Stojantiesiems

Aktualu abiturientams: stojimai į aukštąsias mokyklas – ką šiemet būtina žinoti?

Gegužės 14, 2021

Birželio 1 d. prasideda bendrasis priėmimas į aukštąsias mokyklas. „Kasmet nemažai streso abiturientams kelia ne tik egzaminai, bet ir pats stojimo į aukštąsias mokyklas procesas – ne tik svarstant, kokią studijų programą pasirinkti, bet ir nerimaujant, kaip teisingai užpildyti stojimų prašymus, į ką atkreipti dėmesį bei kokių datų negalima praleisti. Juo labiau, kad įprastai kasmet turime vieną kitą naujovę“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Dovilė Ulinskaitė.¬ Ką šiemet būtina žinoti?

Iš ko susidės stojamasis balas? 

Šiemet vėl nuogąstaujama, kad nuotolinis mokymasis gali turėti neigiamos įtakos mokymosi rezultatams, todėl stojimo kartelės valstybiniu mastu nuspręsta nedidinti. „Norint pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą universitetuose minimalus konkursinis balas išlieka 5,4. Bet tai nėra vienintelė sąlyga – norintiems stoti į valstybės finansuojamas vietas reikia bent 16 balų išlaikyti tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną laisvai pasirenkamą. Svarbus bus ir bendras dalykų vidurkis“, – atkreipia dėmesį D. Ulinskaitė.

Stojant į aukštąsias mokyklas 2021 m. atsižvelgiama į mokomųjų dalykų metinių įvertinimų vidurkį. Į universitetus galės būti priimami stojantieji, kurių 5 privalomų mokytis dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis bus ne mažesnis negu 7.

„Reikalingų konkursiniam balui apskaičiuoti mokomųjų dalykų sąrašas skiriasi ir priklauso nuo studijų programos, į kurią norima stoti. Skirtingų dalykų įvertinimai turi skirtingą svorį. Pavyzdžiui, stojant į technologinius ar inžinerinius mokslus svarbesnės gali būti matematika, informacinės technologijos, fizika, chemija, o renkantis socialinius ar humanitarinius – istorija, lietuvių kalba ir literatūra,“, – akcentuoja, VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė. 

Tiesa, tokie reikalavimai privalomai taikomi tik stojantiems į valstybės finansuojamą studijų vietą. Į valstybės nefinansuojamas studijų vietas gali būti priimami ir išlaikiusieji tik vieną valstybinį brandos egzaminą, bet pasiekę minimalų konkursinį balą.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad papildomi balai pridedami kai kurių nacionalinių ir tarptautinių olimpiadų laureatams, profesinių mokyklų absolventams, baigusiems mokyklą su pagyrimu, taip pat turintiems ne žemesnį nei 9 brandos darbo įvertinimą (pirmojo ar antrojo dalyko), atlikusiems ilgalaikę savanorystę, baigusiesiems karinius mokymus arba atlikusiesiems privalomąją karo tarnybą.

Ką svarbu atlikti per bendrąjį priėmimo etapą? 

Bendrasis priėmimas prasidės birželio 1 d. ir tęsis iki rugpjūčio 5 d. VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė atkreipia dėmesį, kad prašymai turi būti pildomi, teikiami ir koreguojami tik internetu per LAMA BPO sistemą.

„Abiturientams patariu rinktis studijas ir karjeros kelią pagal tai, kas jiems yra įdomu. Pildant prašymą galima įrašyti iki 9 pageidaujamų studijų programų. Pagal tokius prioritetus siūlau pildyti ir stojimų lentelę – svarbu atkreipti dėmesį į eiliškumą ir surašyti studijų programas nuo labiausiai norimos iki mažiausiai pageidaujamos. Net jei abiturientas yra nusprendęs, kur ir ką norėtų studijuoti, labai siūlau pasidomėti ir giminingomis, panašios srities studijų programomis“, – pataria D. Ulinskaitė.

Pildant prašymą būtina atkreipti dėmesį į studijų finansavimo formas: valstybės finansuojamą (VF), valstybės nefinansuojamą (VNF) ir valstybės nefinansuojamą su stipendija (VNF/ST). „Jei norima stoti tik į finansuojamas vietas, aukščiau reikėtų rašyti VF ir VNF/ST studijas. Jei į norimą programą vykdomas VNF/ST priėmimas, reikia žinoti, kad tokiu būdu bus ne šiaip mokama stipendija, o ji bus skiriama tokio dydžio, kad padengtų norminę studijų kainą. Kitaip sakant, mokėti už studijas nereikės, jei aukštosios mokyklos nustatytos studijų kainos atitinka LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas normines studijų kainas“, – akcentuoja VILNIUS TECH atstovė.

