1. „Tyrėjų naktis 2013“, „Researchers‘ Night“. Europos Komisijos 7-oji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa, Framework-7. Projekto VGTU dalies vadovas – V. Vaišis. Vykdymo terminai – 2013-2017 m.

Veiklos rezultatai. 2013 m. projekto metu vykdomi renginiai kvietė naujiems atradimams ir naujoms galimybėms atrasti tyrėją, mokslininką savyje. Aplinkos inžinerijos fakultete veikė interaktyvios, visuomenę įtraukiančios dirbtuvės, kurių metu buvo kuriamas kiekvieno dalyvio unikalus miestas, lazerinio skenavimo technologijų pristatymas bei įvairios aplinkos inžinerijos įrangos demonstracijos.
 

2. Vieša paskaita „Užterštų teritorijų tvarkymas“ Aplinkos projektų valdymo agentūros darbuotojams su diskusijomis. Pranešėjas: S. Vasarevičius. Vykdymo laikotarpis: 2013-09-17.

Veiklos rezultatai. Pateikti duomenys apie užterštų teritorijų būklę Lietuvoje. Pristatytos pagrindinės dirvožemio valymui taikomos technologijos. Diskutuota apie jų tinkamumą Lietuvos sąlygomis. Analizuoti įgyvendinti Lietuvoje užterštų teritorijų valymo projektai.
 

3. Baltrėnas, P.; Kazlauskienė, A.. Melasos pagrindo medžiaga ir jos pritaikymo galimybės kelių bei gatvių priežiūrai // Statyba ir architektūra. Vilnius: UAB "Statyba ir architektūra". ISSN 0131-9183. 2013, Nr. 12, p. 42-45. [M.kr.: 04T]; [Ind.: 1,000] [Ind. aut. lankais: 0,286].

Veiklos rezultatai. Atlikus melasos pagrindo medžiagos poveikio aplinkos komponentams (žolinei augalijai bei dirvožemiui) tyrimus, nustatyta, kad ši medžiaga nesukelia neigiamo poveikio augalijai ir dirvožemiui. Priklausomai nuo į dirvožemį įterpto medžiagos kiekiobiometriniai augalų rodikliai didesni nei neįterpus šios medžiagos. Melasos pagrindo medžiaga atlieka trąšų funkciją, gerindama dirvožemio būklę.

1. Aplinkosauginių aktualijų atliekų tvarkymo, vandentvarkos, darnaus vystymosi, klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo temomis parengimas ir sklaida Skuodo, Lazdijų, Kaišiadorių, Joniškio, Švenčionių rajono vietiniame laikraštyje. Užsakovas: LR Aplinkos ministerija. Darbo vadovas: J. Bradulienė. Vykdymo terminas: 2014–2015 m.

Veiklos rezultatai. Lazdijų rajoniniame laikraštyje „Lazdijų žvaigždė“ buvo publikuoti 4 straipsniai (temos: „Kaip ir kodėl turėtume tvarkyti elektros ir elektronikos atliekas?“, „Pasinaudokime Lietuvoje kuriamos vienkartinių pakuočių užstato sistemos nauda“, „Statybų ir remonto palikimas – statybinės atliekos. Ką daryti?“, „Klimato kaita ir atsinaujinantys energijos ištekliai – kaip jie tarpusavyje susiję“). Skuodo rajoniniame laikraštyje „Mūsų žodis“ buvo publikuoti 5 straipsniai (temos: „Racionalus vandens vartojimas mažina klimato kaitos neigiamus padarinius“, „Atsakingai naudokimės miškų teikiamomis gėrybėmis“, „Pakuočių atliekoms atskiri konteineriai“, „Kaip pasirinkti: vanduo iš šulinio ar iš centralizuotų vandens tiekimo sistemų?“, „Mėšlas ir srutos neturi teršti aplinkos“). 

2. S. Vasarevičius dalyvavo LRT televizijos laidoje „Žingsnis po žingsnio” statybų aikštelės atliekų, jų rūšiavimo ir perdirbimo klausimais. Reportažas apie statybinių atliekų aikštelių tvarkymą, transliuotas rugsėjo 12 d., įkeltas čia: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/62592

Veiklos rezultatai. Papasakota apie pagrindines statybos aikštelėse susidarančias statybos ir griovimo atliekas. Pristatyti pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys šių atliekų tvarkymą akcentuojant reikalavimus atliekų tvarkymui. Diskutuota apie pagrindines problemas tvarkant statybos ir griovimo atliekas.

