Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedra

Baigiamajame bakalauro darbe nagrinėjama teritorija ties Cedrono upelio atkarpa prie Kalvarijų ir Žvalgų gatvių sankirtos Vilniuje, kuriama žalioji erdvė, kaip jungtis tarp miesto ir gamtos. Teorinėje apžvalgoje tiriamas gamtos ir žmogaus ryšys, upelių svarba miestams, miško rekreacinės galimybės ir pavyzdžiai kitose šalyse. Analizuojama dabartinė situacija, teritorijos naudotojų poreikiai, istorinis urbanistinis bei kraštovaizdinis kontekstas. Darbo tikslas - atskleisti ir išryškinti unikalų upelio kraštovaizdį, tuo pačiu sukuriant patrauklų ir funkcionalų parką, kuris būtų prieinamas miestiečiams ir integruotųsi su aplinkinėmis gatvėmis bei gyvenamaisiais ir visuomeniniais pastatais. Projektu siekiama atkurti prarastas žaliąsias jungtis, regeneruoti pažeistą ekosistemą, sukurti gyventojų ir lankytojų poreikius atitinkančias viešąsias erdves, vystyti susisiekimo sistema, kuri užtikrintų prieinamumą ir saugumą. Darbą sudaro: įvadas, analizė, koncepcija, sprendiniai, išvados, žiniaraščiai, priežiūros planas, priedai, literatūros sąrašas. Grafinėje medžiagoje pateikiamos 2 juostos, viso 6 planšetai su brėžiniais ir schemomis, detalizuojamos erdvės maketas (mastelis 1:250). Darbo apimtis – 59 p. teksto be priedų, 55 iliustr., 10 lent., 27 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

The final bachelor‘s thesis, examines an area segment of Cedronas stream that is near the intersection of Kalvarijos and Žvalgai streets in Vilnius, a green space is created as a link between urban fabric and nature. The theoretical overview explores the relationship between nature and people, the importance of small rivers in urban environments, the recreational potential of forests and examples from other countries. It analyses the current situation, area's users needs, historical, urban and landscape context. The aim of the project is to reveal and highlight the unique landscape of the stream, while at the same time creating an attractive and functional park that would be accessible to the citizens would integrate with the surrounding streets and residential and public buildings. The project seeks to restore lost green links, regenerate the damaged ecosystem, create public spaces that meet the needs of residents and visitors, develop a transportation system - ensuring accessibility and safety. The graphic material includes 2 long posters, with drawings and diagrams, and a model of the detailed space (scale 1:250). The volume of the thesis is 59 pages of text without appendices, 55 illustrations, 10 tables, 27 bibliographic sources. Appendices are attached separately.

Baigiamajame darbe nagrinėjama Viršuliškių miško parko integracija į mikrorajono struktūrą, kur miškelis tarp gyvenamųjų namų, darželių ir gatvių gali tapti svarbia žaliąja erdve. Vilniaus Bendrajame plane numatytas miesto želdynas šioje teritorijoje suteikia galimybes kurti parką, tačiau pačios parko prieigos yra nepatrauklios ir neaiškios. Parke taip pat gausu skulptūrų, sukurtų autoriaus M. Saukos, kas gali būti puikus akcentas parko erdvėje. Pagrindinis iššūkis yra sukurti patrauklų gyvenamojo rajono parką, kuris natūraliai integruotųsi į esamą takų ir gatvių struktūrą, bei sujungtų parką su gretimomis visuomeninėmis ir gyvenamosiomis funkcijomis, užtikrinant patogų ir funkcionalų susisiekimą miestiečiams. Darbą sudaro: įvadas, temos aktualumas, pavyzdžių tyrimas, suinteresuotų šalių poreikių identifikavimas, naudotojų poreikiai, teritorijos analize, analizės išvados, siūlymai, literatūros sąrašas ir priedai.

