Architektūros fakultetas

Nors bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas prasidės tik vasarą ir sprendimą, kokią studijų programą rinktis, dauguma abiturientų kol kas atideda, specialistai ragina tai apgalvoti jau dabar ir nepraleisti išankstinio stojimo galimybės. Tai – ne įsipareigojimas, o tik dar viena priemonė pasiekti tikslų ar apsidrausti, jei situacija susiklostytų ne taip, kaip planuota.  Sutartis „nepririša“ prie programos Anot VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorės doc. dr. Justės Rožėnės, išankstinio priėmimo galimybe kasmet pasinaudoja vis daugiau moksleivių, tačiau susidomėjimas nėra toks didelis, koks galėtų būti. Pagrindinės priežastys – paprasčiausias nežinojimas arba mitai, kuriais išankstinis priėmimas apipintas itin gausiai. „Ši sąvoka mokiniams skamba kaip įsipareigojimas, kuris įspraudžia į rėmus ir atima galimybę persigalvoti. Neretai šį įsivaizdavimą lydi baimė, kad nusprendus nestoti gresia bauda ar kitos problemos. Moksleiviai dažnai stebisi ir tuo, kaip į universitetą galima įstoti net nebaigus mokyklos“, – dalijasi doc. dr. J. Rožėnė. Iš tiesų „išankstinis priėmimas“ nėra tikrasis stojimas – su universitetu pasirašoma sutartis žymi ketinimą studijuoti pasirinktą studijų programą, tačiau suteikia laisvę keisti savo sprendimą be jokių pasekmių. „Tai – puiki galimybė tiek tvirtai apsisprendusiems, tiek dar dvejojantiems jaunuoliams. Kadangi Ketinimo studijuoti sutartis „nepririša“ prie programos – jos galima net neįrašyti LAMA BPO sistemoje – ir universiteto, šiuo atveju galima tik išlošti“, – sako specialistė. Moksleiviams, kurie jau žino, kur ir ką nori studijuoti net ir tuo atveju, jei įstos tik į valstybės nefinansuojamą (VNF) vietą, ir stoja išankstinio priėmimo metu, įgyja didesnę tikimybę ne tik įstoti, bet ir gauti studijų finansavimą. Tai taip pat gali išgelbėti nenumatytais atvejais. „Būna, kad moksleivis gerai mokosi, bet prastai išlaiko egzaminus, tad jam kyla rizika neįstoti į pageidaujamos programos valstybės finansuojamą (VF) vietą. Jei mokiniai itin gerai išlaiko egzaminus ir stoja su aukštais konkursiniais balais, konkurencija išauga ir įstoti tampa sunkiau, o išankstinis priėmimas nuo to apsaugo“, – priduria SPIC direktorė. Išauga galimybė studijuoti nemokamai  Išankstinio priėmimo galimybe gali pasinaudoti tiek šiemet mokyklą baigsiantys, tiek brandos atestatą jau įgiję jaunuoliai su keliomis išimtimis – to padaryti negali VF studijas anksčiau baigę stojantieji ir tie, kurių konkursinis balas nesiekia sutartyje nustatyto balo. Išankstinio stojimo metu taip pat negalima stoti į ištęstines ir stojamuosius egzaminus turinčias studijų programas, tokias kaip Orlaivių pilotavimas, Skrydžių valdymas, Architektūra ar Kraštovaizdžio architektūra. „Na, o tie moksleiviai, kurie atitinka visas reikiamas sąlygas, gali pretenduoti į I pakopos studijų VF arba į VNF vietas su studijų stipendija, o jei čia neįstoja – gauti VILNIUS TECH stipendiją“, – sako doc. dr. J. Rožėnė. Stipendijas, padengiančias visą studijų kainą, galima gauti tuomet, kai konkursinis balas į pasirinktą studijų programą yra ne mažesnis nei 7 (socialinių mokslų, verslo ir viešosios vadybos krypčių grupių studijų programose), ne mažesnis nei 6 (inžinerijos, informatikos ir matematikos mokslų krypčių studijų programose, o 2026 m. – ir Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų programoje) ir ne mažesnis nei 4,5 (koleginėse studijų programose). Minimalus konkursinis balas skaičiuojamas be papildomų balų, išskyrus tuos, kurie teikiami už dalyvavimą VILNIUS TECH klasių užsiėmimuose ir už „Ateities