Stojantiesiems

Apdovanoti Architektūrinio piešinio konkurso nominantai

Balandžio 26, 2023
Balandžio 20 d. VILNIUS TECH Architektūros fakultete vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų architektūrinių piešinių parodos „Architektūros sapnai“ atidarymas.
 

Konkursui pateiktus piešinius vertino kviestiniai svečiai architektai Gabrielė Černiavskaja ir Povilas Jankūnas, bei VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dėstytojai, dailininkai Lilija Puipienė ir Audrius Novickas.Įvertinusi visus konkursui pateiktus piešinius komisija skyrė 8 nominacijas jų nehierarchizuodama. Nominuotų piešinių autoriai buvo apdovanoti Architektūros fakulteto prizais: Leidykos „Lapas“ ir knygyno „Six Chair Books“ knygomis.

Nominacijos:

  • Aiste Gaidelionytė ir Kamilė Vasiliauskaitė (VILNIUS TECH) – už žanro ribų peržengimą, konceptualumą; irarchitektūriškiausią temos interpretaciją;
  • Sandra Senavaitytė (VILNIUS TECH) – už jausmų perteikimą;
  • Lukrecija Ramanauskaitė (KTU) – už vizijos sodrumą ir profesionalų atlikimą;
  • Agna Petkevičiūtė (VILNIUS TECH) – už popietės sapno dvelksmą sutirštintą juodo humoro;
  • Christopher Oesi Kusi (VILNIUS TECH) – už įžvalgas, platesnes nei sapnas;
  • Karolina Mačiulskaitė (VILNIUS TECH) – už vizijos individualumą, gebėjimą vaizduoti efemeriškus dalykus;
  • Andrius Tamošiūnas (VILNIUS TECH) – už žanro praplėtimą;
  • Robertas Barkauskas (VILNIUS TECH) – už niekad nesibaigiantį sapną.

Šių metų Architektūrinio piešinio konkurso tema kviečia įkvėpimo ieškoti sapnų realybėje, kurioje mes per gyvenimą praleidžiame iki trečdalio laiko. Sapnas – tai pasąmonės vaizdinių aktyvavimo būsena, kurioje galime išvysti bet ką. Sapne tikrovė sukeistinama, skirtis tarp to kas tikroviška, o kas ne, tampa nebesvarbi. Sapnas – tai surrealumo teritorija, galinti ir išlaisvinti, ir įkalinti. Viena vertus, joje atsiveria kūrybinis polėkis ir prieiga prie aukštesnių galių. Kita vertus, sapnai gali nardinti miego-nakties-tamsos kryptimi į košmarus – gąsdinančias, siaubą keliančias aplinkas. Jie veda į neatpažįstamas, kitokias, marginalizuotas, nenormatyvines miesto vietas. Kokią žinią jos mums siunčia? O gal sapne mes vis grįžtame į nestabilias, svetimas teritorijas, kaip apsemti požemiai, baugios laiptinės, kambariai sueižėjusiomis sienomis, siauros gatvės, pastatai pakibę virš prarajos, klaidūs labirintai, tolimo miesto miražai.
Galiausiai kyla klausimas o kas gi sapnuoja: ar miestas sapnuoja save ir mus, ar mes sapnuojame miestą?

Paroda eksponuojama Architektūros fakulteto, SNR – I, 4 aukšte iki 2023 m. gegužės 15 d.

Architektūrinių kūrybinių piešinių konkurso idėjos autorius ir kuratorius – menininkas ir VILNIUS TECH Architektūros fakulteto dėstytojas dr.prof. Audrius Novickas. Talkina VILNIUS TECH Architektūros fakulteto Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros dėstytojai, dailininkai – doc. Lilija Puipienė ir lektorius Arūnas Gudaitis.

Fotografijos: Rimgaudas Barauskis.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau