- Architektūros fakultetas
- Fakulteto padaliniai
- Architektūros katedra
Architektūros katedra
Architektūros fakulteto katedra
Katedros istorija
1920
Kaune įsteigtų Aukštųjų kursų technikos skyriaus statybos paskaitų ciklo programoje buvo įvestos architektūros dalykų įvadinės paskaitos. Vadinamąjį architektūros formų kursą 1921 m. pradėjo dėstyti tik ką iš Petrogrado grįžęs žinomas lietuvių architektas – profesorius Mykolas Songaila.
1922
Architektūros katedra, kaip atskiras veikiantis vienetas, tarp kitų technikos fakulteto katedrų, pirmą kartą minima 1922 m. kovo mėn. 24 d. patvirtintame Lietuvos universiteto statute. Pagal patvirtintus etatus katedroje turėjo dirbti 4 asmenys – 1 profesorius, 1 docentas ir 2 asistentai. Tačiau dėl lėšų ir kvalifikuotų dėstytojų stokos tie etatai nebuvo užpildyti.
1927
Katedroje jaunesniojo asistento pareigose pradeda dirbti architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, 1926 metais grįžęs iš Italijos, kur baigė mokslus Romos aukštojoje Architektūros mokykloje.
1930
Pradeda dirbti kitas žymus to laikmečio architektas V. Dubeneckis, kuris vėliau iki mirties dirbo universiteto architektu. Šių pirmųjų katedros dėstytojų kūryba sudarė prieškario Lietuvos architektūros aukso fondą. Pakanka paminėti M. Songailos Valstybinį banką, V. Dubeneckio Karo muziejų, V. Landsbergio-Žemkalnio buv. Pieno centro pastatą Laisvės alėjoje, Kūno kultūros institutą, Viešąją biblioteką ir prieš mus iškyla to laikotarpio moderniosios architektūros vaizdas. Per pirmąjį architektūros katedros dešimtmetį mokymo planai ir dėstomų dalykų programos nesikeitė nuo pat jų patvirtinimo dienos, kai įsisteigė Technikos fakultetas.
1944
Grįžus sovietų valdžiai, greta Architektūros kompozicijos katedros (taip pavadinama architektūros katedra) įkuriamos Miestų planavimo (kat. ved S. Stulginskis) bei piešimo ir dailės katedros.
1971
Įsteigus Vilniaus inžinerinį statybos institutą 1969 m., susidarė sąlygos organizuoti jame atskirą Architektūros fakultetą. Naujasis fakultetas pradėjo veikti nuo 1971 m. vasario mėn. Architektūros katedrai, beveik po 30 metų pertraukos, grįžo jos senasis pavadinimas.
1997
1997 metais minint Architektūros katedros 75 metų jubiliejų, joje dirbo 20 pedagogų. 15 iš jų dirbo pagrindinėse pareigose: profesoriai – dr. Elena Nijolė Bučiūtė, Vytautas Dičius, Raimundas Arnas Dineika; docentai – dr. Rimantas Buivydas, Gintaras Čaikauskas, Justinas Šeibokas, Leonidas Pranas Ziberkas (katedros vedėjas nuo 1993 m.), Jonas Anuškevičius; vyresnieji asistentai – Jūratė Jurevičienė, Sigitas Kuncevičius, Rolandas Palekas, Dalius Vrubliauskas; asistentai – Kęstutis Lupeikis, Lada Markejevaitė, Alvydas Žickis. Nepagrindinėse – prof., habil. dr. Algimantas Miškinis, Gintautas Blažiūnas, Saulius Mikštas, Stasys Giedraitis, kultūrologas Almantas Samalavičius.
2015
Vyko radikalūs architektų rengimo sistemos pokyčiai. Lietuvos Respublikos vyriausybės sprendimu atsisakyta dvipakopės architektų rengimo sistemos, nuo 2016/2017 mokslo metų įdiegta vientisųjų studijų 5 metų trukmės architektų rengimo studijų programa, kurią baigusiems suteikiamas architektūros magistro kvalifikacinis laipsnis. Architektūros fakultete sudaryta naujos studijų programos rengimo grupė pasiūlė novatorišką koncepciją – modulinio ir dalykinio žinių įsisavinimo ir gebėjimų ugdymo metodą.
2022
Paminėtas Architektūros katedros 100 metų jubiliejus. Per šimtmetį Architektūros katedra, veikiama dažnų, ideologinių ir estetinių doktrinų, fizinės ir administracinės aplinkos kaitos, išvengė radikalių sukrėtimų, nes savo pagrindine misija visuomet laikė profesionalių specialistų rengimą. Plataus profilio architekto, orientuoto į projektinę veiklą, modelio propagavimas, orientacija į pasaulines estetines ir stilistines tendencijas studijų procese, aukšti dėstytojų profesines kompeten-cijos reikalavimai, nuosekli personalo atnaujinimo sistema užtikrino nuosaikų evoliucinį katedros kelią sudėtingose istorinėse raidos peripetijose.
1920
1922
1927
1930
1944
1971
1997
2015
2022
Veiklos kryptys
Katedros mokslinė veikla orientuota į profesionalių architektų rengimą, Lietuvos architektūros tyrimus ir tvarumo šiuolaikinėje architektūroje ugdymą.
Kvalifikaciniai mokslo darbai:
- XXI a. architektūros tendencijos (Mokslo darbas vykdomas nuo 2023 m.) Vadovai: K. Lupeikis, A. Gabrėnas. Vykdytojai: S. Kuncevičius, A. Ambrasas, G. Blažiūnas, G. Čaikauskas, L. Markejevaitė, S. Mikštas, L. Naujokaitis, E. Navickienė, R. Palekas, S. Pamerneckis, D. Trainauskas, D. Linartas, Š. Petrauskas, G. ir A. Šarkauskai. , S. B. Čaikauskas. Darbe tiriami tipologiniai, funkciniai, socialiniai, formos raiškos pokyčiai atsiradę architektūroje XXI a.
