Automatika

Studijų dalyko tikslas

Suteikti žinių apie automatinio valdymo sistemų kūrimo ir analizės principus, reguliatorių projektavimo principus pagal užduotus sistemos kokybės rodiklius, gebėti taikyti juos įvairių dinaminių sistemų valdymui bei naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, gebėti vertinti automatinių valdymo sistemų analizės ir sintezės rezultatus.

Studijų dalyko aprašas

Automatinio valdymo teorijos dalyke įgyjamos žinios apie automatinių valdymo sistemų sudarymo principus: atvirąsias ir uždarąsias sistemas, trikdžio kompensavimo sistemas ir sistemas, veikiančias su grįžtamuoju ryšiu pagal reguliuojamąjį parametrą, jų matematinio modeliavimo pagrindus: tiesinių sistemų diferencialines lygtis, laikinių charakteristikų sudarymą, Laplaso transformaciją, perdavimo funkcijas ir sistemų stabilumo analizę, taikant algebrinius ir dažninius stabilumo kriterijus.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų.

Studijų dalyko tikslas

Suteikti žinių apie automatinių valdymo sistemų projektavimą, sistemos elementų parinkimą bei valdančiųjų programų sudarymą. Ugdyti kompetenciją savarankiškai taikyti įgytas žinias analizuojant ir projektuojant automatines valdymo sistemas.

Studijų dalyko aprašas

Studijų dalyko metu studentai susipažins su automatinių valdymo sistemų principais, jų struktūra ir pagrindiniais elementais. Jie žinos automatinių sistemų projektavimo etapus, valdymo algoritmų sudarymo metodus bei valdymo sistemų taikymo sritis. Studijuodami dalyką studentai išmoks parinkti automatinių sistemų komponentus ir analizuoti sistemų veikimą. Baigę studijų dalyką studentai mokės taikyti teorines ir praktines žinias sprendžiant inžinerines automatinių sistemų valdymo užduotis bei gebės savarankiškai analizuoti ir projektuoti automatines valdymo sistemas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų.

Studijų dalyko tikslas

Suteikti žinių apie mechatroninius įtaisus ir sistemas, derinti teorijos ir praktikos elementus, interpretuoti eksperimentinius duomenis, parinkti ir taikyti matematinius metodus mechatronikos įtaisams ir sistemoms modeliuoti, gebėti naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, rengiant mechatronikos elementų tyrimo grafinę ir tekstinę dokumentaciją.

Studijų dalyko aprašas

Nagrinėjama mechatroninės sistemos samprata ir pagrindiniai mechatronikos įtaisai: transformatoriai, jų veikimo principas, ekvivalentinės schemos, vektorių diagramos, charakteristikos; nuolatinės srovės elektros mašinų sandara, veikimo principas ir jų valdymo būdai; kintamosios srovės asinchroniniai varikliai ir jų valdymo būdai bei charakteristikos; mažos galios sinchroniniai varikliai, jų charakteristikos, valdymo būdai; žingsniniai varikliai ir jų valdymas; mechatroninių sistemų jutikliai: tachogeneratoriai, selsinai, resolveriai, sukimosi greičio ir padėties enkoderiai; mechatroninių sistemų matematiniai modeliai ir jų dinamika.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų.

Studijų dalyko tikslas

Įgyti pagrindinių žinių apie mechaninių, šiluminių ir kitų neelektrinių dydžių matavimo būdus ir priemones. Išmokti įvertinti matavimo paklaidas ir apdoroti matavimo rezultatus. Ugdyti plačią erudiciją, gebėjimą kritiškai analizuoti ir kūrybiškai spręsti elektros ir matavimų inžinerijos problemas.

Studijų dalyko aprašas

Matavimo vienetai ir jų sistemos. Išvestiniai vienetai. Matavimo paklaidų klasifikavimas. Neelektrinių dydžių matavimo priemonės ir sistemos. Mechaninių, šiluminių, poslinkių ir padėties matavimo priemonės. Mikroprocesorinės matavimo sistemos.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų.