The final thesis examines the integration of the Viršuliškės Forest Park into the structure of the surrounding residential district, where a small wooded area nestled between apartment buildings, kindergartens, and streets has the potential to become a vital green space. According to the Vilnius Master Plan, this territory is designated as an urban green area, which opens up opportunities for park development. However, the current access points to the park are unattractive and unclear. The park also features numerous sculptures by the artist M. Sauka, which could serve as striking highlights within the landscape. The main challenge is to create an appealing residential park that integrates organically into the existing network of paths and streets, while connecting the park with adjacent public and residential functions to ensure convenient and functional access for city residents. The thesis consists of the following sections: introduction, relevance of the topic, case studies, identification of stakeholder needs, user needs, site analysis, analysis conclusions, proposals, bibliography, and appendices.

Baigiamajame kraštovaizdžio architektūros bakalauro darbe nagrinėjama gamtiška teritorija Žirmūnuose, kur įsikūrusi Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazija. Darbo tikslas – sukurti šiuolaikiškas tipinės Sovietinių laikų architektūros mokyklos lauko erdves, kurios skatintų vaikų ir paauglių fizinį aktyvumą bei pasitelktų gamtišką teritoriją ugdymo procesui ir gilesniam gamtos pažinimui. Analizuojant ir permąstant teritoriją, sukurta lauko klasių koncepcija, kur atsiranda daugiau universalių, kamerinių erdvių skirtingo amžiaus moksleivių klasėms bei grupėms. Sprendiniai kurti laikantis tvarumo principų, siekiant išsaugoti vertingąsias vietovės savybes (reljefo terasavimas, augančių medžių įvairovė, glaudi sąsaja su gretimu valstybiniu mišku bei parku, Neries pakrante) ir kurti scenarijus vaikų veikloms, norint jiems formuoti sveikesnę, kasdieniam fiziniam aktyvumui palankią, kūrybiškumą ir bendravimą skatinančią aplinką. Kraštovaizdžio architektūros priemonės panaudojamos keliems tikslams pasiekti: a) pagausinti biologinę įvairovę vietiniais augalais; b) sukurti atskiras augimvietes pavėsyje ir saulėje; c) sukurti miško augimvietės pavyzdį vidiniame mokyklos kieme; d) populiarinti ir skatinti pažinti vietines ir nykstančias augalų rūšis; e) skatinti pastabumą, kuomet supanti aplinka tampa savaime suprantama ir saugotina; f) naudoti kuo daugiau natūralių, vandeniui laidžių medžiagų. Sprendiniai formuoti siekiant, kad mokyklos lauko erdvės būtų integruotos į bendrą Žirmūnų, Neries pakrantės, Žirmūnų parko kraštovaizdžio sistemą. Perkurtas gyvybingas, daugiafunkcinis mokyklos kiemas tikėtina virs bendruomenės telkimo centru pamokų metu ir joms pasibaigus. Darbą sudaro: grafinė medžiaga (2 juostos, viso 6 planšetai), detalizuojamos erdvės maketas (mastelis 1:100), aiškinamasis raštas (įvadas, teorinė dalis, analitinė dalis, tiriamoji dalis, koncepcijos ir sprendinių detalizacijos, išvados), atskirai pateikiami priedai - sumažintos planšetų kopijos, maketo fotofiksacijos.

The final thesis of the bachelor of landscape architecture examines the natural territory in Žirmūnai, where the Vilnius Emilijas Pliaterytė pro-gymnasium is located. The aim of the work is to create modern outdoor spaces of a typical Soviet architecture school, which would encourage physical activity of children and teenagers and use the natural area for the educational process and deeper knowledge of nature. By analyzing and rethinking the territory, the concept of outdoor classrooms was created, where more universal, chambered spaces appear for classes and groups of schoolchildren of different ages. Create solutions in accordance with the principles of sustainability in order to preserve the valuable features of the area (terracing of the relief, variety of growing trees, close connection with the adjacent state forest and park, the Neris coast) and create scenarios for children's activities in order to form healthier, daily physical activity-friendly, creativity and communication. stimulating environment. Landscape architecture tools are used to achieve several goals: a) Increase biodiversity with native plants; b) Create separate growing areas in the shade and in the sun; c) Create an example of a forest growing area in the inner courtyard of the school; d) Popularize and encourage knowledge of local and endangered plant species; e) Promote awareness when the surrounding environment becomes self-evident and protectable; f) Use as many natural, water-permeable materials as possible. The solutions were designed to integrate the school's outdoor spaces into the overall landscape system of Žirmūnai, the Neris coast, and Žirmūnai Park. The redesigned vibrant, multi-purpose school yard is expected to become a community gathering center during and after school. The work consists of: graphic material (2 long posterts), detailed space model (scale 1:100), explanatory text, details of concepts and solutions, conclusions, separately presented appendices - reduced copies of posters, photos of the model.

