Mokslas

D. Čygas, A. Laurinavičius, K. Čiuprinskas. Perdaryta ir pritaikyta Lietuvos sąlygomis automobilių kelių nestandžių dangų konstrukcijų skaičiavimo programa. Atliktų eksperimentinių tyrimų pagrindu pertvarkyti nestandžių dangų konstrukcijų skaičiavimo programos duomenų bazės (2003 m.) ;

D. Čygas, A. Laurinavičius, K. Čiuprinskas. Perdaryta ir pritaikyta Lietuvos sąlygomis automobilių kelių nestandžių dangų konstrukcijų skaičiavimo programa. Atliktų eksperimentinių tyrimų pagrindu pertvarkyti nestandžių dangų konstrukcijų skaičiavimo programos duomenų bazės (2003 m.) ;

Geležinkelių ir jų įrenginių apsaugos, rezervinių bei sanitarinių apsaugos zonų priežiūros ir naudojimo tvarka (norminis dokumentas). Vadovas - K. Sakalauskas. Vykdytojai: L. Černiauskaitė. Mokslo tyrimo darbas, kurio pagrindu parengtas Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 343 projektas (laukiamas teigiamas sprendimas). Dokumente reglamentuojama visų zonų parametrai, naudojimo ir priežiūros tvarka, (2002 m.);

Geležinkelių sankasos priežiūros instrukcija (norminis dokumentas). Vadovas - K. Sakalauskas. Vykdytojai: L. Černiauskaitė. Žinybinis norminis dokumentas, reglamentuojantis Lietuvos geležinkelių sankasos priežiūros darbus, jų apimčių skaičiavimo metodiką bei darbų vykdymo technologiją. Ruošiant šį dokumentą naudota tarptautiniai ir vietiniai norminiai dokumentai, įvertinta vietovės sąlygos, ekonominiai ir socialiniai veiksniai. Turi kodą K (numeris bus įrašytas po vienų metų pritarus gamybinėms organizacijoms), (2002-2003 m.);

Rajoninių kelių subalansuotos plėtros koncepcija ir modeliavimas (užsokomasis). Vadovas - A. Juzėnas. Vykdytojai: D. Žilionienė. Mokslo tyrimo darbe Lietuvos rajoninių kelių įvairiapusės analizės pagrindu sukurta ir siūloma rajoninių kelių subalansuotos plėtros strategija, kuri turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į regionų gamtines, geologines sąlygas, rajoninių kelių dangų konstrukcijas ir jose naudojamas medžiagas. Plėtros tendencijos ir perspektyva darbe pagrindžiama dangų konstrukcijų, naudotų įgyvendinant žvyrkelių asfaltavimo programą, tyrimais ir jų nagrinėjimu tvarumo bei stabilumo aspektais. Plėtros programinių uždavinių sprendimui siūlome naudotis darbe pateiktais matematiniais modeliais (2002 m.);

Asfaltbetonio mišinių normatyvinių parametrų analizė, tyrimai ir tobulinimas (užsokomasis). Vadovas - A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, R. Babickas. Pastaruoju metu Lietuvos automobilių keliuose ženkliai padidėjus eismo intensyvumui, eismo sraute pagausėjus sunkių transporto priemonių, išaugus sunkių transporto priemonių ašių apkrovoms, kelių ir gatvių asfaltbetonio dangose susidaro plastinio pobūdžio deformacijos – vėžės ir bangos. Tai reikalauja atkreipti ypatingą dėmesį į eismo ir klimato sąlygas atitinkančių asfaltbetonio mišinių ir jų atskirų komponentų parinkimą, mišinių sudėčių projektavimą, asfaltbetonio dangų įrengimo technologinį procesą bei kokybės kontrolę. Šiame darbe atlikta asfaltbetonio mišinių kokybės problemų analizė, išnagrinėti jiems keliami pagrindiniai reikalavimai, suprojektuoti ir laboratorijoje ištirti pagrindiniai asfaltbetonio mišiniai, naudojant skirtingų markių skirtingą bitumo kiekį, (2002 m.);

1.21. APKL 06 T. Lietuvos automobilių kelių ir geležinkelių konstrukcijų bei statinių atitikimo Europos normatyvams tyrimai (kvalifikacinis). Vadovas - A. Laurinavičius. Vykdytojai: J. Christauskas, D. Čygas, Z. Kamaitis, I. Podagėlis, A. Juzėnas, K. Petkevičius, K. Sakalauskas, K. Skerys, S. Skrinskas, D. Žilionienė, R. Rezgaitis, R. Babickas, V. Puodžiukas. Išanalizuoti Europos šalių standartai, skirti žemės sankasai, normatyviniai dokumentai geležinkelių statybai, statinių projektavimui, statybai ir eksploatacijai. Sudarytas Lietuvos normatyvinių dokumentų, skirtų automobilių kelių, geležinkelių tiesimui ir statiniams sąvadas, atlikta jų analizė pagal reikalavimų atitikimą Europos sąjungos normatyvams kokybinių parametrų išpildymo, eismo saugumo požiūriais. Išnagrinėti svarbiausieji kelių ir statinių kokybiniai parametrai, užtikrinantys statinių ir tiesinių stabilumą bei ilgaamžiškumą. Parametrai įvertinti Europos ir Lietuvos techninių normatyvų reglamentų keliamų reikalavimų atžvilgiu. Išnagrinėta Lietuvos vietos sąlygų bei išteklių įtaka techniniams klių ir geležinkelių tiesimo, statinių eksploatavimo reikalavimams pagal Europos šalių atitinkamų normatyvinių dokumentų analizės rezultatus ir vertinimą. (1999 – 2004 m.);

Atitinkančio Lietuvos sąlygas automatizuoto automobilių kelių nestandžių dangų konstrukcijų projektavimo metodo tyrimai, pertvarkymas ir pritaikymas (užsakomasis). Vadovas - D. Čygas. Vykdytojai: A. Laurinavičius, K. Čiuprinskas. Parengtas automobilių kelių nestandžių dangų konstrukcijų projektavimo matematinis modelis, paruošta, suderinta ir bandomaisiais skaičiavimais patikrinta dangų skaičiavimo kompiuterinė programa (2001-2003 m.);

Geosintetinių medžiagų panaudojimo galimybių automobilių kelių konstrukcijose tyrimai ir analizė I-III etapai(užsakomasis). Vadovas - A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, R. Oginskas, A. Vaitkus, L. Kniukštaitė, L. Juknevičiūtė. Atlikta geosintetinių medžiagų klasifikacija pagal panaudojimo galimybes, medžiagų pobūdį. Išanalizuotos geosintetinių medžiagų taikymo galimybės sankasoje ir dangų konstrukcijose. Detaliai išnagrinėta Šiaurės šalyse sukurta ir taikoma geosintetinių medžiagų parinkimo ir kontrolės sistema „Nor Geo Spec “ ir jos taikymo Lietuvos automobilių keliams galimybės. Atlikta geosintetinių medžiagų panaudojimo kelių žemės sankasoje ir dangų konstrukcijose galimybių analizė. Su įvairiomis geosintetinėmis medžiagomis įrengti bandomieji ruožai, kurie bus stebimi. Sukurta ir apibendrinta Lietuvoje naudojamų geosintetinių medžiagų paletė: rūšys savybės. Geosintetinių medžiagų panaudojimas praktikoje turi aiškias taisykles, kurios palengvina jų naudojimą įvairiose kelių tiesimo ir taisymo darbų srityse. Bet iki šiol geosintetinių medžiagų gaminiai ir jų panaudojimo principai buvo naujovė daugumai inžinierių. Todėl turi būti paruošta ir išleista daug informacinių leidinių apie minėtas medžiagas, pateikiant vartotojams šių medžiagų patikimumo įrodymus, kadangi jos labai skiriasi nuo kelių statyboje naudojamų įprastinių medžiagų: grunto, smėlio, žvyro ir skaldos. Geosintetinių medžiagų gamintojų ir mokslininkų pagrindinis uždavinys yra pilnai informuoti gamybininkus apie šių medžiagų klasifikaciją, panaudojimo galimybes ir taikomus apribojimus. (2003-2007m.);