3. Marčiulaitienė, E. Kuriamas plokštelinės konstrukcijos oro valymo biofiltras // Mokslas ir technika : Lietuvos MA ir Lietuvos inžinierių sąjungos mėnesinis žurnalas. Vilnius: UAB "Mokslas ir technika". ISSN 0134-3165. 2014, Nr. 6, p. 14-15, 33. [M.kr.: 04T]; [Ind.: 1,000] [Ind. aut. lankais: 0,214].

Veiklos rezultatai. Straipsnyje pateikta informacija apie VGTU Aplinkos apsaugos institute vykdomą aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų projektą. Eksperimentiniai tyrimai atliekami pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-10-V priemonės „Aukšto tarptautinio lygio mokslinių tyrimų skatinimas“ projektą „Plokštelinės konstrukcijos oro valymo biofiltro su kapiliarine įkrovos drėkinimo sistema taikomieji tyrimai ir technologinė plėtra „BIOFILTER““ (Projekto Nr.: VP1-3.1-ŠMM-10-V-02-015). Vykdomo projekto tikslas – aukšto tarptautinio lygio moksliniai tyrimai, siekiant sukurti efektyvesnį plokštelinės konstrukcijos oro valymo biofiltro su kapiliarine įkrovos drėkinimo sistema maketą. Tikslui pasiekti iškeltas uždavinys – atlikus mokslinius tyrimus sukurti naujos kartos biofiltro maketą.

1. Baltrėnas, P.; Vasarevičius, S. VGTU Aplinkos apsaugos institute sukurti naujos kartos konstrukcijos daugiakanaliai ciklonai // Mokslas ir technika : Lietuvos MA ir Lietuvos inžinierių sąjungos mėnesinis žurnalas. Vilnius: UAB "Mokslas ir technika". ISSN 0134-3165. 2015, Nr. 7-8, p. 22-24. [M.kr.: 04T]; [Ind.: 1,000] [Ind. aut. lankais: 0,214].

Veiklos rezultatai: Pristatytas projektas DAKACIKAS bei jo įgyvendinimas VGTU. Papasakota apie sukurtą naujos konstrukcijos daugiakanalį cikloną, jo skirtumus nuo tradicinių ciklonų. Išryškinti pagrindiniai naujojo įrenginio privalumai ir galimos panaudojimo sritys.

1. A. Zagorskis 2016 m. balandžio 12 d. dalyvavo GOLD FM radijo laidoje. Laidos metu buvo supažindinama visuomenė su oro valymo biotechnologijomis nuo lakiųjų organinės ir neorganinės kilmės junginių.

Veiklos rezultatai: Trumpai apžvelgtos oro valymo technologijos, skiriant didesnį dėmesį taikomoms biotechnologijoms, siekiant išvalyti orą, užterštą įvairiais lakiaisiais organiniais ir neorganinias junginiais.

2. „Tyrėjų naktis 2016“, „Researchers‘ Night“. Europos Komisijos 7-oji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa, Framework-7. Projekto VGTU dalies vadovas – V. Vaišis. Vykdymo terminai – 2013-2017 m.
Veiklos rezultatai. 2016 m. projekto metu vykdomi renginiai kvietė naujiems atradimams ir naujoms galimybėms atrasti tyrėją, mokslininką savyje. Aplinkos inžinerijos fakultete veikė interaktyvios, visuomenę įtraukiančios dirbtuvės, kurių metu buvo kuriamas kiekvieno dalyvio unikalus miestas, lazerinio skenavimo technologijų pristatymas bei įvairios aplinkos inžinerijos įrangos demonstracijos. Laidos metu buvo pristatyti VGTU Aplinkos apsaugos institute gauti patentai, jų veikimo principai ir privalumai.

3. A. Zagorskis 2016 m. vasario 3 d. dalyvavo LRT radijo laidoje „Žinių amžius“, laida transliuota 2016-02-03.
Veiklos rezultatai: Laidos metu buvo supažindinama visuomenė su aplinkos oro tarša miestuose, kietųjų dalelių sklaida aplinkoje, jų poveikiu žmogui ir aplinkai. Taip pat nagrinėti galimi apsisaugojimo būdai nuo aplinkos oro teršalų. Pateiktos Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos apsaugos institute sukurtos aplinkos oro taršos mažinimo technologijos.