- Tvarumas šiuolaikinėje architektūroje (Mokslo darbas vykdytas 2018–2022 m.) Vadovai: S. Kuncevičius, K. Lupeikis. Vykdytojai: A. Ambrasas, G. Blažiūnas, G. Čaikauskas, L. Markejevaitė, S. Mikštas, L. Naujokaitis, E. Navickienė, R. Palekas, S. Pamerneckis, A. Žickis, D. Trainauskas, A. Gabrėnas, A. Gvildys, M. Valevičius, D. Linartas, Š. Petrauskas, G. Kuginys, S. B. Čaikauskas. Darbe nagrinėjamos tvarios architektūros kūrimo prielaidos. Gilinamasi į tvarumo architektūroje sampratą, taip pat nagrinėjami įvairūs tvarumo architektūroje aspektai.
- Statinių architektūra: tyrimai ir projektavimas (Mokslo darbas vykdytas 2013–2017 m.) Vadovas: S. Kuncevičius. Vykdytojai A. Ambrasas, G. Blažiūnas, G. Čaikauskas, V. Gerdvilis, K. Lupeikis, L. Markejevaitė, S. Mikštas, L. Naujokaitis, E. Navickienė, R. Palekas, S. Pamerneckis, L. P. Ziberkas, A. Žickis, D. Trainauskas, A. Gabrėnas, A. Gvildys, M. Valevičius, D. Linartas, A. Baldišiūtė Darbe nagrinėjamos naujų ir renovuojamų objektų projektavimo aktualijos, visuomeninių ir gyvenamųjų projektavimo ir statybos tendencijos.
- Visuomeninių ir gyvenamųjų pastatų projektavimo tendencijos (Mokslo darbas vykdytas 2008–2012 m.) Vadovas: L. P. Ziberkas. Vykdytojai: A. Ambrasas, G. Blažiūnas, G. Čaikauskas, V. Gerdvilis, S. Kuncevičius, K. Lupeikis, L. Markejevaitė, S. Mikštas, L. Naujokaitis, E. Navickienė, R. Palekas, S. Pamerneckis, L. P. Ziberkas, A. Žickis. Šiame darbe įvairiais aspektais analizuojamos pastarųjų metų architektūros raidos tendencijos bei pateikiama darbo autorių meninė kūryba: architektūriniai užsakomieji ir konkursiniai projektai, realizuoti darbai.
- Lietuvos naujosios architektūros tyrimai (Mokslo Darbas vykdytas 2003–2007 metais) Vadovas: L. Ziberkas. Vykdytojai: A. Ambrasas, A. Baldišiūtė, G. Blažiūnas, G. Čaikauskas, V. Gerdvilis, S. Kuncevičius, K. Lupeikis, L. Markejevaitė, S. Mikštas, L. Naujokaitos, E. Navickienė R. Palekas. Besivystančio laikotarpio (1990–2007 m.) architektūros raidos procesai yra šio darbo tyrimų objektas. Dauguma šio darbo rengėjų yra ne tik tyrėjai, bet ir aktyvūs Lietuvos naujosios architektūros kūrėjai, todėl darbe plačiai pristatoma jų kūryba, kuri dalinai atspindi beveik du dešimtmečius šalyje vykstančius architektūrinės kūrybos procesus ir tendencijas.
- Kraštovaizdžio planavimas kaip rūpinimosi aplinka priemonė (Mokslo Darbas vykdytas 2004–2007 metais) Vadovas ir vykdytojas A. Žickis. Darbe buvo nagrinėjamos aplinkos problemos, kurioms spręsti turėtų būti taikomas kraštovaizdžio planavimas, istorinė kraštovaizdžio planavimo plėtotė, kraštovaizdžio planavimo teisinė bazė ir institucijų sąranga Lietuvoje ir kitose ES šalyse.
Kiti tyrimų projektai:
- Lietuvos sinagogos. Sąvadas. (Tarptautinis tyrimų projektas) Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (reg. Nr. L-07028). Projekte dalyvavo: VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, Vilniaus Dailės akademija, Jeruzalės Hebrajų universiteto Žydų meno centras (Center for Jewish Art at the Hebrew University in Jerusalem), Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedra.
- Tarptautinis tyrimų projektas Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (reg. Nr. L-07028). Projekto kuratorė L. Markejevaitė. Projekte dalyvauja: VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, Vilniaus Dailės akademija, Jeruzalės Hebrajų universiteto Žydų meno centras (Center for Jewish Art at the Hebrew University in Jerusalem), Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedra. Projekto dalies koordinatorė, 2007–2008.
Architektūros katedros kontaktai:
-
Pylimo g. 26\1, 01132 Vilnius
Telefonas: (8 5) 274 5208
El. paštas: archkat@vilniustech.lt
Baigiamųjų darbų anotacijos
Metai
Kvalifikacija
Išvalyti pasirinkimus
Adriana Meilūnaitė
— Prof. Gintaras Čaikauskas
Neuroarchitektūra.SPA centras Anykščiuose
Magistro darbe nagrinėjama neuroarchitektūros principų įtaka žmogaus emocinei bei psichologinei būsenai ir šių principų pritaikymas projektuojant SPA centrą Anykščiuose. Darbo tikslas – ištirti žmogaus smegenų ir architektūrinės aplinkos...
Neuroarchitektūra.SPA centras Anykščiuose
Studentas:
Adriana Meilūnaitė
Vadovas:
Prof. Gintaras Čaikauskas
Katedra:
Architektūros katedra
Anotacija (LT)
Magistro darbe nagrinėjama neuroarchitektūros principų įtaka žmogaus emocinei bei psichologinei būsenai ir šių principų pritaikymas projektuojant SPA centrą Anykščiuose. Darbo tikslas – ištirti žmogaus smegenų ir architektūrinės aplinkos sąveiką bei, remiantis tyrimų išvadomis, sukurti darnią ir gydančią erdvę.