Baigiamajame bakalauro darbe projektuojama Babrungo upės kilpos Plungėje tarp gyvenamųjų namų. Teorinėje dalyje iškeliami gamtos žmonių gyvenime privalumai. Analizuojant nustatyta esama žemės naudojimo paskirtis, vietos privalumai, trūkumai, gamtinės buveinės. Koncepcijos brėžiniu nurodoma tolimesnės gamtinės miesto jungties vizija. Projektuojant išnaudojamas visas vietos gamtinis potencialas. Atsižvelgiant į sudėtingas gamtines savybes, greta esančia Kultūros paveldo teritoriją, sukuriama reprezentacinė zona, paplūdimys, sporto aikštynai, vaikų žaidimo aikštelės, renginių erdvė ir kitos ramaus poilsio erdvės skirtos šalia esančioms bendruomenėms. Sukuriamos naujos jungtys. Elementai projektuojami taikant universalaus dizaino principus. Projektuojamu apželdinimu siekiama pagerinti vietos bioįvairovę. Grafinėje medžiagoje pateikiama koncepcija, brėžiniai, pjūviai, schemos ir suprojektuotų elementų vizualizacijos. Darbą sudaro: įvadas, temos aktualumas, pavyzdžių tyrimas, suinteresuotų šalių poreikių identifikavimas, naudotojų poreikiai, teritorijos analize, analizės išvados, siūlymai, literatūros sąrašas ir priedai.

In the final bachelor's thesis, the loop of the Babrunga river in Plunge between residential houses is designed. The theoretical part highlights the advantages of nature in people's lives. The existing land use purpose, advantages and disadvantages of the place, natural habitats were determined by analysis. The concept drawing indicates the vision of the further natural connection of the city. The design utilizes all the natural potential of the place. Taking into account the complex natural features, the adjacent Cultural Heritage area, a representative area, a beach, sports fields, children's playgrounds, an event space and other peaceful recreation spaces are created for the nearby communities. New connections are created. The elements are designed using the principles of universal design. The planned landscaping aims to improve the biodiversity of the area. Graphics include concept, drawings, sections, schematics, and visualizations of designed elements. The work consists of: introduction, relevance of the topic, study of examples, identification of the needs of interested parties, user needs, territory analysis, analysis conclusions, suggestions, bibliography and appendices.

Baigiamajame bakalauro darbe projektuojama Smiltynės gatvės Klaipėdoje infrastruktūra, pagrindinį dėmesį skiriant judumui, augalams, dangoms bei patyriminei veiklai. Analitinėje dalyje aptariama gatvių humanizavimo teorija, gerieji pavyzdžiai kitose šalyse ar miestuose, analizuojama dabartinė situacija ir gatvės problematika. Projektinėje dalyje aprašoma idėja, projekto koncepcija ir projektavimo eiga. Detalizuojami esminiai idėjiniai elementai. Išvadose ir pasiūlymuose aptariami gauti projektavimo rezultatai ir pateikiami siųlymai. Grafinėje medžiagoje pateikiami 6 planšetai su brėžiniais ir schemomis, taip pat maketo nuotraukos. Darbą sudaro: įvadas, analizė, koncepcija, sprendiniai, išvados ir siūlymai, literatūros sąrašas, priedai. Darbo apimtis – 45 p. teksto be priedų, 22 iliustr., 3 lent., 22 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai.