Gatvių priežiūros žiemą kokybės programa Vilniaus mieste (užsakomasis). Vadovas - A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, L. Kniukštaitė. Darbe detaliai išnagrinėtos cheminės medžiagos ir technologijos gatvių priežiūrai žiemą: gryni chloridai, chloridų – frikcinių medžiagų mišiniai bei alternatyvios medžiagos. Išnagrinėtos Vilniaus miesto centrinės dalies gatvių priežiūros žiemą problemos bei pateikti pasiūlymai jų sprendimui. Išnagrinėtas galimas cheminių medžiagų poveikis korozijai ir aplinkosauginiu aspektu (2003 m.);

Rengiamų kelio sankasų stabilumo tyrimai ir analizė (užsakomasis). Vadovas - A. Juzėnas. Vykdytojai: D. Čygas, D. Žilionienė, R. Babickas. Pagal sudarytą rengiamų kelio sankasų stabilumo tyrimams skirtą metodiką atlikta dangų konstrukcijų analizė jų stabilumo požiūriu, vertinant gruntų, mažai ir vidutiniškai tinkamų sankasai, charakteristikas ir jų įtaką kelio konstrukcijų stipriui. Atliktos analizės pagrindu pateiktos rekomendacijos gruntų, mažai ir vidutiniškai tinkamų sankasai rengti, panaudojimui užtikrinant kelio konstrukcijų stabilumą ir tvarumą (2003-2004 m.);

Lietuvos automagistralių asfaltbetonio dangos patikimumo analizė (užsakomasis). Vadovas - K. Petkevičius. Vykdytojai: R. Babickas, A. Stankevičius. Nustatytas Lietuvos automagistralių faktinis patikimumas (2003 m.);

Resursų taupymo technologijos infrastruktūros eksploatacijai (užsakomasis). Vadovas - K. Sakalauskas. Vykdytojai: I. Podagėlis, L. Černiauskaitė, I. Povilaitienė. Pateikta nauja geležinkelio linijų klasifikacija. Parengtos naujos priežiūros ir remonto darbų technologijos (2003 m.);

Dolomitinės skaldos panaudojimo galimybių kelių asfaltbetonio dangai įrengti tyrimai (užsakomasis). Vadovas - A. Laurinavičius. Vykdytojai: K. Petkevičius. Automobilių kelių mokslo laboratorijoje atlikti dolomitinės skaldos savybių tyrimai ir jų panaudojimo galimybės Lietuvos keliuose: pagrindams, asfaltbetonio mišiniams, vietinių kelių dangoms (2003-2004 m.);

Žvyrkelių dulkėjimo mažinimo metodų tyrimai ir analizė (užsakomasis). Vadovas - A. Juzėnas. Vykdytojai: R. Babickas, D. Žilionienė, V. Vorobjovas (2004-2007 m.). Parengta metodika, skirta žvyrkelių tyrimams, turint tikslą sumažinti jų dulkėjimą įvairiomis priemonėmis. Pagal parengtą tyrimo metodiką atlikti dulkėjimo mažinimo tyrimai žvyrkeliuose vertinant žvyrkelių dangoje esančią medžiagą. Parinkti dulkėjimui mažinti metodai, technologija ir priemonės išanalizuoti tyrimo duomenys, apibendrinti tyrimo rezultatai. (2 etapas) Pateikta žvyrkelių dulkėjimui mažinti naudojamų kalcio chlorido ir kalcio lignosulfonato poveikio aplinkai analizė ir jo vertinimas pagal reagentų koncentraciją, išnagrinėtas bituminių emulsijų pasirinkimo žvyrkelių dulkėjimui mažinti klausimas. Atlikti kelio dulkių mineralinės sudėties tyrimai, nustatyti dulkių susidarymo ypatumai, atsižvelgiant į žvyro, esančio dangoje, petrografinę sudėtį. Tyrimų pagrindu sudaryti žvyrkelių dulkėjimo mažinimo sprendimo modeliai vertinant cheminių medžiagų ir bitumo koncentraciją, žvyro sudėtį, klimato veiksnius. Pateiktos rekomendacijos dulkėjimo mažinimui naudojamų reagentų normavimui ir pasiūlymai žvyrkelių dulkėjimo mažinimui vertinant oro sąlygas (2005 m.). Nustatyti medžiagų žvyrkelių dulkėjimui mažinti parinkimo kriterijai ir darbų kontrolės principai. Atlikta regionuose vykdomų žvyrkelių dulkėjimo mažinimo darbų analizė. Iš įvairių vietų surinkta ir apdorota informacija, reikalinga žvyrkelių dulkėjimo mažinimo darbų vykdymui. Ši informacija apibendrinta kiekvienam regionui, regionų grupėms. 2007 metais išnagrinėtas Lietuvos žvyrkelių tinklas atitikimo visuomenės poreikiams požiūriu. Visuomenės poreikiai ir valstybės galimybės tobulinant, plečiant ir gerinant susisiekimo sistemos infrastruktūrą dažniausiai nesutampa. Dėl nevienodo šalies regionų vystymosi pastebimi ir susissiekimo infrastruktūros plėtros netolygumai regionuose. Siūlomi įvairūs būdai tiems nelygumams sumažinti. Esant ribotoms žvyrkelių asfaltavimo galimybėms visuose šalies regionuose buvo vykdomi žvyrkelių dulkėjimo mažinimo darbai. Atliktas žvyrkelių dulkėjimo mažinimui naudojamų priemonių ekonominis vertinimas, pateikti lyginamieji rodikliai žvyrkelių dulkėjimo mažinimo priemonių naudojimo įvertinimui. Pagrįstas kelių su žvyro danga dulkėjimo mažinimo būtinumas. Išanalizuota patirtis, įgyta kelių organizacijose mažinant dulkėjimą žvyrkeliuose, nustatyti pasiekimai ir trūkumai vykdant šiuos darbus. Pateiktos rekomendacijos darbui pagerinti ir priemonės nustatytiems trūkumams išvengti.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ eismo saugumo programa. Vadovas: K. Sakalauskas. Vykdytojai: I. Podagėlis, L. Černiauskaitė. Parengtas pramonių planas su išlaidų poreikio skaičiavimu iki 2015 m. eismo saugumui gerinti (2004 m.);

Pagėgių geležinkelio stoties kelio į veterinarijos postą projektas. Projekto vadovas: I. Podagėlis. Vykdytojai: A. Laurinavičius, J. Christauskas, I. Povilaitienė, R. Rezgaitis (2004 m.);

„Pauosčio“ kelyno Klaipėdos stoties kapitalinio remonto projektas. Projekto vadovas: I. Podagėlis. Vykdytojai: A. Laurinavičius, J. Christauskas, I. Povilaitienė, R. Rezgaitis (2004 m.);

Klaipėdos (rūšiavimo - išleidimo) kelyno rekonstrukcijos projektas. Projekto vadovas: I. Podagėlis. Vykdytojai: A. Laurinavičius, J. Christauskas, I. Povilaitienė, R. Rezgaitis (2004 m.);