Analitinėje-teorinėje dalyje tiriama architektūrinių elementų (šviesos, erdvės proporcijų, formų, akustikos ir spalvų) neurobiologinė įtaka žmogui, analizuojami pasauliniai neuroarchitektūros pavyzdžiai. Eksperimentinėje-tiriamojoje dalyje nagrinėjama gydomosios architektūros koncepcija, atliekamas eksperimentinis modeliavimas bei kokybinis ekspertų interviu tyrimas (su neuromokslininku, sociologe ir architekte-psichologe), kurio metu išgrynintos psichologinio saugumo, kognityvinio krūvio mažinimo, socialinės dinamikos ir jutiminės harmonijos projektavimo gairės.
Eksperimentinėje-projektinėje dalyje atliekama Anykščių miesto rekreacinės teritorijos analizė ir pristatomas SPA centro architektūrinis projektas. Projektuojamas kompleksas harmoningai integruojamas į esamą gamtinę aplinką, pasitelkiant plastišką, organišką tūrių kompoziciją. Komplekso erdvės projektuojamos atsižvelgiant į tyrimo metu išgrynintas projektavimo gaires bei remiantis neuroarchitektūros principais, siekiant sukurti žmogaus nervų sistemai palankią, sveikatinančią aplinką.
Darbo apimtis – 110 psl. teksto be priedų, 103 iliustracijos, 7 lentelės, 58 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami priedai – tyrimo interviu protokolai, baigiamojo darbo planšetai, maketų fotofiksacijos, bei vientisųjų studijų metu gautos nominacijos/laimėjimai.
Annotation (EN)
The Master’s thesis examines the impact of neuroarchitectural principles on human emotional and psychological states, and the application of these principles in the design of a SPA center in Anykščiai. The aim of this thesis is to investigate the interaction between the human brain and the architectural environment and, based on the research findings, to create a harmonious and healing space.
The analytical-theoretical part investigates the neurobiological impact of architectural elements (light, spatial proportions, forms, acoustics, and colors) on humans, and analyzes global examples of neuroarchitecture. The experimental-research part explores the concept of healing architecture, featuring experimental modeling and a qualitative expert interview study (involving a neuroscientist, a sociologist, and an architect-psychologist), through which design guidelines for psychological safety, cognitive load reduction, social dynamics, and sensory harmony were formulated.
The experimental-design part provides an analysis of the recreational territory of Anykščiai city and presents the architectural project of the SPA center. The designed complex is harmoniously integrated into the existing natural environment by employing a fluid, organic volumetric composition. The spaces of the complex are designed in accordance with the design guidelines established during the research and based on the principles of neuroarchitecture, with the aim of creating a healing environment that is beneficial to the human nervous system.
Thesis scope: 110 pages of text excluding appendices, 103 illustrations, 7 tables, 58 bibliographic references. Separately attached appendices include research interview protocols, final thesis presentation boards, photographic documentation of physical models, and nominations/awards received during the integrated studies.
Agota Dranseikaitė
— Doc. Dr. Darius Linartas
Miestelių tapatumą stiprinanti architektūra: bendruomenės centras Giedraičiuose
Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama, kaip tapatumas išreiškiamas architektūroje. Tiriama, kaip skirtingi architektūriniai elementai skatina vietos tapatumą. Darbo tikslas – sukurti bendruomenės centro projektą, stiprinantį Giedraičių miestelio tapatumą. Tyrime...
Miestelių tapatumą stiprinanti architektūra: bendruomenės centras Giedraičiuose
Studentas:
Agota Dranseikaitė
Vadovas:
Doc. Dr. Darius Linartas
Katedra:
Architektūros katedra
Anotacija (LT)
Magistro baigiamajame darbe nagrinėjama, kaip tapatumas išreiškiamas architektūroje. Tiriama, kaip skirtingi architektūriniai elementai skatina vietos tapatumą. Darbo tikslas – sukurti bendruomenės centro projektą, stiprinantį Giedraičių miestelio tapatumą. Tyrime analizuojamos architektūros ir tapatumo sąsajos, nagrinėjami analogai, atliekama vietos konteksto analizė ir formuojama funkcinė programa.
Projektuojant siekiama, kad pastato forma atspindėtų Giedraičių simboliką, kuris kartu su sklypu natūraliai kviestų bendruomenę burtis. Sklype siekiama kurti daugiafunkcę, gyvybišką erdvę, kuri papildytų pastato tipologiją.
Darbą sudaro 4 dalys: įvadas, analitinė teorinė dalis, eksperimentinė tiriamoji dalis, eksperimentinė projektinė dalis.
Darbo apimtis – penki planšetai (70 cm x 200 cm formato), du maketai ir aiškinamasis raštas, sudarytas iš tiriamosios, eksperimentinės ir projektinės dalių. Darbo apimtis – 102 puslapių (be priedų), 127 iliustracijų, 40 bibliografiniai šaltiniai. Priedai pridedami atskirai.
Annotation (EN)
The master’s thesis examines how identity is expressed in architecture. It explores how different architectural elements contribute to the identity of a place. The aim of the work is to develop a community centre project that strengthens the identity of the town of Giedraičiai. The research analyses the relationship between architecture and identity, examines case studies, performs an analysis of the site context, and develops a functional programme.
In the design process, the goal is for the building’s form to reflect the symbolism of Giedraičiai, which, together with the site, naturally encourages the community to gather. The aim is to create a multifunctional, vibrant space on the site that complements the building’s typology.
The work consists of four parts: an introduction, an analytical theoretical part, an experimental research part, and an experimental design part.
The scope of the project includes five presentation boards (70 cm × 200 cm format), two physical models, and an explanatory report consisting of research, experimental, and design sections. The written thesis comprises 102 pages (excluding attachments), 127 illustrations, and 40 bibliographic sources. The attachments are provided separately.
