Piliečių mokslo centras

Piliečių mokslas (angl. Citizen Science) apibrėžiamas kaip ne profesionalių mokslininkų dalyvavimas mokslo procese. Vis dėl to svarbu pabrėžti, kad įvairios organizacijos naudoja skirtingus atskaitos taškus ir kriterijus piliečių mokslui apibrėžti bei orientuojasi į skirtingus kontekstus (Hacklay ir kt., 2021).

Piliečių mokslo projektai gali apimti įvairias mokslo sritis. Dažniausiai piliečių mokslo projektai vykdomi biologijos, astronomijos, medicinos, informatikos, statistikos, psichologijos, inžinerijos mokslo srityse (National Geographic, 2021; Pérez ir Costa, 2018). Projektai pasižymi apimties įvairove: nuo didelių tarptautinių projektų, kuriuose dalyvauja profesionalūs mokslininkai ir mokslinių tyrimų institucijos, iki nedidelių grupių, kurių narius sieja bendri interesai (Grey et al. 2016). Neprofesionalų dalyvavimas tokiuose projektuose taip pat gali būti įvairių formų: nuo efektyvesnio informavimo apie mokslo pasiekimus iki prisidėjimo prie paties mokslinio proceso pvz.: apibrėžiant tyrimo problemas, rengiant tyrimo metodiką, renkant ir analizuojant duomenis (Europos Komisija, 2020; ECSA, 2015). Būtina piliečių mokslo projektų sąlyga yra savanoriškas visuomenės dalyvavimas (Grey et al. 2016).

Didelė dalis piliečių mokslo projektų darbų gali būti atliekami netoli namų, o kartais net žmonių kiemuose, kambariuose ir virtuvėse, laikantis nustatytų mokslinių protokolų bei profesionalių mokslininkų nurodymų (National Geographic, 2021). Projektų metu piliečiai mokslininkai įgauna naujų mokslinių žinių ir jaučiasi įgalinti prisidėdami prie mokslinių įrodymų rinkimo ir darydami įtaką politiniams sprendimams (ECSA, 2015). Verta pažymėti, kad piliečiai mokslininkai yra įvairių visuomenės sluoksnių atstovai, įskaitant pensininkus, pedagogus ir studentus (Scistarter, 2021).

Piliečių mokslo projektai paprastai kuriami siekiant surinkti didelės apimties duomenų rinkinius, kuriuos kitais metodais gauti būtų sudėtinga dėl laiko, geografinių ar žmogiškųjų išteklių trūkumo. Pavyzdžiui, keli piliečių mokslo projektai buvo sukurti koralinių rifų tyrimuose. Šie projektai leido rinkti didelius duomenų kiekius su tūkstančių turistų, mėgstančių fotografuoti po vandeniu, pagalba (Peterson et al., 2020). Piliečių mokslo projektai taip pat pasitarnauja apdorojant didelius duomenų kiekius, kurių nepajėgus apdoroti dirbtinis intelektas. Pavyzdžiui, identifikuojant baltymų ar galaktikų struktūras  masiškai surinktuose duomenyse.

Tolimesnę piliečių mokslo plėtra lemia įsteigtos asociacijos ir tinklai, skatinantys ir koordinuojantys piliečių mokslo projektus, įtakojantys politinius sprendimus bei organizuojantys konferencijas bei renginius (pvz.: ECSA – European Citizen Science Association, Lietuvos piliečių mokslo asociacija – www.pilieciumokslas.lt). Ryškų vaidmenį čia atlieka ir nuolatos plėtojamos sutelktinio finansavimo platformos, mašininio mokymosi bei dirbtinio intelekto technologijos, leidžiančios didesniam savanorių skaičiui prisidėti prie įvairių mokslinių tyrimų projektų (Grey et al., 2016).

Piliečių mokslas gali i) skatinti veiksmingą ir skaidrų mokslo finansavimą; ii) lemti platesnį įsitraukimą į mokslinius tyrimus, jų valdymą ir atskaitomybę; iii) priartinti Europos politikos formavimą prie žmonių, suteikiant galimybes grįsti sprendimus mokslu ir duomenimis; iv) prisidėti prie ekonomikos augimo per atviras inovacijas (Europos Komisija, 2020). Atsižvelgdami į tai, politikai visoje Europoje palaipsniui į piliečių mokslą žiūri kaip į galimybę labiau įtraukti visuomenę ir demokratizuoti mokslą.

Piliečių mokslas laikomas pagrindine varomąja jėga, padedančia palengvinti ir tvariai skatinti įtraukesnę visuomenę, kuriant inovacijas pagrindinėms visuomenės problemoms spręsti (Robinson et al., 2018). Įtraukti konkrečią interesų grupę yra didelis iššūkis, turint omenyje, kad motyvacija nebūtinai yra bendra dalyviams. Dar daugiau, tarp šių grupių yra nemažai žmonių, turinčių menkus skaitmeninius įgūdžius arba net ribotus atitinkamus išteklius, kad galėtų naudotis teikiamomis priemonėmis ir medžiaga. 2017 m. 43 % ES gyventojų turėjo nepakankamą skaitmeninių įgūdžių lygį, 17 % jų visai neturėjo, nes arba nesinaudojo internetu, arba beveik nesinaudojo, ir tik apie 31 % žmonių turėjo žemą išsilavinimo lygį arba neturėjo jokio išsilavinimo (DESI, 2019). Be to, labai dažnai priemonės, kurios naudojamos siekiant įtraukti visuomenę į veiklą, neįtraukia šių grupių, taip panaikindamos laukiamą poveikį ir sustiprindamos socialines kliūtis ir atskirtį. Lietuvos gyventojai ir bendruomenės išlieka atsargūs ir neryžtingi, nes technologijos vystosi ir stumia sparčias visuomenės transformacijas kasdieniuose įpročiuose ir normose (Skaržauskienė ir Mačiulienė, 2020). Tačiau šalis turi visas prielaidas tapti „išmaniąja” visuomene: palyginti aukštą informacinių technologijų infrastruktūros lygį, aukštą vartotojų prieinamumą (kokybiškas internetas prieinamas ne tik miestuose, bet ir 98,7 proc. kaimo vietovių), nedidelį gyventojų skaičių (2,7 mln.). Interneto pasiekiamumo ir galimybių augimas sudarė prielaidas sprogstamam interneto bendruomenių augimui Lietuvoje, tačiau jų potencialas dėl nepakankamo piliečių įsitraukimo nėra išnaudojamas iki galo. Lietuvoje, kaip ir kitose posovietinėse šalyse, giliai įsišaknijęs požiūris, kad piliečiai negali daryti įtakos socialiniam gyvenimui ar valdžios priimamiems sprendimams. Tobulos technologinės prielaidos neskatina kolektyvinio intelekto augimo, nes žmonės nebendradarbiauja, išsako savo nuomonę, bet jos nestruktūruoja, taip pat neprisiima įsipareigojimų įgyvendinti sprendimus (Skaržauskienė, 2015).