1. Aplinkosauginių aktualijų atliekų tvarkymo, vandentvarkos, darnaus vystymosi, klimato kaitos ir jos padarinių švelninimo temomis parengimas ir sklaida Skuodo, Lazdijų, Kaišiadorių, Joniškio, Švenčionių rajono vietiniame laikraštyje. Užsakovas: LR Aplinkos ministerija. Darbo vadovas: J. Bradulienė. Vykdymo terminas: 2017 m.
Veiklos rezultatai. Kaišiadorių rajoniniame laikraštyje „Kaišiadorių aidai“ buvo publikuoti 7 straipsniai (temos: „Kaip teisingai kompostuoti atliekas?“, „Oro tarša ir jos mažinimo patarimai Kaišiadorių rajono gyventojams“, „Atsinaujinantys energijos šaltiniai – efektyvus būdas mažinti klimato kaitą“, „Klimato kaita: priežastys, pasekmės ir kovos priemonės“, „Vandens taršos šaltiniai Kaišiadorių rajone“, „Efektyviau naudodami elektrinius prietaisus ne tik sutaupome, bet ir tausojame aplinką“, „Naujos biotechnologijos klimato kaitos mažinimui“). Joniškio rajoniniame laikraštyje „Sidabrė“ buvo publikuoti 3 straipsniai (temos: „Ką daryti su senomis padangomis?“, „Pažinkime gamtą – Žagarės ozo pėsčiųjų pažintinis, mokomasis ir poilsio takas“, „Į regioninį sąvartyną pateks perpus mažesnis atliekų kiekis“). Švenčioniųrajoniniame laikraštyje „Švenčionių kraštas“ buvo publikuoti 2 straipsniai (temos: „Vandens tarša Švenčionių rajone“, „Klimatas ir jo kaita: ar turime sunerimti?“). Lazdijų rajoniniame laikraštyje „Lazdijų žvaigždė“ buvo publikuoti 7 straipsniai. Skuodo rajoniniame laikraštyje „Mūsų žodis“ buvo publikuoti 9 straipsniai. Kaišiadorių rajoniniame laikraštyje „Kaišiadorių aidai“ buvo publikuoti 9 straipsniai. Joniškio rajoniniame laikraštyje „Sidabrė“ buvo publikuoti 8 straipsniai. Švenčionių rajoniniame laikraštyje „Švenčionių kraštas“ buvo publikuoti 8 straipsniai.

2. „Tyrėjų naktis 2017“, „Researchers‘ Night“. Europos Komisijos 7-oji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa, Framework-7. Projekto VGTU dalies vadovas – V. Vaišis. Vykdymo terminai – 2013-2017 m.
Veiklos rezultatai. 2017 m. projekto metu vykdomi renginiai kvietė naujiems atradimams ir naujoms galimybėms atrasti tyrėją, mokslininką savyje. Aplinkos inžinerijos fakultete veikė interaktyvios, visuomenę įtraukiančios dirbtuvės, kurių metu buvo kuriamas kiekvieno dalyvio unikalus miestas, lazerinio skenavimo technologijų pristatymas bei įvairios aplinkos inžinerijos įrangos demonstracijos.