Artūras Butkus
— Doc. Saulius Mikštas
Sensorinė raiška formuojant vienuolyną: Veprių karinės bazės konversija
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama sensorinės architektūros raiška vienuolyno formavimo kontekste, pasirenkant buvusią branduolinių raketų bazę Vepriuose, Ukmergės rajone kaip konversijos objektą. Darbe yra keliamas klausimas, kaip architektūra, jos...
Sensorinė raiška formuojant vienuolyną: Veprių karinės bazės konversija
Studentas:
Artūras Butkus
Vadovas:
Doc. Saulius Mikštas
Katedra:
Architektūros katedra
Anotacija (LT)
Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama sensorinės architektūros raiška vienuolyno formavimo kontekste, pasirenkant buvusią branduolinių raketų bazę Vepriuose, Ukmergės rajone kaip konversijos objektą. Darbe yra keliamas klausimas, kaip architektūra, jos forma ir vieta, kurioje ji yra, gali tapti ne tik funkciniu, bet ir terapiniu instrumentu.
Darbo tikslas – parengti apleistos karinės bazės architektūrinės konversijos projektą, kuriame vienuolyno erdvinė struktūra bei organiška pastato forma tampa pagrindu kompleksui su integruotu skaitmeninės detoksikacijos centru formuoti.
Analitinėje dalyje tiriama architektūrinė vienuolyno tipologija bei erdvinė struktūra – organizaciniai principai, funkciniai ryšiai. Semiotinių ir sensorinių patyrimų lyginamoji analizė, grindžiama Pažaislio bei Nový Dvůr vienuolynų pavyzdžiais, atskleidžia, kaip ženklas ir fonas skirtingais atvejais kuria transcendentinę patirtį. Kitoje tiriamojoje dalyje nagrinėjamos biofilinės architektūros, gamtinių medžiagų: molio, medienos ir gydymo strategijos netradicinio detoksikacijos centro kontekste. Vietos analizė apima Veprių branduolinės raketų bazės istorinį, infrastruktūrinį ir gamtinį kontekstą Knyzlaukio miško masyve.
Projektinėje dalyje, remiantis suformuotomis gairėmis, siūloma konversijos koncepcija, kurioje pokarinio modernizmo, brutali betono tipologija derinama su organine, į gamtą integruota nauja architektūra.
Annotation (EN)
The master's thesis examines the expression of sensory architecture in the context of monastery formation, selecting a former nuclear missile base in Vepriai, Ukmergė district, as the conversion object. The work raises the question of how architecture, its form and the place in which it exists, can become not only a functional but also a sacred, therapeutic space.
The aim of the work is to develop an architectural conversion project for an abandoned military base, in which the spatial structure of the monastery and the organic form of the building become the foundation for forming a complex with an integrated digital detoxification center.
In the analytical section, the architectural typology and spatial structure of the monastery are examined — organizational principles and functional relationships. A comparative analysis of semiotic and sensory experiences, grounded in the examples of the Pažaislis and Nový Dvůr monasteries, reveals how signs and backgrounds create transcendental experience in different cases. Another research section explores biophilic architecture, natural materials — clay and wood — and healing strategies in the context of a non-traditional detoxification center. The site analysis covers the historical, infrastructural, and natural context of the Vepriai nuclear missile base within the Knyzlaukis forest.
In the design section, based on the formulated guidelines, a conversion concept is proposed in which the brutal concrete typology of post-war modernism is combined with new, organic, nature-integrated architecture, while spatial zoning is grounded in the principles of monastic hierarchy and sensory journey.
Aurimas Degutis
— Prof. Gintaras Čaikauskas
Architektūros ir gamtos integracija: sveikatingumo centras Telšiuose
Magistro baigiamajame darbe „Architektūros ir gamtos integracija: sveikatingumo centras Telšiuose“ nagrinėjamas architektūros ir gamtinės aplinkos santykis saugomos teritorijos kontekste. Darbe keliama problema, kaip projektuoti sveikatingumo centrą jautrioje gamtinėje...
Architektūros ir gamtos integracija: sveikatingumo centras Telšiuose
Studentas:
Aurimas Degutis
Vadovas:
Prof. Gintaras Čaikauskas
Katedra:
Architektūros katedra
Anotacija (LT)
Magistro baigiamajame darbe „Architektūros ir gamtos integracija: sveikatingumo centras Telšiuose“ nagrinėjamas architektūros ir gamtinės aplinkos santykis saugomos teritorijos kontekste. Darbe keliama problema, kaip projektuoti sveikatingumo centrą jautrioje gamtinėje aplinkoje taip, kad pastatas veiktų ne kaip nuo kraštovaizdžio atskirtas objektas, bet kaip integrali jo dalis, prisidedanti prie žmogaus gerovės ir ekologinių procesų stiprinimo. Teorinėje dalyje analizuojama architektūros ir gamtos santykio raida bei šiuolaikiniai integracijos principai: biofilinis dizainas, vandens ir ekologinės infrastruktūros įtraukimas bei adaptyvus projektavimas.
Biofilinio dizaino principai darbe siejami su žmogaus fizine ir emocine savijauta, o natūrali šviesa, vanduo, augalija, medžiagiškumas ir vizualinis ryšys su kraštovaizdžiu vertinami kaip svarbūs sveikatingumo architektūros elementai. Vanduo nagrinėjamas ne tik kaip SPA ar rekreacinės funkcijos dalis, bet ir kaip ekologinis elementas, susijęs su lietaus vandens valdymu, šlapynėmis, mikroklimatu ir biologine įvairove. Meninio tyrimo dalyje Germanto ežero batimetrinės struktūros, kristalizacijos procesai ir ledo transformacijos interpretuojami kaip gamtiniai modeliai, padedantys formuoti vietos charakterį atliepiančią architektūrinę koncepciją.
Projektinėje dalyje siūloma Germanto sveikatingumo centro architektūrinė koncepcija. Pastatas projektuojamas kaip žiedinė, kraštovaizdžiui jautri struktūra, formuojanti apsaugotą vidinį kiemą su vandens ir augalijos sistema. Išorinės erdvės orientuojamos į Germanto ežerą ir aplinkinį kraštovaizdį, o sklypo sprendiniai, pėsčiųjų takai, šlapynės, medžiagiškumas ir erdvių organizavimas jungia žmogaus poilsį, gamtinę aplinką ir ekologinę infrastruktūrą į vientisą architektūrinę sistemą.