CS gali veiksmingai pasitarnauti politikos formavimo iniciatyvoms ir procesams, teikdama įrodymus ir naudingas įžvalgas, kurios padėtų skaidriai ir dalyvaujant užtikrinti atitiktį teisės aktams, be to, ji gali pasitarnauti ir visuomenei, suteikdama galimybę spręsti ypatingus visuomeninius klausimus, kurie tiesiogiai veikia piliečius, ir daryti įtaką sprendimų priėmimui šiais klausimais nacionaliniu ir ES lygmeniu (Strasser ir kt., 2018). Nacionaliniu lygmeniu aptarta nemažai politikos krypčių, nors politikos formuotojams ir suinteresuotiesiems subjektams (įskaitant valdžios institucijas ir kitas nacionalines ir ES iniciatyvas) vis dar trūksta tinkamo pasirengimo lygio suprasti piliečių įtraukties teikiamas naujoves. Politikos formuotojai dažnai turi skirtingus interesus, motyvus, lūkesčius ir supratimą apie piliečių mokslo veiklos ir pastangų pasiekimus ir rezultatus (Butkevičienė, 2020).

Iš Lietuvos pramonės ir verslo perspektyvos CS galėtų būti laikomas galimu konkurentu įsitvirtinusioms didelio masto platformoms, kurios pelnosi iš žmonių duomenų. Kliūtis, kurią reikia įveikti, yra tinkamų suinteresuotųjų subjektų įvairiuose sektoriuose, galinčių pasinaudoti planuojamais CS rezultatais, nustatymas. Kitas didelis iššūkis, kurį reikia įveikti, yra komunikacijos apie CS vertę ir galimybes stiprinimas.

Žvelgiant iš akademinės pusės, Lietuvos tyrėjams labiausiai rūpi, kaip būtų galima palengvinti dalyvavimo procesą, kad būtų sustiprintas piliečių, kaip svarbiausių mokslinių tyrimų „proceso” dalyvių, vaidmuo. Aplink šiuos iššūkius iškyla kritinės kliūtys, kurios veikia kaip svarbiausios siekiant efektyvaus bendradarbiavimo, yra trys dimensijos: duomenys, informuotumas, sinergija (Mitchelll et al., 2017). Didelis dėmesys ir rizika tenka kokybės užtikrinimui, reglamentavimo sistemai, visapusiškoms schemoms, skirtoms piliečių indėliui į EB atvirosios prieigos politiką, ir visapusiškai įgyvendinami atitinkami metodai, kuriais siekiama palengvinti mokslinių rezultatų matomumą ir paremti pakartotinį naudojimą bei išplėsti savo CS rezultatus, kaip atvirojo mokslo indėlį.

Kita problema yra ta, kad CS daugiausia buvo vykdoma gamtos mokslų srityje (Tauginienė ir kt., 2020). Veikla ir projektai, vykdomi vadovaujantis socialinių ir humanitarinių mokslų (SSH) temomis ir požiūriais, yra sunkiau pastebimi CS praktikoje, nors juos gali skatinti kai kurie tikri ir sudėtingi klausimai (Heiss ir Matthes, 2017).

Tyrimo pristatymas ir metodologinė prieiga

Apklausoje naudojama kvotinė imtis, kurioje iš viso dalyvavo 1 936 respondentai iš keturių Europos šalių plačiosios visuomenės: Graikijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje. Šios keturios šalys yra keturios bandomosios projekto INCENTIVE RPFO. Buvo nuspręsta rinkti ne tik bandomųjų ekosistemų regionų gyventojų, bet ir visos šalies gyventojų atsakymus. Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad projekto RPFO apima visą šalį, kalbant apie studentus, atvykstantį personalą ir tinklų kūrimo kanalus, todėl turint visos šalies gyventojų duomenis, jiems bus lengviau bendrai kurti nacionalinius modelius atspindinčius Piliečių mokslo centrus. Duomenys buvo renkami nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. Iš pradžių kiekvienai šaliai buvo nustatyta 500 atsakymų kvotinė imtis (taigi apytiksliai 2 000 atsakymų). Tačiau dėl atrinktų šalių demografinės dinamikos ir nevienodo dydžio prireikė kitokio vidinio imties suskirstymo, kad būtų pasiektas atstovavimas pagal faktinį gyventojų skaičių. Todėl po atvirų WR ir bandomojo projekto partnerių diskusijų buvo nuspręsta, kad Graikijos ir Lietuvos atveju reikėtų surinkti maždaug 350 atsakymų, o Nyderlandų ir Ispanijos atveju – maždaug 600 atsakymų.

Be pagrindinių klausimyno dalių (išsamiau aprašytos toliau), apklausoje taip pat buvo renkama demografinė informacija apie dalyvius, pavyzdžiui, išsilavinimo lygis, amžius ir profesinis statusas. Kitas svarbus elementas buvo atsakymų klasifikavimas pagal keturgubos spiralės grupes: privatus sektorius / pramonė (pvz., MVĮ savininkai, verslininkai, vadovai), viešasis administravimas (pvz., politikos formuotojai, valstybės tarnautojai, išrinkti pareigūnai), akademinė bendruomenė (pvz., profesoriai, tyrėjai) ir pilietinė visuomenė (pvz., PVO atstovai, NVO atstovai). Dalyviams, kurie nenorėjo pasirinkti vienos iš ankstesnių kategorijų, buvo galima pasirinkti „plačiosios visuomenės” kategoriją. Pastarosios kategorijos suvokimą ir požiūrį į piliečių mokslą suprasti ypač svarbu, nes tikimasi, kad piliečių mokslo centrai skirs ypatingą dėmesį paprastiems piliečiams, ypač tiems, kurie nėra susipažinę su šia sąvoka. Paskutinis svarbus dalykas, dėl kurio bendrai sutarė visi partneriai, buvo tai, kad imtis turėtų būti reprezentatyvi pagal lytį visose šalyse (žr. 10 lentelę).

Paveikslas 5. Apklausoje dalyvavusios šalys ir imties pasiskirstymas. 

Šaltinis: MapChart.net

„White Research” buvo atsakinga už pirminio apklausos klausimyno parengimą. Anketai sukurti buvo naudojama EK apklausų platforma. Vėliau klausimynas buvo pateiktas konsorciumui tolesnėms diskusijoms ir tobulinimui. WR integravus visų partnerių atsiliepimus, apklausą į nacionalines kalbas išvertė bandomieji RPFO, o po to WR išplatino jiems apklausos nuorodą. Taigi bandomieji RPFO prisiėmė atsakomybę surinkti reikiamą atsakymų skaičių ir įvykdyti vidines kvotas. Graikijos ir Lietuvos atvejais AUTH ir VGTU atitinkamai naudojo įvairius sklaidos kanalus, kad išplatintų apklausą plačiajai visuomenei.

