra ir pavadinta Geodezijos ir kelių katedra. Jai vadovauti buvo paskirtas ekstraordinarinis profesorius, brigados generolas Stasys Dirmantas.
Kelių katedra, kaip savarankiškas darinys, vėl pradėjo veikti Kauno universitete 1940 m., kai Lietuvoje buv
o įvesta sovietų valdžia. Tada katedra buvo naujame Statybos fakultete. Jos vedėju 1940 m. spalio mėnesį buvo paskirtas profesorius J. Gabrys. Dar karo metu, vėl užėjus sovietams, Kauno universitetas 1944 m. vėl pradėjo veiklą, o kartu buvo atkurta ir Kelių katedra. 1944–1945 mokslo metų etatų sąrašuose Kelių katedroje buvo keturi pedagoginiai – moksliniai darbuotojai, o katedros vedėjas – doc. Jonas Kiškinas.
1948 m. katedroje pradėjo dirbti dėstytojai, gavę inžinerinį išsilavinimą jau pokario metais. Tai inžinieriai statybininkai Albinas Tamaševičius ir Simonas Sidaras. Docentas A. Tamaševičius pradėjo katedroje ūkiskaitinius tiriamuosius darbus. 1950 m. į Kelių katedrą atėjo dirbti jauni inžinieriai kelininkai Vaclovas Pranaitis ir Evaldas Palšaitis – pirmieji baigę kelių specialybę.
1969 m. katedrai persikėlus iš Kauno politechnikos instituto į naują Vilniaus inžinerinį statybos institutą, jos istorija susieta su šia mokykla.
Inžinierius E. Palšaitis katedroje dirbo nuo 1950 iki 1993 m. 1950 m. baigęs universitetą ir aspirantūrą Maskvoje (1954 m.), apgynęs kandidatinę disertaciją, doc. Linas Vidugiris dirbo katedroje iki 1994 m.; nuo 1962 iki 1967 m. jis buvo Kelių katedros vedėju. Didelį indėlį kelių mokslui įnešė profesorius habilituotas daktaras Steponas Rokas. 1954 m. baigęs institutą, jis pradėjo dirbti katedroje asistentu. 1956 m. įstojo Maskvoje į aspirantūrą, kurią baigęs ir apgynęs disertaciją vėl grįžo į katedrą. Nuo 1967 iki 1977 m. jis – katedros vedėjas. 1983 m. pirmasis iš pokario metų katedros darbuotojų apgynė technikos mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją. Jam vadovaujant pagerėjo Kelių katedros materialinė bazė, pradėjo augti jauni mokslininkai. Ilgą laiką katedroje dirbo docentas daktaras Vytautas Jasulaitis, įnešęs didelį indėlį sprendžiant kelių cementbetonio gamybos bei mokslo problemas. Ilgesnį ar trumpesnį laiką katedroje dar dirbo docentai daktarai Henrikas Sausenavičius, Vincas Stragys bei inžinieriai Juozas Šėrys, Stasys Pekšys, Anicetas Bagdonas ir Gerimantas Tarvydas. Katedros laborantais ir vyr. laborantais dirbo daugelis minėtų katedros darbuotojų.
1984-1989 metais disertacijas gynė prof. S. Roko mokiniai: H. Sivilevičius (Maskvoje), K. Petkevičius (Maskvoje), K. Skerys (Charkove), A. Laurinavičius (Maskvoje), I. Podagėlis (Odesoje), kurie sėkmingai dirbo Kelių katedroje ir jos laboratorijoje. Nuo 1997 m. disertacijų gynimai Vilniuje (VGTU) vyko praktiškai kasmet: 1997 m. – D. Čygas, 1998 m. – S. Skrinskas, 2000 m. – V. Puodžiukas, 2003 m. – D. Žilionienė (pirma moteris Lietuvoje kelininkė daktarė), 2004 m. – I. Povilaitienė (pirma moteris Lietuvoje geležinkelietė daktarė), 2004 m. – L. Černiauskaitė, 2005 m. – A. Braga, 2007 m. – R. Oginskas, A. Vaitkus, 2009 – L. Juknevičiūtė-Žilinskienė, K. Ratkevičiūtė, 2010 – V. Gintalas, 2011 – V. Vorobjovas, L. Bertulienė, 2012 – D. Mučinis, V. Jasiūnienė, 2013 – F. Tuminienė, L. Žiliūtė, 2014 – M. Paliukaitė.