In the final bachelor's thesis, the infrastructure of Smiltynė street in Klaipėda is designed, focusing mainly on mobility, plants, surfaces and leisure activities. The analytical part discusses the theory of street humanization, good examples in other countries or cities, and analyzes the current situation and street problems. The design part describes the idea, the project concept and the design process. Essential conceptual elements are detailed. Conclusions and recommendations discuss the design results obtained and proposals provided. The graphic material includes 6 tablets with drawings and diagrams, as well as photos of the layout. The work consists of: introduction, analysis, concept, solutions, conclusions and suggestions, bibliography, appendices. The volume of work - 45 p. text without appendices, 22 illustrations, 3 tables, 22 bibliographic sources. Work accessories are attached separately.

Baigiamajame magistro darbe analizuojama sovietmečiu (1944-1990 m.) statytų ir iki šių dienų Lietuvos teritorijoje išlikusių kultūros namų funkcinio tipo pastatų architektūros raida bei galimi jos vertės aspektai. Kultūros namų architektūra neatsiejama sovietmečio architektūros dalis, todėl aptariamas sociopolitinis kultūros namų kontekstas, gilinamasi į architektūros ir politikos ryšius bei apžvelgiami esminiai politiniai veiksniai, veikę šio laikotarpio architektūrą. Išskiriamos trys pagrindinės kultūros namų ideologinės paskirtys: šviesti gyventojus (kartu juos ideologiškai indoktrinuojant), naikinti skirtį tarp miesto ir kaimo bei prisidėti prie visuomenės sekuliarizacijos kuriant alternatyvą tradicinei bendruomenės erdvei – bažnyčiai. Kultūros namų raida analizuojama aptariant chronologinius ir estetinius aspektus. Tipologizuojant skirtingų mokslininkų ir organizacijų paveldo vertės kriterijus, išskirtos keturios galimos vertės kriterijų grupės: estetinės-meninės; unikalumo; istorinio etapo reprezentacijos ir simbolinės, memorialinės ar socialinės reikšmės. Remiantis šiomis vertės kriterijų grupėmis bei atsižvelgiant į kitus kultūros namų analizei svarbius aspektus (administracinį teritorijos suskirstymą sovietmečiu, objekto pavaldumo kriterijų, architektūros srovės ir projekto originalumo kriterijus), identifikuoti ir išanalizuoti keturi galimai vertę turintys kultūros rūmai: Naujosios Akmenės, Klaipėdos, Trakų kultūros rūmai bei Vidaus reikalų ministerijos kultūros ir sporto rūmai. Darbo apimtis - 100 p. teksto be priedo, 36 iliustr., 69 bibliografiniai šaltiniai, 1 priedas.

The goal of master thesis is to analyze development and value aspects of culture palaces architecture in the soviet period (1944-1990) Lithuania. Culture palaces are part of soviet architecture; therefore, sociopolitical context and relationship between architecture and politics are analyzed. Also, key political factors that influenced the architecture of this period are taken in to consideration. Three main ideological purposes of culture palaces are distinguished: to educate (and politically indoctrinate) society, to reduce the distance between urban and rural regions and to create an alternative to the traditional place of community – the church. The development of culture palaces is analyzed through chronological and esthetical aspects. Four groups of possible value criteria are distinguished: aesthetic-artistic; uniqueness, representation of historical stage and symbolic, memorial and social significance’. On the basis of these value criteria and taking into account other aspects relevant to the analysis of culture palaces, four potentially valuable buildings have been identified and analyzed: culture palaces in Naujoji Akmenė, Trakai, Klaipėda and the Culture and Sports’ Palace of Ministry of Internal Affairs in Vilnius. Thesis consist of: 100 p. text without extras, 36 pictures, 69 bibliographical entries, 1 annex.

