Urbanistikos katedra

Baigiamajame magistro darbe tiriama, kaip buvusios gamybinės zonos gali būti transformuojamos dabartinėje miesto aplinkoje, atskleidžiant jų galimybes įsilieti į gyvybingą miesto audinį. Tyrimo atveju pasirinktas Šiauliuose esantis Ch. Frenkelio fabriko kompleksas – išskirtinę vertę turinti pramoninė erdvė, stipriai nulėmusi viso miesto urbanistinį veidą bei savitumą. Šio darbo uždavinys – pasitelkiant miesto ritmo ir pulso teorines įžvalgas, išgryninti urbanistines gaires bei sukurti architektūrinę – urbanistinę viziją šios teritorijos adaptyviai transformacijai. Analizei pasitelkti keli metodai: literatūros analizė, urbanistinės sandaros analizė, funkcinio rimto ir pulso apraiškų vertinimas bei urbanistinio projektavimo modeliai. Gautos tyrimo įžvalgos leido suformuoti urbanistinį projektą, kuriuo siekiama darniai įlieti pramoninį palikimą į modernaus miesto audinį. Darbą sudaro 7 dalys: įvadinė dalis, analitinė-metodinė, eksperimentinė-tiriamoji, eksperimentinė-projektinė, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 109 p. teksto be priedų, 99 iliustr., 7 lent., 23 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

The master‘s thesis explores how industrial heritage areas can be transformed withint the contemporary urban environment, revealing their potential to integrate into the active urban fabric. The Frenkel factory complex in Šiauliai was selected as the case study – an industrial site of exceptional value that significantly shaped the city‘s urban identity and character. The aim of the thesis is to formulate urban design guidelines and develop an architectural-urban vision for the adaptive transformation of the area through the theoretical framework of urban rhythm and pulse. The research applies several methods, including literature analysis, urban structure analysis, evaluation of functional rhtyhm and pulse manifestations, and urban design modelling methods. The findings of the study enabled the development of an urban proposal aimed at integrating industrial heritage into the fabric of the contemporart city in a cohesve and sustainable manner. Structure: introduction, analytical-methodological part, experimental-research part, experimental-design part, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 109 p. text without appendixes, 99 pictures, 7 tables, 23 bibliographical entries. Appendixes included.

Baigiamajame magistro darbe analizuojama šiuolaikinio miesto viešųjų erdvių aktyvavimo problema, pasitelkiant urbanistinės scenografijos ir teatro metaforos prizmę. Tyrimo objektu pasirinktas Vilniaus senamiestis ir jo viešosios erdvės – unikaliu istoriniu daugiasluoksniškumu pasižyminti teritorija, kurioje autentiška architektūra veikia ne kaip pasyvus fonas, o kaip aktyvi, socialinį vyksmą režisuojanti scenografija. Darbo tikslas – išanalizuoti Vilniaus senamiesčio viešąsias erdves kaip teatrališką, dramaturgiškai struktūruotą urbanistinę sistemą ir, nustačius teatriškumo indeksą, parengti urbanistinę koncepciją ir konkrečius architektūrinius sprendinius. Metodiniu pagrindu tampa interdisciplininė literatūros analizė, apimanti postdraminio teatro, dekonstruktyvizmo ir socialinės dramaturgijos teorijas, taip pat praktinių urbanistinių-architektūrinių pavyzdžių studija ir urbanistinis tyrimas. Tyrimo rezultatai leidžia Vilniaus senamiesčio erdves tipologiškai klasifikuoti pagal jų funkcinę atitiktį teatro patalpoms: įėjimams, vestibiuliams, fojė, salėms, užkulisiams ir kt. Remiantis gautomis išvadomis, suformuoti urbanistiniai scenarijai ir koncepcija, kurioje dekonstruktyvizmo ir dramatiškumo įrankiai naudojami siekiant iš naujo įprasminti viešąsias erdves, stiprinti jų patirtinį potencialą ir emocinį gyventojų ryšį su miesto struktūra. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, analitinė-metodinė, išvados ir siūlymai, eksperimentinė- tiriamoji, eksperimentinė-projektinė, išvados, literatūros šaltinių sąrašas. Darbo apimtis – 101 p. teksto be priedų, 68 iliustr., 3 lent., 19 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