Šie kanalai buvo šie:

–  Bandomųjų universitetų vidinė bendruomenė (pvz., darbuotojai, mokslininkai, studentai).

–  Projektą INCENTIVE remiančių partnerių, kurie pateikė paramos raštus, tinklas. Šį tinklą sudarė įvairios suinteresuotosios šalys ir organizacijos.

– Vietos asociacijos ir tinklai, kurių aktyvūs nariai yra bandomųjų universitetų komandos atstovai.

– Suinteresuotosios šalys iš vietos žiniasklaidos, kurios pasidalijo apklausa savo socialinės žiniasklaidos paskyrose.

Ispanijos atveju dėl didesnio šalies gyventojų skaičiaus, siekiant surinkti reikiamą atsakymų skaičių, buvo pasitelkta išorinė platforma. Visų pirma apklausai platinti buvo naudojama „Clickworker” platforma. Minia buvo pasirinkta kaip tinkamiausia galimybė surinkti daug atsakymų per tam tikrą laiką ir ekonomiškai efektyviu būdu. Naudojant sutelktinio finansavimo platformas, pavyzdžiui, Clickworker, galima įdarbinti nepriklausomą pasaulinę darbo jėgą konkrečiai apibrėžtai užduočiai ar užduočių rinkiniui atlikti ir greitai bei lengvai gauti duomenis iš didelio skaičiaus dalyvių, apimančių skirtingas geografines teritorijas, amžių, lytį, išsilavinimą ir profesinę patirtį, interesus ir pan. Be to, nepaisant pirminių abejonių dėl duomenų rinkimo internetu lygiavertiškumo, palyginti su tradiciniais metodais, įrodymai rodo, kad tarp šių dviejų metodų nėra didelių skirtumų.

Administruoti ir surinkti tokį didelį atsakymų skaičių atliekant lauko tyrimus būtų buvę sudėtinga dėl logistinių aplinkybių, tokių kaip laiko ir piniginiai ištekliai, arba dėl dalyvių prieinamumo. Galiausiai Nyderlandų atveju apklausą platinti ir atsakymus rinkti buvo pavesta išorės agentūrai „Markeffect”. Pasirinkimas buvo pagrįstas dideliu šalies gyventojų skaičiumi, panašiai kaip ir Ispanijos atveju. Tai, kad Ispanijos atveju buvo pasitelkta sutelktinė apklausa, o Nyderlandų atveju – išorės agentūra, taip pat paaiškina visos imties nevienodo pasiskirstymo skirtumus praktiniu požiūriu (nors partneriai buvo nusprendę, kad imties pasiskirstymas turėtų apytiksliai atspindėti nevienodą 4 šalių gyventojų skaičių, kaip paaiškinta anksčiau).

Kai visi bandomieji RPFO įvykdė savo vidines kvotas, WR užbaigė apklausą ir pradėjo duomenų analizę. Remiantis kokybinės literatūros apžvalgos (1 etapas) ir pusiau struktūruotų interviu (2 etapas) rezultatais, kuriais remiantis buvo nustatyta dabartinė piliečių mokslo tendencijų, kliūčių ir skatinamųjų veiksnių padėtis kiekvienoje bandomojoje šalyje, apklausos klausimynas buvo sudarytas taip, kad būtų galima gauti papildomų įžvalgų apie šiuos aspektus ir kiekybiškai patvirtinti ankstesnės analizės išvadas. Imties aprašomosios charakteristikos ir surinktų atsakymų pasiskirstymas išsamiai pateikti 7.3.1 skirsnyje.

Kalbant apie klausimyno rengimo procesą, WR įtraukė literatūros apžvalgos ir teminės analizės išvadas ir pateikė konsorciumui klausimyno projekto versiją, kad šis ją peržiūrėtų ir aptartų. Galutinė apklausos klausimyno versija kiek įmanoma suderina visų partnerių požiūrių ir nuomonių įvairovę, ją galima rasti D priede.

Apklausos klausimai buvo suskirstyti į 6 pagrindines dalis, kurių kiekviena atitinka vieną tyrimo klausimą. Toliau trumpai pristatomas kiekvienas skyrius ir jo pagrindimas:

1 skyrius – Įvadas į temą: Šiame skirsnyje buvo pateikta suinteresuotųjų šalių nuomonė apie tai, kiek jos žino tokias sąvokas kaip „piliečių mokslas” ir „atsakingi moksliniai tyrimai ir inovacijos”, taip pat apie jų ankstesnę patirtį su „piliečių mokslu”, jei tokia buvo. Antruoju klausimu siekiama išsiaiškinti įžvalgas apie bendrą visuomenės požiūrį į būsimas regionų trajektorijas.

2 skyrius – Piliečių mokslo suvokimas: Šioje dalyje buvo klausiama suinteresuotųjų šalių nuomonės apie piliečių mokslą apskritai, pavyzdžiui, kokia yra svarbiausia piliečių mokslo nauda, koks turėtų būti piliečių vaidmuo pilietinio mokslo veikloje ir kaip numatomi bandomieji piliečių mokslo centrai turėtų patenkinti dabartinius poreikius.

3 skyrius – kliūtys: Šiame skirsnyje buvo aprašytos svarbiausios kliūtys, trukdančios dalyvauti pilietinės visuomenės veikloje, ypač daug dėmesio skiriant piliečių susirūpinimui dėl galimų piliečių mokslo trūkumų ir kliūčių.

4 skyrius – Vairuotojai: Šiame skirsnyje buvo aprašyti svarbiausi veiksniai, skatinantys ir padedantys vykdyti CS veiklą. Daugiausia dėmesio buvo skiriama veiksniams, kurie skatina piliečius dalyvauti CS iniciatyvoje, taip pat tam, kaip jie norėtų, kad CS projektas vyktų.

5 skirsnis – noras prisijungti: Šiame skirsnyje buvo fiksuojamos pageidaujamos mokslinės temos ir CS veiklos etapai, siekiant išsiaiškinti, kokios sritys labiausiai traukia žmones ir kokiuose etapuose jie norėtų dalyvauti.

6 skirsnis – Bendroji informacija: Šiame skirsnyje pateikiama pagrindinė demografinė informacija, pavyzdžiui, lytis, amžius, šalis, išsilavinimas, profesinis statusas ir kita.