Lietuvos automobilių kelių funkcinės paskirties ir važiavimo sąlygų gerinimas mažinant eismo įvykių tikimybę (kvalifikacinis mokslo darbas) (2005-2008 m.). Vadovas A. Laurinavičius. Vykdytojai: J. Christauskas, D. Čygas, A. Juzėnas, K. Petkevičius, K. Sakalauskas, I. Podagėlis, V. Puodžiukas, D. Žilionienė, I. Povilaitienė, R. Babickas, D. Miškinis, S. Skrinskas, R. Oginskas, A. Braga, R. Babickas, J. Vitkienė, A. Vaitkus, R. Rezgaitis, V. Vorobjovas, L. Juknevičiūtė, K. Ratkevičiūtė. Lietuva yra viena avaringiausių Europos valstybių. Šiame darbe analizuojamos visos galimos priemonės skirtos šios problemos sprendimui. Eismo nelaimių analizavimas Lietuvos keliuose ir jų vertinimas Europos Sąjungos mastu bei eismo saugumo reikalavimų aspektu. Analizės rezultatai leidžia daryti išvadas ir pateikti galimas priežastis sprendimų paieškai. Kvalifikaciniame mokslo darbe sprendžiami važiavimo sąlygų gerinimo klausimai ir tuo pagrindu parengtos publikacijos, skirtos žemo eismo kelių dangų dėvėjimosi ypatumų nagrinėjimui ir šių kelių funkcinės paskirties gerinimui, jų būklės vertinimui, kelio dangų dulkėjimo mažinimo probleminių klausimų susijusių įvairių reagentų naudojimu, taikant matematinio modeliavimo principus, sprendimui. Žemo eismo kelių dangų dėvėjimosi proceso sumažinimui, kelio dulkių sulaikymo efektyvumui padidinti ir šio tipo kelių funkcinei paskirčiai pagerinti pasiūlytas cheminių medžiagų ir bitumo sunaudojimo normoms nustatyti metodas, vertinant dangoje esančios medžiagos dalelių lyginamojo paviršiaus dydį.

Susisiekimo geležinkelio linija Vilnius – Kaunas gerinimo galimybių tyrimai (užsakomasis). Vadovas - K. Sakalauskas. Vykdytojai: L. Černiauskaitė. Darbas atliktas, kaip sudėtinė Vilnius – Kaunas dvimiesčio plėtros projekto dalis. Pasinaudoję prof. J. Vanago ir kitomis ataskaitomis bei moksliniais mietų plėtros tyrimais ieškojome optimalių greito susisiekimo variantų. Pirmame variante nagrinėta esamo geležinkelio mechanizavimas ir parengimas keleivinių traukinių eismui iki 160 km/h. Antrame variante nagrinėta galimybė nutiesti naują geležinkelio liniją 1435 vėžės pločio kaip Rail Baltica atšaką nuo Kauno iki Vilniaus. Darbe pateikti techniniai ir ekonominiai šių trasų palyginimo rodikliai. Pateiktos rekomendacijos tolimesnėms ir detalesnėms studijoms (2005 m.);

Vietinių dolomitinių medžiagų panaudojimo automobilių kelių dangų įrengimui ir taisymui galimybių tyrimai ir analizė (užsakomasis). Vadovas - A. Laurinavičius. Vykdytojai: K. Petkevičius. Ištirtos galimybės Šiaurės Lietuvoje slūgsantį dolomitą panaudoti kelių tiesimo medžiagoms, dangų konstrukcijose. Dolomitinių medžiagų panaudojimo galimybės riboja nestabilios jo charakteristikos, didelis transportavimo atstumas, įtakojantis medžiagų kainą. Pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos (2005 m.);

Žvirgždo skaldos panaudojimo galimybių asfaltbetonio mišinių gamybai tyrimai (užsakomasis). Vadovas - K. Petkevičius. Vykdytojai: E. Petkevičius, A. Butėnas. Ištirta UAB „Žvyro karjerai“ gaminama skalda – atlikti šie skaldos tyrimai: nustatyta granuliometrinė sudėtis, grūdelių forma, skaldytų grūdelių kiekis ir užterštumas. Nustatyti asfaltbetonio, pagaminto su žvyro skalda, fiziniai ir mechaniniai rodikliai pagal Maršalą. Pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos (2005 m.);

Kelių oro sąlygų informacinės sistemos fiksuojamų duomenų apdorojimas, analizė ir taikymas (užsakomasis). Vadovas - D. Čygas. Vykdytojai: A. Laurinavičius, K. Čiuprinskas, D. Žilionienė, D. Bulašienė, F. Tuminienė, L. Kniukštaitė. Sukurta speciali duomenų bazė, panaudojant duomenų bazių valdymo sistemą MS ACCESS, pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos gautų rezultatų panaudojimui automobilių kelių projektavimui, tiesimui, taisymui ir priežiūrai (2005 m.);

Šiuolaikinio transporto modeliavimo metodų taikymas, prognozuojant eismą valstybinės reikšmės automobilių keliuose (užsakomasis). Vadovas - A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, V. Petružis. Darbe išnagrinėti skirtingi transporto modeliavimo metodai. Nustatytos transporto modeliavimo metodų taikymo galimybės prognozuojant eismą valstybinės reikšmės automobilių keliuose. Modeliai patikrinti ir pritaikyti Lietuvos sąlygomis (2005 m.);

Metodinių nurodymų Kelių su žvyro danga dulkėjimo mažinimas parengimas (užsakomasis). Vadovas - A. Laurinavičius. Vykdytojai: A. Juzėnas, D. Žilionienė. Tikslas – pasiūlyti chemines medžiagas žvyro dangų apdorojimui ir technologiją darbų, skirtų žvyrkelių dulkėjimui mažinti atlikimui. Metodiniuose nurodymuose pateiktos cheminių medžiagų ir bituminės emulsijos naudojimo normos, duodamos rekomendacijos darbų vykdymui atsižvelgiant į reagentų rūšį (2005 m.);

Metodinių nurodymų Automobilių kelių tiltų ir viadukų hidroizoliacijos parengimas (užsakomasis). Vadovas - A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, R. Babickas. Parengti metodiniai nurodymai leidžia suvienodinti reikalavimus, keliamus hidroizoliacinėms medžiagoms, įrengimo technologijai, darbų kontrolei ir priėmimui. Metodiniai nurodymai įdiegti Lietuvos kelių sistemoje (2005 m.).

Kelių valdymo sistemos finansavimo, įvertinant automobilių srautus Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių keliuose, galimybių studija (užsakomasis). Vadovas – A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, R. Vaiškūnaitė, A. Braga. Kiekvienos šalies ekonomikos pažanga labai priklauso nuo transporto infrastruktūros išvystymo laipsnio ir jos funkcionavimo efektyvumo. Ši taisyklė ypač aktuali Lietuvai, kurios ekonomika yra glaudžiai susijusi su tranzito plėtra šalyje. Transporto infrastruktūros plėtra yra vienas iš pagrindinių mūsų šalies prioritetų. Šiuo metu Lietuvoje siekiama sutvarkyti transporto infrastruktūrą taip, kad būtų užtikrintas laisvas žmonių ir prekių judėjimas, kad būtų sudarytos sąlygos visoms ekonomikos šakoms netrikdomai integruotis į bendrą Europos ekonomikos erdvę. Transporto infrastruktūrai vystyti skiriamos nemažos investicijos, tačiau tik dalis šių lėšų yra generuojama iš transporto infrastruktūros vartotojų mokesčių.

Geležinkelio konstrukcijos stipruminių charakteristikų skaičiavimo metodika ir rekomendacijos stiprumui bei ilgaamžiškumui didinti. Vadovas – I. Podagėlis. Vykdytojai: A. Laurinavičius, I. Povilaitienė. Pateikta konstrukcijos stipruminių charakteristikų skaičiavimo metodika, pateiktos išvados ir rekomendacijos apie geležinkelio konstrukcijų funkcionavimą ir ilgaamžiškumo padidinimo galimybes.

Lietuvos kelių oro sąlygų informacinės sistemos duomenų bazės tobulinimas, papildymas ir palaikymas, rezultatų analizė ir vertinimas (užsakovas – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos). Vadovas – D. Čygas. Vykdytojai: A. Laurinavičius, K. Čiuprinskas, A. Jonuškytė, K. Ratkevičiūtė, D. Bulašienė. Atliktas kelių oro sąlygų informacinės sistemos fiksuojamųparametrų duomenų bazės papildymas naujausiais duomenimis. Atliktas sukurtos duomenų bazės patobulinimas. Laboratorinių tyrimų pasekoje nustatyta temperatūros įtaka asfaltbetonio dangos viršutinių sluoksnių deformacinėms savybėms.