Ūkiskaitiniai darbai, mokslo konsultacijos-paslaugos. Užsakovai: UAB „Adpilis”; UAB „Energijos taupymo centras”; VšĮ „Menų ir mokymo namai”; UAB „Vilniaus energija”; AB „Lietuvos geležinkeliai”; AB „Guartis”; UAB „Matavimų sistemos”; UAB „Litesko”; AB „Grigiškės”; AB „Biofuture”; UAB „Turboservisas”; AB „Vilniaus baldai”; UAB „Ekotėja”; UAB „Aplinkos vadyba”; UAB „Pramonės energija”; UAB „Livintus”; UAB „TAEM urbanistai”; MB „Virmalda”; UAB „Biodegra”; UAB „Garantas”; UAB „Aktyvios pramogos”; UAB „Elesanta”; VĮ „Mūsų amatai”; UAB „Lazdijų šiluma”; AB Mašinų gamykla „Astra”; VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos; UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras”; UAB „Nemenčinės mediena”; UAB „Alinita”; UAB „Corpus A”.
Vykdymo terminai: 2013–2017 m.
Darbo rezultatai. Fizikinių ir cheminių veiksnių tyrimas ir rizikos nustatymas; lyginant tyrimų rezultatus su galiojančiomis higienos normomis. Matavimai iš pramonės įmonių stacionarių oro taršos šaltinių. Fizikinių veiksnių tyrimai. Teršalų sklaidos modeliavimas aplinkos ore. Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratoriniai tyrimai. Vanadžio (V) mėginių paėmimas aplinkos ore ir taršos šaltinyje. Kvapo koncentracijos nustatymas ir kvapo modeliavimas. Kurą deginančių įrenginių aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos. Natūriniai statinio dalių (atitvarų, fasadų, perdangų, reverberacijos) garso izoliavimo parametrų matavimai ir triukšmo lygio tyrimai. Technologinio proceso metu kylančio triukšmo lygio (žemo dažnio garsų) sklaidos tyrimai ir rekomendacijų pateikimas dėl triukšmo mažinimo priemonių. Triukšmo lygio tyrimai. Mikroklimato tyrimai. Apšvietos tyrimai. Katilinių taršos įvertinimas, atliekant azoto oksidų, anglies monoksido ir kietųjų dalelių matavimus. Profesinės rizikos vertinimas darbo vietose. Traukinių keliamo triukšmo lygių tyrimai gyvenamojoje aplinkoje. Elektromagnetinės spinduliuotės tyrimai.
 

1. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos aplinkos triukšmo monitoringo 2011-2015 m. programos vykdymas. Užsakovas: Klaipėdos raj. savivaldybės administracija. Vadovas: P. Baltrėnas.
Vykdymo terminas: 2011–2015 m.
Darbo rezultatai. Atlikus triukšmo lygio tyrimus Gargždų, Dovilų, Priekulės, Dauparų-Kvietinių, Endriejavo, Vėžaičių, Kretingalės, Sendvario, Judrėnų seniūnijose nustatyta, kad 9-iose iš 24 tyrimų vietų bent kartą (pavasario, vasaros ar rudens sezonais) buvo nustatytas leistino ekvivalentinio triukšmo lygio viršijimas. Leistino maksimalaus triukšmo lygio viršijimai (bent kartą) buvo nustatyti 21-oje tyrimų vietoje. Pagrindinės triukšmo viršijimo priežastys gyvenamoje aplinkoje yra triukšmą mažinančių sienelių tarp intensyvių gatvių ir gyvenamųjų namų teritorijų nebuvimas, transporto priemonių ir kelių būklė, galimai per didelis automobilių greitis gyvenviečių ribose. Atliekant ir atlikus tyrimus, buvo teikiamos konsultacijos savivaldybės administracijai bei visuomenei. Projekto vykdymo metu bendradarbiauta su įmone FCG Designe and Engineering Ltd (Suomija).
 

1. Daugiakanalio ciklono eksperimentiniai tyrimai dujų valymui nuo lignino kietųjų dalelių, esant agresyviai aplinkai bei dokumentacijos parengimas pramoniniam prototipui pagaminti. Pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „Inočekiai LT“. Užsakovas: UAB „Lignineko“. Darbo vadovas: P. Baltrėnas.
Vykdymo terminas: 2014 m.
Darbo rezultatai. Atlikus taikomuosius mokslinius tyrimus buvo parengta daugiakanalio ciklono eksperimentinių tyrimų dujų valymui nuo lignino kietųjų dalelių, esant agresyviai aplinkai ataskaita, bei parengta naujos kartos konstrukcijos daugiakanalio ciklono dokumentacija pramoniniam prototipui pagaminti. Pateiktos dokumentacijos bus panaudotos daugiakanalio ciklono gamybai, daugiakanalis ciklonas bus įdiegtas UAB „Lignineko“ įmonės technologinėje linijoje. 

2. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos aplinkos oro monitoringo 2011–2015 m. programos vykdymas. Užsakovas: Klaipėdos raj. savivaldybės administracija. Temos vadovas: J. Bradulienė.
Vykdymo terminas: 2011–2015 m.
Darbo rezultatai: Pagal patvirtintą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos aplinkos monitoringo programą 2011–2015 metams tyrimai buvo atliekami 17-oje tyrimų vietų. Žiemos, pavasario, vasaros ir rudens sezonais atlikus aplinkos oro tyrimus pasyviais kaupikliais (tirti NO2, SO2 ir LOJ) ir mobiliąja laboratorija (tirti KD ir CO) Gargždų, Dovilų, Priekulės, Dauparų-Kvietinių, Endriejavo, Vėžaičių, Kretingalės, Sendvario, Judrėnų seniūnijose nustatyta, kad oro tarša viršyta nebuvo. Atliekant ir atlikus tyrimus, buvo teikiamos konsultacijos savivaldybės administracijai bei visuomenei.

3. Elektrėnų savivaldybės aplinkos oro kokybės monitoringo paslaugos. Užsakovas: Elektrėnų savivaldybė. Darbo vadovas: P. Baltrėnas.
Vykdymo terminas: 2011–2014 m.
Darbo rezultatai: Remiantis modeliavimo rezultatais nustatyta, kad pagrindiniai aplinkos oro taršos šaltiniai yra Vievio ir Zelvės paukštynai, kurių išmetami į aplinko orą teršalai nepakankamai gerai išsisklaido, todėl labiausiai daro įtaką aplinkinių gyvenviečių aplinkos oro kokybę. Remiantis modeliavimu aplinkos oro kokybė teršiant azoto oksidais neviršija norminių verčių, o maksimali sumodeliuota vertė siekia – 8 μg/m3 (20 % nuo ribinės vertės). Sieros dioksido paros maksimali sumodeliuota koncentracija siekė – 60 μg/m3 (48 % nuo ribinės vertės), o kalendorinių metų – 8 μg/m3 (40 % nuo ribinės vertės). Kietųjų dalelių kalendorinių metų koncentracija aplinkos ore maksimali sumodeliuota koncentracija siekė – 17 μg/m3 (42,5 % nuo ribinės vertės), o 8 valandų vidurkinimo anglies monoksido maksimali vertė siekė – 0,09 mg/m3 (0,9 % nuo ribinės vertės). Atliekant ir atlikus tyrimus, buvo teikiamos konsultacijos savivaldybės administracijai bei visuomenei.
 

1. Utenos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plano, atliekų tvarkymo taisyklių ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo parengimas 2014–2023 metams. Užsakovas – Utenos rajono savivaldybės administracija. Temos vadovas: K. Bazienė.
Vykdymo terminas: 2015 m.
Darbo rezultatai: įvertinant esamą atliekų tvarkymo sistemą ir būklę Utenos rajone, nustatyti savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo priemones, kurios užtikrintų aplinkosaugos, techninius - ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančios viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos pasiūlą visiems savivaldybės teritorijoje esantiems asmenims. Atliekų tvarkymo planas (ATP) rengtas vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais 2014 - 2023 metų laikotarpiui. Atliekų tvarkymo plane įvardintos ir išnagrinėtos pargininės atliekų tvarkymo problemos ir pateikti jų sprendimai. Plane numatytų priemonių poveikio aplinkai ir jos komponentams analizei atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. Plano pagrindu parengtus Utenos rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklės. Visas dokumentų paketas pristatytas Utenos rajono savivaldybės Tarybai. Projekto vykdymo metu bendradarbiauta su Lulea technologijos universitetu (Švedija).

2. Šiaulių rajono savivaldybės oro kokybės tyrimo paslaugos. Užsakovas: Šiaulių rajono savivaldybė. Darbo vadovas: M. Pranskevičius.
Vykdymo terminai: 2015 m.
Darbo rezultatai: 2015 metais Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje aplinkos oro kokybė buvo tiriama 15 tyrimo vietų. Tyrimai atlikti šiltuoju periodu ir pradėjus šildymo sezoną. Tyrimo metu buvo fiksuota aplinkos oro tarša azoto oksidais, sieros dioksidu ir lakiaisiais junginiais. Tyrimai atlikti pasyviaisiais sorbentais. Nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybėje azoto oksidų koncentracija aplinkos ore neviršijo metinės ir augalijos apsaugai skirto ribinės vertės. Viso tyrimo laikotarpiu azoto oksidų koncentracija aplinkos ore kito nuo 1,5 iki 20,9 μg/m3. Atliekant ir atlikus tyrimus, buvo teikiamos konsultacijos savivaldybės administracijai bei visuomenei. 