Baigiamajame darbe nagrinėjami Kauno centro – Senamiesčio ir Naujamiesčio – kvartalų vidinių erdvių kompoziciniai savitumai, istoriškai susiklostę dėsningumai bei jų kaita. Tam atliekamas detalus sisteminis kvartalų tyrimas. Darbe naudojami teoriniai ir empiriniai analizės metodai. Pirmajame skyriuje, remiantis analizuojama ir su darbo tema susijusia medžaga, formuluojamos kvartalų vidinių erdvių funkcinio, kompozicinio (struktūrinio) ir sociokultūrinio pobūdžio tyrimo teorinės prielaidos, apžvelgiamas galimas kvartalų vidinių erdvių kokybinis diferencijavimas bei aptariama tyrimo metodika. Antrajame skyriuje apžvelgiama, Senamiesčio ir Naujamiesčio, istorinė urbanistinė sankloda. Remiantis teisiniais dokumentais, istorine ir teorine medžaga, identifikuojama 50 kvartalų Senamiestyje ir 35 kvartalai Naujamiestyje. Atliekama kvartalų urbanistinė – architektūrinė charakteristika, leidžianti juos tipologizuoti. Teorinės analizės pagrindu suformavus kvartalo dydžio, vidinių erdvių kokybės ir išorinio užstatymo raiškos vertinimo kriterijų sistemą, atliekamas Kauno centro kvartalų vidinių erdvių vertinimas skirtingais pasirinktais laikotarpiais. Gauti rezultatai statistinio grupavimo būdu klasifikuojami, lyginami ir interpretuojami, formuluojamos išvados. Nustatoma, kad Senamiesčio kvartalai išlaikė istoriškai susiformavusias erdvines struktūras, kurios liudija vietos tapatumą. Sovietmečiu bei atgavus Nepriklausomybę šiame rajone pakito tik kelių, atokiau esančių, kvartalų vidinės erdvės. Tuo tarpu Naujamiestyje šiuo laikotarpiu pakito daugumos kvartalų erdvinės struktūros, kartu prarasdamos tarpukario laikotarpiu susiformavusius kokybinius elementus. Baigiamąjį darbą sudaro įvadas, du skyriai, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas bei iliustracijų sąrašas, priedai. Darbo apimtis: 99 psl. teksto be priedų, 60 iliustracijų (iš jų 10 pačios autorės parengtų schemų), 8 autorės sudarytos lentelės, 82 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami 2 priedai (viso 26 psl.)

The Master Thesis examines the the compositional distinctiveness of inner spaces of Kaunas city center, their historical regularities and development. The analysis consists of a systematic investigation of the identified blocks, conducted using both qualitative and quantitative methods of analysis. The first chapter, based on the research of the topic-related resources, presents the theoretical assumptions with regards to functional, compositional and sociocultural nature of the inner spaces, also their possible qualitative differentiation and the research methodology are discussed. The second chapter provides an overview of the historical urban development of Kaunas city center. Based on legal documents, historical and theoretical material, 50 blocks in the Old Town and 35 blocks in the Naujamiestis are identified. The urban - architectural characteristics of the blocks make them typological. On the basis of theoretical analysis, a system of evaluation of the size of the block, the quality of inner spaces and the expression of the building blocks occupancy is developed which is then employed to perform the evaluation of the inner spaces of Kaunas city center blocks at different time periods. The obtained results are classified, compared and interpreted, then conclusions are formulated. The analysis showed that most blocks in the Old town still maintain hystorical spacial structures, which witness the identity of this place. Just few blocks, which stand on the borders of Old town, have changed their inner spaces during the Soviet time and after Lithuania got back its Independance. Meanwhile Naujamiestis in this period lost most of its qualitative elements in the blocks‘ inner spaces which were highly established during the inter-war period. The Master Thesis consists of an introduction, two chapters, conclusions, a list of literature, a list of illustrations and appendixes. The work consist of: 99 p. of text, 60 illustrations (of which 10 are the author's own schemes), 8 author-made tables, 82 bibliographical entries. Separately added 2 appendixes (total 26 p.).

Baigiamojo darbo tema - ,,Architekto Valdo Ozarinsko kūryba”. Darbe susisteminamas ir analizuojamas architekto kūrybinis palikimas – parodų medžiaga, visuomeniniai bei privatūs interjerai, autoriaus architektūriniams konkursams pateikta medžiaga, architektūros objektai. Baigiamąjį magistro darbą sudaro įvadas, keturios dalys bei išvados. Įvadinėje dalyje pristatomas darbo aktualumas, tyrimo objektas, darbo tikslas ir uždaviniai, nagrinėjimo kryptys ir ribos, tyrimo metodai, literatūros šaltinių apžvalga. Pirmoje dalyje aptariama V. Ozarinsko biografija, bendri autoriaus kūrybos bruožai, pristatoma menininko kūrybos chronologija. Antroje dalyje aprašomi architektūros eksperimentai, lyginami su to meto architektūros tendencijomis. Trečioje dalyje pristatomi autoriaus interjerai, ketvirtoje – parodos. Darbai analizuojami, pristatomas tuometinis meninis kontekstas. Darbo pabaigoje formuojamos apibendrinančios išvados.

