Pramogų industrijų katedra

Magistro darbe nagrinėjamas prekės ženklo įvaizdžio komunikacija alternatyvaus roko muzikos kontekste, remiantis Nirvana ir Alice in Chains atvejais. Tyrime analizuojama, kaip sėkmingos alternatyviojo roko grupės kuria ir komunikuoja savo prekės ženklo įvaizdį per masinę komunikaciją ir kaip šis komunikuojamas įvaizdis atitinka auditorijos suvokimą. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama komunikacijos teorija, prekės ženklo įvaizdžio teorija ir muzikos atlikėjų prekės ženklo kūrimas. Remiantis išanalizuota teorine medžiaga, sukurtas muzikos atlikėjų prekės ženklo įvaizdžio komunikacijos modelis. Empiriniame tyrime taikomas mišrus metodas. Atliekama kokybinė teminė dainų tekstų, interviu ir vaizdinių turinio analizė, siekiant nustatyti pagrindinius abiejų grupių komunikuojamus prekės ženklo įvaizdžio bruožus. Šią analizę papildo kiekybinė gerbėjų apklausa, kuria matuojamas suvokiamas Nirvana ir Alice in Chains prekės ženklo įvaizdis. Abiejų metodų rezultatai palyginami ir analizuojami naudojant teorines žinias. Remiantis gautais rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos šiuolaikiniams alternatyviojo roko atlikėjams.

The master’s thesis investigates the communication of brand image in alternative rock music, using the cases of Nirvana and Alice in Chains. The research analyzes how successful alternative rock bands construct and communicate their brand image through mass communication and how this communicated image corresponds to audience perception. The theoretical part of the thesis examines communication theory, brand image theory, and music artist branding. Based on the analyzed theoretical material, a brand image communication model for music artists is developed. The empirical research applies a mixed-method approach. A qualitative thematic content analysis of song lyrics, interviews, and visuals is conducted to identify the core brand image traits communicated by both bands. This analysis is complemented by a quantitative survey of fans that measures the perceived brand images of Nirvana and Alice in Chains. The results of both methods are compared and analyzed with the theoretical brand image framework. Based on the findings, conclusions are drawn, and recommendations for contemporary alternative rock artists are provided.

Magistro darbe analizuojama Gatvės muzikos dienos komunikacija ir jos reikšmė miesto kultūrinei tapatybei, dalyvių patyriminei ir emocinei patirčiai, bendruomeniškumo formavimuisi bei skaitmeninei reprezentacijai. Tyrimas grindžiamas mokslinės literatūros analize, teorinio modelio taikymu ir mišria tyrimų metodologija, apimančia kiekybinę apklausą ir kokybinius pusiau struktūruotus interviu. Empirinėje dalyje analizuojama, kaip viešųjų erdvių transformacija, dalyvavimo patirtis, socialinė sąveika ir skaitmeninė komunikacija formuoja Gatvės muzikos dienos kaip kultūrinio renginio suvokimą. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Gatvės muzikos diena dalyvių suvokiama kaip patyriminė miesto kultūros forma, kurios reikšmės kuriamos per tiesioginį dalyvavimą viešosiose erdvėse, spontaniškumą ir emocinį įsitraukimą, o bendruomeniškumas dažniausiai pasireiškia situaciniu ir laikinu lygmeniu. Nustatyta, kad skaitmeninė komunikacija atlieka svarbų informacinį ir matomumo užtikrinimo vaidmenį, tačiau netampa pagrindiniu patyriminės vertės šaltiniu. Darbą sudaro 8 dalys: įvadas, du skyriai, mokslinė diskusija, išvados, rekomendacijos, literatūros sąrašas ir priedai. Darbo apimtis – 66 psl. teksto be priedų, panaudoti 79 bibliografiniai šaltiniai.