3. Trakų miesto gyvenamosios aplinkos elektromagnetinės spinduliuotės vertinimas. Užsakovas: Trakų rajono savivaldybės administracija. Vadovas: T. Januševičius.
Vykdymo terminai: 2015 m.
Darbo rezultatai: Atlikti elektromagnetinės spinduliuotės tyrimai Trakų rajono savivaldybės teritorijoje. Tyrimai atlikti 10 vietų prie gyvenamųjų namų. Pagal gautus rezultatus nustatyta, kad elektromagnetinis lauka neviršija leistinų dydžių ir neturi įtakos gyventojų sveikatai. Atliekant ir atlikus tyrimus, buvo teikiamos konsultacijos savivaldybės administracijai bei visuomenei.
 

1. Tvarus energijos ir aplinkos kokybės valdymas vietos lygmeniu. Užsakovas: Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su Norvegijos savivaldybių ir regionų bei darbdavių asociacija. Darbo vadovas: R. Grubliauskas.
Vykdymo terminai: 2016 m. 
Darbo rezultatai. Parengta pavyzdinė oro kokybės valdymo programos rengimo metodika. VGTU Aplinkos apsaugos instituto specialistai taip pat parengė pavyzdines Aplinkos oro kokybės valdymo programas Jonavos, Panevėžio ir Vilniaus rajonų savivaldybėms. Programų rengimo metu atlikti oro kokybės tyrimai žiemos ir vasaros sezonais mobiliąja tyrimų laboratorija. Projekto tikslas – padėti savivaldybėms parengti Atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo plėtros planus ir Aplinkos oro kokybės valdymo programas taip, kaip to reikalauja Europos Sąjungos direktyvos bei nacionaliniai teisės aktai energetikos ir aplinkosaugos srityse. 2016 m. spalio mėnesį trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose rengtuose mokymuose savivaldybių specialistai buvo supažindinti su aplinkos oro kokybės valdymo programos rengimo metodika, pavyzdžiais bei oro kokybės gerinimo priemonėmis, pristatytos aplinkos oro taršos tyrimų ypatybės. 

2. Pavojingąsias atliekas surenkančių, vežančių, laikančių ir apdorojančių įmonių atliekų tvarkymo vadovaujančiųjų darbuotojų ir specialistų mokymai ir verslo subjektų konsultacijos. Užsakovas – LR Aplinkos ministerija ir pavojingųjų atliekų tvarkymo licencijas turintys verslo subjektai. Temos vadovas: A. Zigmontienė.
Vykdymo terminas: 2013–2018 m.
Darbo rezultatai: suteiktos pavojingąsias atliekas tvarkančioms įmonėms konsultacijos apie planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso reglamentavimo principus; pavojingųjų atliekų tvarkymo veiklos rūšių analizė ir aplinkosauginis reglamentavimas; Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų (TIPK leidimų) ir Taršos leidimų išdavimo pavojingųjų̨ atliekų tvarkymo veiklos rūšims reikalavimų atliekų tvarkytojams analizė ir atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo plano rengimo principai. Konsultacijų metu verslo subjektams pagal veiklos sritį ir geriausius prieinamus gamybos būdus parinktos technologinės plėtros priemonės. REACH taikymo principai pavojingų atliekų identifikavimo procese. Mokslinės - techninės konsultacijos ir mokymai nustatant atliekų pavojingumo kriterijus. Projekto vykdymo metu bendradarbiauta su Malaizijos technologijos universitetu (Malaizija).

3. Triukšmo lygio matavimai ir modeliavimas gyvenamojoje aplinkoje. Užsakovas: UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“. Vadovas: T. Januševičius.
Vykdymo terminai: 2016 m.
Darbo rezultatai: Atliktas triukšmo lygio matavimas ir jo modeliavimas Kenos geležinkelio stoties vagonų priežiūros punkto pastate. Sumodeliuotas ekvivalentinis triukšmo, sklindančio nuo trukšmo šaltinio į gyvenamąją teritoriją dieną ir naktį, lygis. Išmatuotasis ir sumodeliuotas triukšmo lygiai palyginami.