The subject of this research work is the creation of architect Valdas Ozarinskas. Exhibition materials, public and private interiors, material presented to architectural contests by author, architectural objects. Master’s thesis consists of introduction, four main parts and conclusions. In the introductory part work relevance, research object, work objective and tasks, directions and limits of investigation, research methods, literature review are introduced. In the first part, V. Ozarinskas biography is presented, main characteristics of artistic work of the author are described. In the second part, architectural experiments are analyzed, compared with architectural tendencies of the period. In the third part, interior design works are represented, fourth part is dedicated to exhibitions. Works are analyzed, artistic context of the timeframe described is presented. Conclusions are made at the end of the thesis.

Baigiamajame darbe nagrinėjama iškilaus Lietuvos architekto prof. Rimanto Buivydo (1945-2017) kūryba. Apžvelgiami ne tik architektūrinės, bet ir mokslinės veiklos pasiekimai specifiniame Lietuvos istorinio bei kultūrinio laikotarpio kontekste. Magistro darbe apžvelgiamas ir tiriamas architekto, buvusio VGTU AF dekano kūrybinis palikimas, kurį sudaro paminklai, dekoratyvios skulptūros, Lietuvos ir užsienio viešųjų erdvių sutvarkymo projektai. Architekto kūrybinių darbų analizė derinama su jo tiriamojo darbo palikimu, ypač simbologijos ir viešųjų erdvių sampratos srityje. Baigiamojo darbo įvadinėje dalyje aptariamas darbo aktualumas, apibrėžiamas tyrimo objektas, numatomi tyrimo tikslai ir uždaviniai, įvardijami temos nagrinėjimo metodai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamas istorinis bei architektūrinis R. Buivydo kūrybos kontekstas, nagrinėjami teoriniai viešųjų erdvių ir simbolizmo temas aprėpę darbai. Antrajame skyriuje analizuojama R. Buivydo kūrybinė veikla, įgyvendinti bei neįgyvendinti projektai ir išskiriami jo naudoti viešųjų erdvių kompozicinės bei meninės raiškos principai. Baigiamąjį darbą sudaro: įvadas, du skyriai bei apibendrinimai, literatūros šaltinių sąrašas, iliustracijų sąrašas bei priedai. Baigiamojo darbo apimtis – 73 p. be priedų. Iliustracijų pateikta 36, bibliografinių šaltinių – 63.

The MA paper examines the creative work of the prominent Lithuanian architect Rimantas Buivydas (1945-2017). It reviews and analyzes his architectural heritage, as well as theoretical works in the specific context of Lithuania's history and culture. The MA thesis reviews and The introductory part of the MA thesis discusses the relevance of the work, defines the research object, the aims and objectives of the study, and lists the methods of the research. The first chapter reviews the creative heritage of the architect, former VGTU AF Dean, which consists of monuments, decorative sculptures, projects of Lithuanian and foreign public spaces. The first chapter gives an overview of the historical and architectural context of R. Buivydas' creative work and examines his theoretical works on public spaces and symbolism. The second chapter reviews the creative activities of R. Buivydas: realized and unrealized projects and distinguishes the principles of compositional and artistic expression in public spaces. The MA paper consists of an introduction, two chapters, general conclusions, lists of source materials and illustrations. The volume of the MA is 73 pages without appendices. It includes 36 illustrations and 63 bibliographical sources.