This Master’s thesis analyses the communication of Street Music Day and its significance for urban cultural identity, participants’ experiential and emotional engagement, community formation, and digital representation. The study is based on an analysis of scholarly literature, the application of a theoretical model, and a mixed-methods research design combining a quantitative survey and qualitative semi-structured interviews. The empirical part examines how the transformation of public spaces, participatory experience, social interaction, and digital communication shape the perception of Street Music Day as a cultural event. The findings reveal that Street Music Day is perceived by participants as an experiential form of urban culture, in which meanings are created through direct participation in public spaces, spontaneity, and emotional engagement, while community formation most often manifests at a situational and temporary level. It was also found that digital communication plays an important informational and visibility-enhancing role, but does not constitute the primary source of experiential value. The thesis consists of eight parts: an introduction, two chapters, a scientific discussion, conclusions, recommendations, a list of references, and appendices. The volume of the thesis is 66 pages of text excluding appendices, and 79 bibliographic sources were used.

Baigiamajame magistro darbe analizuojama krizių komunikacija kultūros sektoriaus organizacijose, atvejo analizei pasirenkant Lietuvos kultūros tarybą (LKT). Tyrimo tikslas – identifikuoti pagrindinius Lietuvos kultūros tarybos krizės komunikacijos veiksnius, analizuojant pasirinktus krizinius atvejus, organizacijos taikytus komunikacijos sprendimus ir tradicinėje žiniasklaidoje fiksuojamų paminėjimų intensyvumo pokyčius. Darbo teorinėje dalyje nagrinėjama krizės samprata, krizės komunikacijos ciklas, krizių komunikacijos teorijos (situacinė krizių komunikacijos teorija, įvaizdžio atkūrimo teorija ir socialiai medijuotos krizių komunikacijos teorija), aptariama krizės komunikacija kūrybos visuomenės ir kultūros sektoriaus kontekstuose. Darbo empirinėje dalyje atliktas tyrimas taikant mišrųjį metodą – derinant kokybinį ir kiekybinį tyrimus. Kokybiniame tyrime atliekama LKT komunikacijos turinio analizė ir pusiau struktūruoti interviu su Kultūros tarybos darbuotojais. Kiekybiškai tiriamas LKT paminėjimų žiniasklaidoje kiekis įprastu ir kriziniu laikotarpiais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos kultūros tarybos komunikacija krizės metu orientuota į procedūrų, sprendimų pagrindimą ir skaidrumą, tačiau stokojanti sistemingo pasirengimo ir kūrybiškesnių komunikacijos formų skirtų skirtingoms interesų grupėms. Nustatyta, kad nagrinėti krizių atvejai neturėjo reikšmingos įtakos organizacijos paminėjimų skaičiui žiniasklaidoje. Remiantis gautais rezultatais, pateikiamos rekomendacijos Lietuvos kultūros tarybai ir kitoms kultūros sektoriaus organizacijoms, siekiančioms stiprinti strateginį pasirengimą ir kūrybišką komunikaciją krizių metu.

The master's thesis analyzes crisis communication in cultural sector organizations, using the Lithuanian Council for Culture (LCC) as a case study. The aim of the study is to identify the main factors of crisis communication in the Lithuanian Council for Culture by analyzing selected crisis cases, communication solutions applied by the organization, and changes in the intensity of mentions in traditional media. The theoretical part of the work examines the concept of crisis, the crisis communication cycle, crisis communication theories (situational crisis communication theory, image restoration theory, and social-mediated crisis communication theory), and discusses crisis communication in the contexts of the creative society and the cultural sector. The empirical part of the work presents a study conducted using a mixed method approach, combining qualitative and quantitative research. The qualitative study includes an analysis of the content of LCC communications and semi-structured interviews with LCC employees. The quantitative research examines the number of mentions of the LCC in the media during normal and crisis periods. The results of the study revealed that the Lithuanian Council for Culture's communication during the crisis was focused on procedures, justification of decisions, and transparency, but lacked systematic preparation and more creative forms of communication aimed at different interest groups. It was found that the crises analyzed did not have a significant impact on the number of mentions of the organization in the media. Based on the results obtained, recommendations are provided to the Lithuanian Council for Culture and other cultural sector organizations seeking to strengthen strategic preparedness and creative communication during crises.