Annotation (EN)
The master's thesis "Integration of Architecture and Nature: Wellness Center in Telšiai" examines the relationship between architecture and the natural environment in the context of a protected area. The work raises the problem of how to design a wellness center in a sensitive natural environment so that the building does not function as an object separated from the landscape, but as an integral part of it, contributing to the strengthening of human well-being and ecological processes. The theoretical part analyzes the development of the relationship between architecture and nature and modern principles of integration: biophilic design, inclusion of water and ecological infrastructure, and adaptive design.
The principles of biophilic design in the work are associated with human physical and emotional well-being, and natural light, water, vegetation, materiality, and visual connection with the landscape are assessed as important elements of wellness architecture. Water is analyzed not only as part of a SPA or recreational function, but also as an ecological element related to rainwater management, wetlands, microclimate, and biodiversity. In the artistic research part, the bathymetric structures, crystallization processes and ice transformations of Lake Germantas are interpreted as natural models, helping to shape an architectural concept that reflects the character of the place.
The design part proposes an architectural concept for the Germantas Wellness Center. The building is designed as a circular, landscape-sensitive structure, forming a protected inner courtyard with a water and vegetation system. The external spaces are oriented towards Lake Germantas and the surrounding landscape, and the site solutions, pedestrian paths, wetlands, materiality and organization of spaces connect human recreation, the natural environment and ecological infrastructure into a single architectural system.
Dobrawa Berenika Rog
— Doc. Gintautas Blažiūnas
Biofilinė architektūra kaip kelias į gerovę miesto aplinkoje: bendruomenės centras Varšuvoje, Lenkijoje
Šiame darbe nagrinėjamas biofilinės architektūros potencialas atkurti esminį sensorinį ryšį tarp žmogaus ir gamtos užstatytoje aplinkoje, ypatingą dėmesį skiriant vėlyvojo modernizmo, automobilių dominuojamam Šiaurės Ursynovo rajonui (Varšuva, Lenkija)....
Biofilinė architektūra kaip kelias į gerovę miesto aplinkoje: bendruomenės centras Varšuvoje, Lenkijoje
Studentas:
Dobrawa Berenika Rog
Vadovas:
Doc. Gintautas Blažiūnas
Katedra:
Architektūros katedra
Anotacija (LT)
Šiame darbe nagrinėjamas biofilinės architektūros potencialas atkurti esminį sensorinį ryšį tarp žmogaus ir gamtos užstatytoje aplinkoje, ypatingą dėmesį skiriant vėlyvojo modernizmo, automobilių dominuojamam Šiaurės Ursynovo rajonui (Varšuva, Lenkija). Pagrindinis darbo tikslas – parengti viešosios miesto architektūros projektavimo gaires, stiprinančias psichikos sveikatą, mažinančias dirbtinės aplinkos keliamą psichologinę įtampą ir skatinančias bendruomenės įsitraukimą. Metodologijoje taikomas mišrus tyrimo metodas, derinant literatūros apžvalgą su penkių viešųjų biofilinių pastatų skirtinguose žemynuose lyginamąja analize, vertinant, kaip erdvinė ir struktūrinė organizacija koegzistuoja su gamtinėmis sistemomis.
Siekiant pademonstruoti šiuos principus, darbe integruojami du unikalūs eksperimentiniai komponentai: reaguojančių kinetinių fasadų sistemų tyrimas, atliekamas kuriant tvarų „Rūko gaudyklės“ (angl. Fog Catcher) lankytojų centro projektą Škotijoje, ir gamtos procesais grįstas medžiagų eksperimentas, naudojant karšto vaško kietėjimą vandenyje, leidžiant natūraliems fizikiniams procesams veikti kaip organinių formų bendraautoriams. Šių dalių įžvalgų kulminacija tampa architektūrinis pasiūlymas „Simbiozė“ (angl. Symbiosis) – biofilinis bendruomenės centras Varšuvoje, atsisakantis statiškų, izoliuojančių struktūrų ir siūlantis skaidrias erdves aktyviai kūrybai. Specializuotomis dirbtuvėmis ir fluidinėmis erdvinėmis jungtimis projekte kuriama gyva aplinka, kurioje žmonės ir gamta klesti kartu, žymint posūkį link sveikatą regeneruojančios viešosios architektūros.
Darbą sudaro penki eksponavimo panelių stendai (70 × 200 cm), du fiziniai architektūriniai modeliai ir aiškinamasis raštas (tyrimo ir projektinė dalys). Bendra teksto apimtis - 178 puslapiai (be priedų); darbe pateikta 178 iliustracijos, 6 analitinės lentelės ir 134 bibliografiniai šaltiniai.
Annotation (EN)
This work explores the potential of biophilic architecture to restore the crucial sensory connection between humans and nature within built environments, focusing on a late-modern, car-dominated neighbourhood in Ursynów Północny, Warsaw, Poland. The main aim is to develop comprehensive design guidelines for public urban architecture that promote mental health, alleviate the psychological strains of artificial environments, and foster deep community engagement. The methodology adopts a mixed-method approach, combining a literature review with a global comparative case-study analysis of five distinct public biophilic buildings across different continents, evaluating how spatial, planning, and structural organisation can harmoniously coexist with natural systems.
To demonstrate these principles, the thesis integrates two unique experimental components: an analogue investigation into responsive kinetic facade systems through a sustainable "Fog Catcher" visitor centre proposal in Scotland, and an innovative, nature-driven material experiment using hot wax solidification in water to allow natural physical processes to act as a co-designer for organic forms. The insights from these theoretical and experimental parts culminate in the architectural proposal "Symbiosis," a biophilic community centre in Warsaw that rejects static, isolating structures in favour of transparent, interactive spaces dedicated to active creation. By introducing specialised workshops and fluid spatial connections, the design establishes a living environment where humanity and nature can flourish together, marking a necessary shift toward a health-regenerative and ecologically responsive public architecture.