Visa demografinė informacija buvo surinkta laikantis Europos Sąjungos bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir naudojama tik mokslinių tyrimų ir statistikos tikslais. Be to, norėdami dalyvauti apklausoje, visi tiriamieji turėjo užpildyti sutikimo formą, kuri buvo įtraukta į įvadinę klausimyno dalį.

Galiausiai, duomenų rinkinių, į kuriuos įtraukta tokia informacija, valdymas atitinka projekto duomenų valdymo planą.

Atliekant didelės apimties apklausą bandyta apžvelgti dabartinę padėtį keturiose skirtingose bandomųjų RPFO šalyse (Graikijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje), iš viso surinkta apie 2 000 klausimynų.

Galutinis surinktų klausimynų skaičius nurodytas 7 lentelėje.

Norint geriau suprasti apklausos rezultatus, reikia atlikti pirminę kiekvienos šalies imties aprašomąją analizę. Joje pateikiama visa būtina informacija apie mūsų tyrime dalyvavusių suinteresuotųjų subjektų tipą ir jų demografines charakteristikas (amžių, lytį, išsilavinimo lygį ir profesinį statusą). Šiuo atžvilgiu 8 ir 9 lentelėse pateikiama bendra imties struktūra (atitinkamai pagal absoliučiąją vertę  ir procentinę dalį), pabrėžiant, kad visose šalyse ji yra subalansuota pagal lytį. Kalbant apie amžiaus struktūrą, Graikijos imtyje, palyginti su kitais regionais, daugiau 20-29 metų amžiaus asmenų (40,68 proc.), o jaunesnių nei 20 metų (8,07 proc.) ir vyresnių nei 60 metų (5,28 proc.) dalyvių grupėje yra labai mažai. Kita vertus, priešinga tendencija pastebima Nyderlanduose, kur 60+ metų amžiaus grupės asmenys sudaro daugumą (37,33 %), o kitų amžiaus grupių dalyvių dalys mažėja taip pat, kaip mažėja amžiaus intervalai. Ispanijoje didžioji dauguma respondentų priklauso 20-29 m. ir 30-39 m. amžiaus grupėms (64,16 %), o jaunesnių nei 20 m. ir 60+ m. amžiaus grupių dalyviai yra nežymūs. Galiausiai Lietuvoje dalyvavimas skirtingose amžiaus grupėse pasiskirstęs tolygiau, o daugiausia yra 40-49 metų amžiaus grupei priklausančių asmenų.
Atidžiau pažvelgus į nacionalinių imčių išsilavinimo struktūrą, matyti, kad keturių bandomųjų projektų pasiskirstymas smarkiai skiriasi. Nors visais atvejais joks išsilavinimas nesudaro mažiau nei 5 % imčių, Nyderlandų atveju vidurinis išsilavinimas sudaro beveik pusę surinktos imties (42,88 %).

Tuo pat metu aukštojo išsilavinimo dalys, apimančios tiek bakalauro, tiek magistro aukštojo išsilavinimo lygius, yra didesnės Graikijos (57,63 %), Lietuvos (76,97 %) ir Ispanijos (58,49 %) atvejais. Taip pat pastebima, kad Graikijoje beveik kas ketvirtas dalyvis turi daktaro laipsnį ar jam prilygstantį išsilavinimą (24,22 %).

Suinteresuotųjų šalių pasiskirstymas yra ne mažiau svarbus siekiant geriau suprasti nacionalines imtis. Lietuvos atveju suinteresuotųjų šalių pasiskirstymas yra įdomiai tolygus – beveik visoms kategorijoms tenka maždaug 20 %, išskyrus plačiosios visuomenės ir pilietinės visuomenės dalyvius (43,28 %). Kita vertus, tiek Nyderlandų, tiek Ispanijos atvejais dauguma respondentų yra iš plačiosios visuomenės ir (arba) pilietinės visuomenės (atitinkamai 60,00 % ir 43,05 %). Tačiau abiejose šalyse skiriasi pasiskirstymas tarp kitų suinteresuotųjų šalių grupių. Ispanijoje antroje vietoje yra akademinės suinteresuotosios šalys (25,80 %), o Nyderlanduose antra pagal dydį suinteresuotųjų šalių grupė yra pramonės atstovai (21,04 %). Galiausiai Graikijoje akademinės bendruomenės suinteresuotosios šalys sudaro didžiąją dalį dalyvių – 63,04 %.

Paskutinė demografinė įžvalga, kurią naudojome apibūdindami savo imtį, yra susijusi su apklausos dalyvių profesiniu statusu. Šiuo atveju dauguma visais atvejais, išskyrus Graikiją, yra dirbantys asmenys, kurie sudaro beveik pusę arba daugiau nei pusę nacionalinių imčių: Lietuvoje – 68,32 %, Nyderlanduose – 51,11 %, Ispanijoje – 49,16 %. Kai kurie ypatumai, kurie skiriasi įvairiose šalyse, yra šie: (i) didelė studentų dalis Graikijoje (42,50 %); ii) didelis bedarbių skaičius Ispanijoje (17,62 %); iii) didelė pensininkų dalis Nyderlanduose (24,44 %); ir galiausiai iv) labai maža namų ūkio veiklos dalis Graikijoje, Lietuvoje ir Ispanijoje.

Lentelė 8. Imties pasiskirstymas pagal demografinius duomenis ir QH grupę 

Lentelė 9. Imties reprezentatyvumas pagal lytį

Imtis buvo reprezentatyvi lyties požiūriu, o tai buvo pagrindinis reikalavimas, dėl kurio bendrai susitarė visi partneriai. 9 lentelėje pateikiamas kiekvienos šalies pasiskirstymas pagal lytį tiek imties, tiek nacionalinės populiacijos lygmeniu. Kaip galima pastebėti, visose šalyse imties santykis apytiksliai atitinka lyčių santykį nacionalinės populiacijos lygmeniu (Ispanija pasiekė aukščiausią reprezentatyvumo lygį).

Be to, išskyrus Nyderlandus, visose šalyse, išskyrus nedidelę išimtį, buvo laikomasi auksinio standarto, kad moterų skaičius proporcingai viršija vyrų skaičių. Duomenys apie šalies gyventojų skaičių buvo gauti iš Statista (2021 m., 26/07, paskutinį kartą žiūrėta) ir yra susiję su 2020 m.
Kitas aprašomosios analizės tikslas – išsiaiškinti, kiek gerai pažįstama sąvoka „piliečių mokslas”.