Baigiamajame magistro darbe analizuojama tvarumo komunikacija muzikos festivaliuose kūrybos visuomenės kontekste, jos ypatybės, naudojamos komunikacijos priemonės ir poveikis lankytojų suvokimui bei tvariai elgsenai. Darbe nagrinėjamos tvarumo komunikacijos strategijos ir komunikacijos kanalai, taip pat išryškinamos pagrindinės kliūtys, ribojančios tvarumo komunikacijos veiksmingumą muzikos festivalių kontekste. Remiantis teorine analize, darbe sukurtas tvarumo komunikacijos modelis muzikos festivaliams, kuriuo remiantis atlikti empiriniai tyrimai. Empirinėje darbo dalyje taikytas mišrus tyrimo dizainas, apjungiantis kiekybinę muzikos festivalių lankytojų anketinę apklausą ir kokybinę komunikacijos turinio analizę. Išnagrinėjus teorinius ir praktinius tvarumo komunikacijos muzikos festivaliuose aspektus, pateikiamos baigiamojo darbo išvados ir rekomendacijos. Darbą sudaro: įvadas, teorinė dalis, metodologinė dalis, empirinė dalis, mokslinė diskusija, išvados ir rekomendacijos, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 76 p. teksto be priedų, 19 paveikslų, 21 lentelė, 75 literatūros šaltiniai. Atskirai pateikiami darbo priedai.

This master’s thesis analyses sustainability communication at music festivals in the context of the creative society, its characteristics, the communication tools employed, and their impact on visitors’ perceptions and sustainable behaviour. The thesis examines sustainability communication strategies and communication channels, and identifies the main barriers limiting the effectiveness of sustainability communication in the context of music festivals. Based on theoretical analysis, a sustainability communication model for music festivals is developed, which serves as the basis for the empirical research conducted in the study. The empirical part of the thesis applies a mixed research design, combining a quantitative questionnaire survey of music festival visitors and a qualitative content analysis of communication materials. After analysing the theoretical and practical aspects of sustainability communication at music festivals, the conclusions of the thesis and practical recommendations are presented. Thesis consist of: 76 pages of text excluding appendices, including 19 figures, 21 tables, and 75 bibliographical entries. Appendices are provided separately.

Magistro darbe analizuojama Vilniaus ir Kauno miestų kūrybingumo indeksų svarba komunikacijos požiūriu, siekiant įvertinti jų poveikį miestų konkurencingumui ir įvaizdžiui. Tyrime taikomi tiek kiekybiniai, tiek kokybiniai metodai: atliekama anketinė apklausa, lyginami dviejų didžiausių Lietuvos miestų gyventojų ir lankytojų vertinimai, nagrinėjami projektų „Kaunas 2022“ ir „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ atvejai. Aptariama, kaip kūrybinė komunikacija atsispindi viešosiose erdvėse, renginiuose ir kultūrinėse iniciatyvose, bei kokie veiksniai lemia miestų patrauklumą ir konkurencingumą. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad Kaunas labiau orientuojasi į vietos bendruomeniškumą ir menines instaliacijas, o Vilnius – į tarptautinį matomumą, tvarumą ir inovacijas. Darbe išryškinamos tyrimo ribos, susijusios su imties reprezentatyvumu, duomenų surinkimo būdu ir pasirinktų rodiklių aktualumu. Pateikiamos rekomendacijos miestų savivaldybėms dėl kūrybingumo komunikacijos stiprinimo ir ilgalaikio konkurencingumo didinimo.

This master's thesis analyzes the importance of creativity indices in Vilnius and Kaunas from a communication perspective, seeking to assess their impact on the competitiveness and image of these cities. The study uses both quantitative and qualitative methods: a questionnaire survey is conducted, the assessments of residents and visitors of the two largest cities in Lithuania are compared, and the cases of the projects "Kaunas 2022" and "Vilnius – European Green Capital 2025" are analyzed. It discusses how creative communication is reflected in public spaces, events, and cultural initiatives, and what factors determine the attractiveness and competitiveness of cities. The results of the study reveal that Kaunas is more focused on local community spirit and artistic installations, while Vilnius is more focused on international visibility, sustainability, and innovation. The paper highlights the limitations of the study related to the representativeness of the sample, the method of data collection, and the relevance of the selected indicators. Recommendations are provided to city municipalities on strengthening creativity communication and increasing long-term competitiveness.