This final master’s thesis analyzes the problem of activating contemporary urban public spaces through the prism of urban scenography and the theatre metaphor. The public spaces of Vilnius Old Town were selected as the object of the research—a territory distinguished by a unique historical multilayered character, where authentic architecture functions not as a passive background, but as an active scenography directing social processes. The aim of the thesis is to analyze the public spaces of Vilnius Old Town as a theatrical, dramaturgically structured urban system and, after determining the index of theatricality, to prepare an urban concept and specific architectural solutions. The methodological basis consists of an interdisciplinary literature review covering theories of postdramatic theatre, deconstructivism, and social dramaturgy, as well as a study of practical urban and architectural examples and urban research. The results of the study make it possible to classify the spaces of Vilnius Old Town typologically according to their functional correspondence to theatre premises: entrances, vestibules, foyers, auditoriums, backstage areas, etc. Based on the findings, urban scenarios and a concept were developed in which the tools of deconstructivism and dramatic expression are used to reinterpret public spaces, strengthen their experiential potential, and deepen residents’ emotional connection with the urban structure. Darbą sudaro 7 dalys: įvadas, analitinė-metodinė, išvados ir siūlymai, eksperimentinė-tiriamoji, eksperimentinė-projektinė, išvados, literatūros šaltinių sąrašas. The thesis consists of 7 parts: introduction, analytical-methodological part, conclusions and proposals, experimental-research part, experimental-design part, conclusions, and list of references. The scope of the thesis is 101 pages of text excluding appendices, 68 illustrations, 3 tables, and 19 bibliographic sources. Appendices are attached separately.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami tvarių urbanistinių viešųjų erdvių planavimo principai ekstremaliomis klimato sąlygomis, analizuojant buvusio Dubajaus tarptautinio oro uosto teritoriją kaip potencialią masinės rekonstrukcijos ir konversijos zoną. Darbe aptariami klimatui jautraus urbanistinio planavimo principai, jų taikymo būtinybė ir tikslai, analizuojama tarptautinė praktika bei tvaraus urbanistinio planavimo metodai, taikomi ekstremalaus klimato regionuose. Analitinėje ir eksperimentinėje–tiriamojoje darbo dalyse nagrinėjami Jungtinių Arabų Emyratų klimato ypatumai, urbanizacijos procesai, karščio salų efektas, mikroklimato formavimo veiksniai bei vandens valdymo problematika. Atliekama Dubajaus miesto ir pasirinktos teritorijos analizė, vertinant žemės paviršiaus temperatūrų pasiskirstymą, potvynių rizikas, urbanistinę struktūrą, želdynų sistemą ir viešųjų erdvių funkcionalumą. Remiantis atliktais tyrimais formuojami klimatui jautraus urbanistinio planavimo principai ir kuriamas eksperimentinis ekstremaliam klimatui atsparių viešųjų erdvių vystymo modelis. Projektinėje darbo dalyje pateikiama buvusio Dubajaus tarptautinio oro uosto teritorijos regeneracijos koncepcija, orientuota į žaliosios ir mėlynosios infrastruktūros integraciją, pavėsio sistemų kūrimą, natūralaus vandens valdymo principų taikymą bei socialiai aktyvių viešųjų erdvių formavimą. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir siūlymai, orientuoti į tvarų urbanistinį vystymą, klimato kaitos poveikio mažinimą ir gyvenimo kokybės gerinimą ekstremalaus klimato sąlygomis. Darbą sudaro šios dalys: įvadas, analitinė–metodinė dalis, eksperimentinė–tiriamoji dalis, projektinė dalis, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas bei priedai. Pateikiama grafinė medžiaga (3000 × 2100 mm) ir maketas (1:2000). Darbo apimtis – 89 psl. teksto be priedų, 84 iliustracijos, 7 lentelės ir 51 bibliografinis šaltinis.