Siekiant užtikrinti, kad visi dalyviai į šią sąvoką žvelgtų vienodai, apklausos klausimyne buvo pateiktas toks termino apibūdinimas: „Piliečių mokslas – tai aktyvus plačiosios visuomenės įsitraukimas į kelių disciplinų (nuo gamtos iki socialinių ir humanitarinių mokslų) mokslinių tyrimų užduotis ir bendras naujų žinių kūrimas”. Šis apibrėžimas buvo pasirinktas kaip labiausiai apimantis, kad žmonės iš skirtingų šalių, taigi ir iš skirtingų socialinių, ekonominių ir kultūrinių aplinkų, galėtų lengvai suprasti šią sąvoką ir pateikti tinkamus atsakymus. 6 paveiksle pateikiamas visų šalių termino žinojimo lygis skalėje nuo 1 iki 5, kur 1 reiškia visišką nežinojimą, o 5 – labai aukštą žinojimo lygį.

Įdomu tai, kad rezultatai atskleidžia, jog žemiausias žinojimo lygis nustatytas Nyderlanduose (57,60 %) ir Lietuvoje (57,60 %). Ispanijoje pažįstamumo skalės pasiskirstymas yra labiau subalansuotas, nors daugumą (26,97 %) sudaro asmenys, kurie teigia, kad yra „šiek tiek pažįstami”. Vis dėlto daugiau nei 1 iš 4 dalyvių Ispanijoje teigia, kad šis terminas jiems visiškai nežinomas. Graikija rodo kai kuriuos bendrus dėsningumus su Ispanija. Viena vertus, didžiausia dalyvių dalis (30,12 %) patenka į kategoriją „visiškai nežinau”.

Kita vertus, žmonės, teigiantys, kad yra „šiek tiek susipažinę”, sudaro antrą pagal dydį kategoriją (23,60 %). Tuo pat metu visose šalyse Ispanijoje ir Graikijoje yra daugiausiai žmonių, teigiančių, kad jie labai gerai žino šį terminą (atitinkamai 7,54 % ir 8,07 %).
Vis dėlto reikia pabrėžti, kad nacionalinius informuotumo apie CS skirtumus iš dalies galima paaiškinti dalyvių amžiaus grupėmis ir išsilavinimo lygiu. Pavyzdžiui, aukštesniam informuotumo lygiui Ispanijoje ir Graikijoje įtakos turi tai, kad CS yra gana nauja sąvoka, o šiose šalyse 20-29 metų amžiaus žmonių procentinė dalis yra didesnė nei Nyderlanduose ir Lietuvoje. Be to, Graikijoje pusė dalyvių turi magistro arba daktaro laipsnį, todėl gali būti, kad tarp išsilavinimo lygio ir informuotumo apie CS lygio yra teigiamas ryšys.

Tuo pat metu Nyderlanduose daugiau nei 4 iš 10 dalyvių turi tik vidurinį išsilavinimą – šis faktas gali turėti įtakos tam, kaip informuoti apie piliečių mokslą. Aiškinantis informuotumo lygio priežastis reikia atsižvelgti į foninius kintamuosius.

Buvo tiriamas ne tik piliečių mokslo žinojimo lygis, bet ir sąvokos „atsakingi moksliniai tyrimai ir inovacijos” žinojimo lygis. Kaip ir „Piliečių mokslo” atveju, klausimyne dalyviams buvo pateiktas apibrėžimas: „Atsakingi moksliniai tyrimai ir inovacijos – tai požiūris, kuriuo numatomi ir įvertinami galimi padariniai ir visuomenės lūkesčiai, susiję su moksliniais tyrimais ir inovacijomis, siekiant skatinti įtraukius ir tvarius mokslinius tyrimus ir inovacijas”. Ši apibrėžtis pasirinkta todėl, kad tai yra oficiali Europos Komisijos pateikta apibrėžtis (2021, 07/07, paskutinį kartą žiūrėta). 7 paveikslėlyje pateikiami skirtingi susipažinimo lygiai visose šalyse.

Įdomu pastebėti, kad paveikslas panašus į 6 paveikslą. Kitaip tariant, vėlgi Nyderlanduose ir Lietuvoje dauguma dalyvių (atitinkamai 43,11 % ir 45,32 %) priklauso kategorijai „visiškai nepažįstamas”. Atvirkščiai, Ispanijoje ir Graikijoje mažiausia iš visų šalių yra kategorijai „visiškai nežinau” priskiriamų dalyvių (atitinkamai 14,41 proc. ir 19,25 proc.), o kitoje spektro pusėje yra didelė dalis dalyvių, kurie teigia, kad yra „vidutiniškai susipažinę” su šiuo terminu (atitinkamai 25,29 proc. ir 23,29 proc.). Taip pat verta paminėti, kad visose šalyse 20-25 % dalyvių patenka į „šiek tiek susipažinusių” su terminu kategoriją. Vis dėlto bendra išvada, kurią galima daryti tiek iš 6, tiek iš 7 paveikslo, yra ta, kad terminai „piliečių mokslas” ir „atsakingi moksliniai tyrimai ir inovacijos” dar nėra plačiai paplitę visuomenėje.

Paveikslas 8. Ankstesnės patirties, susijusios su piliečių mokslu, tipas

11-14 lentelėse pateikiami su įvairių tipų suinteresuotosiomis šalimis susijusių veiksnių, kurie yra svarbūs piliečių mokslo projektų naudai, skatinantys veiksniai ir kliūtys, rezultatai. Šiuo tikslu buvo analizuojami visų bandomųjų šalių surinkti duomenys pagal suinteresuotųjų šalių kategorijų tipus, todėl buvo galima gauti tam tikrų konkrečių įžvalgų apie kiekvieną tipą atskirai.

Pradedant nuo apklausoje dalyvavusių mokslininkų ir tyrėjų (11 lentelė), jie pabrėžė, kad visi nustatyti privalumai, išskyrus tai, kad piliečių mokslą laiko hobiu, yra svarbūs jų suvokimui ir dalyvavimui piliečių mokslo projektuose. Kalbant apie veiksnius, atrodo, kad jų dalyvavimą skatina nuolatinis grįžtamasis ryšys, padėkos, įkvepiančios koordinavimo grupės ir aiškios gairės bei instrukcijos. Kliūtys, susijusios su jų suvokimu, apima susirūpinimą, ar jie priklauso sociodemografinei grupei, kuriai nepakankamai atstovaujama mokslo bendruomenėje, negauna reikiamų gairių ir grįžtamojo ryšio, skeptiškai vertina bendradarbiavimą su kitomis suinteresuotųjų šalių grupėmis ir baiminasi, kad projektas nebus tinkamai organizuojamas ir valdomas.
Šioje vietoje reikia pabrėžti, kad visi nustatyti veiksniai, skatinantys arba trukdantys dalyvauti CS veikloje, buvo statistiškai išanalizuoti ir išrinkti kaip svarbiausi.