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamos kūrybiškumo sąsajos su depresiškumu ir nerimu, siekiant atskleisti šių reiškinių tarpusavio ryšių ypatumus ir jų raišką komunikacijos kontekste. Darbe kūrybiškumas nagrinėjamas ne tik kaip individuali psichologinė savybė, bet ir kaip komunikacinė praktika, leidžianti individui įprasminti emocines patirtis ir perteikti jas simbolinėmis formomis. Teorinėje darbo dalyje apžvelgiamos kūrybiškumo, depresijos ir nerimo sampratos psichologijos ir komunikacijos moksluose, analizuojami ankstesni empiriniai tyrimai, nagrinėjantys šių reiškinių sąsajas, bei aptariamas kūrybos vaidmuo emocijų reguliavimo ir savirefleksijos procesuose. Empirinė tyrimo dalis grindžiama mišriu tyrimo dizainu, derinant kiekybinius ir kokybinius metodus. Kiekybinėje dalyje analizuojami kūrybiškumo, depresiškumo ir nerimo rodikliai bei jų tarpusavio ryšiai, o kokybinėje dalyje interpretuojamos tyrimo dalyvių subjektyvios patirtys, susijusios su kūrybine veikla ir emocinėmis būsenomis. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad kūrybiškumo ryšys su depresiškumu ir nerimu yra daugialypis ir priklauso nuo individualių bei kontekstinių veiksnių. Darbo išvados pabrėžia kūrybiškumo reikšmę kaip emocinių patirčių komunikacijos ir prasmių kūrimo priemonę, galinčią prisidėti prie emocinės savireguliacijos ir savęs pažinimo procesų.

This master’s thesis analyzes the relationships between creativity, depression, and anxiety, aiming to reveal the characteristics of their interaction and their manifestation in the context of communication. Creativity is examined not only as an individual psychological trait but also as a communicative practice that enables individuals to construct meaning from emotional experiences and express them through symbolic forms. The theoretical part of the study reviews the concepts of creativity, depression, and anxiety in psychology and communication studies, discusses previous empirical research on their interrelations, and explores the role of creative activity in emotional regulation and self-reflection processes. The empirical part of the research is based on a mixed-methods design combining quantitative and qualitative approaches. The quantitative analysis examines the relationships between creativity, depressive symptoms, and anxiety levels, while the qualitative analysis focuses on participants’ subjective experiences related to creative expression and emotional states. The results indicate that the relationship between creativity, depression, and anxiety is complex and multidimensional, depending on individual and contextual factors. The conclusions emphasize creativity as an important means of emotional communication and meaning-making, contributing to emotional self-regulation and deeper self-understanding.

Šiame darbe analizuojama teatro festivalių išorinė komunikacija kaip reikšminga kultūrinių renginių komunikacijos dalis, formuojanti auditorijos suvokimą, įsitraukimą ir ryšį su festivaliu. Šiuolaikinių kultūrinių renginių kontekste išorinė komunikacija tampa ne tik informacijos sklaidos priemone, bet ir svarbiu veiksniu, darančiu įtaką renginio įvaizdžiui, auditorijos patirčiai bei dalyvavimo sprendimams. Nepaisant augančios komunikacijos kanalų ir formų įvairovės, teatro festivalių komunikacijos procesams vis dar trūksta sisteminio analitinio vertinimo. Tyrimo objektas – teatro festivalių „Sirenos“ ir „Teatrodromas“ išorinės komunikacijos praktikos. Darbo tikslas – įvertinti teatro festivalių išorinės komunikacijos veiksmingumą auditorijos perspektyvoje ir, remiantis, teorine analize, suformuoti teorinį teatro festivalių išorinės komunikacijos modelį. Teorinėje darbo dalyje analizuojamos kultūrinių renginių ir festivalių komunikacijos sampratos, išorinės komunikacijos kanalų ypatumai, auditorijos įsitraukimo bei patyriminės komunikacijos aspektai. Šių aspektų analizės pagrindu suformuojamas teorinis teatro išorinės komunikacijos modelis, apjungiantis turinio formavimo, kanalų pasirinkimo, auditorijos suvokimo, interpretacijos ir grįžtamojo ryšio pakopas. Empirinėje darbo dalyje taikomi mišrūs tyrimo metodai: struktūruoti ir pusiau struktūruoti interviu su festivalių organizatoriais bei kiekybinė anketinė apklausa festivalių lankytojams. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad „Sirenos“ ir „Teatrodromas“ taiko skirtingas išorinės komunikacijos praktikas: „Sirenų“ komunikacija labiau orientuota į bendruomeniškumą ir refleksyvų turinį, o „Teatrodromo“ – į struktūruotą informacijos sklaidą ir skaitmeninius kanalus. Nustatyta, kad efektyviausia komunikacija formuojama derinant tradicinius ir skaitmeninius kanalus bei nuosekliai atliepiant auditorijos lūkesčius.