This master's thesis examines the principles of planning sustainable urban public spaces under extreme climatic conditions, using the territory of the former Dubai International Airport as a potential area for large-scale reconstruction and conversion. The thesis discusses the principles of climate-sensitive urban planning, the necessity and objectives of their application, and analyzes international practices and sustainable urban planning methods used in regions with extreme climates. The analytical and experimental–research sections of the thesis investigate the climatic characteristics of the United Arab Emirates, urbanization processes, the urban heat island effect, microclimate formation factors, and water management issues. An analysis of the city of Dubai and the selected territory is conducted, evaluating land surface temperature distribution, flood risks, urban structure, green infrastructure systems, and the functionality of public spaces. Based on the conducted research, principles of climate-sensitive urban planning are developed, and an experimental model for the development of climate-resilient public spaces is proposed. The design section of the thesis presents a regeneration concept for the former Dubai International Airport territory, focused on the integration of green and blue infrastructure, the creation of shading systems, the application of natural water management principles, and the formation of socially active public spaces. The thesis concludes with findings and recommendations aimed at sustainable urban development, mitigating the impacts of climate change, and improving quality of life under extreme climatic conditions. The thesis consists of the following parts: introduction, analytical–methodological section, experimental–research section, design section, conclusions and recommendations, bibliography, and appendices. Graphic material (3000 × 2100 mm) and a physical model (scale 1:2000) are also provided. The thesis comprises 89 pages of text excluding appendices, 84 illustrations, 7 tables, and 51 bibliographic sources.

Anotacija Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos Elektrėnų miesto urbanistinės transformacijos galimybės, siekiant energetikos infrastruktūros ir modernistinio planavimo pagrindu susiformavusią miesto struktūrą perorganizuoti į daugiafunkcį miesto modelį. Tyrimo objektu pasirinkti Elektrėnai – XX a. vidurio energetinis miestas, kurio raidą nulėmė elektrinės statyba, funkcinis zonavimas, mikrorajonų sistema ir Elektrėnų marių suformavimas. Darbo tikslas – ištirti Elektrėnų miesto urbanistinę raidą ir esamą struktūrą energetinio miesto kontekste bei parengti urbanistinės architektūrinės transformacijos koncepciją, kuria formuojamas daugiafunkcis miesto modelis, integruojantis miesto centrą, marių pakrantę ir viešųjų erdvių sistemą. Metodinį pagrindą sudaro teorinių šaltinių analizė, analoginių energetinių ir postindustrinių miestų tyrimas, istorinės raidos, funkcinės sandaros, mikrorajonų struktūros, judėjimo ryšių, viešųjų erdvių ir miesto skaitomumo analizė. Tyrimo rezultatai leidžia suformuluoti urbanistinę koncepciją, kurioje Elektrėnų transformacija grindžiama policentrinės miesto sistemos kūrimu. Koncepcijoje siūloma stiprinti miesto centro, aktyvumo centro ir naujo pakrantės centro tarpusavio ryšius, aktyvinti marių pakrantę, plėtoti viešųjų erdvių bei judėjimo jungčių tinklą ir papildyti esamą miesto struktūrą rekreacijos, kultūros, turizmo, gyvenamosiomis ir visuomeninėmis funkcijomis. Darbą sudaro įvadas, analitinė–metodinė, eksperimentinė–tiriamoji, eksperimentinė–projektinė dalys, išvados, informacijos šaltinių sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 111 p. teksto be priedų, 65 iliustr., 13 lent., 33 bibliografiniai šaltiniai.