Kai kurių studijų programos reikalauja stojamųjų egzaminų. „Pildant prašymą į tas studijų programas, kurioms reikalingi stojamieji egzaminai ar testai, iš karto pateikiamas tvarkaraštis, kada ir kur reikia į tuos egzaminus atvykti. Pavyzdžiui, VILNIUS TECH renkantis orlaivių pilotavimą, skrydžių valdymą ar architektūrą bei kraštovaizdžio architektūrą reikalingas stojamasis egzaminas, testai. Pagrindinė stojamųjų egzaminų sesija vyks nuo birželio 14 d. iki rugpjūčio 2 d., tačiau priklausomai nuo egzaminų ar testų – jie gali vykti tik vieną konkrečią dieną, tad svarbu nepavėluoti įtraukti programą į savo stojimo prašymą. Tad stojantiesiems rekomenduoju kuo anksčiau užsiregistruoti LAMA BPO informacinėje sistemoje ir pateikti stojimo prašymą, kad laiku sužinotų apie egzaminų datas ir nebūtų per vėlu juose sudalyvauti“, – atkreipia dėmesį D. Ulinskaitė.

Kvietimai studijuoti bus paskelbiami rugpjūčio 9 dieną. Sutartį sudaryti bus galima aukštosiose mokyklose arba elektroniniu būdu nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 12 d. 15 val.

Ką svarbu žinoti dalyvaujant papildomame priėmimo etape?

Pasibaigus pagrindiniam priėmimo etapui prasideda papildomas priėmimas. Prašymai vėl teikiami internetu LAMA BPO sistemoje, tai padaryti reikia nuo rugpjūčio 13 d. iki rugpjūčio 16 d. 

Papildomo priėmimo metu bus sulaukta kvietimo studijuoti į vieną vietą. „Jei stojantysis jau dalyvavo pirmame etape ir jau sudarė VF studijų sutartį su aukštąja mokykla arba gavo studijų stipendiją, jis gali pretenduoti tik į VNF studijų vietą. Jei stojantysis su aukštąja mokykla sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį arba jeigu negavo ar nepriėmė jokio kvietimo studijuoti, tokiu atveju jis gali pretenduoti tiek į valstybės finansuojamą, tiek į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, taip pat ir į studijų stipendiją“, – paaiškina VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė.

Papildomo priėmimo kvietimo studijuoti paskelbimas – rugpjūčio 20 d., sutarčių sudarymas vyks rugpjūčio 21–23 d.

Galvojant apie pasirenkamas studijų programas, specialybes, karjerą, D. Ulinskaitė kviečia dar kartą pagalvoti, pasinagrinėti informaciją, įvertinti savo galimybes ir gebėjimus: „Jei kyla neaiškumų pildant prašymus, kviečiu nepalikti nežiniai savo ateities, o skambinti, rašyti ir klausti. VILNIUS TECH, kaip ir kiti universitetai, turi savo Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centrą, kurių atstovai gali patarti ir padėti užpildyti prašymus teisingai“. 

VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė renkantis studijas linki padaryti teisingą sprendimą, o taip pat primena, kad mokymasis nesibaigia ties universitetu: „Kad ir ką jūs mokytumėtės, kokioje srityje vėliau dirbtumėte, mokytis reikės visą gyvenimą. Mokslo pažanga, technologijos kinta be galo sparčiai, dėl to naujoves reikia nuolat sekti ir ieškoti būdų kaip jas pritaikyti savo srityje“. 
 