This thesis examines external communication of theatre festivals as an important component of cultural event communication that shapes audience perception, engagement, and relationship with the festival. In the contemporary cultural landscape, external communication functions not only as a means of information dissemination but also as a key factor influencing festival image, audience experience, and participation decisions. Despite the growing diversity of communication channels and formats, theatre festival communication processes remain insufficiently explored from a systematic analytical perspective. The object of the study is the external communication practices of the theatre festivals „Sirenos“ and „Teatrodromas“. The aim of the research is to assess the effectiveness of theatre festival external communication from the audience’s perspective and, based on theoretical and empirical analysis, to develop a theoretical model of theatre festival external communication. The theoretical part analyses concepts of cultural event and festival communication, characteristics of external communication channels, audience engagement, and experiential communication. Based on this analysis, a theoretical external communication model is developed, integrating stages of content creation, channel selection, audience perception, interpretation, and feedback. The empirical part employs mixed research methods, including structured and semi-structured interviews with festival organizers and a quantitative survey of festival audiences. The findings reveal distinct communication practices between the two festivals: „Sirenos“ emphasizes community-oriented and reflective communication, while „Teatrodromas“ relies more on structured information dissemination and digital channels. The results indicate that effective external communication emerges through a balanced integration of traditional and digital channels aligned with audience expectations.

Šio magistro darbo tikslas – išanalizuoti, kaip Lietuvos kultūros ir meno kūrėjai formuoja savo autoritetą socialiniuose tinkluose ir kokius lūkesčius jiems kelia auditorija šiuolaikinėje medijų aplinkoje. Darbe nagrinėjama, kaip skaitmeninė komunikacija, vertybinė laikysena ir santykis su auditorija prisideda prie kūrėjo viešo autoriteto, pasitikėjimo ir įtakos formavimo. Teorinėje dalyje aptariama kūrėjo socialinio vaidmens samprata, autoriteto kaita skaitmeninės kultūros sąlygomis ir socialinių tinklų komunikacijos ypatumai. Analizuojamos vertybių teorijos, įspūdžio valdymo ir socialinio kapitalo kūrimo bruožai, leidžiantys paaiškinti, kaip autoritetas persikelia iš institucinio į vertybėmis ir dialogu grįstą lauką. Empirinėje dalyje taikoma mišri tyrimo metodologija. Kokybinis tyrimas atliktas analizuojant septynių Lietuvos kultūros ir meno kūrėjų „Facebook“ įrašus, siekiant išskirti jų taikomas komunikacijos strategijas ir autoriteto kūrimo priemones. Kiekybinis tyrimas atliktas anonimine apklausa, kurioje dalyvavo 260 socialinių tinklų vartotojų, susiduriančių su kultūros ir meno kūrėjų komunikacija. Jo rezultatai atskleidė, kad auditorija kūrėjų autoritetą sieja su profesionalumu, vertybiniu nuoseklumu, skaidrumu, pagarbiu ir žmogišku tonu, o labiausiai jį silpnina agresyvus kalbėjimas, dirbtinumas, dezinformacija, vertybinis nenuoseklumas ir skandalai. Tyrimo išvados parodė, kad šiuolaikinėje socialinių tinklų aplinkoje kūrėjo autoritetas yra dinamiškas ir nuolat performuojamas per kasdienę komunikaciją. Rekomenduojama kūrėjams palaikyti nuoseklų komunikacinį toną, aiškiai komunikuoti vertybes, rodyti kūrybos procesą, puoselėti dialogą su auditorija ir atsakingai rinktis komunikacijos toną, siekiant ilgalaikio pasitikėjimo ir tvaraus autoriteto.