Annotation This master’s thesis examines the possibilities for the urban transformation of Elektrėnai, aiming to reorganise the city structure formed on the basis of energy infrastructure and modernist planning into a multifunctional urban model. Elektrėnai is selected as the research object as a twentieth-century energy city whose development was shaped by the construction of the power plant, functional zoning, the microdistrict system and the formation of the Elektrėnai Reservoir. The aim of the thesis is to analyse the urban development and existing structure of Elektrėnai in the context of an energy city and to prepare an urban architectural transformation concept that forms a multifunctional urban model integrating the city centre, the reservoir waterfront and the public space system. The methodological basis of the work consists of theoretical source analysis, the study of analogous energy and post-industrial cities, and the analysis of historical development, functional structure, microdistrict structure, movement connections, public spaces and urban legibility. The research results provide the basis for an urban concept in which the transformation of Elektrėnai is based on the formation of a polycentric urban system. The concept proposes strengthening the connections between the city centre, the activity centre and a new waterfront centre, activating the reservoir waterfront, developing a network of public spaces and movement links, and supplementing the existing urban structure with recreational, cultural, tourism, residential and public functions. The thesis consists of an introduction, analytical–methodological, experimental–research and experimental–design parts, conclusions, a list of references and appendices. The thesis comprises 111 pages of text excluding appendices, 65 figures, 13 tables and 33 bibliographic sources.

Baigiamajame magistro darbe „Nuo stovyklos iki bendruomenės: pavyzdinio gyvenamojo rajono urbanistinė koncepcija priverstinai perkeltiems asmenims Dikvoje, Šiautės Rytų Nigerijoje" nagrinėjami erdviniai, socialiniai ir aplinkosauginiai iššūkiai, kylantis sprendžiant su užsitęsusiu gyventojų perkėlimu šalies viduje susijusias problemas konflikto paveiktame Nigerijos regione. Darbe analizuojama, kaip kontekstuaus erdvinis planavimas ir urbanistinis projektavimas gali padėti transformuoti laikinas perkeltųjų asmenų stovyklas į atsparias ir tvarias kaimynijas, užtikrinančias perkeltųjų asmenų orumą ir socialinę integraciją priimančiosiose bendruomenėse. Darbe priverstinis perkėlimas suvokiamas ne tik kaip humanitarinė krizė, bet ir kaip ilgalaikis urbanistinis bei socialinis iššūkis, tampantis esminiu veiksniu formuojant šiaurės rytų Nigerijos miestus ir gyvenvietes. Analitinis-kūrybinis eksperimentas atliekamas Dikvos mieste, kuris pasirinktas kaip reprezentatyvus priimančiosios bendruomenės atvejis. Projektu siekiama parodyti, kaip urbanistinis projektavimas gali pagerinti tiek perkeltųjų asmenų, tiek vietos gyventojų gyvenimo sąlygas. Šio tikslo siekiama taikant labiau įtraukius, į vietines klimato sąlygas reaguojančius ir kultūriniu požiūriu pagrįstus urbanistinius ir architektūrinius sprendimus. Darbe akcentuojama vietos kultūrinio palikimo ir kasdienio socialinio gyvenimo išsaugojimo svarba – erdvinės transformacijos grindžiamos Hausa regionui būdingomis erdvės naudojimo ir statybos praktikomis. Šios tampa pagrindu formuoti įvairialypius gyventojų poreikius tenkinančią būstų struktūrą, plėtoti žaliąją infrastruktūrą, planuoti socialinės infrastruktūros objektus ir į susisiekimą pėsčiuosius orientuotą ryšių tinklą. Sudarytas ir Dikvos mieste išbandytas bendruomenės poreikiais ir iniciatyvomis grindžiamas urbanistinės aplinkos formavimo modelis, skatinantis socialinę sanglaudą, aplinkosauginį atsparumą ir ilgalaikį gyvenviečių tvarumą, galėtų būti taikomas ir kitose priverstinio perkėlimo paveiktuose regionuose. Baigiamajį darbą sudaro tekstinė byla, grafinė medži