Darbe nagrinėjama kino teatrų architektūra Lietuvoje, jų fasadų architektūrinis–meninis vaizdas ir komunikaciniai aspektai. XIX a. pab. atsiradęs kinas padėjo pagrindą ir naujo visuomeninio pastato tipo, kino teatro, atsiradimui. Išpopuliarėjęs kaip pramoga, kinas tapo socialiai reikšminga medija, naudojama net propagandai. Kino teatro architektūrinė išraiška kisdama laike, atspindėjo visuomenėje vykusius sociokultūrinius procesus. Lietuvos kino teatrų raida skiriama į 4 laikotarpius: carinį, tarpukarį, sovietinės okupacijos ir po Nepriklausomybės atkūrimo. Darbe kino teatrų architektūriniu–meniniu vaizdu perduodamų pozityvių žinučių ieškoma per įkūnytus simbolius, taikant „gyvybingumo“ teoriją, nustatant pastato kompozicinį tipą (geriau kai pastatuose simbolių prasmės pozityvios, jie „gyvybingi“, organiško tipo). Cariniu laikotarpiu kino salės veikė tik tam pritaikytuose pastatuose. Šio laikotarpio kino teatrai pasižymėjo harmonija, vidutiniu gyvybingumo laipsniu, labiau organinio tipo, simboliškai gan neutralūs. Tarpukariu Vilniuje kino teatrų steigimas sumažėjo, o Kaune – suklestėjo. Čia jie buvo gyvybingi, išreiškiantys bendradarbiavimą su aplinka, simboliškai teigė modernėjimo, prestižo idėjas. Sovietiniu laikotarpiu Vilnius išsiskyrė socrealizmo stiliaus kino teatrais, kurie per simbolius, hierarchinį kompozicinį tipą aukštino ideologiją, dominavimą, galią, suvokėjui darant neigiamą įtaką. Kaune daugiau buvo modernistinių kino teatrų, kurie vis dar išliko kiek monumentalūs, tačiau jau bylojo apie modernumą, racionalumą, kartais tipiškumą ar net vartotojiškumą. Vilniuje kino teatrai pastebimi gyvybingesni nei Kaune, taip pat turintys labiau teigiamą simbolinį krūvį. Atkūrus Nepriklausomybę, keičiantis gyvenimo būdui, beveik visi veikę kino teatrai užsidarė, šis pastato tipas pradėjo nykti. Darbą sudaro įvadas, kino ištakų apžvalga, architektūros objektų kuriamų reikšmių apžvalga, trumpas Lietuvos kino teatrų raidos aptarimas, Vilniaus ir Kauno kino teatrų analizė, išvados, literatūros ir šaltinių sąrašas. Darbo apimtis 87 p., 26 pav., 5 lent., 55 lit. šalt.

The work analyzes the architecture of movie theaters in Lithuania, the architectural–artistic image of their facades as well as communicational aspects. At the end of XIX century, a new building type, movie theater, appeared alongside invention of cinema. Starting as an entertainment form, film became a socially significant media used even for propaganda. Architectural expression of a movie theater changed within time, reflecting sociocultural processes of the society. Development of movie theaters in Lithuania is divided into 4 periods: tsarist, interwar, soviet occupation, period after restoration of Independence. Positive messages of facades are being explored through symbols, using theory of living systems, identifying compositional types (it is better when symbolism is positive, buildings are lively and of organic compositional type). During the tsarist period movies were shown in buildings adapted to that matter. They were harmonious, satisfactorily lively, more of an organic type, quite neutral symbolically. During the interwar period in Vilnius the founding of new movie theaters decreased while in Kaunas – increased. Here they were lively, cooperating with the environment, symbolically conveyed ideas of modernity, prestige. In soviet time movie theaters of socialist realism style stood out in Vilnius. Through symbols, hierarchical compositional type they uplifted ideology, dominance, power. Movie theaters in Kaunas were more of a modern style that remained monumental at some extent but expressed modernity, rationality, sometimes consumerism. Movie theaters in Vilnius appeared to be livelier than in Kaunas, also having a more positive symbolic load. When the Independence was restored, almost all movie theaters were closed, this building type begun to disappear. The work consists of introduction, review of origins of the cinema, review of architectural objects and how they mean, short development of movie theaters in Lithuania, analysis of Vilnius and Kaunas movie theaters, conclusions, references. Volume of the work – 87 p, 26 fig, 5 tables, 55 references