inžinerijos“ projekto įgyvendinimą. „Pirmuosius metus studijas kompensuojame 100 proc. Jeigu studento pasiekimų lygis būna tipinis arba puikus, tęsiame finansavimą tol, kol jis patenka į VF vietą arba baigia studijas. Taigi, beveik visi išankstinio priėmimo metu stojantys abiturientai studijuoja nemokamai, o stipendijos lėšų baigus studijas grąžinti nereikia“, – teigia ekspertė. Mokiniams, kurie bus atleisti nuo egzaminų dėl sveikatos sutrikimų, minimalus konkursinis balas negalios – jiems bus rengiami motyvaciniai pokalbiai. „Šie mokiniai nenukonkuruoja vaikų, kurie turi laikyti egzaminus – kadangi atleistųjų nuo egzaminų konkursinis balas skaičiuojamas iš metinių pažymių, todėl būna labai mažas. Motyvacinių pokalbių metu bus galima įžvelgti jų pasirengimą studijuoti ir suteikti stipendijas visai studijų kainai kompensuoti“, – priduria doc. dr. J. Rožėnė. Prašymų laukia iki birželio 15 d. Nemokamą išankstinio priėmimo prašymą galima užpildyti iki birželio 15 d. Jo metu stojantysis turi pateikti asmens dokumento kopiją, brandos atestatą ir jo priedėlio kopiją, jeigu mokyklą baigė anksčiau. Pasirašius Ketinimo studijuoti sutartį, bendrojo priėmimo metu belieka LAMA BPO sistemoje pirmuoju numeriu nurodyti pasirinktos studijų programos VF vietą, o antroje – VNF vietą. Daugiau informacijos rasite čia.

INREAL grupės kartu su VILNIUS TECH Architektūros fakultetu inicijuotame projektinių pasiūlymų konkurse „Atradimų akligatvis“ išrinkti geriausi studentų darbai. Konkursas kvietė jaunuosius architektus pasiūlyti idėjas, kaip atnaujinti ir pritaikyti Atradimų akligatvį Vilniuje kasdieniams žmonių poreikiams, paverčiant šiuo metu menkai išnaudotą miesto erdvę gyva, estetiška ir funkcionalia viešąja vieta. Konkurso laimėtojai Pirmosios vietos laimėtoja – Agna Petkevičiūtė, VILNIUS TECH Architektūros programos 4 kurso studentė. Konkurso komisijos nariai pažymi darbo autorės plataus konteksto suvokimą, sprendinių realistiškumą, suderintą urbanistinę logiką ir gerą balansą tarp skirtingų erdvės funkcijų. „Bene ryškiausias darbo privalumas yra tai, kad autorė įvertino platesnį kontekstą ir akligatvį pamatė bendrame rajono urbanistinių, gamtinių ir įvaizdžio ypatumų kontekste bei pasiūlė integralų sprendimą. Akligatvis virto jungtimi. Siūlomi paties akligatvio transformavimo sprendiniai yra nesudėtingi, nesunkiai įgyvendinami ir realistiški“ , – sako konkurso komisijos narė, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dekanė profesorė dr. Dalia Dijokienė. Anot jos, tokie konkursai studentams suteikia galimybę drąsiai ieškoti kūrybiškų sprendimų ir kartu – dirbti tikro miesto situacijoje, su galiojančiomis taisyklėmis ir apribojimais. Atradimų akligatvis yra puikus pavyzdys, kaip nedidelė, iš pirmo žvilgsnio nereikšminga erdvė gali pasikeisti ir tapti svarbia miesto dalimi. Antroji vieta skirta Architektūros programos 5 kurso studentui Andriui Pucėtai už darbą „Pamatai, užsuki, „Atrandi“, trečioji – 4-kursei Liepai Henrietai Rubikaitei už „Perspektyvą“. Publikos simpatijų prizą laimėjo Valda Kniukštaitė su projektiniu pasiūlymu „Užutėkis“ (https://atradimu404.lt/ ). „Mums svarbu ne tik vystyti pastatus, bet ir prisidėti prie kokybiškų viešųjų erdvių kūrimo. Šis konkursas – tai galimybė būsimiems architektams pasiūlyti idėjas, kurios gali turėti realų poveikį miesto aplinkai ir kasdieniam žmonių gyvenimui. Taip pat noriu pasidžiaugti mokslo ir verslo bendruomenių įsitraukimu, iniciatyvumu, bendradarbiavimu – visą konkurso projektą pavyko suderinti vos keliais telefono skambučiais, o pakeliui išgirdau tik vieną „ne“, – teigia INREAL grupės vadovas