The master’s thesis titled From Camp to Community: An Urban Design Concept for a Model Neighborhood for Internally Displaced Persons in Dikwa, North-Eastern Nigeria examines the spatial, social, and environmental challenges associated with protracted internal displacement in conflict-affected regions of North-Eastern Nigeria. The research explores how urban design and spatial planning can support the transformation of temporary displacement camps into resilient and community-oriented neighbourhoods that promote dignity, social integration, and long-term sustainability. The thesis addresses displacement not only as a humanitarian emergency, but as a long-term urban and social challenge that continues to shape communities across North-Eastern Nigeria. By focusing on Dikwa as a representative host settlement, it demonstrates how urban design can improve living conditions for both displaced and host populations through more inclusive, climate-responsive, and culturally grounded planning approaches. The thesis highlights an importance of preserving local identity and everyday social life through the reinterpretation of Hausa courtyard morphology, incremental housing systems, green infrastructure, social facilities, and pedestrian-oriented urban connections. More broadly, the thesis proposes a community-driven model that supports social cohesion, environmental resilience, economic participation, and long-term settlement sustainability, offering a practical framework that can be adapted to other displacement-affected communities across the region. The thesis consists of a report (introduction, analytical-methodical, experimental-research and experimental-design parts, conclusions and annexes), 10 vertical boards (70x100 cm) and physical model (scale 1:500). The total scope of thesis (without annexes) — 80 pages, 85 figures and 26 bibliographic references.

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjami aktyvaus judumo principai ir jų pritaikymas miesto urbanistiniame audinyje. Darbo tikslas – nustatyti Kauno miesto urbanizuotų teritorijų, pasižyminčių silpnai išvystyta aktyvaus judumo infrastruktūra, regeneracijos potencialą ir parengti urbanistinius sprendinius, taikant aktyvaus dizaino principus. Aktyvaus judumo samprata nagrinėjama apžvelgiant dominuojančias teorines nuostatas bei tiriant praktinius aktyvaus judumo skatinimo metodus, nustatant kokybės principus. Analizuojamas gamtinės ir urbanistinės struktūros poveikis aktyviam judumui Kauno miesto teritorijoje, nustatomos pagrindinės kliūtys ir galimybės regeneracijai. Rengiama teritorijos urbanistinės regeneracijos koncepcija, kurioje ieškoma aktyvaus judumo skatinimo sprendinių per viešųjų ir gamtinių erdvių tinklą, tinkamą mastelį, atliepiant žmogaus įpročius, teritorijos poreikius ir galimybes. Detalizuojama Vilijampolės teritorija, integruojami aktyvaus dizaino elementai, siekiama atskleisti gamtinių ir urbanistinių jungčių svarbą aktyvaus judumo kontekste. Siekiama keisti požiūrį į aktyvų judumą, suvokiant jį ne kaip alternatyvą, bet kaip sveiko miesto gyvenimo būdą. Darbą sudaro: įvadas, analitinė-metodinė, eksperimentinė-tiriamoji, eksperimentinė projektinė dalys, išvados, literatūros ir kiti sąrašai bei priedai. Atskirai pridedama grafinė medžiaga (3500 mm x 2000 mm) ir maketas (M1:500) Darbo apimtis – 91 psl. teksto be priedų, 34 paveikslai, 4 lent., 29 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