The aim of this master’s thesis is to analyze how Lithuanian culture and art creators construct their authority on social media and what expectations audiences hold toward them in the contemporary media environment. The study examines how digital communication, value-driven positioning, and relationship-building practices contribute to the formation of creators’ public authority, trust, and influence. The theoretical part discusses the notion of the creator’s social role, the transformation of authority in digital culture, and the specific features of communication in social networks. It analyses value theory, impression management, and the formation of social capital, which together help explain how authority shifts from institutional recognition toward a value-based and dialogical field of interaction. The empirical part applies a mixed-method research design. The qualitative study was conducted by analysing Facebook posts of seven Lithuanian cultural and art creators to identify their communication strategies and authority-building practices. The quantitative study was conducted through an anonymous survey involving 260 social media users who engage with the communication of cultural and art creators. Its results show that audiences associate creators’ authority with professionalism, value consistency, transparency, and a respectful, human tone, while aggressive communication, inauthenticity, disinformation, value inconsistency, and scandals are perceived as the main factors undermining authority. The findings demonstrate that, within modern social media environments, a creator’s authority is dynamic and continuously performed through everyday communication. It is recommended that creators maintain a consistent communication tone, clearly articulate their values, reveal their creative processes, foster dialogue with audiences, and choose their communicative approach responsibly to build long-term trust and sustainable authority.

Baigiamajame magistro darbe analizuojami kūrybinio miesto indeksai miesto komunikacijos kontekste, atliekant lyginamąją Alytaus ir Marijampolės savivaldybių analizę. Darbe siekiama teoriškai ir empiriškai įvertinti, kaip kūrybinio miesto koncepcija ir ją sudarantys indeksai atsispindi regioninių miestų komunikacijoje bei kaip šie aspektai suvokiami savivaldybių gyventojų. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjamos kūrybinio miesto ir kūrybinės ekonomikos sampratos, aptariami skirtingų autorių, tarptautinių organizacijų ir institucijų (įskaitant UNESCO) siūlomi kūrybinio miesto indeksai, taip pat analizuojamos miesto įvaizdžio ir miesto komunikacijos teorijos. Remiantis teorine analize, išskiriami kūrybinio miesto indeksai, kurie yra pritaikomi regioninių savivaldybių kontekste ir gali būti naudojami komunikacijos analizei. Empirinėje darbo dalyje taikomi kiekybiniai ir kokybiniai tyrimo metodai. Atliekama Alytaus ir Marijampolės savivaldybių oficialių „Facebook“ paskyrų turinio analizė, vertinant komunikaciją pagal pasirinktus kūrybinio miesto indeksus, taip pat atlikta gyventojų apklausa, siekiant nustatyti, kaip gyventojai vertina savivaldybių komunikaciją pagal kūrybinio miesto indeksus. Tyrimo rezultatai leidžia įvertinti, kaip savivaldybės nuosekliai taiko kūrybinio miesto indeksus komunikacijoje bei galimą šių indeksų įtaką socialinių tinklų komunikacijos efektyvumui ir gyventojų nuomonei apie savivaldybes. Darbo išvados atskleidžia kūrybinio miesto indeksų taikymo regioninių miestų komunikacijoje ypatumus ir sudaro prielaidas pateikti rekomendacijas savivaldybių komunikacijos strategijų tobulinimui, siekiant kryptingesnio kūrybinio miesto koncepcijos įgyvendinimo.