Studijų dalyko tikslas

Suteikti žinių apie universitetines automatikos studijas, automatinio valdymo sistemas, jose taikomus jutiklius, valdiklius, ir vykdiklius bei vykdikliuose taikomus elektros variklius ir elektroninius galios keitiklius.

Studijų dalyko aprašas

Studentai yra supažindinami su bendra studijų tvarka, universiteto struktūra. Paskaitų metu studentais mokysis apie automatines sistemas, jų struktūrą ir pagrindinius automatizavimo elementus: valdiklius, jutiklius, mikrovaldiklius bei pramoninius valdiklius, valdymo sistemų programavimą, automatinio valdymo principus. Paskaitų metu organizuojamos išvykos į įmones, kur studentai gyvai susipažįsta ir iš arti pamato kaip automatizuojami realūs gamybos procesai. Semestro gale studentai gebės atpažinti pagrindines automatinės sistemos sudedamąsias dalis, žinos jų funkcijas bei pritaikymo galimybes.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų.

Studijų dalyko tikslas

Suteikti žinių apie valdymo sistemų su įvairiais valdikliais programavimo principus, suteikti matematikos ir elektronikos ir elektros inžinerijos pagrindų leisiančių laisvai analizuoti valdymo sistemų techninę, tiek programinę įrangą. Ugdyti gebėjimus savarankiškai spręsti valdymo sistemų programines problemas. Ugdyti domėjimąsi šiuolaikinėmis valdymo sistemų vystymosi tendencijomis, atpažinti vyraujančias problemas.

Studijų dalyko aprašas

Supažindinama su skirtingais valdymo sistemų tipais, jų taikymu praktikoje. Pristatomos valdymo sistemos su mikrovaldikliais bei programuojamais loginiais valdikliais, įvardinami pagrindiniais skirtumai tarp jų bei privalumai ir trūkumai. Aptariamos tipinės valdymo sistemų struktūros ir panagrinėjami jų realizavimo pavyzdžiai. Supažindinama su pagrindinėmis įvairių valdymo sistemų programavimo kalbomis, kurios tarpusavyje palyginamos, taip pat aptariama valdymo programų organizacija bei programos vykdymas. Gilinamasi į tipinius valdymo sistemų kintamųjų tipus, o taip pat jų deklaravimą ir parinkimo principus. Išmokstama kontroliuoti programos vyksmą taikant valdymo nukreipimo komandas, ciklus, funkcijas ir paprogrames. Aptariamas pertraukčių taikymas valdymo programose. Išmokstama konfigūruoti ir programiškai naudoti valdymo sistemų skaitmeninius bei analoginius įėjimus ir išėjimus, o taip pat ir nuoseklias duomenų linijas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų.

Studijų dalyko tikslas

Suteikti žinių apie pereinamuosius vyksmus tiesinėse nuolatinės srovės ir kintamosios srovės grandinėse, klasikinį ir operacinį pereinamųjų vyksmų skaičiavimą, nesinusinės srovės grandines, keturpolius, nuolatinės srovės ir kintamosios srovės netiesines grandines, feromagnetinius įtampų ir srovių rezonansus, įgyti gebėjimų jas eksperimentiškai tirti, išugdyti gebėjimus šias grandines analizuoti įvairiais metodais, įgyti gebėjimų elektros grandinių analizės uždavinius spręsti kompiuteriu.

Studijų dalyko aprašas

Kursas suteikia gilias žinias apie elektros grandinių dinaminius procesus ir netiesinių elementų elgseną. Baigę kursą studentai gebės analizuoti pereinamuosius vyksmus, atsirandančius keičiantis grandinės darbo režimui (komutacijos metu). Pagrindinis dėmesys bus skiriamas dviems analizės metodams: klasikiniam metodui laiko srityje, ir operaciniam metodui, taikant Laplace’o transformaciją.
Bus nagrinėjamos RL, RC, RLC bei sudėtingos topologijos grandinės, sudarant joms ekvivalentines operacines schemas. Studentai taip pat išmoks nesinusinių signalų analizės metodus, gebės skaičiuoti jų galią bei dažnines charakteristikas. Kurso metu gilinamasi į keturpolių teoriją, virpesių moduliaciją bei rezonansinius reiškinius. Ypatinga dalis skirta netiesinių grandinių (tiek nuolatinės, tiek kintamosios srovės) ir elementų, pavyzdžiui, ričių su feromagnetine šerdimi, savybėms.
Kursinis darbas apima sudėtingos elektrinės grandinės skaičiavimus klasikiniu metodu ir analizę operaciniu metodu taikant Laplace’o transformaciją.
Baigę kursą, studentai gebės savarankiškai modeliuoti grandines, ir tiksliai skaičiuoti jų parametrus įvairiuose būviuose. Tai suformuos tvirtą inžinerinį pagrindą sudėtingų elektrotechninių uždavinių sprendimui.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusę teorinių paskaitų