This Master’s thesis examines the principles of active mobility and their application within the urban fabric of the city. The aim of the thesis is to identify the regeneration potential of urbanized territories in Kaunas characterized by insufficiently developed active mobility infrastructure and to propose urban design solutions through the application of active design principles. The concept of active mobility is explored through the analysis of theoretical sources and the investigation of practical methods for promoting active mobility, leading to the identification of key quality principles. The research examines the impact of natural and urban structures on the territory of Kaunas, identifying the main barriers and opportunities for regeneration. An urban regeneration concept for the selected territory is developed, seeking solutions that encourage active mobility through networks of public and natural spaces, an appropriate urban scale, and responses to human habits, territorial needs, and local potentials. The thesis further focuses on the detailed development of the Vilijampolė area, integrating active design elements and emphasizing the importance of natural and urban connections in the context of active mobility. The work aims to reshape the perception of active mobility, understanding it not merely as an alternative, but as a healthy city lifestyle. Structure: introduction, analytical-methodological, experimental-research, and experimental-design sections, conclusions, references and other appendices. Graphic material (3500 mm × 2000 mm) and a physical model (scale 1:500) are attached separately. Thesis consist of: 91 p. text without appendixes, 34 pictures, 4 tables, 29 bibliographical entries. Appendixes included.

Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjamos Neries upės pakrantės atgaivinimo galimybės. Siekiama sukurti projektą, kuriuo būtų atskleidžiamas ryšys tarp miesto ir vandens. Sprendžiama vietos monofunkciškumo problema. Visi sprendimai atliekami išnagrinėjus analogus, teritorijos dabartinę būklę. Pateikiami projekto siūlymai parinkti pagal vietos aktualumą ir poreikį. Pateikiami siūlymai, bei viso projekto išvados, jo perspektyva. Darbą sudaro 2 dalys: įvadas, analitinė dalis, projekto dalis, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 48 p. tekstinės ir foto medžiagos, 77 iliustr., 3 lent., 18 bibliografinių šaltinių. Atskirai pridedami darbo priedai.

This bachelor’s thesis examines possibilities for revitalizing the banks of the Neris River. The aim is to develop a project that highlights the connection between the city and the water. The project addresses the issue of the area’s monofunctionality. All solutions are developed after analyzing comparable projects and the current state of the area. Project proposals are presented based on the site’s relevance and needs. Proposals, as well as the project’s conclusions and outlook, are presented. The thesis consists of two parts: an introduction, an analytical section, a project section, conclusions and proposals, and a bibliography. The work comprises 48 pages of text and photographic material, 77 illustrations, 3 tables, and 18 bibliographic sources. Appendices are attached separately.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos Vilniaus miesto Neries upės krantinių ir pakrančių įtraukumo, prieinamumo bei ekologinio integralumo problemos. Darbe analizuojama miesto ir upės santykio raida, įtraukaus ir universalaus projektavimo principai, ekologinio projektavimo metodai bei jų taikymo galimybės urbanizuotose pakrantėse. Analitinėje – metodinėje dalyje atlikta mokslinės literatūros, teorinių modelių ir Europos miestų praktinių pavyzdžių analizė, suformavusi metodinį pagrindą Neries pakrančių vertinimui. Eksperimentinėje – tiriamojoje darbo dalyje atlikta Neries pakrančių ir krantinių centrinėje Vilniaus miesto dalyje analizė, apimanti gamtinės, urbanistinės, infrastruktūrinės, socialinės ir vizualinės struktūros vertinimą. Taikant 4D vertinimo modelį, teritorijos stebėjimus, apklausų duomenis identifikuoti pagrindiniai prieinamumo, socialinės įtraukties, ekologinio tęstinumo ir miesto–upės ryšio trūkumai ir potencialai. Remiantis tyrimo rezultatais sukurta pakrančių segmentavimo metodika, kriterijų sistema ir koncepciniai pakrančių tvarkymo modeliai. Nustatyta, kad efektyviausias būdas formuoti šiuolaikines miesto pakrantes yra hibridinės (pereinamosios) krantinės principas, leidžiantis derinti ekologinius procesus, miesto judumą, rekreaciją ir socialinę įtrauktį. Eksperimentinėje – projektinėje dalyje parengtas detalizuotas projektinis pasiūlymas Neries pakrantės fragmentui ties Žvėryno ir Verslo trikampio sandūra. Projektu siekiama stiprinti miesto ir upės ryšį, gerinti prieinamumą, humanizuoti krantinę, didinti biologinę įvairovę ir formuoti įvairialypes viešąsias erdves. Siūlomi sprendiniai grindžiami įtraukaus kraštovaizdžio projektavimo principais ir gali būti taikomi kitose urbanizuotose Lietuvos miestų krantinėse. Darbą sudaro: įvadas, analitinė – metodinė, eksperimentinė – tiriamoji ir eksperimentinė – projektinė dalys, išvados, naudotos literatūros sąrašas bei priedai. Pateikiama grafinė medžiaga (3000 × 2100 mm) ir maketas (1:500). Darbo apimtis – 120 psl. teksto be priedų, 87 iliustr., 25 lent., bibliografiniai šaltiniai ir priedų dalis.