Kelių katedros vedėjai:
1922–1930m. prof. Jonas Šimoliūnas
1930–1940 m. ekstraordinarinis prof. Stasys Dirmantas
1940–1944 m. prof. habil. dr. Juozas Gabrys
1944–1956 m. doc. t.m.k. Juozas Kiškinas
1956–1962 m. doc. t.m.k. Stasys Lukošiūnas
1962–1967 m. doc. dr. Linas Vidugiris
1967–1977 m. prof. habil. dr. Steponas Rokas
1977–1987 m. doc. dr. Kazys Sakalauskas
1987–1993 m. Vytautas Jasulaitis
1993–1995 m. doc. dr. Kazys Sakalauskas
1995–2013 m. prof. dr. Alfredas Laurinavičius
2013 m. – iki dabar doc. dr. Virgaudas Puodžiukas
| Vardas Pavardė | Priėmimo data | Disertacijos darbo tema | Vadovas |
| Iveta Stanevičiūtė | 2018.09.01 | Viešojo transporto poveikio eismo saugumui tyrimas ir vertinimas | Doc. dr. Vytautas Grigonis |
| Vaida Vabuolytė | 2018.09.01 | Pramoninių parkų kūrimo tikslingumo analizė, pagrindimas ir vertinimas Lietuvoje regionų atgaivinimui | Prof. dr. Marija Burinskienė |
| Mindaugas Šeporaitis | 2018.09.01 | Kelio trasos geometrinių parametrų optimizavimas atnaujinimo projektuose nekeičiant statinio (kelio juostos) ribų | Doc. dr. Viktoras Vorobjovas |
| Sandra Jakulytė | 2018.09.01 | Eismo srautų vertinimo metodikų tobulinimas, įvertinant kelio elementų pralaidumą | Prof. dr. Alfredas Laurinavičius |
| Vilius Filotenkovas | 2018.09.01 | Dangos pagrindo sluoksnių be rišiklių užpildo dalelių formos bei struktūros įtakos sluoksnio standumo moduliui tyrimas | Prof. dr. Audrius Vaitkus |
| Andrius Baltrušaitis | 2017.10.09 | Automobilių kelių asfalto sluoksnių tankio (sutankinimo) nustatymo neardančiais metodais (GPR) modelis | Prof. dr. Audrius Vaitkus |
| Simona Zapolskytė | 2017.09.01 | Išmanaus miesto vertinimo kompleksinis modelis | Doc. dr. Vytautas Palevičius |
| Martynas Jurkevičius | 2017.09.01 | Kelių dangų eksploatacinių savybių gerinimo efektyvumo modeliavimas įrengiant papildomus (išlyginamuosius) sluoksnius | Prof. dr. Alfredas Laurinavičius |
| Jonas Damidavičius | 2016.10.10 | Miestų infrastruktūros ir judumo priemonių modelio kūrimas darnos požiūriu | Prof. dr. Marija Burinskienė |
| Dovydas Skrodenis | 2016.09.01 | Inžinerinių priemonių poveikio optimizavimo modelis eismo pralaidumui ir saugumui kelio darbų zonose | Prof. dr. Donatas Čygas |
| Igoris Kravcovas | 2016.09.01 | Dangų degradacijos modelių įverčių reikšmingumo optimizavimo tyrimas | Prof. dr. Audrius Vaitkus |
| Judita Gražulytė | 2015.09.01 | Temperatūrinių plyšių susidarymo ir vystymosi asfalto dangose modelis | Prof. dr. Audrius Vaitkus |
| Gediminas Gribulis | 2015.09.01 | Inovatyvių asfalto mišinių kūrimas panaudojant aukšto polimerizuotumo bitumus | Prof. dr. Donatas Čygas |
| Lina Šneideraitienė | 2015.09.01 | Aukštos kokybės dolomito skaldos elgsenos (savybių kitimo) asfalto dangos sluoksniuose tyrimas | Prof. dr. Daiva Žilionienė |
| Andrius Barauskas | 2014.12.09 | Miestų aplinkkelių įtakos transporto srautų pasiskirstymo gatvių tinkle vertinimas ir modeliavimas | Prof. dr. Marija Burinskienė |
| Tadas Andriejauskas | 2014.09.01 | Automobilių kelių dangų paviršiaus tekstūros optimizavimo ir kitimo modelis | Prof. dr. Donatas Čygas |
| Aurimas Šiukščius | 2014.09.01 | Kelio konstrukcijos funkcionavimo užtikrinimas laiduojant sankasos pylimo stabilumą panaudojant geoarmatūrą | Doc. dr. Viktoras Vorobjovas |
| Aja Tumavičė | 2013.09.01 | Triukšmą mažinančių priemonių optimalus panaudojimas geležinkelyje, taikant neakustinius metodus bei atsižvelgiant į gyventojų tankį ir į traukinių važiavimo greitį |
Prof. dr. Alfredas Laurinavičius |
| Martynas Gedaminskas | 2013.09.01 | Geležinkelio rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbų vykdymo technologijos modelio parengimas | Prof. dr. Alfredas Laurinavičius |
2000 m. VGTU Kelių katedra tapo asociacijos „Lietuvos keliai“ nare, o prof. A. Laurinavičius – asociacijos Tarybos nariu.
