A. Kudzio 100-ojo jubiliejaus proga buvę kolegos ir studentai šiltai prisiminė profesorių

Gegužės 12, 2025
Penktadienį paminėtas Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) inžinieriaus, mokslininko prof. habil. dr. Antano Kudzio 100-asis jubiliejus – ta proga surengtas akademiko artimųjų, išugdytų studentų ir mokslo bendražygių susitikimas, knygos pristatymas bei atidaryta paroda. 
 
Antanas Kudzys (1925-05-19 – 2015-10-31) – habilituotas technikos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Valstybinės premijos laureatas, Budapešto technikos universiteto garbės daktaras. Akademikui suteiktas Lietuvos nusipelniusio statybininko garbės vardas, Lietuvos nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo garbės vardas, paskirtos dvi Valstybinės mokslo ir technikos premijos, kartu su bendraautoriais A. Kudzys užpatentavo keturis išradimus. A. Kudzys – žmogus įtrauktas į Jungtinės Karalystės Kembridžo universiteto sudarytą XXI amžiaus žymiausių pasaulio intelektualų sąrašą.
 
Susirinkę paminėti šios ypatingos progos, garbūs svečiai – artimieji, universiteto bendruomenės nariai, buvę profesoriaus studentai prisiminė A. Kudzio asmenybę, dėstytas paskaitas ir duotas pamokas, kitus mokslui ir Lietuvai svarbius darbus.
„Akademikui prof. habil. dr. Antanui Kudziui šią gegužę būtų sukakę 100. Man asmeniškai Profesorius buvo ne tik dėstytojas, mokslinio darbo vadovas, bet ir gyvenimo mokytojas. 
 
Epochą pralenkusio mokslininko gyvenimo ir sėkmės istorija – neatsiejama Vilniaus Gedimino technikos universiteto dalis. Tai, kad prieš 56 metus Lietuvoje atsirado statybos inžinierių kalvė VISI ir iki šiol VILNIUS TECH statybos pakraipos studijų programos yra vienos paklausiausių – jo skaičiavimų, analizės ir įrodinėjimų nuopelnas. Jis dar ir gabus talentų atradėjas, išugdęs net 35 mokslų daktarus bei 7 profesorius, kartu su kitais bendraautoriais užpatentavęs 4 išradimus. Vienas reikšmingiausių pasiekimų – sukurtas metodas, leidžiantis vertinti ilgalaikį konstrukcijų patikimumą. Gebėjo visada būti katedros įvykių centre, darbas buvo sustyguotas griežtai, bet tvyrojo tikro bendradarbiavimo atmosfera. Tiesa, garsėjo aštresniais sparnuotais posakiais“, – pasakojo VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas.
 
Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros, kuriai anksčiau vadovavo ir A. Kudzys, vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis, priminė savo gerbiamo dėstytojo, katedros ilgamečio vadovo, indėlį, kuriant universitetą – laboratorijų steigimą ir inventoriaus diegimą, rūpestingą pagalbą studentams.
 
„Kaip aspirantų (dab. vad. doktorantų) vadovas, jis buvo nuostabus – dirbdavo su kiekvienu individualiai, disertacijas, straipsnius jis skaitydavo ne abstrakčiai, vis klausdavo: „Man atrodo, kad čia ne taip, kaip tu manai?“, – prisiminė J. Valivonis.
 
Vilniaus arkivyskupas ir A. Kudzio giminaitis Gintaras Grušas prisiminė, jog profesorius jam paliko didžiulį įspūdį: „1979 m., kai su mama turėjau progą penkioms dienoms aplankyti Lietuvą, man teko lankytis Antano Kudzio namuose Antakalnyje. Akademiko namai, nors ir kuklūs, atspindėjo jo didžiulį intelektinį smalsumą ir atsidavimą darbui. Kambariuose buvo daugybė knygų, o jo asmeninė kartoteka iškart patraukė akį. Tai buvo įspūdingas daugiakalbis techninis žodynas, kurį jis kruopščiai kūrė, skirdamas daug laiko ir pastangų. Šis projektas man atskleidė ne tik jo profesinius pasiekimus, bet ir gilų susidomėjimą kalbomis bei moksliniu tikslumu.“
 
Renginyje buvo pristatyta ir knyga apie akademiką – „Pasirinkau mokslininko kelią. Akademikui A. Kudziui – 100“, kurioje surinkti prisiminimai iš jo artimųjų, draugų ir mokslo bendražygių.
 