Tai galioja ir kliudantiems / skatinantiems veiksniams, kurie buvo nagrinėjami tiek kiekvienai suinteresuotųjų šalių grupei, tiek bandomųjų RPFO vietos ekosistemoms (6.3.3 skirsnis). Veiksniai, kurie buvo pripažinti statistiškai reikšmingais (t. y. jie daro svarbų poveikį dalyvių suvokimui ar dalyvavimui), visose atitinkamose lentelėse pažymėti varnele. Išsamiau apie taikytą statistinį metodą ir pirminius rezultatus, gautus atlikus statistinę analizę, galima rasti C priede.

Pereinant prie Lietuvos rezultatų, 13 paveiksle pateikiami 8 skirtingų klausimyno punktų rezultatai, susiję su bendru suvokimu ir požiūriu į Piliečių mokslo koncepciją ir Piliečių mokslo centrą, kuris bus įkurtas VGTU patalpose. Palyginti su ankstesniuose skyriuose analizuotais Graikijos rezultatais, Lietuvos rezultatai rodo dar ryškesnį pasidalijimą nuomonėmis tiek apie pilietinio mokslo vertę, tiek apie tai, kokį vaidmenį pilietinio mokslo centras turėtų atlikti kaip institucionalizuotos pilietinio mokslo veiklos bandymų bazė.

Pradedant nuo klausimo Nr. 5_1 – „Mano bendras požiūris į piliečių mokslą yra teigiamas”, nors 4 iš 10 dalyvių (41 proc.) sutinka arba visiškai sutinka, pastebima, kad beveik 30 proc. respondentų pasirinko nesutikimo (16 proc.) arba visiško nesutikimo (13 proc.) variantą. Dar 30 proc. užėmė neutralią poziciją, papildančią sudėtingą kraštovaizdį apie visuomenės požiūrį į CS.

Tokie patys dėsningumai pastebimi ir kalbant apie piliečių mokslo centrų vaidmenį. Dauguma respondentų sutinka (30 %), kad Pilietiniai centrai turėtų veikti kaip atvira erdvė diskusijoms apie mokslo ir visuomenės iššūkius (7_1 klausimas).

Vis dėlto šalia šio skaičiaus 28 % dalyvių nei sutinka, nei nesutinka, o 19 % nesutinka. Beveik tokie patys rezultatai yra ir su 7_2 klausimu apie centrų indėlį į visuomenės minkštųjų ir techninių įgūdžių tobulinimą. Vėlgi 30 % atsakė, kad sutinka, o 28 % nusprendė nei sutikti, nei nesutikti.

Nesutinkančiųjų buvo šiek tiek mažiau – 18 %; vis dėlto šie skaičiai rodo, kad visuomenės nuomonė apie faktinį centrų indėlį išsiskyrė. 7_3 klausimo – „Norėčiau, kad Piliečių mokslo centrai suteiktų piliečiams galimybę aktyviau dalyvauti mokslo veikloje ir patiems inicijuoti pilietinio mokslo projektus” – rezultatai atitinka ankstesnius rezultatus. Verta paminėti skirtumą, kad apversti skaičiai, susiję su žmonėmis, kurie sutiko (28 %), ir žmonėmis, kurie nei sutinka, nei nesutinka (30 %, t. y. dauguma). Be to, 19 % išreiškė nesutikimą. Dar labiau prieštaringos nuomonės dėl pažeidžiamų grupių įtraukimo į centrų veiklos schemas (7_4 klausimas). Nei sutinkantys, nei nesutinkantys dalyviai sudaro daugumą (32 %), o sutinkančių ir nesutinkančių su pažeidžiamų gyventojų grupių įtraukimu yra beveik po lygiai – atitinkamai 25 % ir 19 %.

Bendras požiūris į piliečių vaidmenį ir gebėjimus vykdant CS veiklą yra labiau teigiamas. 45 % dalyvių sutiko (32 %) arba visiškai sutiko (13 %), kad piliečiai turėtų aktyviai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant mokslinius projektus (Q9_1). Kita vertus, beveik 1 iš 3 respondentų nei sutiko, nei nesutiko, o 18 % nepritarė šiai idėjai. Dėl Q9_2 klausimo apie tai, ar piliečiams trūksta reikiamų įgūdžių, ir Q9_3 klausimo apie vėlesnę būtinybę mokyti piliečius, kad jie galėtų dalyvauti mokslinėje veikloje, visuomenės nuomonė yra santykinai dviprasmiškesnė. Abiejuose klausimyno punktuose pritarimo ir nei pritarimo, nei nepritarimo lygis yra beveik vienodas, o šiek tiek pritariančiųjų yra dauguma.

Tai rodo bendrą rezultatų nuoseklumą, nes iš to natūraliai išplaukia, kad respondentai, pasisakantys už tai, kad piliečiai, kuriems trūksta mokslinių žinių, pirmiausia turi būti tinkamai apmokyti. Pastarąjį teiginį akivaizdžiai patvirtina tai, kad 22 proc. respondentų visiškai sutiko, jog piliečiai turi būti mokomi.

Paveikslas 13. Bendras suvokimas apie pilietinį mokslą ir pilietinio mokslo centrus Lietuvoje

14 paveiksle pateikiamas noras prisijungti prie BĮ veiklos Lietuvoje, kuris suskirstytas pagal BĮ suinteresuotųjų šalių grupes. Apskritai daugumoje suinteresuotųjų šalių grupių dauguma dalyvių sutinka, taigi rodo norą dalyvauti. Didžiausią pritarimą išreiškia akademinės bendruomenės suinteresuotosios šalys – 43,84 proc. respondentų sutinka, o 1 iš 4 respondentų (24,66 proc.) visiškai sutinka, priešingai nei ankstesniuose tyrimuose, kuriuose pabrėžiama, kad akademinė bendruomenė turi išankstinį nusistatymą CS atžvilgiu. Viešojo administravimo atstovai taip pat yra teigiamai nusiteikę – daugiau nei pusė dalyvių (60,61 proc.) sutinka, kad norėtų prisijungti prie CS veiklos. Plačioji visuomenė (pilietinė visuomenė) taip pat noriai remia dalyvavimą CS veikloje, nes daugiau nei 41 proc. dalyvių su tuo sutiko, o dar 10,81 proc. visiškai sutiko. Kita vertus, įdomu tai, kad daugiausiai nepritarimo sulaukė tiek privatusis sektorius, tiek plačioji visuomenė. Privataus sektoriaus atveju dauguma dalyvių arba nesutiko (21,82 %), arba visiškai nesutiko (16,36 %). Susumavus šiuos du skaičius, gaunama 38,18 %, o tai viršija 34,55 % nei sutinkančiųjų, nei nesutinkančiųjų. Galiausiai, kalbant apie plačiąją visuomenę ir (arba) pilietinę visuomenę, sujungus atsakymus „nesutinku” ir „visiškai nesutinku”, gaunamas 22,98 % rezultatas, tačiau jis neviršija atsakymų „sutinku” ir „visiškai sutinku” sumos (iš viso 52,03 %). 25 proc. respondentų nei sutiko, nei nesutiko.