Asociacija „Lietuvos keliai“ yra nepriklausoma, savanoriška akcinių bendrovių, įmonių, mokslo bei projektavimo organizacijų sąjunga, vienijanti 26 narius. Jos veikla susijusi su kelių ir gatvių tiesimu, tiltų statyba, projektavimu, remontu. Asociacijoje suburtos didžiausios kelių tiesimo, tiltų statybos, specializuotų kelių darbų ir keliams reikalingų medžiagų ruošimo įmonės. Greta kelių tiesimo darbų asociacijos nariai atlieka oro uostų, jūros ir upių uostų, geležinkelio infrastruktūros rekonstrukcijos darbus, transporto infrastruktūros, kelių tinklo plėtros, kelių tiesimo medžiagų ir kelių bei transporto statinių mokslo tyrimus, rengia automobilių kelių projektavimo, tiesimo ir priežiūros normatyvinius dokumentus.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pasikeitė kelių valdymo struktūros principai. Šalies kelininkai nutarė bendrai spręsti visiems aktualius gamybinius klausimus, todėl 1993 m. aštuonios didžiausios Lietuvos kelių tiesimo įmonės įsteigė Lietuvos kelininkų asociaciją „Lietuvos keliai“. Asociacija atstovauja Lietuvos kelių tiesėjų interesams, koordinuoja bendrovių veiksmus, susijusius su valstybės vykdoma kelių tiesimo politika, sprendžia bendras gamybos įmonėms kylančias ekonomines bei juridines problemas, bendradarbiauja su Respublikos ir užsienio giminingomis organizacijomis, dalyvauja ruošiant su kelių tiesimo verslu susijusius juridinius aktus bei reglamentus, ieško rinkų šalyje ir užsienyje.
Lietuvos kelininkai puoselėja senas kelių tiesimo tradicijas ir visada buvo vieni iš pirmaujančių. Asociacijai „Lietuvos keliai“ priklausančios kelių bendrovės „Kauno tiltai“, „Šiaulių plentas“, „Alkesta“, „Panevėžio keliai“, „Žemaitijos keliai“ ir kitos turi pačius moderniausius įrenginius, statybos ir kelių priežiūros darbams taiko pažangiausias ir perspektyviausias technologijas.
„Kauno tiltai“ yra didžiausia tiltų statybos ir kelių tiesimo bendrovė Lietuvoje. Kelių tiesimui bendrovė naudoja geriausias pasaulinėje praktikoje esančias technologijas. Neseniai bendrovėje pradėjo veikti naujos kartos asfaltbetonio gamykla, kurioje sumontuota maišyklė „Benninghoven“. AB „Kauno tiltai“ konsorciumo pagrindu kartu su AB „Tilsta“ ir UAB „Viadukas“ Vilniuje pastate tiltą, skirtą Karaliaus Mindaugo 750-ųjų metinių jubiliejui paminėti. Jau keletą metų vykdo pagrindinio Lietuvos valstybinio kelio Vilnius–Klaipėda rekonstrukcijos darbus. „Žemaitijos keliai“ viena iš pirmųjų Lietuvoje įdiegė bitumo emulsijų gamybos technologiją, su kuria pasiektas europinis gaminamos emulsijos kokybės lygis. Bendrovės „Šiaulių plentas“, „Panevėžio keliai“, „Žemaitijos keliai“ gamina šaltąjį asfaltbetonį ir rengia kelių dangas iš šaltųjų mišinių su bitumo emulsija. Tam turi įsigijusios naujos kartos mobilią šaltųjų mišinių gamyklą. Pagrindinius Lietuvoje kelių rekonstrukcijos projektus rengia Asociacijos narė AB „Kelprojektas“.
Šiandien asociacijos sudėtyje – pajėgios, profesionalios kelių tiesėjų ir tiltų statytojų įmonės, atliekančios daugumą mūsų šaliai reikalingų darbų, taip pat teikiančios kelių tiesimo paslaugas už Lietuvos ribų. Daugelis įdiegė kokybės valdymo sistemas pagal tarptautinius standartus ISO 9002 ir ISO 14001. Asociacijos narių gamybiniai pajėgumai leidžia atlikti įvairių kelių tiesimo ir statybos darbų už 900 mln. litų kasmet.
Asociacija bendradarbiauja su kitų šalių analogiškomis asociacijomis. Kasmet kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir VĮ Transporto ir kelių tyrimo institutas moko ir atestuoja kelių specialistus. Visos asociacijai priklausančios įmonės yra atestuotos.
Kelių tiesimas ir jų priežiūra Lietuvoje yra viena iš svarbiausių ekonominės veiklos šakų. Asociacijai priklausančios bendrovės ir organizacijos sėkmingai varžosi Lietuvos kelių tiesimo ir transporto įrenginių statybos rinkoje kaip patikimos partnerės, jos išlaiko kelininkų prestižą ir tradicijas, siekia aukščiausios darbų kokybės ir diegia naujausias pasaulinės praktikos technologijas. Asociacija ir jos nariai yra kelių tiesimo srities lyderiai Lietuvoje.
-
- Puslapio administratoriai:
- Guoda Varžgalytė
- Laura Ladietaitė
- Monika Bissekerskaja