Vilniaus miesto gatvių rekonstravimo ir taisymo darbų ekonominio pagrindimo proejkto parengimas (darbas vykdomas 2005-2007 m.) (užsakomasis). Vadovas - A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, A. Vaitkus, L. Bertulienė, L. Žiliūtė, G. GribulisPer 2006 m. ištirtos C gatvės: dangų defektai, lygumas eismo intensyvumas gatvių ruožuose ir sankryžose. HDM-4 modelio pagalba nustatyti C kategorijos gatvių remonto prioritetai. Per 2007 m. ištirtos D kategorijos gatvės: dangų defektai, lygumas gatvių ruožuose ir sankryžose. HDM-4 modelio pagalba nustatyti D kategorijos gatvių remonto propritetai.

Vilniaus miesto asfaltbetonio dangos apatinių ir pagrindo sluoksnių nustatymas. Vadovas: – A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, A. Vaitkus, R. Babickas, F. Tuminienė, L. Kniukštaitė. Atlikti išsamūs mineralinių medžiagų, asfaltbetonio mišinių, naudojamų apatiniams ir pagrindo sluoksniams, tyrimai. Jų pagrindu parengtos statybos taisyklės. 2007 m.

Geosintetinių medžiagų parinkimo metodikos automobilių kelių konstrukcijoms tikslinimas ir tobulinimas ( užsakomasis ). Vadovas – A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, A. Vaitkus. Mokslo tiriamajame darbe atlikta detail užsienio mokslininkų atliktų tyrimų, susijusių su geotekstilių panaudojimu kelio konstrukcijos sluoksnių atskyrimui, analizė. Šios analizės pasekoje buvo nustatyti pagrindiniai veiksniai turintys įtakos kelio konstrukcijos sluoksnių atskyrimo funkcijos išpildymui geotekstilėmis. Taip pat išskirti pagrindiniai atskiriamųjų geotekstilių pažeidimų tipai atsirandantys kelio konstrukcijos su geotekstilės tarpsluoksniu įrengimo bei eksploatacijos metu. Buvo įvertintos geotekstilių savybių tarpusavio priklausomybės ir savybių kitimo priklausomybės nuo atsiradusių pažeidimų geotekstilėse. Eksperimentinio tyrimo, trukusio 8 mėnesius, rezultatų analizės išvadoje pateikti pasiūlymai dėl: geotekstilių panaudojimo tikslingumo Lietuvos automobilių kelių dangų konstrukcijų sluoksnių askyrimui; geotekstilių parinkimo kelio konstrukcijos sluoksnių atskyrimui metodikos; laikinųjų nurodymu „Geotekstilės ir geotinklų naudojimas tiesiant kelius“ tobulinimo; pilnavertės geotekstilių ir geotinklų panaudojimo automobilių kelių konstrukcijose sistemos, kuri apimtų medžiagų panaudojimą visuose kelio konstrukcijos sluoksniuose. Darbe pateiktas geotekstilių parinkimo kelio konstrukcijos sluoksnių atskyrimui metodika.

Kelių dangų valdymo sistemos finansavimo, įvertinant automobilių srautus Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių keliuose, galimybių studija (užsakomasis). Vadovas – A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, R. Vaiškūnaitė, A. Braga. Šio darbo tikslas – nustatyti šiuolaikinių transporto modeliavimo metodų taikymo galimybes, prognozuojant eismą valstybinės reikšmės automobilių keliuose. Pritaikyti naujausius transporto modeliavimo metodų modelius naudojimui Lietuvos sąlygomis bei atlikti bandomuosius skaičiavimus eksperimentiniame kelių tinkle. Šiame darbe buvo įvardytos ES transporto sektoriaus problemos, jų sprendimų būdai, bei apžvelgti ES transporto sektoriaus tolimesni tikslai.

Jungiamųjų geležinkelio linijų Vilnius – Stasylos – Valstybinė siena ir Kužiai – Mažeikiai – Buginiai infrastruktūros atstatymo ir modernizavimo darbų techninis projektas (užsakomasis). Vadovas: – A. Laurinavičius. Vykdytojai: I. Podagėlis, I. Gailienė. IX koridoriaus modernizavimo projekto parengimas. Darbas atliktas 2005-2007 m.

Juodų dangų paviršiaus apdaro tvarumo tyrimai ir analizė (užsakomasis). Vadovas – K. Petkevičius. Vykdytojai: E. Petkevičius, R. Petkevičius. Darbas atliekamas 2007-2008 m. 2007 m. buvo renkami duomenys apie juodų dangų paviršiaus apdarui įrengti naudijamų medžiagų kokybę. Buvo atlikti Lietuvos automobilių keliuose įrengto juodų dangų paviršiaus apdaro kokybės bei charakteringų jo defektų tyrimai. Taip pat atlikti tyrimai transporto priemonių triukšmo lygiui, priklausomai nuo paviršiaus apdarui naudojamos skaldos stambumo, nustatyti.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ eismo saugos programos iki 2013 metų laikotarpiui projekto parengimas (užsakomasis). Vadovas – K. Sakalauskas. Sukaupta ir išanalizuota medžiaga apie 2006-2007 metų Lietuvos geležinkeliuose įvykusius atsitikimus (avarijas). Ištirta eismo tarnyboje dirbančių specialistų anketiniai duomenys ir jų įtaka eismo saugumui. Sukaupti techniniai duomenys apie riedmenų techninę būklę ir jų įtaką eismo saugumo patikimumui.

Rekonstruojamų kelių kelkraščių konstrukcijų stabilumo tyrimai ir analizė (užsakomasis). Vadovas – A.A. Juzėnas. Vykdytojai: D. Žilionienė, V. Vorobjovas. Išnagrinėti bendrieji kelkraščių konstrukcijų rengimo įvairių techninių kategorijų keliuosebruožai, analizuotos kelkraščių konstrukcijų kitimo tendencijos, išanalizuotos ir įvertintos konstrukcijos reikalavimų ir nurodymų reglamentavimo stabilumui garantuoti aspektu, funkcinės paskirties požiūriu. Kelkraščių būsenos tyrimams buvo parinkti magistralinių, krašto ir rajininių kelių ruožai, kuriuose pagal sudarytą metodiką buvo nustatytos kelkraščio konstrukcijoje naudotų medžiagų charakteristikos, atlikti pagrindo ir dangos sluoksnių stiprio matavimai. Atlikta tyrimo rezultatų statistinė analizė. Išnagrinėtos pažaidų atsiradimo rekonstruotuose kekraščiuose priežastys, pagrindžiant jas kelio kelkraščio konstrukcijų funkcinės paskirties projektavimo principų ir naudojamų medžiagų tyrimo duomenų analize. Darbas tęsiamas 2008 metais.

Saugaus eismo priemonių Lietuvos automobilių keliuose pagrindimo metodikos tobulinimas (užsakomasis). Vadovas – D. Čygas. Vykdytojai: A. Laurinavičius, K. Ratkevičiūtė. Darbe atlikti nuostolių dėl autoavarijų ir saugaus eismo gerinimo priemonių pagrindimo metodikų analizė, išanalizuoti saugaus eismo priemonių pagrindimo rezultatai 1996-2005 m. laikotarpyje. Atlikta saugaus eismo rodiklių analizė po specialių priemonių įdiegimo Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių keliuose, parengti pasiūlymai ir rekomendacijos.