Andrius Anusauskas. Konkurso prizinis fondas siekė 4 000 eurų. Pirmosios vietos laimėtojui skirta 2 000 eurų, antrosios – 1 000 eurų, trečiosios – 500 eurų. 500 eurų prizas atiteko publikos simpatijų laimėtojui. Darbus vertino kompetentinga komisija Projektinius pasiūlymus vertino kompetentinga komisija: VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dekanė profesorė dr. Dalia Dijokienė, Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė, WALLESS advokatas dr. Evaldas Klimas, BAULAND vadovas ir urbanistas Donatas Baltrušaitis bei ATRANDI BIOSCIENCES direktorius dr. Juozas Nainys. Studentų darbų kuratorius – DO Architects architektas ir VILNIUS TECH lektorius Ignas Uogintas. Konkurso dalyviams taip pat buvo organizuotos kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė Vilniaus miesto vyr. architektės patarėjai Augustas Makrickas ir Vytenis Ūsas, DO Architects architektai Rūta Emilija Žeromskaitė ir Ignas Uogintas bei SPRIK architektės Jūratė Cirtautaitė ir Karolina Galvydytė. Konkurso tikslas – parodyti, kaip net ir nedidelės miesto gatvės ar akligatviai gali tapti kokybiškomis viešosiomis erdvėmis, stiprinančiomis miesto audinį ir bendruomeniškumą, atsižvelgiant į INREAL grupės įgyvendinamą Savanorių g. 178B teritorijos konversiją. Apie INREAL grupę INREAL – tai ženklas idėjos, duodančios pradžią unikaliems projektams, pagrindą – profesionalioms paslaugPeržiūrėti (atsidaro naujame naršyklės skirtuke)oms ir pridėtinę vertę verslams, klientams ir partneriams. INREAL pozicionuoja kūrybiškumą kaip esminę vertybę dinamiškame verslo pasaulyje. INREAL grupė, kurią sudaro: UAB „Inreal“, UAB „Inreal tarpininkavimas“, UAB „Inreal GEO“ bei UAB „Inreal valdymas“ su jos valdomomis įmonėmis plėtoja unikalius nekilnojamojo turto (NT) projektus bei teikia bene plačiausią Lietuvoje NT paslaugų spektrą 12-oje šalies miestų. Per 30 veiklos metų įgyvendinta virš 70 įvairios paskirties nekilnojamojo turto projektų, kurie pelnė pripažinimą ir apdovanojimus ne tik Lietuvos, bet ir tarptautiniuose konkursuose.   Teksto autorius: INREAL Daugiau informacijos: Rūta Merčaitienė, INREAL grupės marketingo ir komunikacijos vadovė, +370 611 29 779 ruta.mercaitiene@inreal.lt www.inreal.lt   Agnos Petkevičiūtės vizualizacija: Andriaus Pucėtos vizualizacija:

Vilniuje vykęs tarptautinis medinės architektūros ir statybos forumas „Forum Wood Building Baltic 2026“ parodė, kad architektų ir inžinierių kūryba gali derėti su globaliais iššūkiais, tokiais kaip klimato kaita ar išteklių atsinaujinimas, naudotis technologinių inovacijų teikiamomis galimybėmis ir įtraukti visuomenę.  Robotizuotos gamyklos, klimato kaitai atsparūs pastatai, bendruomenes telkianti architektūra ir net šiaudais izoliuoti daugiabučiai – visa tai ne vizijos, o jau dabar realūs projektai Europoje. Renginį organizavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Architektūros fakultetas kartu su FORUM HOLZBAU, vasarį į Vilnių pakvietę architektus, inžinierius ir susijusių sričių profesionalus iš Austrijos, Danijos, Ispanijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos ir Baltijos šalių. Ekspertai sutaria: mediena yra atsinaujinantis išteklius, todėl šiandien tampa vienu svarbiausių atsakymų į klimato krizę ir miestų gyvenimo kokybės iššūkius. Kai paprastumas tampa inovacija Stefan Winter (Miuncheno technikos universitetas, Vokietija) pradėjo forumą kvietimu grąžinti medieną į miestus – re-timber the cities! Pasak jo, šiandieninė Europa gyvena lūžio laikotarpiu: turime vienu metu galvoti apie saugumą, atsparumą ir neišvengiamą atstatymą. Mediena šiame kontekste tampa ne tik