„Šioje knygoje nusprendėme parodyti jo kaip mokslininko kelią, taip pat atskleidžiant jį ir kaip sportininką bei statybinės terminologijos diegėją. Dėkoju VILNIUS TECH Leidyklai, bibliotekai ir rektoriui už galimybę išleisti šią knygą“, – sakė A. Kudzio sūnus Vytautas. 
 
Knygą galite rasti čia. Paroda „Pasirinkau mokslininko kelią: akademikui A. Kudziui – 100“ bibliotekos Galerijoje A veiks iki gegužės 30 d.

Daugiau renginio akimirkų rasite čia (nuorodai neveikiant, prašome kreiptis į milda.mockunaite-vitkiene@vilniustech.lt)

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
Rugsėjo 30 d. nuotoliniame Europos inovatyvių aukštojo mokslo institucijų tinklo (ENIHEI) narių susitikime daugiausia dėmesio skirta aukštojo mokslo institucijų vaidmeniui kuriant socialines inovacijas, stiprinant jų poveikį visuomenei ir ieškant naujų būdų bendradarbiauti su skirtingais partneriais. Susitikime savo patirtimi dalijosi ir VILNIUS TECH atstovė dr. Rūta Mikučionienė. VILNIUS TECH yra vienas iš ENIHEI steigėjų ir aktyvus tinklo narys. Kartu su dar 37 pažangiomis Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijomis universitetas prisideda prie ENIHEI misijos skatinti novatoriškus požiūrius į tai, kaip aukštasis mokslas gali aktyviai prisidėti prie socialinių ir technologinių inovacijų. Susitikimo metu pristatytos įvairios aukštojo mokslo institucijų iniciatyvos ir patirtys, atskleidžiančios, kaip inovacijos gali būti siejamos ne tik su technologine pažanga, bet ir su realių visuomenės iššūkių sprendimu. VILNIUS TECH susitikime taip pat pristatė savo patirtį. Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros mokslininkė dr. Rūta Mikučionienė skaitė pranešimą „Social impact through problem-based learning in the Sustainability Management programme, in collaboration with municipalities“, kuriame pristatė socialinio poveikio kūrimą taikant probleminį mokymąsi Tvarumo valdymo programoje. Ypatingas dėmesys skirtas realių problemų integravimui į studijų procesą, pristatyti keli pavyzdžiai, kaip studentai sprendžia realias savivaldybių iškeltas problemas, ir taip pat kokį socialinį poveikį ši bendradarbystė kuria. Prof. Andreja Kutnar iš Primorskos universiteto pranešime „From Research to Societal Impact: The New European Bauhaus Academy at the University of Primorska“ aptarė, kaip mokslinių tyrimų rezultatai gali būti paverčiami platesnį poveikį visuomenei turinčiomis iniciatyvomis, pasitelkiant Naujojo europinio bauhauzo principus. Rygos technikos universiteto atstovė Paula Cukura pranešime „Embedding ‘Social’ Across Innovation Pathways“ aptarė socialinio aspekto integravimą į skirtingus inovacijų kūrimo kelius. Pranešimas atkreipė dėmesį į tai, kad inovacijos gali būti vertinamos ne vien pagal technologinius ar ekonominius rezultatus, bet ir pagal jų kuriamą naudą visuomenei. Susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo numatyti pranešimai apie pačio ENIHEI tinklo veiklą ir ateities planus. Dr. Tatjana Chircop iš Maltos menų, mokslo ir technologijų koledžo pristatė „Updates from ENIHEI Steering Committee“, kuriame pateikta naujausia informacija apie tinklo valdymo komiteto veiklą. Taip pat ji pristatė „ENIHEI Vision“ – tinklo ateities viziją ir tolesnes veiklos kryptis. Prof. Carmen Buzea iš Transilvanijos Brašovo universiteto pristatė „Updates on upcoming ENIHEI 8th General Assembly in Brasov“ – informaciją apie artėjantį aštuntąjį ENIHEI visuotinį susirinkimą, kuris vyks Brašove. ENIHEI tinklas įsteigtas 2022 m. Europos Komisijos iniciatyva, siekiant suburti pažangias aukštojo mokslo institucijas, galinčias reikšmingai prisidėti prie Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės įgyvendinimo. Šiuo metu tinklą sudaro 38 universitetai ir aukštojo mokslo institucijos, atrinkti Europos Komisijos siūlymu arba nominuoti ES valstybių narių vyriausybių dėl išskirtinių pasiekimų inovacijų, mokslo ir verslumo srityse.