Juodų dangų paviršiaus apdaro tvarumo tyrimai ir analizė (užsakomasis). Vadovas – K. Petkevičius. Vykdytojai: E. Petkevičius, R. Petkevičius. 2008 m. Vilniaus ir Utenos apskrityse išanalizuota 1-7 metus funkcionavusio automobilių kelių paviršiaus apdaro kokybė (nustatytas suirties mastas, įvertinti įvairūs defektai), parodyta, kad paviršiaus apdaro suirties mastas priklauso nuo apdaro funkcionavbimo trukmės. Nustatyta, kokią įtaką transporto priemonių skaleidžiamam triukšmo lygiui turi paviršiaus apdaro grūdelių stambumas. Pateiktos rekomendacijos paviršiaus apdaro kokybei pagerinti. Pateiktos bendrosios išvados ir rekomendacijos.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ eismo saugos programos iki 2013 metų laikotarpiui projekto parengimas (užsakomasis). Vadovas – K. Sakalauskas. Išanalizuoti eismo įvikiai pagal jų priežastis atskirose ūkinės veiklos srityse per paskutinius 5-erius metus. Jie palyginti su užsienio šalių statistika. Atlikta riedmenų ir avarijų tikimybės priklausomybė nuo jų techninės būklės, išvesta priklausomybės formulė. Pateiktos rekomendacijos eismo saugumui didinti .

Rekonstruojamų kelių kelkraščių konstrukcijų stabilumo tyrimai ir analizė (užsakomasis). Vadovas – A.A. Juzėnas. Vykdytojai: D. Žilionienė, V. Vorobjovas. 2008 m. išnagrinėti bendrieji kelkraščių konstrukcijų rengimo įvairių techninių kategorijų keliuosebruožai, analizuotos kelkraščių konstrukcijų kitimo tendencijos, išanalizuotos ir įvertintos konstrukcijos reikalavimų ir nurodymų reglamentavimo stabilumui garantuoti aspektu, funkcinės paskirties požiūriu. Atlikta tyrimo rezultatų statistinė analizė. Išnagrinėtos pažaidų atsiradimo rekonstruotuose kekraščiuose priežastys, pagrindžiant jas kelio kelkraščio konstrukcijų funkcinės paskirties projektavimo principų ir naudojamų medžiagų tyrimo duomenų analize.

Lietuvos automobilių keliuose įdiegtų eismo saugumo gerinimo priemonių efektyvumo analizė ir vertinimas (užsakomasis). (2008-2009 m.) Vadovas – D. Čygas. Vykdytojai: A. Laurinavičius, K. Ratkevičiūtė, K. Čiuprinskas. Išanalizuotos Lietuvos automobilių keliuose įdiegtos atskiros ir kompleksinės eismo saugumo gerinimo priemonės. Detaliai išanalizuotos dalinai pasiteisinusios ir nepasiteisinusios eismo saugumo gerinimo priemonės, atliktas šių priemonių vertinimas. Atlikta įvairiose šalyse taikomų eismo saugumo priemonių pagrindimo metodikų analizė. Pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos Lietuvoje naudojamų saugaus eismo pagrindimo metodikų tobulinimui.

Karštųjų asfalto mišinių darbo temperatūros sumažinimo technologijų analizė, technologijų išbandymas laboratorijoje ir kelyje (1 etapas) (užsakomasis). (2008-2009 m.) Vadovas – A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, A. Vaitkus . R. Oginskas, V. Vorobjovas, L. Žiliūtė. Apibendrinus ir įvertinus Lietuvoje naudojamų asfalto mišinių gamybos technologijas pateikti galimi technologiniai būdai, karštųjų asfalto mišinių darbo temperatūros sumažinimui Lietuvos sąlygomis: putojančio bitumo technologija, ceolito technologija, cheminių priedų technologija. 2008 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros Automobilių kelių mokslo laboratorijoje atlikti tyrimai šių technologinių būdų pagrindimui. Laboratorijoje atlikti tyrimai taikant Ceolito ir cheminių priedų technologiją. Putojančio bitumo technologiją taikyti laboratorinėmis sąlygomis yra itin sudėtinga, todėl ši technologija laboratorijoje nebuvo tirta. Automobilių kelių mokslo laboratorijoje atliktų bandymų rezultatų analizės išdavoje nustatyti optimalūs priedų kiekiai gaminamo asfalto mišinio temperatūrai pažeminti: Ceolitas – 0,3 % nuo asfalto mišinio masės; cheminiai priedai – 0,3 % nuo rišiklio masės. Atlikti laboratoriniai bandymai rodo, kad laboratorijoje pagaminto šiltojo asfalto mišinio pastovumas, lyginant su karštojo asfalto pastovumu, pagal Maršalą sumažėja (10-20) %, atitinkamai padidėja oro tuštymių kiekis. Laboratorinio tyrimo metu šiltojo asfalto mišinio gamybai naudotų cheminių priedų Iterlow T ir Cecabase RT 945 įtaka asfalto fizinėms mechaninėms savybėms yra panaši.

Automobilių kelių eksperimentinių dangų konstrukcijų bandomojo ruožo įrengimas, ilgalaikiai tyrimai, rezultatų analizė ir vertinimas (1, 2, 3 etapai) (užsakomasis). (2007-2010 m.) Vadovas – A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, A. Vaitkus, A. Motiejūnas, L. Bertulienė, L. Juknevičiūtė. Analizuojami kelio konstrukcijos projektavimo metodai. Įvertinamas kelio dangos konstrukcijų sluoskniams įrengti siūlomų naudoti medžiagų tinkamumas. Įrengiamas eksperimentinis dangų konstrukcijų bandomasis ruožas, kurio skersinio profilio parametrai atitiktų III kategoriją, o dangos konstrukcija – III dangos konstrukcijos klasę pagal Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektyavimo taisykles KPT SDK 07 (projektą), bei būtų užtikrintas šiai klasei atitinkamtis krovininio eismo rodiklis. Įrengiamas 690 m ilgio, 23 vienodo ilgio atkarpų, skirtingų dangų konstrukcijų bandomasis ruožas. Kiekvienoje skirtingos konstrukcijos atkarpoje, po kiekvienu dangos konstrukcijos sluoksniu įrengiami po vieną įtempių (po asfaltbetonio sluoksniais) ir po vieną slėgio (po biriųjų medžiagų sluoksniais) davikliai. Eksperimentiniame bandymų ruože tris metus, nuo jo įrengimo, bus atliekami tyrimai.

Sunkių transporto priemonių įtakos asfaltbetonio dangos konstrukcijoms, įvertinant automobilių srautus Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose, tyrimai ir vertinimas (užsakomasis). (2008-2009 m.) Vadovas – A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, K. Petkevičius, L. Juknevičiūtė. Paskutiniais metais Lietuvos keliuose sparčiai didėja eismo intensyvumas, ypač sunkiasvorio transporto. Įvertinant šias pakitusias sąlygas būtina atlikti valstybinės reikšmės kelių dangų konstrukcijų degradavimo analizę. Atlikti sunkiasvorių transporto priemonių daromą poveikį kelio dangos konstrukcijai. Apskaičiuoti ir palyginti kokią žalą kelio dangos konstrukcijai daro perkrautos transporto priemonės, ypač karštuoju metų laiku. Šie skaičiavimai ir vertinimas tampa ypač aktualiais, kai parenkant dangų konstrukcijas pereinama nuo krovininio eismo rodiklio prie ašinių apkrovų ir jų skaičiaus.