The work consists of five presentation panels (format 70x200 cm), two physical architectural models, and an explanatory text comprising a research and a design part. The total length of the text is 178 pages (without appendices), containing 178 illustrations, 6 analytical tables, and 134 bibliographic references.
Erika Shalchiutie
— Prof. Audrius Ambrasas
Empatinė architektūra: karių reabilitacijos centras Kėdainiuose
Baigiamajame darbe nagrinėjama empatinės architektūros samprata ir jos taikymo galimybės kuriant karių reabilitacijos centrą. Darbe analizuojama, kaip architektūrinė aplinka gali prisidėti prie fizinės, psichologinės ir socialinės reabilitacijos, padėti...
Empatinė architektūra: karių reabilitacijos centras Kėdainiuose
Studentas:
Erika Shalchiutie
Vadovas:
Prof. Audrius Ambrasas
Katedra:
Architektūros katedra
Anotacija (LT)
Baigiamajame darbe nagrinėjama empatinės architektūros samprata ir jos taikymo galimybės kuriant karių reabilitacijos centrą. Darbe analizuojama, kaip architektūrinė aplinka gali prisidėti prie fizinės, psichologinės ir socialinės reabilitacijos, padėti kurti saugumo pojūtį, emocinį stabilumą ir palaikyti žmogaus ryšį su gamtinė aplinka.
Teorinėje dalyje aptariama empatinės architektūros samprata, biofilinės architektūros principai, erdvės mastelio, proporcijų, šviesos, gamtos ir vandens elementų poveikis žmogaus savijautai. Taip pat nagrinėjama reabilitacijos centrų tipologijos raida, karių reintegracijos į visuomenę iššūkiai, Lietuvos norminiai dokumentai ir tarptautinės projektavimo gairės. Analogų analizė leidžia išskirti pagrindinius principus, svarbius terapinei ir žmogui artimai aplinkai formuoti. Rezultate kuriamas empatinės architekturos gairės.
Projektinėje dalyje, remiantis atlikta analizė, kuriama karių reabilitacijos centro koncepcija Kėdainiuose. Apleistas buvusio profilaktoriumo sklypas atgaivinamas kuriant karių reabilitacijos centrą, kuriame fizinės reabilitacijos, socializacijos ir apgyvendinimo funkcijos išdėstomos mažesnių tūrių sistemoje. Tokia struktūra padeda išvengti institucinės architektūros mastelio, kuria žmogui artimą aplinką ir stiprina ryšį su gamtiniu kontekstu. Projekte taikomi empatinės architektūros principai: aiški orientacija, universalus prieinamumas, skirtingo privatumo erdvės, ryšys su gamta ir terapinę atmosferą palaikantys architektūriniai sprendiniai.
Darbą sudaro įvadas, tiriamoji dalis, analogų studija, dokumentų analizė, eksperimentinė dalis, eksperimentinė projektinė dalis, išvados, literatūros sąrašas, paveikslų sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 93 p. teksto be priedų, 77 iliustracijos, 1 lentelė, 31 bibliografinis šaltinis. Pridedami priedai: baigiamojo darbo planšetai, maketų fotofiksacijos, savarankiškų darbų sąrašas ir nominacijos.
Annotation (EN)
The master's thesis examines the concept of empathetic architecture and its application possibilities in creating a military rehabilitation center. The work analyzes how the architectural environment can contribute to physical, psychological and social rehabilitation, help create a sense of security, emotional stability and maintain a person's connection with the natural environment.
The theoretical part discusses the concept of empathetic architecture, the principles of biophilic architecture, and the impact of spatial scale, proportions, light, natural elements, and on human well-being. The development of the typology of rehabilitation centers, the challenges of reintegration of soldiers into society, Lithuanian regulatory documents and international design guidelines are also analyzed. Analog analysis allows us to distinguish the main principles important for the formation of a therapeutic and human-friendly environment. As a result, guidelines for empathetic architecture are created.
In the design part, based on the analysis performed, the concept of a military rehabilitation center in Kėdainiai is created. The abandoned plot of the former dispensary is being revitalized by creating a military rehabilitation center, where physical rehabilitation, socialization and accommodation functions are arranged in a system of smaller volumes. Such a structure helps to avoid the scale of institutional architecture, creates an environment close to people and strengthens the connection with the natural context. The project applies the principles of empathetic architecture: clear orientation, universal accessibility, spaces of different privacy, architectural solutions that support a connection with nature and a therapeutic atmosphere.
The work consists of an introduction, a research part, a study of analogues, document analysis, an experimental part, an experimental design part, conclusions, a list of literature, a list of figures and appendices. The work volume is 93 p. of text without appendices, 77 illustrations, 1 table, 31 bibliographical sources.
Gerda Krikštaponytė
— Prof. Rolandas Palekas
Trečiosios erdvės architektūra: buvęs traukinių depas, Vilniuje
Magistro darbe nagrinėjama trečiosios erdvės architektūra ir jos vaidmuo šiuolaikiniame mieste, analizuojant buvusio Vilniaus traukinių depo teritorijos konversijos galimybes. Projektu siekiama sukurti atvirą visuomeninį centrą, kuris taptų tarpine...
Trečiosios erdvės architektūra: buvęs traukinių depas, Vilniuje
Studentas:
Gerda Krikštaponytė
Vadovas:
Prof. Rolandas Palekas
Katedra:
Architektūros katedra
Anotacija (LT)
Magistro darbe nagrinėjama trečiosios erdvės architektūra ir jos vaidmuo šiuolaikiniame mieste, analizuojant buvusio Vilniaus traukinių depo teritorijos konversijos galimybes. Projektu siekiama sukurti atvirą visuomeninį centrą, kuris taptų tarpine erdve tarp darbo, namų ir viešojo miesto gyvenimo. Darbe tyrinėjamas industrinio paveldo ir naujos architektūros santykis, teritorijos urbanistinis potencialas, viešųjų erdvių formavimas bei bendruomeniškumą skatinančios funkcijos. Projektiniai sprendimai orientuoti į esamų depo struktūrų išsaugojimą ir reinterpretaciją, integruojant kultūrines, edukacines, kūrybines bei socialines veiklas į vientisą daugiafunkcę sistemą.