Plačiau
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Kurti ne naudą, o vertę. Tokia nuostata suvienijo mokslo bendruomenę tradiciniame „Europos horizonto“ forume, kuris šiemet įvyko VILNIUS TECH universitete. Sveikindamas forumo „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“ dalyvius VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pabrėžė tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio ir glaudesnės mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus sąveikos svarbą: „Mūsų visų misija – įkvėpti ir ugdyti inovatyvias ir kūrybingas asmenybes, tyrėjus ir tyrėjas, kurie keis pasaulį. Žmonių atvirumas, bendradarbiavimas ir smalsumas vis dar yra galingiausi mokslo varikliai, todėl mes stengiamės savo tyrėjams kurti tokią aplinką, kurioje būtų skatinamos drąsios ambicijos, nuolatiniai mainai ir augimas. Visa mokslo ir inovacijų bendruomenė turės imtis atsakomybės kurti naujus sprendimus aktualiems pasaulio iššūkiams įveikti. Todėl mūsų vienas prioritetų bus siekti dar didesnio tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio bei dar glaudesnės mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus sąveikos. Norime būti vienu svarbiausių jūsų akademinių partnerių, padedančių Lietuvai kurti technologinį savarankiškumą, ekonominį konkurencingumą ir visuomenės atsparumą“, – atidarymo metu sakė rektorius. „Šis forumas dar kartą priminė, kad mokslas prasideda nuo žmonių – nuo tyrėjų, idėjų, jų tarptautinės patirties, mentorių ir institucijų, kurios sudaro sąlygas augti. Būtent tai jau 30 metų labai aiškiai parodo MSCA. O mūsų, „Europos horizonto“ nacionalinių kontaktinių atstovų, užduotis – padėti Lietuvos tyrėjams ir organizacijoms kuo geriau pasinaudoti šiomis programos teikiamomis galimybėmis,“ – kalbėjo programos „Europos horizontas“ vadovė Aiga Jonele. Forume daugiausia dėmesio skirta „Marie Skłodowska-Curie“ veiksmams (MSCA) – jų 30 metų istorijai, šiandienai ir ateičiai. MSCA programą ir perspektyvą apžvelgė Marija Fedotovaitė, Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato politikos pareigūnė, atsakinga už „Marie Skłodowska-Curie veiksmus“. [caption id="attachment_131428" align="alignnone" width="1024"]  [/caption] Savo sėkmės istoriją papasakojo prof. dr. Mantas Šimėnas iš Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto. Praktinėmis įžvalgomis apie vadovo vaidmenį MSCA podoktorantūros stažuotėse dalijosi prof. dr. Darius Andriukaitis iš Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto. Apie MSCA mokslo darbuotojų mainus, jų įgyvendinimą ir naudą visai institucijai kalbėjo doc. dr. Viktor Skrickij, Vilnius TECH Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius. Jis pabrėžė, kad investicijos į tyrėjus ir jų tarptautinę patirtį stiprina ne tik atskirus mokslininkus, bet ir visą mokslo instituciją. Itin svarbi forumo tema – ir programos ateitis. Apie MSCA po 2027 m. bei derybas dėl naujojo „Europos horizonto“ kalbėjo dr. Brigita Serafinavičiūtė, Švietimo ir mokslo atašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. MSCA poveikį institucijai pristatė Vida Lapinskaitė, Vilniaus universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė. Apie judėjimą per akademines aplinkas ir bendradarbiavimo svarbą kalbėjo dr. Vilius Dranseika iš Jogailos universiteto Krokuvoje, paraginęs kolegas klausti, nes būtent nuo klausimų prasideda ryšių kūrimas ir bendradarbiavimas. Orginalus šaltinis: Europoshorizontas.lt Visą nuotraukų galeriją rasite čia.
Plačiau