Dygliuotų padangų poveikio kelio dangai ir aplinkai analizė ir vertinimas (užsakomasis). (2008-2009 m.) Vadovas – A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, R. Vaiškūnaitė, V. Jasiūnienė, J. Vitkienė, K. Ratkevičiūtė. Pastaraisiais metais tarp kelių inžinierių, saugaus eismo inžinierių, padangų gamintojų ir kelių naudotojų vyksta sunkios diskusijos dėl dygliuotų padangų naudojimo. Pateikiami įvairūs argumentai už ir prieš. Nuo 2010 m., kaip numato Kelių eismo taisyklės naudoti, dygliuotas padangas bus draudžiama. Tačiau vėl atsiranda raginimų draudimą panaikinti. Šioje situacijoje tikslinga atlikti mokslinius tyrimus, kuriais remiantis galima būtų pagrįsti neigiamą ar teigiamą sprendimą. Siekiant išanalizuoti dygliuotų padangų poveikį kelio dangai ir aplinkai Skandinavijos šalių mokslininkai bei specialistai atlieka stebėjimus ir tyrimus, kaip dygliuotos padangos veikia dangą, taip pat atlieka eismo saugumo problemų tyrinėjimus bei poveikį aplinkai. Baltijos šalys tradiciškai priskiriamos Šiaurės Europos regionui, tačiau iš tiesų eismo sąlygos Suomijos ar Švedijos viduryje gerokai skiriasi nuo to, su kuo dažniausiai susiduriama Lietuvoje. Šiuo metu dygliuotas padangos Europoje galima naudoti Skandinavijos šalyse bei Latvijoje ir Estijoje. Mokslinio darbo tikslas išanalizuoti autoįvikius Lietuvos automobilių keliuose atsitinkančius dėl slidumo žeimos metu, išstudijuoti dygliuotų padangų poveikį kelio dangai, išanalizuoti dygliuotų padangų įtaką saugumui (stabdymo kelias, sukibimas) ir palyginti su žieminėmis padangomis, įvertyinti dygliuotų padangų poveikį aplinkai (dangos daleles ir dulkes, triukšmas), įvertinti dygliuotų padangų atsisakymo įtaką namų ūkiams.

Standartizuotų ir „atpažįstamų“ kelių projektavimo principų teorijos analizė ir šių principų įdiegimo valstybinės reikšmės keliuose galimybių studija (užsakomasis). (2008-2009 m.) Vadovas – D. Žilionienė. Vykdytojai: A. Juzėnas, V. Vorobjovas. Siekiant parengti eismo saugumą, panaudojant kelių infrastruktūros priemones, Vakarų Europos šalys (Olandija, Vokietija, Danija ir t.t.) atnaujina savo projektavimo norminius dokumentus. Šie dokumentai turi remtis nauju projektavimo principu: keliai turi būti standartizuoti ir „atpažįstami“. Projektuojami tipinių unikalių geometrinių parametrų keliai vienas nuo kito aiškiai skiriasi. Kelio naudotojai šiuo atveju atpažįsta, kaip turėtų elgtis ir kogalima tikėtis kelyje. Šis tikslas gali būti pasiektas apibrėžiant ribotą kiekį projektavimo parametrų rinkinių, susijusių su kelių fukcine reikšme. Šiame moksliniame tiriamajame darbe išanalizuoti standartizuotų kelių projektavimo principai ir metodai išanalizuota galimybė diegti šiuos principus projektuojant Lietuvos valstybinės reikšmės kelius atsižvelgiant į galimas technines, funkcines, istorines bei teisines kliūtis.

Lietuvos automobilių keliuose įdiegtų eismo saugumo gerinimo priemonių efektyvumo analizė ir vertinimas (užsakomasis). (2008-2009 m.) Vadovas – D. Čygas. Vykdytojai: A. Laurinavičius, K. Ratkevičiūtė, K. Čiuprinskas. Išanalizuotos Lietuvos automobilių keliuose įdiegtos atskiros ir kompleksinės eismo saugumo gerinimo priemonės. Detaliai išanalizuotos dalinai pasiteisinusios ir nepasiteisinusios eismo saugumo gerinimo priemonės, atliktas šių priemonių vertinimas. Atlikta įvairiose šalyse taikomų eismo saugumo priemonių pagrindimo metodikų analizė. Pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos Lietuvoje naudojamų saugaus eismo pagrindimo metodikų tobulinimui.

Karštųjų asfalto mišinių darbo temperatūros sumažinimo technologijų analizė, technologijų išbandymas laboratorijoje ir kelyje (1 etapas) (užsakomasis). (2008-2009 m.) Vadovas – A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, A. Vaitkus . R. Oginskas, V. Vorobjovas, L. Žiliūtė. Apibendrinus ir įvertinus Lietuvoje naudojamų asfalto mišinių gamybos technologijas pateikti galimi technologiniai būdai, karštųjų asfalto mišinių darbo temperatūros sumažinimui Lietuvos sąlygomis: putojančio bitumo technologija, ceolito technologija, cheminių priedų technologija. 2008 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros Automobilių kelių mokslo laboratorijoje atlikti tyrimai šių technologinių būdų pagrindimui. Laboratorijoje atlikti tyrimai taikant Ceolito ir cheminių priedų technologiją. Putojančio bitumo technologiją taikyti laboratorinėmis sąlygomis yra itin sudėtinga, todėl ši technologija laboratorijoje nebuvo tirta. Automobilių kelių mokslo laboratorijoje atliktų bandymų rezultatų analizės išdavoje nustatyti optimalūs priedų kiekiai gaminamo asfalto mišinio temperatūrai pažeminti: Ceolitas – 0,3 % nuo asfalto mišinio masės; cheminiai priedai – 0,3 % nuo rišiklio masės. Atlikti laboratoriniai bandymai rodo, kad laboratorijoje pagaminto šiltojo asfalto mišinio pastovumas, lyginant su karštojo asfalto pastovumu, pagal Maršalą sumažėja (10-20) %, atitinkamai padidėja oro tuštymių kiekis. Laboratorinio tyrimo metu šiltojo asfalto mišinio gamybai naudotų cheminių priedų Iterlow T ir Cecabase RT 945 įtaka asfalto fizinėms mechaninėms savybėms yra panaši.

Automobilių kelių eksperimentinių dangų konstrukcijų bandomojo ruožo įrengimas, ilgalaikiai tyrimai, rezultatų analizė ir vertinimas (1, 2, 3 etapai) (užsakomasis). (2007-2010 m.) Vadovas – A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, A. Vaitkus, A. Motiejūnas, L. Bertulienė, L. Juknevičiūtė - Žilinskienė. Analizuojami kelio konstrukcijos projektavimo metodai. Įvertinamas kelio dangos konstrukcijų sluoksniams įrengti siūlomų naudoti medžiagų tinkamumas. Įrengiamas eksperimentinis dangų konstrukcijų bandomasis ruožas, kurio skersinio profilio parametrai atitiktų III kategoriją, o dangos konstrukcija – III dangos konstrukcijos klasę pagal Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisykles KPT SDK 07 (projektą), bei būtų užtikrintas šiai klasei atitinkantis krovininio eismo rodiklis. Įrengiamas 690 m ilgio, 23 vienodo ilgio atkarpų, skirtingų dangų konstrukcijų bandomasis ruožas. Kiekvienoje skirtingos konstrukcijos atkarpoje, po kiekvienu dangos konstrukcijos sluoksniu įrengiami po vieną įtempių (po asfaltbetonio sluoksniais) ir po vieną slėgio (po biriųjų medžiagų sluoksniais) davikliai. Eksperimentiniame bandymų ruože tris metus, nuo jo įrengimo, bus atliekami tyrimai.

Sunkių transporto priemonių įtakos asfaltbetonio dangos konstrukcijoms, įvertinant automobilių srautus Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose, tyrimai ir vertinimas (užsakomasis). (2008-2009 m.) Vadovas – A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, K. Petkevičius, L. Juknevičiūtė - Žilinskienė. Paskutiniais metais Lietuvos keliuose sparčiai didėja eismo intensyvumas, ypač sunkiasvorio transporto. Įvertinant šias pakitusias sąlygas būtina atlikti valstybinės reikšmės kelių dangų konstrukcijų degradavimo analizę. Atlikti sunkiasvorių transporto priemonių daromas poveikis kelio dangos konstrukcijai. Apskaičiuota ir palyginta kokią žalą kelio dangos konstrukcijai daro perkrautos transporto priemonės, ypač karštuoju metų laiku. Šie skaičiavimai ir vertinimas tampa ypač aktualiais, kai parenkant dangų konstrukcijas pereinama nuo krovininio eismo rodiklio prie ašinių apkrovų ir jų skaičiaus.