tvarumo, bet ir strateginio miestų vystymo sprendimu. Suomių architektas, Aalto universiteto profesorius Pekka Heikkinen auditorijai uždavė paprastą, bet esminį klausimą – kas iš tiesų yra kūrybinga inovacija? Jo teigimu, svarbiausi kriterijai išlieka tie patys: ilgaamžiškumas, energetinis efektyvumas, ekonomiškumas bei paprasta eksploatacija. „Geriausia inovacija – paprastumas. Mediena turėtų pasiūlyti sprendimą“, – įsitikinęs Pekka Heikkinen. Robotai statybose – efektyvumas ir pagalba Vokietijos Rosenheimo taikomųjų mokslų universiteto profesorius Andreas Heinzmann pristatė, kaip automatizacija keičia medinių pastatų gamybą. Jo teigimu, robotai nėra skirti pakeisti žmogų – priešingai, jie leidžia spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą ir sumažinti fizinį krūvį statybose. Šiuolaikinės sistemos apima robotizuotą pjovimą, sienų ir stogų elementų gamybą bei automatizuotą logistiką. „Didžiausias efektyvumas atsiranda ne dėl vienos mašinos, o dėl visos sistemos – žmonių, procesų ir aplinkos sąveikos“, – akcentavo profesorius, pristatęs realius gamybos proceso pavyzdžius. Lietuvoje jau statome medinius biurus Svarbi forumo dalis buvo skirta praktinei Baltijos regiono patirčiai. Statybų bendrovės „Kalvasta Statyba“ atstovai – statybos direktorius Simonas Pliupelis ir medinių konstrukcijų departamento vadovas Audrius Papėčenka – pristatė vieną didžiausių Lietuvoje administracinių pastatų, statytų naudojant sluoksninės lukštų medienos (LVL) konstrukcijas, Naujojoje Akmenėje. Projektas parodė, kad tinkamai panaudota mediena gali konkuruoti su betonu ar plienu ne tik tvarumo, bet ir konstrukcinio efektyvumo srityse. Pranešėjai akcentavo visos grandinės svarbą – nuo projektavimo iki gamybos ir montavimo. Būtent koordinacija tarp architektų, inžinierių, gamintojų ir rangovų lemia, ar inovacijos tampa realiais sprendimais. Mediena kaip socialinis įrankis Architektės Margarita Kaučikaitė ir Evelina Vasiliauskaitė pasakojo apie daugiau nei dešimtmetį veikiančias „Keliaujančios architektūros dirbtuves“. Per šį laiką daugiau nei 75 Lietuvos bendruomenės kartu su architektais statė realius objektus – nuo elementų mokyklų erdvėms iki viešųjų paviljonų. Lengvai apdirbama ir dažnai pakartotinai naudojama medžiaga leidžia į statybą įtraukti net vaikus, žmones be statymo patirties. Rezultatas – ne tik statiniai, bet ir stipresnės bendruomenės. Panašia patirtimi dalijosi ir architektė Viktorija Blažienė (2L Architects), pristačiusi mokyklos Ukrainoje projektą, konstruotą kartu su vietos bendruomene, vaikais. Projektas išsiskiria tuo, kad kuriamos rėmimo platformos, įtraukti įvairių verslų atstovai ir nors statybos vyksta Ukrainoje, viskas  gaminama Lietuvoje, o projekto rezultatus dar pamatysime ateityje – tai didelio Bučos mokyklos projekto pradžia. Tiltai, bibliotekos ir cirkai: kai mediena tampa miesto simboliu Forume pristatyti ir įspūdingi tarptautiniai projektai. Ispanijos inžinerijos bendrovės „Media Madera Engineers“ ekspertai pristatė daugiau nei 500 medinių pėsčiųjų tiltų projektavimo patirtį įvairiose šalyse, įrodydami, kad mediena gali būti patikima infrastruktūros medžiaga net sudėtingomis sąlygomis. Latvijos architektas Rūdis Rubenis papasakojo apie Uogrės biblioteką – pastatą, kuris sąmoningai kurtas kaip jaukus „vasarnamis“, skirtas susitikimams, skaitymui ir net vestuvių ceremonijoms. Tuo metu architektas Uldis Lukševics (NRJA) pristatė vieną sudėtingiausių Baltijos regiono rekonstrukcijų – naują kryžmai sluoksniuotos medienos kupolą istoriniame Rygos cirke. Unikali konstrukcija leidžia istoriniam XIX a. pastatui prisitaikyti