Studijų dalyko tikslas

Suteikti studentui žinių apie elektros pavarų pagrindinius veikimo ir valdymo dėsnius, išmokyti juos taikyti praktiškai. Išmokyti parinkti pavaras ir jos elementus pagal technologinio proceso reikalvimus. Įgyjamos žinios apie elektros pavarų tyrimui specializuotas Matlab/Simulink priemones, išmokstama sudaryti elektros pavarų imitacinius modelius, įgyjama savarankiško darbo bei darbo grupėje įgūdžių.

Studijų dalyko aprašas

Išmoks parinkti ir pritaikyti elektros pavarų komponentus, gebės derinti teorijos ir praktikos žinias, išmoks vertinti ir interpretuoti eksperimentinius duomenis, gebės parinkti ir taikyti matematinius metodus elektros pavaroms modeliuoti, mokės naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis, rengiant elektros pavarų grafinę ir tekstinę dokumentaciją.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.

Studijų dalyko tikslas

Įgyti teorinių ir praktinių žinių apie šiuolaikinius vienkristalius mikrovaldiklius, jų sudėtį, veikimą ir programavimą, išmokti projektuoti, eksperimentiškai tirti mikrovaldiklinius įtaisus.

Studijų dalyko aprašas

Paskaitų metu supažindinama su AVR architektūros 8 bitų mikrovaldikliais, jų sandara, struktūra, specifikacijomis, mikrovaldiklio Atmega328 registrus. Studentai mokosi programuoti pagrindines mikrovaldiklio Atmega328 funkcijas, taikydami mikrovaldiklio registrus. Mokoma programuoti diskretinius bei analoginius įėjimus, išėjimus, laikmačius, pertrauktis, USART. Įgyjama žinių kaip šias funkcijas realizuoti ar supaprastinti taikant pertrauktis. Studentai praktiškai taiko žinias programuodami mikrovaldiklines automatines valdymo sistemas.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80% laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų.

Studijų dalyko tikslas

Įgyti žinių apie pagrindinius elektros energijos šaltinius ir gamybos būdus, elektros energijos tiekimo principus ir schemas, išmokti skaičiuoti elektros energijos imtuvų charakteristikas ir elektros tinklo apkrovas, sudaryti elektros energijos tiekimo schemas ir parinkti apsaugos elementus.

Studijų dalyko aprašas

Pagrindiniai elektros energijos šaltiniai ir gamybos būdai. Elektros sistemos ir elektrinės. Trumpieji jungimai elektros energijos tiekimo sistemose. Elektros pastočių schemos ir skirstomieji įrenginiai. Įtampos reguliavimas pramonės įmonėse. Elektros energijos tiekimo tinklai. Pramonės įmonių elektros apšvietimas. Pramonės įmonių elektros įrenginių relinė apsauga ir automatizacija.

Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80 proc. laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų.

Studijų dalyko tikslas

Suteikti žinių apie elektros rinką, elektros energijos vartojimo efektyvumą ir patikimumą, elektros įrenginių eksploatavimą, elektros poreikių kaitą, teisinį – norminį reglamentavimą, gebėti kritiškai analizuoti automatikos ir elektros inžinerijos problemas, gebėti įgytas žinias taikyti inžineriniame projektavime.