Paveikslas 14. Noras prisijungti prie pilietinio mokslo veiklos Lietuvoje (pagal suinteresuotųjų šalių grupes)

Figure 155 pavaizduotos pagrindinės temos, kuriomis domisi kiekviena suinteresuotųjų šalių grupė Lietuvoje. Kaip matome, suinteresuotosioms šalims, priklausančioms akademinei bendruomenei, svarbios temos, susijusios su švietimo ir komunikacijos mokslais bei informacinėmis technologijomis. Be to, iš viešojo administravimo sektoriaus kilę dalyviai daugiausia domisi viešojo administravimo ir politikos klausimais, taip pat žmonių sąveika su žiniasklaida ir komunikacijos mokslais. Privataus sektoriaus suinteresuotieji subjektai daugiausia dėmesio skiria žiedinei ekonomikai ir informacinėms technologijoms, o piliečiai domisi sveikatos, žmonių sąveikos su žiniasklaida ir aplinkosaugos mokslais.
15 pav. Lietuvoje dominančios temos (pagal suinteresuotųjų šalių grupes) pristatomi įvairūs etapai, kuriuose suinteresuotos dalyvauti įvairios suinteresuotųjų šalių grupės. Matome, kad dalyviai iš akademinės bendruomenės daugiausia domisi mokslinių tyrimų klausimų nustatymu, duomenų rinkimu ir analize. Kartu politikos formuotojai taip pat nori dalyvauti aiškinant rezultatus, o suinteresuotosios šalys iš privataus sektoriaus domisi mokslinių tyrimų rezultatų aiškinimu ir panaudojimu. Galiausiai piliečiai daugiausia dėmesio skiria duomenų rinkimui, analizei ir aiškinimui.

Paveikslas 15. Lietuvoje dominančios temos (pagal suinteresuotųjų šalių grupes)

Kaip ir buvo galima tikėtis, keturiose šalyse gauti skirtingi rezultatai, susiję su suvokimu, požiūriais, palankiais ir trukdančiais veiksniais. Pradedant rytine Europos dalimi, galima apibendrinti, kad Graikijoje visuomenės požiūris į piliečių mokslą ir centrų vaidmenį atrodo gana teigiamas ir palankus. Tai intriguojanti išvada, turint omenyje, kad ši koncepcija šioje rytinėje Viduržemio jūros regiono šalyje vis dar yra pradiniame etape. Vis dėlto negalima nepastebėti, kad yra dalis žmonių, kurie lieka neapsisprendę dėl pilietinės visuomenės ir visuomenės mokslo. Visos KS grupės rodo maždaug vienodą norą dalyvauti, o bendros domėjimosi sritys yra energetika ir tvarumas, edukologija ir aplinkos mokslai.

Kita vertus, Lietuvos rezultatai gerokai skiriasi. Priešingai nei Graikijoje, Lietuvos visuomenė, kuri taip pat yra dar nesubrendusi ĮS institucionalizavimo požiūriu, atrodo griežtesnė ir skeptiškesnė ĮS ir Hub’o potencialo atžvilgiu. Visų pirma Lietuvos privatusis sektorius ir plačioji visuomenė labai nenoriai ir atmestinai žiūri į dalyvavimą PV veikloje. Tai galima aiškinti kaip tipišką posovietinės šalies, kurioje pilietinis aktyvumas ir privati ekonomika daugelį dešimtmečių buvo anemiški, pavyzdį.

Taip pat pastebima, kad suinteresuotųjų grupių mokslinės temos, kuriomis domisi CS, labai skiriasi.

Persikėlus į vakarinę Europos dalį, kraštovaizdis skiriasi. Nyderlanduose, stipriai industrializuotoje ir išvystytos ekonomikos šalyje, turinčioje stiprią pilietinę visuomenę, suinteresuotųjų šalių grupės ir plačioji visuomenė gana atvirai ir palankiai žiūri į BĮ ir BPS, o joms nepritaria labai nedaug žmonių. Suinteresuotųjų šalių grupių noras prisijungti prie CS veiklos yra subalansuotas.

Be to, visoms Nyderlandų suinteresuotųjų subjektų grupėms svarbios bendros mokslinės temos – energetika, tvarumas ir sveikata.

Galiausiai Ispanija yra tarp Nyderlandų ir Graikijos, kai kalbama apie požiūrį į CS ir centrus. Kitaip tariant, nors dauguma dalyvių yra palankiai nusiteikę ir pritartų CS ir CSH (kaip Nyderlanduose), neutralių žmonių procentas taip pat yra didelis (kaip Graikijoje). Tai galima paaiškinti tuo, kad Ispanija iš esmės turi panašumų ir su Nyderlandais, ir su Graikija: istoriškai ji priklauso Vakarų Europos tautoms ir ėjo tomis pačiomis raidos trajektorijomis, tačiau ji taip pat yra tradicinė Viduržemio jūros regiono šalis, turinti kultūrinių, ekonominių ir socialinių panašumų su kitomis Europos Viduržemio jūros regiono tautomis. Bendros visoms suinteresuotųjų šalių grupėms aktualios temos yra energetika ir tvarumas, sveikatos ir aplinkos mokslai. Įdomu tai, kad mokslinė energetikos ir tvarumo tema vyrauja visose šalyse, o tai gali reikšti, kad energetikos ir aplinkos tvarumo klausimai, kalbant apie pilietinį mokslą, yra visos Europos problema.

Projekto numeris: 101094021

Projekto pavadinimas: CLIMAte change citizens engagement toolbox for dealing with Societal resilience

Kvietimas: HORIZON-MISS-2021-CLIMA-02

Tema: HORIZON-MISS-2021-CLIMA-02-05

Suteikiančioji institucija: European Climate, Infrastructure and Environment Executive Agency

Projekto pradžia: 2023 sausio 1 d.

Projekto pabaiga: 2025 gruodžio 25 d.

Projekto trukmė: 36 mėn.

Dabartinio projekto siekis – remti pertvarką siekiant atsparumo klimato kaitai, siūlant novatoriškai į problemą orientuotą klimato kaitos pritaikytą priemonių rinkinį, sukurtą kartu su suinteresuotosiomis šalimis, taikant vertybėmis pagrįstą požiūrį, projektinio mąstymo metodus ir piliečių mokslo mechanizmus.