Dygliuotų padangų poveikio kelio dangai ir aplinkai analizė ir vertinimas (užsakomasis). (2008-2009 m.) Vadovas – A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, R. Vaiškūnaitė, V. Jasiūnienė, J. Vitkienė, K. Ratkevičiūtė, K. Skerys. Pastaraisiais metais tarp kelių inžinierių, saugaus eismo inžinierių, padangų gamintojų ir kelių naudotojų vyksta sunkios diskusijos dėl dygliuotų padangų naudojimo. Pateikiami įvairūs argumentai už ir prieš. Nuo 2010 m., kaip numato Kelių eismo taisyklės naudoti, dygliuotas padangas bus draudžiama. Tačiau vėl atsiranda raginimų draudimą panaikinti. Šioje situacijoje atlikti moksliniai tyrimai, kuriais remiantis galima būtų pagrįsti neigiamą ar teigiamą sprendimą. Siekiant išanalizuoti dygliuotų padangų poveikį kelio dangai ir aplinkai Skandinavijos šalių mokslininkai bei specialistai atlieka stebėjimus ir tyrimus, kaip dygliuotos padangos veikia dangą, taip pat atlieka eismo saugumo problemų tyrinėjimus bei poveikį aplinkai. Baltijos šalys tradiciškai priskiriamos Šiaurės Europos regionui, tačiau iš tiesų eismo sąlygos Suomijos ar Švedijos viduryje gerokai skiriasi nuo to, su kuo dažniausiai susiduriama Lietuvoje. Šiuo metu dygliuotas padangos Europoje galima naudoti Skandinavijos šalyse bei Latvijoje ir Estijoje. Moksliniame darbe išanalizuoti autoįvykiai Lietuvos automobilių keliuose atsitinkantys dėl slidumo žiemos metu, išstudijuotas dygliuotų padangų poveikis kelio dangai, išanalizuota dygliuotų padangų įtaką saugumui (stabdymo kelias, sukibimas) ir palyginti su žieminėmis padangomis, įvertintas dygliuotų padangų poveikis aplinkai (dangos daleles ir dulkes, triukšmas), įvertinta dygliuotų padangų atsisakymo įtaką namų ūkiams.

Standartizuotų ir „atpažįstamų“ kelių projektavimo principų teorijos analizė ir šių principų įdiegimo valstybinės reikšmės keliuose galimybių studija (užsakomasis). (2008-2009 m.) Vadovas – D. Žilionienė. Vykdytojai: A. Juzėnas, V. Vorobjovas. Siekiant pagerinti eismo saugumą, panaudojant kelių infrastruktūros priemones, Vakarų Europos šalys (Olandija, Vokietija, Danija ir t.t.) atnaujina savo projektavimo norminius dokumentus. Šie dokumentai turi remtis nauju projektavimo principu: keliai turi būti standartizuoti ir „atpažįstami“. Projektuojami tipinių unikalių geometrinių parametrų keliai vienas nuo kito aiškiai skiriasi. Kelio naudotojai šiuo atveju atpažįsta, kaip turėtų elgtis ir ko galima tikėtis kelyje. Šis tikslas gali būti pasiektas apibrėžiant ribotą kiekį projektavimo parametrų rinkinių, susijusių su kelių funkcine reikšme. Šiame moksliniame tiriamajame darbe išanalizuoti standartizuotų kelių projektavimo principai ir metodai išanalizuota galimybė diegti šiuos principus projektuojant Lietuvos valstybinės reikšmės kelius atsižvelgiant į galimas technines, funkcines, istorines bei teisines kliūtis. 2009 metais pasiūlyta sintezės būdu (analizės būdu išskaidytas kelių grupes apjungiant į vieną visumą) pagrįsta standartizuotų ir „atpažįstamų“ kelių projektavimo principų įdiegimo Lietuvos valstybiniuose keliuose galimybė, vertinat galimas istorines, teisines, technines ir funkcines kliūtis.

Žiedinių sankryžų konstrukcinių pažaidų ir jų priežasčių tyrimai bei rekomendacijų pateikimas (užsakomasis). (2009-2010 m.) Vadovas – A.A. Juzėnas. Vykdytojai: K. Petkevičius, D. Žilionienė, R. Oginskas. Darbo tikslas - nustatyti kelio dangos konstrukcijų pažaidų atsiradimo ir jų vystymosi priežastis, ištirti kelio dangos konstrukcijas žiedinėse sankryžose, atlikti duomenų analizę ir vertinimą, pateikti rekomendacijas stabilių kelio konstrukcijų žiedinėse sankryžose projektavimui ir įrengimui. Nustatytos kelio dangos konstrukcijų pažaidų atsiradimo ir jų vystymosi priežastys, žiedinėse sankryžose (Vilniaus, Kauno, Utenos, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus apskrityse), ištirtos kelio dangos konstrukcijos jose, atlikta duomenų analizė ir vertinimas. Reikalavimų ir rekomendacijų stabilioms konstrukcijoms rengti analizės pagrindu pasiūlytos gairės stipresnių konstrukcijų su trinkelių danga (surišant trinkeles ir nesurišant jų) įrengimui siekiant kuo ilgesnės kelio konstrukcijų su trinkelių danga eksploatavimo be defektų trukmės. Pateikti siūlymai konstrukcijoms, kai jos rengiamos ant laidžių ir nelaidžių vandeniui pagrindo sluoksnių. Pateikti netinkami kelio pagrindo kelio pagrindo, sluoksnių ir trinkelių dangos įrengimo deriniai, kai naudojami skirtingi trinkelių surišimo metodai, laidūs ir nelaidūs vandeniui kelio pagrindo sluoksniai.

Karštųjų asfalto mišinių darbo temperatūros sumažinimo technologijų analizė, technologijų išbandymas laboratorijoje ir kelyje (2 etapas) (užsakomasis). (2009-2010 m.) Vadovas – A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, A. Vaitkus, V. Vorobjovas. Išsivysčiusių šalių kelių politika, be kitų svarbių aspektų, yra nukreipta ir aplinkosaugos atžvilgiu, įskaitant gretimai gyvenančius gyventojus, kelio darbuotojus, oro taršą. Vis aktualesnė tampa klimato atšilimo, CO2 išmetimo, „šiltnamio efekto“, energijos taupymo problema. Šių klausimų sprendimo svarbia dalimi tapo ir karštojo asfalto temperatūros sumažinimo technologijos. Šių technologijų privalumai yra – 30 laipsnių sumažinama temperatūra, kas leidžia sumažinti energijos sunaudojimą, aplinkos taršą sumažėjus bitumo garavimui, pagerina sąlygas darbuotojams betarpiškai dirbantiems su asfalto mišiniais, leidžia kloti asfalto mišinius šaltesniu oru. Šios technologijos Prancūzijoje, Vokietijoje, D. Britanijoje įgauna pagreitį. Mokslinio darbo tikslas 2 etape: remiantis laboratoriniais 1 etapo tyrimais išbandyti technologijas kelyje ir atlikti stebėjimus bei papildomus bandymus.

Karštųjų asfalto mišinių darbo temperatūros sumažinimo technologijų analizė, technologijų išbandymas laboratorijoje ir kelyje (2 etapas) (užsakomasis). (2009-2010 m.) Vadovas – A. Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, A. Vaitkus, V. Vorobjovas.