This master’s thesis examines the issues of inclusiveness, accessibility, and ecological integrity of the Neris River embankments and riverside areas in Vilnius. The study analyses the evolution of the city–river relationship, principles of inclusive and universal design, ecological design methods, and their application in urban waterfronts. The analytical – methodological part includes a review of scientific literature, theoretical models, and European case studies, which formed the methodological basis for evaluating the Neris riverfront. The experimental – research part presents an analysis of the Neris embankments and riverside areas in central Vilnius, covering ecological, urban, infrastructural, social, and visual structures. Applying the 4D evaluation model, site observations, and survey data, the main shortcomings and potentials related to accessibility, social inclusion, ecological continuity, and the city–river relationship were identified. Based on the results, a riverfront segmentation methodology, evaluation criteria system, and conceptual waterfront management models were developed. The study concludes that the hybrid (transitional) embankment principle is the most effective approach to urban waterfront development, enabling the integration of ecological processes, urban mobility, recreation, and social inclusion. The experimental – design part presents a detailed proposal for a section of the Neris riverfront at the interface between the Žvėrynas district and the Business Triangle area. The project aims to strengthen the city–river relationship, improve accessibility, enhance biodiversity, and create diverse public spaces. The proposed solutions are based on inclusive landscape design principles and may be applied to other urban waterfronts in Lithuania. The thesis consists of an introduction, analytical – methodological, experimental – research and experimental – design parts, conclusions, sources, and appendices. The thesis comprises 120 pages of text (excluding appendices), 87 illustrations, 25 tables, bibliographic sources, and appendices.

Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama Palangos Vanagupės rajono regeneracija taikant integruotus urbanistinius ir architektūrinius sprendimus, paremtus junglumo, viešųjų erdvių tęstinumo ir kraštovaizdžio integracijos principais. Tyrime analizuojamos šiuolaikinėms rekreacinėms pajūrio teritorijoms būdingos problemos, tokios kaip gamtinių ir urbanistinių sistemų nesuderinamumas, į automobilius orientuota aplinka, sezoninis monofunkciškumas ir erdvinė fragmentacija. Remiantis teoriniais tyrimais, Baltijos regiono pajūrio miestų lyginamąja analize ir urbanistine analize, identifikuojamos pagrindinės Vanagupės bei panašių pajūrio rajonų erdvinės ir funkcinės problemos. Galutinis projektinis pasiūlymas formuoja labiau susietą ir žmogaus mastelio pajūrio aplinką, integruojant judumo sistemas, viešąsias erdves, žaliąją ir mėlynąją infrastruktūrą bei mišrias funkcijas. Projekte stiprinamas architektūros ir kraštovaizdžio ryšys, išsaugomas kurortinis teritorijos identitetas, o esamos struktūros pritaikomos šiuolaikiniams socialiniams ir rekreaciniams poreikiams. Darbas atskleidžia pajūrio rajonų potencialą tapti labiau prieinamomis, atspariomis ir į kraštovaizdį orientuotomis teritorijomis, kartu išsaugant vietos tapatybę ir ryšį su gamtine aplinka. Darbą sudaro įvadas, analitinė-metodologinė dalis, eksperimentinė dalis, išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas.Darbo apimtis - 92 p. teksto be priedų, 60 paveikslų, 23 bibliografinių šaltinių. Atskirai pridedami darbo priedai.