4. Projektas „Švino panaudojimo apsauginėse plombose poveikis aplinkai ir dirbančiųjų sveikatai“. Užsakovas: UAB „Vertybių sauga“. Darbo vadovas: E. Baltrėnaitė.
Vykdymo terminas: 2016 m.
Darbo rezultatai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis švinas yra tarp dešimties cheminių medžiagų, kurios kelia didžiausią susirūpinimą dėl pavojaus žmonių sveikatai. Švinas yra toksiškas metalas, o jo platus panaudojimas kelia ekstensyvią aplinkos taršą ir sveikatos problemas daugelyje pasaulio šalių. Gyventojų ekspozicija švinu yra apie 0,6 % susirgimų pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse, priežastis. Jo naudojimas įvairios paskirties produktuose kelia susirūpinimą dėl jo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai. Švino naudojimas apsauginių plombų gamyboje yra žinomas nuo seno, tačiau dėl švino, kaip pavojingos medžiagos, vis daugiau šalių tokio pobūdžio aplinkosauginių plombų atsisako. Lietuvoje švino apsauginės plombos dar plačiai naudojamos vandens, dujų, elektros skaitikliams, krovininiams vagonams, sandėliams plombuoti. Vidutiniškai 40 % švino apsauginių plombų naudojama transporto sektoriuje. 40 % – komunaliniame sektoriuje ir apie 20 % – kituose pramonės sektoriuose. Išanalizuotas ir įvertintas švino, naudojamo apsauginėse plombose, poveikis aplinkai ir dirbančiųjų sveikatai.
 

1. Konsultacinės paslaugos dėl aplinkosauginio efekto vykdant projektą „Mokesčių už atliekų tvarkymą mechaninio biologinio apdorojimo ir atliekų deginimo įrengimuose reikalingumo įvertinimo ir šio mokesčio dydžio nustatymo paslauga“. UAB SMART CONTINENT LT. Darbo vadovas S. Vasarevičius.
Vykdymo terminas: 2017 m.
Darbo rezultatai. Parengta aplinkosauginio poveikio vertinimo metodika. Išnagrinėtas ES narių mokesčio už atliekų tvarkymą mechaniniobiologinio apdorojimo įrenginiuose aplinkosauginis efektas pasiektas įvedus mokestį už atliekų tvarkymą šiuose įrenginiuose. Išnagrinėti ES narių mokesčio už atliekų tvarkymą mechaninio apdorojimo įrenginiuose, atskirai aprašant aplinkosauginį efektą pasiektą įvedus mokestį už atliekų tvarkymą šiuose įrenginiuose. Išnagrinėti ES narių mokesčio už atliekų tvarkymą bendro deginimo ir atliekų deginimo įrenginiuose, aplinkosauginis efektas. Nustatytas galimas Lietuvoje siūlomų mokesčių aplinkosauginis efektas.

2. Aplinkos monitoringo programos vykdymas 2016–2018 metais Utenos rajone. Užsakovas: Utenos rajono administracija. Vadovas: E. Marčiulaitienė.
Vykdymo terminai: 2016–2018 m.
Darbo rezultatai: Utenos rajono savivaldybės teritorijoje vykdytas monitoringas: aplinkos oro (pasyviųjų kaupiklių metodu ir mobiliąja laboratorija), paviršinio, požeminio (šachtinių šulinių), paplūdimių ir maudyklų vandens, triukšmo, dirvožemio, gyvosios gamtos. Atliekant ir atlikus tyrimus, buvo teikiamos konsultacijos savivaldybės administracijai bei visuomenei. 

3. Katodinių spindulių vamzdžio (televizorių ir monitorių) stiklo atliekų pavojingumo nustatymas. UAB „Atliekų tvarkymo centras“. Vadovas: A. Zigmontienė.
Vykdymo terminai: 2017 m.
Darbo rezultatai: Išanalizuoti galiojantys Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktai, reglamentuojantys atliekų pavojingumo/nepavojingumo savybių vertinimą. Apžvelgta įvairaus stiklo cheminė sudėtis, televizorių ir kompiuterių monitorių kineskopų katodinio spindulių vamzdžio stiklo atliekų sudėtis. Atliktas šių stiklo atliekų savybių vertinimas ir priskyrimas šios atliekoms pavojingumo/nepavojingumo kriterijų ir savybių.