Informaciją apie stojimus į atitinkamas studijų programas VILNIUS TECH galima rasti vilniustech.lt/stojantiesiems 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Biofiltracijos medžiagų tyrimai ir taikymas šalinant iš biodujų sieros vandenilį“ („Research and application of biofiltration materials in the purification of biogas from hydrogen sulfide“), kurią parengė doktorantas Kamyab Mohammadi. Disertacija rengta 2022–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – doc. dr. Rasa Vaiškūnaitė. Disertacija ginama viešame Aplinkos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 15 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Disertacijoje analizuojamas sieros vandenilio (H₂S) pašalinimas iš biodujų, taikant biofiltracijos metodą. Darbe sprendžiama viena pagrindinių biodujų panaudojimo problemų – efektyvus H₂S šalinimas, kadangi ši medžiaga yra toksiška, korozinė ir reikšmingai mažina biodujų energetinių sistemų eksploatacinį efektyvumą bei jų tarnavimo laiką. Pagrindinis tyrimo objektas – sieros vandeniliui šalinti iš biodujų skirtos biofiltracijos medžiagos: iš nuotekų dumblo pagamintos bioanglys, akytojo lengvojo betono (CLC) atliekos ir putų poliuretanas (PUF). Pagrindinis disertacijos tikslas – didinti sieros vandenilio šalinimo iš biodujų efektyvumą ir biofiltro veikimo stabilumą, biofiltracijos procese taikant fiziškai ir chemiškai modifikuotas bei nemodifikuotas atliekų kilmės medžiagas. Darbą sudaro įvadas, literatūros apžvalga, metodikos ir rezultatų skyriai, bendrosios išvados ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir autoriaus publikacijų disertacijos tema sąrašai. Įvadiniame skyriuje pateikiama tiriamoji darbo problema, aktualumas, aprašomas tyrimų objektas, formuluojamas tikslas ir uždaviniai, aprašoma tyrimų metodika, darbo mokslinis naujumas, rezultatų praktinė reikšmė, ginamieji teiginiai. Pirmajame skyriuje apžvelgiamos sieros vandenilio šalinimo iš biodujų biotechnologijos, daugiausia dėmesio skiriant biofiltracijos mechanizmams, biofiltrų užpildų savybėms ir pagrindiniams proceso efektyvumą lemiantiems veiksniams. Antrajame skyriuje aprašomos eksperimentinių tyrimų metodikos, skirtos biofiltracijos medžiagoms parinkti, jų fizikinėms ir cheminėms savybėms, adsorbcinėms charakteristikoms nustatyti, mikroorganizmų inokuliacijai ir auginimui, taip pat sieros vandenilio šalinimo efektyvumui vertinti ir biofiltracijos procesui matematiškai modeliuoti. Trečiajame skyriuje pateikiami inovatyvių filtravimo medžiagų teorinių ir eksperimentinių tyrimų rezultatai, atskleidžiantys šių medžiagų savybių ir modifikacijos ryšį su mikroorganizmų įsitvirtinimu, bioplėvelės formavimusi ir filtro efektyvumu šalinant sieros vandenilį, taip pat palyginami eksperimentiniai duomenys su matematinio modeliavimo rezultatais. Disertacijos tema yra atspausdinti 8 moksliniai straipsniai: du – Web of Science duomenų bazės leidiniuose, turinčiuose citavimo rodiklį, vienas – Web of Science duomenų bazės leidinyje, neturinčiame citavimo rodiklio, keturi – kitose tarptautinėse duomenų bazėse referuojamuose leidiniuose, vienas tik Scopus duomenų bazėje referuojamame konferencijų darbų leidinyje. Disertacijos tema perskaityti 7 pranešimai Lietuvos ir kitų šalių konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Ekspertės išpažintis: 10 dalykų, kuriuos supratau stebėdama tūkstančius stojančiųjų
Vasara – atsakingas metas mokyklas baigiantiems ir studijuoti besiruošiantiems jaunuoliams. Kokią specialybę pasirinkti? Geriau rinktis tai, kas patinka, ar tai, ką siūlo tėvai? VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė visas jaunuolių pasirinkimo „dramas“ iš arti stebi jau ne pirmus metus. Ji dalijasi patarimais ir pasiūlymais, kurie gali padėti abiturientams teisingai pasirinkti savo ateities profesiją. 1. Daugelis nežino, ko nori, ir tai visiškai normalu. Vienas didžiausių mitų, kad dvyliktokas turi tiksliai žinoti savo ateitį. Realybėje daugelis nežino. Ir ne todėl, kad yra pasimetę ar neatsakingi. Jiems tiesiog trūksta patirties, nes jie dar neturėjo galimybės išbandyti daugelio dalykų. [caption id="attachment_119989" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Per stojimus dažnai matau ne tokius, kurie renkasi tarp trijų svajonių profesijų. Matau jaunus žmones, kurie renkasi tarp kelių variantų ir bando suprasti, kuris iš jų galėtų tapti jų keliu. 2. Geriausi mokiniai dažnai būna nedrąsiausi. Mokiniai, iš brandos egzaminų surenkantys 90–100 balų, dažnai jaučia didžiulį spaudimą ir bijo suklysti. Jie bijo pasirinkti studijas, kurios ne tokios prestižinės, mažiau suprantamos aplinkiniams arba tiesiog ne visai tradicinės. Pastebėjau, kad vidutiniškai egzaminus išlaikę abiturientai daug drąsiau renkasi tai, kas jiems iš tikrųjų įdomu. Kuo daugiau lūkesčių uždedama žmogui, tuo sunkiau jam rizikuoti. 3. Tėvai dažnai nori gero, bet ne visada padeda. Per stojimus ne kartą tenka girdėti: „su tokiais balais būtų gaila nestoti į mediciną“, „menai nėra rimta profesija“, „inžinerija merginai bus per sunku“. Dažniausiai tai sakoma iš rūpesčio, o ne iš blogos valios. Tačiau tėvų noras apsaugoti vaiką gali tapti kliūtimi jam atrasti savo kelią. 4. Daug žmonių renkasi ne profesiją, o prestižą. Kartais atrodo, kad svarbiausias klausimas tampa ne „ką veiksiu?“, o „ką apie mane pagalvos?“. Tačiau po kelerių metų darbo rinkoje prestižas tampa daug mažiau svarbus nei tai, ar žmogui patinka jo pasirinkta veikla. Dar nesutikau žmogaus, kuris po dešimties metų būtų laimingas vien dėl to, kad jo diplome įrašytos programos pavadinimas skambėjo įspūdingai. 5. Labai mažai žmonių iš tiesų pasidomi studijų turiniu. Tai mane stebina kasmet. Žmonės analizuoja konkursinius balus, žiūri reitingus, lygina universitetus, tačiau dažnai nėra atsivertę nė vieno studijų programos aprašo, mokomųjų dalykų sąrašo. O juk studijos yra ne universiteto pavadinimas, tai 4 metus trunkanti jauną žmogų formuojanti patirtis, geriausi prisiminimai ir visa ko pradžia. 6. Daugelis renkasi pagal profesijos įvaizdį, o ne realybę. Architektūra nėra vien kasdienių idėjų perteikimas brėžinyje. Programavimas nėra tik kompiuteriniai žaidimai. Pilotavimas nėra turistavimas. Inžinerija nėra vien fizika ir matematika. Kuo daugiau žmogus domisi tikruoju profesijos turiniu, tuo mažesnė tikimybė nusivilti pradėjus studijas. Žinojimas mus paruošia visoms medalio pusėms. 7. Miestas dažnai tampa svarbesnis už profesiją. Kasmet matau stojančiuosius, kurie pirmiausia renkasi miestą, o tik tada studijas. Suprantu kodėl. Palikti namus nėra lengva. Tačiau kartais dėl to atmetamos programos, kurios žmogui iš tikrųjų tiktų labiausiai. 8. Žmonės daug dažniau gailisi neišdrįsę, nei pabandę. Per daugelį metų girdėjau nemažai istorijų apie nepasiteisinusius pasirinkimus. Tačiau daug dažniau girdžiu: „norėjau, bet pabijojau“, „galvojau apie tai, bet nesiryžau“, „man sakė, kad nesugebėsiu“. Skaudžiausi būna ne neteisingi sprendimai, o nepriimti sprendimai. 9. Praėjusių metų konkursiniai balai pasako daug mažiau, nei atrodo. Tai vienas dažniausių klausimų. Tačiau per ketverius metus supratau, kad stojimai labai priklauso nuo konkrečios kartos, egzaminų, taisyklių pokyčių ir daugybės kitų aplinkybių. Praėjusių metų skaičiai gali padėti orientuotis, bet jie nėra ateities prognozė. 10. Nesirink studijų pagal tai, kuo nori būti po 40 metų.  Jeigu reikėtų duoti tik vieną patarimą, duočiau šį: nesirink studijų pagal tai, kokį titulą nori turėti ateityje. Rinkis pagal tai, kokias problemas nori spręsti, apie ką nori mokytis ir ką norėtum veikti pirmadienio rytą po ketverių metų, nes būtent ten prasidės tavo profesinis gyvenimas, kuris gali kardinaliai keistis einant laikui.
Plačiau