This master’s thesis analyses creative city indices in the context of urban communication through a comparative study of Alytus and Marijampolė municipalities. The aim of the thesis is to theoretically and empirically assess how the concept of the creative city and the indices that constitute it are reflected in the communication of regional cities, as well as how these aspects are perceived by municipal residents. The theoretical part of the thesis examines the concepts of the creative city and the creative economy, discusses creative city indices proposed by various authors, international organisations and institutions (including UNESCO), and analyses theories of city image and urban communication. Based on the theoretical analysis, creative city indices that are applicable to the context of regional municipalities and suitable for communication analysis are identified. The empirical part of the thesis applies both quantitative and qualitative research methods. A content analysis of the official Facebook pages of Alytus and Marijampolė municipalities is conducted, evaluating communication according to the selected creative city indices. In addition, a survey of residents is carried out to determine how residents assess municipal communication in terms of creative city indices. The research results make it possible to evaluate how consistently municipalities apply creative city indices in their communication, as well as the potential influence of these indices on the effectiveness of social media communication and residents’ attitudes towards municipalities. The conclusions of the thesis reveal the characteristics of creative city index application in the communication of regional cities and provide a basis for formulating recommendations for improving municipal communication strategies, aiming at a more targeted implementation of the creative city concept.

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojami populiariosios kultūros renginiai kaip Jungtinių Amerikos Valstijų šalies įvaizdžio formavimo ir stiprinimo priemonė, siekiant atskleisti jų komunikacinį, simbolinį ir kultūrinį poveikį tarptautiniame kontekste. Darbe populiariosios kultūros renginiai nagrinėjami ne tik kaip pramoginiai ar kultūriniai įvykiai, bet ir kaip strateginiai komunikacijos kanalai, per kuriuos kuriami ir skleidžiami naratyvai apie valstybės vertybes, identitetą ir globalų prestižą. Teorinėje darbo dalyje apžvelgiamos populiariosios kultūros, medijų renginių, kultūrinės galios ir „soft power“ sampratos komunikacijos ir kultūros studijų kontekste. Analizuojami moksliniai požiūriai į mediatizaciją, simbolinio kapitalo formavimą ir renginių vaidmenį šiuolaikinėje tinklaveikos visuomenėje, taip pat aptariama miestų ir renginių sąveika kuriant šalies įvaizdį. Remiantis ankstesniais tyrimais, atskleidžiama, kaip tokie renginiai prisideda prie tarptautinio matomumo ir kultūrinio legitimumo stiprinimo. Empirinė darbo dalis grindžiama mišriu tyrimo dizainu, derinant kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus. Kiekybinėje dalyje analizuojami respondentų vertinimai, susiję su populiariosios kultūros renginių įtaka JAV įvaizdžiui, prestižui ir kultūrinei galiai, o kokybinėje dalyje interpretuojamos respondentų subjektyvios patirtys ir suvokimai apie šių renginių simbolinę bei komunikacinę reikšmę. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kad populiariosios kultūros renginiai reikšmingai prisideda prie JAV šalies įvaizdžio formavimo, veikdami kaip globalūs komunikacijos mazgai, kuriuose susipina pramoga, ideologija ir kultūrinė galia. Darbo išvados pabrėžia populiariosios kultūros renginių svarbą kaip šiuolaikinės viešosios diplomatijos ir strateginės komunikacijos priemonę, stiprinančią JAV simbolinį kapitalą tarptautinėje erdvėje.

This Master’s thesis examines popular culture events as a tool for shaping and strengthening the national image of the United States, with the aim of revealing their communicative, symbolic, and cultural impact in an international context. Popular culture events are analyzed not only as entertainment or cultural phenomena, but also as strategic communication channels through which narratives about national values, identity, and global prestige are constructed and disseminated. The theoretical part of the thesis reviews the concepts of popular culture, media events, cultural power, and soft power within the fields of communication and cultural studies. The analysis draws on scholarly perspectives on mediatization, symbolic capital, and the role of events in contemporary networked society, while also addressing the interaction between cities and events in the formation of national image. Based on previous academic research, the study highlights how large-scale popular culture events contribute to international visibility and cultural legitimacy. The empirical part of the thesis is based on a mixed-methods research design combining quantitative and qualitative approaches. The quantitative section analyzes respondents’ evaluations of the impact of popular culture events on the image, prestige, and cultural power of the United States, while the qualitative section interprets participants’ subjective perceptions and experiences related to the symbolic and communicative significance of these events. The findings of the study reveal that popular culture events play a significant role in shaping the image of the United States by functioning as global communication hubs where entertainment, ideology, and cultural power intersect. The conclusions emphasize the importance of popular culture events as instruments of contemporary public diplomacy and strategic communication, contributing to the accumulation of symbolic capital in the international arena.