Apie fakultetą

Studijų baigimas kiekvienam studentui – svarbaus gyvenimo etapo pabaiga ir naujo pradžia. Kviečiame visus būsimus absolventus, jų artimuosius ir dėstytojus šios svarbios šventės datą pasižymėti savo kalendoriuose: kiekvieno studento viena laukiamiausių dienų – jau greitai! Birželio 16 d. (antradienis) 11.00 val. Verslo vadybos fakultetas ir Architektūros fakultetas 15.00 val. Statybos fakultetas Birželio 17 d. (trečiadienis) 11.00 val. Antano Gustaičio aviacijos institutas ir Transporto inžinerijos fakultetas 15.00 val. Elektronikos fakultetas Birželio 18 d. (ketvirtadienis) 11.00 val. Aplinkos inžinerijos fakultetas ir Mechanikos fakultetas 15.00 val. Kūrybinių industrijų fakultetas Birželio 19 d. (penktadienis) 10.00 val. Fundamentinių mokslų fakuletas (I srautas) 14.00 val. Fundamentinių mokslų fakuletas (II srautas) Grupių srautai bus patikslinti artėjant ceremonijai Birželio 30 d. (antradienis) 14.00 val. Lietuvos jūreivystės akademija, ceremonija vyks Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36, Klaipėda) Vilniuje esančių fakultetų diplomų ceremonijos vyks VILNIUS TECH Centriniuose rūmuose (Saulėtekio al. 11), AULA MAGNA salėje (II aukštas). Renginyje bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukas rasite straipsnyje apie Jūsų fakulteto diplomų teikimo ceremoniją VILNIUS TECH ir savo fakulteto puslapyje.

Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.

Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.

VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) komanda pristato šeštąjį tinklalaidės epizodą. Šį kartą VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ studijoje kalbame apie prodiusavimo užkulisius, kūrybą, kino, reklamos bei muzikos industrijų dinamiką, realybę už kadro pramogų pasaulyje ir povandeninę operatorystę. Mūsų viešnia – prodiuserė Veronika Tamulionytė. „Prodiuseris yra žmogus, kuris yra gamybiškai, finansiškai ir kūrybiškai atsakingas už projektą. Tu esi galva ir turi padaryti, kad viskas įvyktų“, – taip savo profesiją pristato Veronika Tamulionytė, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto absolventė, sėkmingos gamybos kompanijos „Cunamis Films“ įkūrėja ir pirmoji moteris Baltijos šalyse, profesionaliai filmuojanti po vandeniu. Naujausiame „Atlantų balkono“ epizode Veronika atvirai dalijasi savo patirtimi: nuo visiškai atsitiktinio patekimo į kino gamybos pasaulį iki vandenyno gelmėse tykančių iššūkių. Šiame pokalbyje ji atsiskleidžia ne tik kaip sėkminga prodiuserė, bet ir kaip drąsi kūrėja, kuriai profesinis perdegimas tapo tramplynu į pasaulinio lygio svajonių įgyvendinimą. Džiaugiamės galimybe pasikalbėti su tokia pašnekove ir dalijamės svarbiausiomis pokalbio detalėmis: Kas tas kūrybinis prodiusavimas ir kodėl tai – nuolatinis problemų sprendimas? Veronika pasakoja, kad prodiuserio darbas prasideda nuo pirmosios idėjos ar užklausos gavimo ir baigiasi tik tada, kai galutinis projektas sėkmingai pasirodo eteryje. Save ji vadina kūrybine prodiusere (angl. creative producer), nes pati rašo idėjas, kuria filmų bei reklamų koncepcijas (angl. treatments) ir siekia glaudaus kūrybinio dialogo su režisieriais, o ne tik techniškai vykdo gamybines užduotis. Paklausta, ko šiame darbe daugiau – kūrybos ar iššūkių valdymo, Veronika neslepia realybės: „100 % problemų sprendimas kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro. Kūryba yra saldainiukas, kurį gauni, kai išsprendi visas problemas.“ Tai darbas be fiksuotų valandų, reikalaujantis didžiulio atsidavimo ir visiško įsitraukimo į procesą. Nuo rizikos dirbant savarankiškai iki sėkmingai sukurto asmeninio prekės ženklo „Cunamis Films“ Baigusi universitetą Veronika atsitiktinai pasirinko darbą vaizdo gamybos kompanijoje „Wide Wings“, kur gavo stiprius profesinius pagrindus. Po ketverių metų ji priėmė drąsų ir rizikingą sprendimą – žengti į priekį ir įkurti savo prodiuserinę kompaniją bei asmeninį prekės ženklą „Cunamis Films“. „Kai atsidarai savo gamybos kompaniją (angl. production house), būdamas laisvai samdomas specialistas (angl. freelancer), kitos įmonės tau nebeduoda darbo, nes tu tampi jų konkurentu. Tai buvo baisiausia dalis“, – prisimena ji. Tačiau rizika pasiteisino su kaupu – jau antraisiais ar trečiaisiais metais kompanija pasiekė įspūdingą pusės milijono eurų metinę apyvartą. Šiandien Veronika kartu su savo broliu dvyniu valdo šį verslą kaip jaukų šeimos „butikėlį“, kur kiekvienas projektas daromas visiškai iš širdies. Dinamiški užkulisiai ir darbas su žinomais prekių ženklais Šiandien Veronikos ir jos komandos darbų sąraše puikuojasi vaizdo reklamos didžiausiems šalies prekių ženklams bei organizacijoms, tokioms kaip Kauno „Žalgiris“, „Pildyk“, „Eurovaistinė“, „Lietuvos draudimas“, „Iki“, „Bitė“, „NFQ“ ar „Aprangos galerija“. Be to, vaizdo klipai bei koncertų gamyba išlieka viena didžiausių Veronikos profesinių aistrų – ji yra dirbusi su tokiais žinomais muzikos pasaulio vardais kaip Justinas Jarutis, Jessica Shy, grupė „The Roop“, „jauti“, „Saulės kliošas“ ir Gabrielė Vilkickytė. Už gražaus galutinio rezultato visuomet slepiasi intensyvūs bei nenuspėjami užkulisiai. Filmuojant G. Vilkickytės klipą „Stuku stuku“ ant tikros kino juostos, komandai ne sezono metu naktį teko gabenti valtį iš Plungės į Nidą, kad pasiektų viduryje marių stovintį, šimtmetį užrakintą švyturį. Aikštelėje spaudė stingdantis šaltis, snigo, o prodiuserei teko suvaldyti masinėse scenose besifilmuojančius vaikus bei mokinius. Tuo tarpu filmuojant grupės „The Roop“ dainos „Simple Joy“ vaizdo klipą, likus vos dviem dienoms iki darbų pradžios komanda vis dar neturėjo specifinės vietos (angl. location): „Man tiesiog atrodė, kad sprogs kur nors galvoje kokia kraujagyslė.“ Gamybos procese netrūksta ir kuriozų: pajūryje ilgapirščių pavogtas rekvizitas (vaikiški kibiriukai bei batai) arba vidury scenos keturmečiui aktoriui iškritęs dantis. Veronika neslepia, kad dinamiškoje aikštelėje netikėtumai greitai tampa kasdiene duona, o gamybinės klaidos reikalauja greitos reakcijos. „Klaidos labiausiai kerta per savivertę, bet prodiuseriai mėgsta sakyti – mes ne gyvybes gelbėjam, viskas ištaisoma“, – su šypsena į klaidų pamokas žvelgia Veronika. Kūrybinis perdegimas ir akistata su rykliu Prieš kurį laiką pajutusi, kad atiduoda per daug savęs kitiems ir nebepakelia milžiniško darbo krūvio, Veronika nusprendė viską sustabdyti ir trims mėnesiams išvyko į Los Andželą. Gyvenimas netoli Malibu paplūdimio, gamtos dokumentikos žiūrėjimas ir delfinų stebėjimas vandenyno pakrantėje subrandino netikėtą idėją – pradėti filmuoti po vandeniu. Netrukus ji jau sėdėjo Indonezijoje, kur pradėjo mokytis profesionalaus nardymo ir povandeninės operatorystės pagrindų. Neseniai grįžusi iš asmeninių mokymų pas dukart „Grammy“ apdovanojimui nominuotą JAV operatorių, Veronika Kalifornijos vandenyse patyrė tikrą išgyvenimo dramą. Nardydama milžiniškuose vandenyno dumblių miškuose (angl. kelp forests), ji filmuodama pametė iš akiračio savo mokytoją. „Pradėjau suktis ratu ir tiesiog prieš mano nosį iš augalų išplaukė ryklys. Turėjau kamerą, bet iš baimės nesugebėjau jos net pakelti, tik prašiau Dievo pagalbos“, – įspūdingu, stingdančiu susidūrimu dalijasi operatorė. Šiandien Veronika savo rankose jau laiko profesionalią povandeninę techniką, kuria filmuojami garsiausi pasaulio dokumentiniai projektai. Jos ateities planai – ambicingi: nufilmuoti ilgametražį filmą apie paslaptingą Baltijos jūros dugną bei ateityje kurti turinį tokiems pasauliniams kanalams kaip BBC ar „National Geographic“. Drąsa nėra jausmas – tai pasirinkimas Jaunam žmogui, svajojančiam apie prodiusavimo ar kino kūrimo kelią, Veronika linki drąsos ir aktyvumo. Ji pastebi, kad Lietuvoje studentai dažnai linkę kuklintis, o kino industriją klaidingai laiko uždara kasta. Amerikoje ji išmoko profesinių pažinčių mezgimo ir ryšių kūrimo (angl. networking) kultūros, kur svarbu mokėti užtikrintai bei greitai pristatyti savo stiprybes. „Drąsa nėra jausmas, drąsa yra pasirinkimas. Tu vieną dieną neatsikelsi tiesiog drąsus – tu atsikelsi ir nuspręsi toks būti. Kai pradedi daryti žingsnius dėl savo svajonės, tie žingsniai kažkaip patys pradeda dėtis“, – pokalbį įkvepiančia nata baigia Veronika. Kviečiame klausyti, diskutuoti ir atrasti savo kūrybinę laisvę! Visas epizodas čia: Vedėjas: Kristupas Kazanavičius Svečias: Veronika Tamulionytė Komanda: Vytautas Puidokas, Jegoras Pikalovas, Džiugas Šėma, Ūdrys Liaudeneckas, Emilis Vaičiūnas, Verneris Filozas, Aušra Sviderskienė, Renatas Venclovas, Gabija Velykytė, Dominyka Gudauskaitė, VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto studentai (Pkf-22/1; Pkf-22/2). Naujojo sezono epizodas nufilmuotas VILNIUS TECH LinkMenų fabrike, „Faux Real Studio“ – modernioje kūrybinių technologijų erdvėje, kur susitinka idėjos, technologijos ir ateities vizijos. Epizodo partneriai ir rėmėjai: VILNIUS TECH LinkMenų fabrikas VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakultetas VILNIUS TECH