Studijų dalyko aprašas

Modulis apima darbų veikiančiuose elektros įrenginiuose kategorijų analizę ir saugaus jų vykdymo organizavimą. Nagrinėjami elektros įrenginių eksploatavimo ypatumai gaisro ir sprogimo požiūriu pavojingose aplinkose. Taip pat aptariami elektrotechniniam personalui keliami kvalifikaciniai reikalavimai, jo darbo organizavimas įmonėje bei asmens, atsakingo už elektros ūkį, kompetencija ir atsakomybė.
Baigę modulį studentai įgis gebėjimų planuoti ir koordinuoti elektros ūkio veiklą, analizuoti elektros energijos vartojimą, vertinti elektros tiekimo patikimumą, taikyti teisinių ir norminių dokumentų reikalavimus bei organizuoti saugų ir efektyvų elektros įrenginių eksploatavimą. Modulis sudaro tvirtą praktinį ir organizacinį pagrindą tolimesnei inžinerinei ir vadybinei veiklai energetikos srityje.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų.

Studijų dalyko tikslas

Suteikti žinių apie robotų bei jų valdymo kūrimo bei analizės principus, suteikiant studentams pakankamai specifinių matematikos, fizikos ir elektronikos žinių, kurios taikomos robotikoje. Ugdyti gebėjimus kompleksiškai mąstyti projektuojant bei analizuojant skirtingų tipų robotus, gebėti išskirti pagrindines problemas kylančias konkrečiose robotų sistemose. Skatinti domėtis šiuolaikinėmis robotikos vystymosi tendencijomis ir ugdyti gebėjimą įžvelgti esmines šios srities sprendžiamas problemas.

Studijų dalyko aprašas

Semestro metu studentai supažindinami su pagrindinėmis matematikos, fizikos, elektronikos ir programavimo žiniomis, kurios yra reikalingos robotikoje. Studentai įgyja robotų kinematikos, dinamikos, kelio planavimo pagrindų. Mokosi apie robotikoje taikomus jutiklius, pavaras, valdiklius, robotų valdymo principus. Paskaitų metu suteikiami pagrindai apie mobilius robotus (važiuojančius, vaikščiojančius, skraidančius) aptariami jų privalumai bei trūkumai.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80% laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų.

Studijų dalyko tikslas

Suteikti žinių apie teisinius – norminius saugaus darbo organizavimo principus, elektros srovės pavojingumo kriterijus ir apsaugos priemones, darbo aplinkos projektavimo pagrindinius rodiklius, profesinės rizikos vertinimo aspektus, nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą ir apskaitą, gaisrinės saugos organizavimo principus , taikyti įgytas žinias sprendžiant inžinerinius – vadybos klausimus, ugdyti plačią erudiciją, gebėjimą kritiškai analizuoti ir kūrybiškai spręsti profesinės veiklos uždavinius.

Studijų dalyko aprašas

Studijų kurso metu studentai susipažins su potencialiomis elektros energijos keliamomis grėsmėmis žmonių sveikatai eksploatuojant inžinerinės paskirties elektros įrenginius, išmoks atpažinti galimas grėsmes žmogaus sveikatai projektuojant naujai statomus inžinerinius įrenginius bei eksploatuojant veikiančias elektros energijos gamybos, perdavimo ir paskirstymo sistemas. Studentai mokės taikyti organizacinius ir techninius saugaus darbo organizavimo metodus dirbant nutolus, šalia arba veikiančiuose elektros įrenginiuose bei elektros tinkluose.
Studentai žinos ir sistemiškai supras žmonių saugos bei su juo sietinus elektronikos ir elektros inžinerijų studijų krypčių esminius teorinius ir taikomuosius pagrindus ir sąvokas. Gebės taikyti saugaus darbų organizavimo technines ir organizacines priemones. Bus ugdomas gebėjimas eksperimentiškai tirti saugos techninių priemonių taikymą. Supras darbo ir gaisrinės saugos svarbą ir pagrindinius reikalavimus.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo atlikti ne mažiau kaip 80% laboratorinių darbų.
Studentai numatytu tvarkaraštyje metu privalo dalyvauti ne mažiau kaip 50 proc. teorinių paskaitų.