Išsivysčiusių šalių kelių politika, be kitų svarbių aspektų, yra nukreipta ir aplinkosaugos atžvilgiu, įskaitant gretimai gyvenančius gyventojus, kelio darbuotojus, oro taršą. Vis aktualesnė tampa klimato atšilimo, CO2 išmetimo, „šiltnamio efekto“, energijos taupymo problema. Šių klausimų sprendimo svarbia dalimi tapo ir karštojo asfalto temperatūros sumažinimo technologijos. Šių technologijų privalumai yra – 30 laipsnių sumažinama temperatūra, kas leidžia sumažinti energijos sunaudojimą, aplinkos taršą sumažėjus bitumo garavimui, pagerina sąlygas darbuotojams betarpiškai dirbantiems su asfalto mišiniais, leidžia kloti asfalto mišinius šaltesniu oru. Šios technologijos Prancūzijoje, Vokietijoje, D. Britanijoje įgauna pagreitį. Mokslinio darbo tikslas 2 etape: remiantis laboratoriniais 1 etapo tyrimais išbandyti technologijas kelyje ir atlikti stebėjimus bei papildomus bandymus: Analizuojama apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įtaką kelio dangos konstrukcijos funkcionavimui ir tvarumui; Analizuojama šalčiui atsparios dangos konstrukcijos bei apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio reikalingo storio nustatymo būdai; Analizuojama apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio medžiagos rūšies ir granuliometrinės sudėties įtaką šio sluoksnio laikomosios gebos ir pralaidumo vandeniui savybėms; Atliekama Lietuvos automobilių kelių dangų konstrukcijų apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimui naudojamų įvairių gruntų fizikinių mechaninių savybių tyrimai laboratorijoje (filtracija, pralaidumas vandeniui, granuliometrinė sudėtis, Proktoro tankis); Parenkami optimalūs fizikinių mechaninių savybių bei kainos požiūriu gruntų mišiniai automobilių kelių dangų konstrukcijų apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio įrengimui; Pasiūlomas ekonomiškiausias problemos sprendimo būdas.

Kauno aerouosto dangų modeliavimas, dangos klasifikacijos skaičiavimas PCN nustatymo aspektu (užsakomasis). (2009 m.) Vadovas – A. Vaitkus. Vykdytojai: D. Čygas, A. Laurinavičius, A. Jonušaitė. Mokslo darbe išnagrinėtos ir ištirtos Kauno aerouosto kilimo tūpimo takų dangų konstrukcijos bei medžiagos pasiūlyti konstrukciniai sprendimai bei apskaičiuotas PCN.

Geležinkelio kelių priežiūros ir remonto darbų technologijos parengimas (2010 - 2012). Vadovas – A. Laurinavičius. Vykdytojai – I. Podagėlis, I. Gailienė. Darbo tikslas – parengti metodinę dokumentaciją (darbų technologines korteles) geležinkelio kelių priežiūros ir remonto darbų  technologijos, kuria savo darbe naudotusi AB „Lietuvos geležinkeliai“ specialistai, taip pat ši dokumentacija, kaip mokymo priemonę, būtų skirta aukštųjų ir profesinių mokyklų studentams ir Lietuvos geležinkelių transport sektoriaus įmonėse dirbantiems šių mokyklų absolventams.

Valstybinės reikšmės kelių priežiūros sistema (užsakomasis) (2010). Mokslo darbo ataskaita. Vadovas – A. Laurinavičius. Vykdytojai – V. Puodžiukas. Efektyvi kelių transporto sistema daugelyje šalių vertinama kaip sąlyga ekonomikos augimui, kelių plėtrai ir remontui skiriamos ženklios biudžeto lėšos. Esamas kelių tinklas paprastai, turi turėti vertę, kuri sudaro ženklią valstybės turto dalį, todėl kelių sektorius turėtų tiesiogiai įtakoti BVP (bendrojo vidaus produkto) augimą. Labai svarbu, kad šis turtas būtų valdomas verslo pagrindu ir didesnis dėmesys būtų skiriamas kelininkų profesionalų rengimui ir mokymui. Kelių valdymas, kaip ir bet kuri kita valdymo veikla, įtraukia šias funkcijas: nustatyti darbus, planuoti, skirti resursus, organizuoti ir motyvuoti personalą, kontroliuoti darbus, sekti ir įvertinti objekto tarnavimą, analizuoti rezultatus ir tobulinti sprendimus. Iš dalies, kelių valdymas turi tikslą kaip prižiūrėti ir tobulinti kelių tinklą, kad būtų sudaromos sąlygos nepertraukiamam, efektyviam ir saugiam eismui. Tinkamai organizuojant kelių valdymą, reiktų atkreipti dėmesį į atkuriamų darbų ekonomiškumą (efektyvumą) ir poveikį aplinkai. Išanalizavus esamą situaciją, užsienio šalių patirtį, ypač ES, darbe pateiktos išvados ir rekomendacijos valstybinės reikšmės kelių priežiūros optimizavimui.

Mokslo darbas „Lietuvos valstybinės reikšmės automobilių kelių tinklo saugumo lygių nustatymas ir eismo įvykių prognozavimo modelio sukūrimas (1, 2, 3 etapai)“ (užsakomasis) (2010-2012 m.). Vadovas – D.Čygas. Vykdytojai: A.Laurinavičius, K. Ratkevičiūtė ir kt. 2010 m. buvo atlikta: saugaus eismo vertinimo principų ir metodų analizė; eismo įvykių prognozavimo galimybių studija; duomenų apie eismo įvykius analizė ir sisteminimas; kelių tinklo skaidymas į homogeninius ruožus (pagal kelio kategoriją ir parametrus, leistiną važiavimo greitį, eismo sudėtį ir intensyvumą, panašią eismo aplinką ir pan.). Pirmojo etapo darbai buvo vykdomi bendradarbiaujant Vilniaus Gedimino technikos universitetui (VGTU) su Suomijos Techninių tyrimų centru (VTT) ir Transporto ir kelių tyrimo institutu (TKTI). Įgyvendinant I-jame etape numatytus uždavinius buvo parengta prognozavimo galimybių studija ir tyrimo metodų apžvalga. Pateikta eismo saugumo gerinimo priemonių pagrindimo metodikų apžvalga ir vertinimas. Atlikta Suomijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir Skandinavijos šalyse taikomų eismo saugumo gerinimo priemonių parinkimo bei pagrindimo metodikų analizė. TKTI kartu su VTT specialistais atliko Lietuvos automobilių kelių informacinėje sistemoje (LAKIS) turimų duomenų analizę bei įvertino jų tinkamumą kuriant eismo įvykių prognozavimo modelį Lietuvoje. Preliminarūs tyrimai patvirtino jog LAKIS sukaupti duomenys tenkina kuriant pažangią saugaus eismo priemonių įvertinimo metodiką.

Automobilių kelių eksperimentinių dangų bandomojo ruožo ilgalaikiai tyrimai, rezultatų analizė ir vertinimas (4, 5, 6 etapai) (užsakomasis) (2010-2012 m.). Vadovas – A.Laurinavičius. Vykdytojai: D. Čygas, A. Vaitkus, A. Motiejūnas, M. Paliukaitė. Remiantis 1, 2, 3 etapų tyrimais toliau vykdomi įrengto bandomojo ruožo ilgalaikiai stebėjimai, medžiagų ir sluoksnių savybių degradavimo stebėjimai, atliekami matavimai, rezultatų analizė ir vertinimas, bei klimato ir apkrovų poveikio analizė. Atliekami šie matavimai ir stebėjimai: stacionariai įrengto eismo intensyvumo posto vidutinio metinio paros eismo intensyvumo skaičiavimas, provėžų dangoje matavimas; dangos pažaidų registravimas; išilginio ir skersinio kelio profilio bei mikroprofilio matavimai; dangos atsparumo slydimui matavimai; dangos deformacijos modulio matavimai FWD prietaisu; dangos įlinkių matavimas Benkelmano sija; dangos konstrukcijos temperatūros ir drėgmės skirtinguose dangos konstrukcijos sluoksniuose matavimai.