prie šiuolaikinių poreikių, energinio efektyvumo ir saugumo reikalavimų. Ateities daugiabučiai – iš šiaudų? Švedų architektas Joakim Kaminsky pristatė Malmėje kuriamą 12 aukštų gyvenamąjį namą, kuriame mediena derinama su šiaudų sienomis. Šiaudai – žemės ūkio atliekos – pasižymi puikiomis šiluminėmis savybėmis ir leidžia mažinti statybų CO2 pėdsaką. Pastatas gamina daugiau energijos nei suvartoja, o jo konstrukcijos sukurtos taip, kad ateityje būtų lengvai išardomos ir pernaudojamos. Austrijos mokslininkas Maximilianas Pramreiteris (BOKU universitetas, Austrija) ragino naudoti iki šiol nuvertintas medienos žaliavas – šakas ar viršūnes – kurios dažnai sudeginamos, nors gali tapti naujų konstrukcinių produktų pagrindu. Diskusijos neapsiribojo vien architektūra. Vytauto Didžiojo universiteto miškininkystės profesorius Vitas Marozas priminė, kad statybų ateitis prasideda miške. Klimato kaita keičia medžių rūšinę sudėtį, todėl būtina pereiti prie biologinei įvairovei palankios miškininkystės. Nuo renovacijos iki klimato kaitai atsparių pastatų Serijinės renovacijos tyrimus pristatęs architektas Johannesas Hübneris (Niurnbergo Georg Simon Ohm technikos universitetas, Vokietija) akcentavo, kad didžiausias klimato iššūkis slypi ne naujoje statyboje, o jau esamuose statiniuose. Architektė Tina Selami (Einszueins Architektur, Austrija) demonstravo „Wood Clay Climate“ projektą – CLT konstrukcijas su molio tinku integruotomis šildymo ir vėsinimo sistemomis, kurios gali tapti atsaku į karščio bangas miestuose. Estų architekto Markus Kaasik (3+1 Architektid) patirtis rodo, kad medinės inovacijos teikia galimybes ne tik statant naujas mokyklas, bet ir atnaujinant istorines. O danų architektas Thomas Jørgensen (Dorte Mandrup Studio) pristatė amatų mokyklos bendrabutį, patapusį vitrina: demonstruojamos amatų, bendruomenės ir architektų mediena įkūnytos ambicijos. Paveldas ir saugumas – sudėtinga pusiausvyra Kuldīgos restauravimo centro vadovė Ilze Zariņa pasakojo apie medinio senamiesčio išsaugojimą Kuldīga mieste, neseniai įtrauktame į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Jos teigimu, medinis paveldas nėra tik istorija – tai gyva sistema, kuriai būtinas bendruomenės įsitraukimas ir praktinis mokymas. Apie kitą paveldui svarbią temą – gaisrinę saugą – kalbėjo ekspertė Irina Demidova-Buizinienė (VILNIUS TECH). Ji pristatė, kaip modeliuojami evakuacijos scenarijai ir gaisro plitimas istoriniuose pastatuose, siekiant išsaugoti autentiškas konstrukcijas neprarandant saugumo. Mediena – ne mada, o kryptis Medinė architektūra nebėra nišinė tema, ji apima viską – nuo vaikų kuriamų paviljonų Lietuvoje iki robotizuotų gamyklų, nuo UNESCO paveldo puoselėjimo ir įveiklinimo iki klimatui pozityvių daugiabučių. Mediena tampa ne alternatyva, o viena pagrindinių ateities statybos strategijų. Paulius Milčiaus (Natura Consulta) pranešimas parodė, kad Baltijos regionas šiame procese jau nebėra stebėtojas – regionas tampa vienu iš eksporto lyderių ir pokyčio kūrėjų. Forumo partneriai: „Rothoblaas“, „EGGER Group“, „Proclima Lietuva“, „Binderholz“, „HSBCAD“, „James Hardie“, „STEICO“, „ISOCELL“, „KNAUF Lietuva“, „SIHGA“, „SWG“, „KLH“, „Koch&Schulte“, „Peikko Lietuva“, „Drūtsraigtis“, „VMGLignum“, „Jūrės medis“, „Woodon“, „Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje“, Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, Medinės architektūros centras. Daugiau Alekso Jauniaus nuotraukų – nuorodoje. [gallery ids="105436,105438,105440,105442,105444,105446,105448,105450,105452,105454,105456,105458,105460,105462,105464,105466,105468,105470,105473,106492"]