The reconfiguration of the Vanagupė district in Palanga is examined in this master's thesis by integrated urban and architectural solutions based on the concepts of connectivity, continuity of public space and landscape integration. The research investigates issues that are common to the current coastal recreational landscapes, such as the lack of integration of natural and urban systems, car-oriented landscapes, mono-functionality in the seasons and disintegration of space. The study is based on theoretical research, comparative analysis of the coastal towns of the Baltic region and urban analysis, and identifies the primary spatial and functional issues of the coastal district of Vanagupė and its counterparts. The overall proposal creates a more connected and human scale coastal environment by proposing integrated mobility systems, public space, green-blue infrastructure and mixed use functions. The relationship between architecture and landscape is reinforced, the identity of the resort is preserved and existing structures are adapted to meet modern social and recreational needs. The project showcases the potential of the coastal districts to be more accessible, resilient and landscape oriented, whilst preserving local identity and natural linkage. Structure: introduction, analytical-methodological part, experimental part, conclusions and suggestions, references. Thesis consist of: 92 p. text without appendixes, 60 pictures, 23 bibliographical entries. Appendixes included.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjami masinės statybos daugiabučių gyvenamieji rajonai ir jų specifika. Didžiausias dėmesys skiriamas 1950–1990 m. Vilniaus mieste projektuotiems mikrorajonams, jų gyvenamajai aplinkai bei dabartinei aplinkos kokybės situacijai, susiformavusiai praėjus keliems dešimtmečiams nuo šių rajonų pastatymo. Atlikus archyvinės medžiagos, mokslinės literatūros, statistinių duomenų ir užsienio pavyzdžių analizę bei gyventojų apklausą, buvo sukurtas regeneruojančių kraštovaizdžio architektūros priemonių rinkinys. Mikrorajonų atnaujinimui siūlomas metodas apima vietos identiteto stiprinimą, bendruomenės telkimą ir viešųjų erdvių įvairovės didinimą. Siūlomas modelis sėkmingai išbandytas Baltupių mikrorajono atveju patvirtina, kad modelis gali būti taikomas ir kitų masinės statybos daugiabučių mikrorajonų atnaujinimui, jų gyventojų gyvenimo kokybės gerinimui. Darbą sudaro tekstinė byla, grafinė medžiaga ir maketas. Tekstinės bylos dalys: įvadas, analitinė metodinė dalis, eksperimentinė tiriamoji dalis, eksperimentinė projektinė dalis, išvados, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 100 p. teksto be priedų, 70 iliustr., 9 lent., 70 bibliografinių šaltinių. Grafinę dalį sudaro 9 horizontalių planšetų kompozicija (3000 mm x 2100 mm) ir maketas (1:500).

The final master's thesis examines residential areas of mass-built apartment buildings and their specifics. The main attention is paid to the microdistricts designed in Vilnius in 1950–1990, their living environment and the current environmental quality situation that has developed several decades after the construction of these districts. After analyzing archival materials, scientific literature, statistical data and foreign examples and surveying residents, a set of regenerating landscape architecture toolkit was created. The proposed method for the renewal of microdistricts includes strengthening local identity, community mobilization and increasing the diversity of public spaces. The proposed model has been successfully tested in the case of the Baltupiai microdistrict, confirming that the model can be applied to the renewal of other mass-built apartment buildings and improving the quality of life of their residents. The final thesis consists of a textual part, graphic material and a model. The textual parts of the file: introduction, analytical-methodological part, experimental-research part, experimental design part, conclusions, references and appendices. The scope of the work – 100 p. (without appendices), 70 illustrations, 9 tables, 70 bibliographical sources. The graphic part comprises of a composition of 9 horizontal presentation boards (3000 mm x 2100 mm) and a model of detailed project area (scale 1:500).