CLIMAS apims empirinį komponentą, skirtą šiam priemonių rinkiniui išbandyti ir suformuluoti moksliškai pagrįstas gaires politikos formuotojams, kaip klimato asamblėjoms pereiti nuo techniškai pagrįstų svarstymų, kurie priklauso klimato kaitos ekspertams, prie daugelio suinteresuotųjų šalių svarstymų, grindžiamų dilemų sprendimu iš „iš apačios į viršų”, labiau visuomenės ir vertybių požiūriu.

CLIMAS rezultatai turės teigiamos įtakos politikos formavimo ir informuotumo didinimo procesui ir pasiūlys tvarias strategijas, kaip padidinti politikos formuotojų pritarimą piliečių priimamiems sprendimams.

Projekto vadovė prof. Aelita Skaržauskienė, aelita.skarzauskiene@vilniustech.lt

-> PROJEKTO INTERNETINĖ SVETAINĖ

-> LINKEDIN

Projekto koordinatorius

Projekto partneriai

Dirbtinis intelektas ir ypač mašininis mokymasis tapo daug diskusijų tema visuomenėje. Tai didžiulė pažanga, kuri taip pat gali sukelti iššūkių ir galimybių darbo rinkai ir individualiai karjerai. Tačiau Dirbtinis Intelektas nepateko į daugumos Europos šalių mokymo programas. Tai yra AIware projekto pradžios taškas: Mes siekiame sukurti paruoštą naudoti sprendimą mokykloms, sudarytą iš pavyzdinės mokymo programos, mokymosi scenarijų ir medžiagos, skirtos mokytojams ir 7-12 klasių mokiniams.

Dirbtinis intelektas jau pakeitė darbo rinką ir asmeninę karjerą – dirbtinio intelekto algoritmai pranoksta žmones įvairių asmeninio ir verslo gyvenimo aspektų. Ateinančiais metais išnyks daug darbo rūšių, skirtų net gerai išsilavinusiems žmonėms. Tai bus viena pagrindinių kompetencijų, skirta suprasti, kaip produktyviai panaudoti dirbtinį intelektą savo darbe ir asmeniniame gyvenime. Be to, konkrečios kompetencijos būtini kuriant ir naudojant dirbtinio intelekto sistemas, pvz. analizuoti, interpretuoti ir panaudoti įvairių tipų duomenis. Paskutinis bet ne mažiau svarbu, kad reikia atsižvelgti į pavojus ir susirūpinimą.

Organizacijoms vykdančioms mokslinius tyrimus Europoje tenka itin svarbus vaidmuo inicijuojant institucinius pokyčius susijusius su atsakingų mokslinių tyrimų ir inovacijų (AMTI) principų įtvirtinimu mokslo ir inovacijų ekosistemose. Šios funkcijos sėkmingam atlikimui reikalinga, kad AMTI principai pirmiausiai būtų įtvirtinti pačių organizacijų veikloje ir valdyme.

Pagrindinė projekto INCENTIVE misija – pradėti vykdyti šiuos institucinius pokyčius Tventės universitete (NL), Barselonos autonominiame universitete (ES), Salonikų Aristotelio universitete (EL) ir Vilniaus Gedimino technikos universitete (LT). Projekto eigoje universitetuose bus įkurti Piliečių mokslo centrai, kurie per bendrakūros veiklas paspartins institucijų perėjimą prie įtraukesnio, atviresnio bei demokratiškesnio mokslo ir inovacijų valdymo. Piliečių mokslo centrų valdymo ir veiklos modeliai bus pritaikyti prie unikalių institucinių ypatumų ir regioninių mokslo ir inovacijų ekosistemų.

-> DAUGIAU INFORMACIJOS APIE PROJEKTĄ

Pagrindinis FabCitizen projekto tikslas yra suteikti mokykloms ir jų bendruomenei, galimybę dalyvauti kokybiškuose piliečių mokslo projektuose.

Kartu su partneriais Vilnius Tech siekia sukurti mokymo priemones, padėsiančias kokybiškai įtraukti piliečių mokslo projektus į formalaus ir neformalaus švietimo programas.

-> DAUGIAU INFORMACIJOS APIE PROJEKTĄ

SciStarter yra pasaulinis piliečių mokslo centras. „SciStarter” veiklą remia JAV Nacionalinis mokslo fondas ir Arizonos valstijos universiteto Mokslo ir visuomenės įsitraukimo centras.

Platforma suteikia prieigą prie tūkstančių piliečių mokslo projektų visame pasaulyje, kurių galima ieškoti pagal geografinę vietovę, tyrimo temą, sudėtingumo lygį ir kt. Platformoje prisiregistravę daugiau nei 100 000 piliečių mokslininkų.

CitSci – tai 2007 m. tyrėjų grupės įkurta pasaulinė piliečių mokslo platforma. Veiklos pradžioje daugiausiai dėmesio buvo skiriama invazinių augalų nacionaliniuose miškuose tyrimams. Vėliau platformos veikla greitai plėtėsi tiek geografine, tiek mokslo sričių perspektyva.

Platforma kaupia naudingus resursus, kurie palengvina piliečių mokslo projektų kūrimą, duomenų rinkimą, dalijimąsi jais ir analizę. Platforma integruoja kitas panašias iniciatyvas, tokias kaip scistarter, Zooniverse, CyberTracker, iNaturalist.

CitSci bendradarbiauja su įvairiomis organizacijomis. Pavyzdžiui, The Land Institute, Leave No Trace, Smithsonian, Center for Collaborative Conservation, Alliance for Aquatic Resource Monitoring ir kt.

Šiuo metu „CitSci” platformoje vykdomi 1 006 projektai, juose dalyvauja 12 087 žmonės, užfiksuota 1 423 027 matavimų ir 127 686 stebėjimų.

Zooniverse tai pasaulinė platforma, padedanti žmonėms dalyvauti piliečių mokslo projektuose visame pasaulyje.

Platformą remia Oksfordo universitetas, Čikagos Adlerio planetariumas ir Minesotos miestų dvynių universitetas (UMN).

Šiuo metu „Zooniverse” skaičiuoja daugiau nei 50 aktyvių internetinių piliečių mokslo projektų ir 1,6 mln. registruotų naudotojų visame pasaulyje, kurie prisideda prie šimtų tyrėjų vadovaujamų mokslinių tyrimų projektų.

CitizenScience.gov – tai oficiali JAV vyriausybės svetainė, kuri palengvina minios išminties ir piliečių mokslo taikymą visoje šalyje.

Platformoje pateikiamas federalinės valdžios remiamų piliečių mokslo projektų katalogas, pagalbinių priemonių rinkinys, padedantis specialistams rengti ir įgyvendinti projektus.

CitizenScience.gov yra vartai į piliečių mokslo specialistų ir koordinatorių bendruomenę.