Annotation (EN)
This master’s thesis examines the architecture of the third space and its role in the contemporary city, analyzing the possibilities for the conversion of the former Vilnius train depot site. The project aims to create an open public center that would serve as an intermediate space between work, home, and public urban life. The thesis explores the relationship between industrial heritage and new architecture, the site’s urban potential, the shaping of public spaces, and functions that foster a sense of community. The design solutions focus on the preservation and reinterpretation of the existing depot structures, integrating cultural, educational, creative, and social activities into a cohesive, multifunctional system.
Greta Uldukytė
— Doc. Dr. Arnoldas Gabrėnas
Miesto siluetas - kolektyvinės atminties katalizatorius: kultūros centras Klaipėdoje
Baigiamasis magistro darbas tyrinėja miesto silueto kaip kolektyvinės atminties katalizatoriaus formavimą urbanistinėje erdvėje. Tyrimo kryptis kilo iš vietai specifiškos problematikos – prarastų reprezentacinių vaizdų, nutrūkusio vizualinio ir funkcinio...
Miesto siluetas - kolektyvinės atminties katalizatorius: kultūros centras Klaipėdoje
Studentas:
Greta Uldukytė
Vadovas:
Doc. Dr. Arnoldas Gabrėnas
Katedra:
Architektūros katedra
Anotacija (LT)
Baigiamasis magistro darbas tyrinėja miesto silueto kaip kolektyvinės atminties katalizatoriaus formavimą urbanistinėje erdvėje. Tyrimo kryptis kilo iš vietai specifiškos problematikos – prarastų reprezentacinių vaizdų, nutrūkusio vizualinio ir funkcinio ryšio su mariomis ir dėl istorinių lūžių pasikeitusios miesto demografinės sudėties. Vietos dvasią nusakančių orientyrų praradimas ir kolektyvinė užmarštis lėmė žmogaus ir gyvenamosios vietos emocinę atskirtį, apribojant gyventojų galimybes susitapatinti su vieta. Šias pasekmes nulėmė Antrojo pasaulinio karo padariniai bei vėlesnis pramoninio uosto vystymas palei visą marių pakrantę, suformavęs techninį barjerą tarp miesto ir vandens, taip pat suardęs reprezentacinę panoramą.
Projektavimui pasirinktas Klaipėdos žiemos uosto konversijos atvejis leidžia tiesiogiai spręsti kompleksišką užduotį: teritorija yra reprezentacinės panoramos pirmajame plane ir istorinio miesto dalyje, kuri pasižymi urbanistiniu daugiasluoksniškumu.
Kolektyvinė atmintis ir teritorijos pasisavinimo procesas kuriami modifikuojant miesto siluetą bei vertikaliąsias dominantes, panoramos medžiagiškumą, teritorijoje koduojant esminius istorinius sluoksnius ir projektuojant kultūros centrą-muziejų. Teritorijoje žmogus supažindinamas su turtingu istoriniu palikimu ir kuria savo palikimą bei tapatumą per kultūrines-kūrybines veiklas.
Atveriamas ryšys tarp miesto ir marių pakrantės, kuriamos vandens-įtraukios rekreacinės veiklos, taip integruotai stiprinant specifinį uostamiesčio identitetą.
Annotation (EN)
The master's thesis explores the formation of the city skyline as a catalyst for collective memory within urban space. The direction of the research emerges from site-specific issues: the loss of representative views, a severed visual and functional connection with the lagoon, and a shift in the city's demographic composition caused by historical disruptions. The loss of landmarks defining the genius loci and subsequent collective amnesia have led to an emotional detachment between individuals and their living environment, limiting the residents' ability to identify with the place. These consequences were driven by the aftermath of World War II and the subsequent industrial port development along the entire lagoon coast, which formed a technical barrier between the city and the water, while also disrupting the representative panorama.
The selected case of the Klaipėda Winter Port conversion allows for the direct resolution of this complex task: the territory lies in the foreground of the representative panorama and within the historic part of the city, which is characterized by urban complexity.
Collective memory and the process of spatial appropriation are fostered by modifying the city skyline and its vertical landmarks, altering the materiality of the panorama, encoding essential historical layers within the territory, and designing a cultural center-museum. Within the site, individuals are introduced to a rich historical heritage and actively shape their own legacy and identity through cultural and creative activities.
A connection is established between the city and the lagoon coast, and water-inclusive recreational activities are created, thereby comprehensively strengthening the specific identity of the port city.
Guostė Marija Petniūnaitė
— Doc. Saulius Pamerneckis
Meno centrų architektūra: alternatyviojo meno centras apleistoje raketų bazėje Lentvaryje
Magistro darbe nagrinėjama meno centrų architektūros tema, dėmesį skiriant alternatyviojo meno centro sampratai ir jo pritaikymo galimybėms buvusioje karinėje teritorijoje. Analitinėje dalyje aptariama šiuolaikinių ir alternatyviųjų meno centrų...
Meno centrų architektūra: alternatyviojo meno centras apleistoje raketų bazėje Lentvaryje
Studentas:
Guostė Marija Petniūnaitė
Vadovas:
Doc. Saulius Pamerneckis
Katedra:
Architektūros katedra
Anotacija (LT)
Magistro darbe nagrinėjama meno centrų architektūros tema, dėmesį skiriant alternatyviojo meno centro sampratai ir jo pritaikymo galimybėms buvusioje karinėje teritorijoje. Analitinėje dalyje aptariama šiuolaikinių ir alternatyviųjų meno centrų raida, tarpdiscipliniškumo reikšmė, erdvių lankstumas, transformuojamumas ir tokių objektų vaidmuo kultūriniame bei socialiniame kontekste.
Analogų analizė atliekama remiantis iš anksto atrinktais kriterijais, siekiant išskirti architektūrinius ir funkcinius principus, taikytinus projektuojant alternatyviojo meno centrą Lentvario buvusios zenitinių raketų bazės teritorijoje.
Projektinėje dalyje rengiama alternatyviojo meno centro koncepcija Lentvario buvusios zenitinių raketų bazės teritorijoje. Projekto idėja grindžiama uždaros ir neaktyvios teritorijos transformacija į atvirą kultūrinę erdvę. Pastato forma kuriama kaip dominuojantis, tačiau su gamtine aplinka ryšį palaikantis kultūrinis akcentas, kurio organiška tūrinė išraiška reaguoja į kraštovaizdžio charakterį. Vidaus erdvės organizuojamos kaip nuoseklus lankytojo judėjimo scenarijus per skirtingo pobūdžio ekspozicines ir viešąsias erdves, o lauko sprendiniai leidžia meno centro funkcijai išsiplėsti į aplinkinę teritoriją.
Darbo apimtis – 103 puslapiai teksto be priedų, 111 iliustracijų ir 70 literatūros šaltinių. Pridedami priedai – baigiamojo darbo planšetai, maketų fotofiksacijos ir vientisųjų studijų metu atliktų savarankiškų darbų sąrašas, nominacijos.
Annotation (EN)
This master’s thesis examines the architecture of art centers, focusing on the concept of an alternative art center and the possibilities for its adaptation within a former military site. The analytical section discusses the development of contemporary and alternative art centers, the significance of interdisciplinarity, the flexibility and transformability of spaces, and the role of such facilities in a cultural and social context.
An analysis of analogues is conducted based on pre-selected criteria, aiming to identify the architectural and functional principles applicable to the design of an alternative art center on the site of the former anti-aircraft missile base in Lentvaris.
The design section presents a concept for an alternative art center on the site of the former anti-aircraft missile base in Lentvaris. The project’s concept is based on the transformation of a closed and inactive site into an open cultural space. The building’s form is conceived as a dominant cultural accent that maintains a connection with the natural environment, with its organic volumetric expression responding to the character of the landscape. The interior spaces are organized as a coherent visitor circulation scenario through exhibition and public spaces of varying types, while the outdoor design solutions allow the art center’s function to extend into the surrounding area.
The thesis consists of 103 pages of text excluding appendices, 111 illustrations, and 70 references. Appendices include thesis drawings, photographs of models, a list of independent works completed during the integrated studies, and nominations.
Yana Kharchanka
— Doc. Dr. Eglė Navickienė
Socialinės sąveikos architektūra masinės statybos gyvenamuosiuose rajonuose: jaunimo bendruomenės mazgas Naujininkuose
Ši magistro tezė nagrinėja sovietmečio masinio būsto rajonų problemas ir transformacijos potencialą, pasirinkdama Naujininkų rajoną Vilniuje kaip reprezentatyvų atvejį. Tyrime analizuojama masinio būsto istorinė raida, erdvinė struktūra ir...
Socialinės sąveikos architektūra masinės statybos gyvenamuosiuose rajonuose: jaunimo bendruomenės mazgas Naujininkuose
Studentas:
Yana Kharchanka
Vadovas:
Doc. Dr. Eglė Navickienė
Katedra:
Architektūros katedra
Anotacija (LT)
Ši magistro tezė nagrinėja sovietmečio masinio būsto rajonų problemas ir transformacijos potencialą, pasirinkdama Naujininkų rajoną Vilniuje kaip reprezentatyvų atvejį. Tyrime analizuojama masinio būsto istorinė raida, erdvinė struktūra ir šiuolaikiniai iššūkiai, akcentuojant fragmentiškas viešąsias erdves, ribotą socialinę infrastruktūrą ir poreikį kurti aplinkas, palaikančias kasdienę sąveiką. Pagrindinė darbo idėja – vaikų ir paauglių vaidmuo kaip esminių bendruomenės gyvenimo katalizatorių: jų buvimas natūraliai pritraukia šeimas, didina viešųjų erdvių naudojimą ir skatina socialinį aktyvumą, todėl jaunimui orientuota architektūra tampa strategine rajonų atgaivinimo priemone. Remiantis analitiniu tyrimu, lauko stebėjimais, interviu ir gerosios praktikos analize, darbe identifikuojamos erdvinės kliūtys ir galimybės stiprinti socialinį ryšį Naujininkuose. Šių įžvalgų pagrindu parengiamos architektūrinės gairės ir konceptualus jaunimo bendruomenės centro pasiūlymas. Siūlomas centras veikia ne tik kaip saugi ir įtrauki aplinka jaunimui, bet ir kaip viešojo gyvenimo, kartų sąveikos bei ilgalaikės rajono regeneracijos katalizatorius kintančiame urbanistiniame kontekste.
Annotation (EN)
This master thesis explores the problems and transformation potential of Soviet-era mass housing districts, focusing on Naujininkai in Vilnius as a representative case. The research examines the historical development, spatial structure, and contemporary challenges of mass housing, emphasizing fragmented public spaces, limited social infrastructure, and the need for environments that support everyday interaction. A central argument of the thesis is the role of children and adolescents as key drivers of community life: their presence naturally attracts families, increases the use of public spaces, and stimulates social activity, making youth-oriented architecture a strategic tool for revitalization. Through analytical research, field observations, interviews, and case study analysis, the thesis identifies spatial barriers and opportunities for strengthening social connectivity in Naujininkai. Based on these findings, architectural guidelines and a conceptual proposal for a youth community node are developed. The proposed center functions not only as a safe and inclusive environment for young people but also as a catalyst for public life, intergenerational interaction, and the long-term regeneration of the district within the evolving urban context.