Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“

VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.

Dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau tampa ne atskira technologijų sritimi, o horizontalia kompetencija, keičiančia transportą, gamybą, energetiką, sveikatos apsaugą, gynybą ir daugelį kitų sektorių. Universitetams tai kelia naują uždavinį – ne tik kurti pažangius DI metodus ir technologijas, bet ir užtikrinti, kad mokslinės žinios virstų realiai taikomais sprendimais. VILNIUS TECH šią kryptį mato kaip vieną svarbiausių universiteto mokslo ir inovacijų plėtros sričių. Universitete DI kompetencijos vystomos skirtingose mokslo kryptyse – nuo elektronikos, informatikos ir duomenų analizės iki autonominių sistemų, transporto, energetikos, kibernetinio saugumo ir kitų inžinerinių taikymų. Tačiau stipri mokslinė kompetencija savaime dar nesukuria veikiančios inovacijų ekosistemos. Tam reikalinga aplinka, kurioje mokslininkai galėtų nuolat dirbti kartu su įmonėmis, viešuoju sektoriumi ir kitais technologijų kūrėjais, testuoti sprendimus realiomis sąlygomis, naudotis duomenimis ir infrastruktūra bei kartu inicijuoti naujus mokslinių tyrimų ir inovacijų projektus. Vienu iš instrumentų tokiai aplinkai kurti tampa tarptautinis „SustAInLivWork“ DI klasteris. DI mokslui reikia realių problemų ir partnerių VILNIUS TECH mokslo ir inovacijų prorektoriaus, dirbtinio intelekto mokslo ir technologijų srities mokslininko prof. dr. Daliaus Navakausko teigimu, šiuolaikiniai DI tyrimai vis dažniau vyksta skirtingų disciplinų sandūroje, todėl universitetui ypač svarbios sąsajos su kitomis mokslo kryptimis ir išorės partneriais. „Dirbtinio intelekto mokslas šiandien negali vystytis izoliuotai. Pažangiausi sprendimai atsiranda ten, kur DI kompetencijos susitinka su konkrečios srities žiniomis, realiais duomenimis ir praktiniais iššūkiais. VILNIUS TECH turime stiprias inžinerines ir DI kompetencijas, tačiau norėdami jas dar sparčiau auginti turime kurti aplinką, kurioje mūsų mokslininkai galėtų dirbti kartu su verslu, viešuoju sektoriumi ir tarptautiniais partneriais. „SustAInLivWork“ DI klasteris gali tapti viena iš tokių jungiančių platformų – padedančių ne tik dalintis kompetencijomis, bet ir inicijuoti naujus tyrimus, eksperimentus bei realų pritaikymą“, – sako prof. dr. D. Navakauskas. Tokia sąveika ypač svarbi technologijos brandinimo etape. Moksliniam rezultatui pasiekti rinką dažnai reikia ne tik papildomų tyrimų, bet ir prieigos prie realių duomenų, testavimo aplinkos, verslo partnerio, potencialaus pirmojo naudotojo ar finansavimo tolesniam technologijos vystymui. Būtent šią spragą tarp DI mokslo ir jo praktinio panaudojimo siekiama mažinti kuriant „SustAInLivWork“ DI klasterį. Klasteris – ne organizacijų sąrašas, o DI inovacijų infrastruktūra Šiuo metu „SustAInLivWork“ DI klasteris jungia daugiau nei 50 organizacijas iš aštuonių sektorių, o kuriant platesnę ekosistemą jau identifikuota neribotas skaičius potencialių jos dalyvių Lietuvoje ir užsienyje. Tačiau VILNIUS TECH Žinių ir technologijų perdavimo centro vadovė, „SustAInLivWork“ WP4 vadovė ir DI klasterio bei tarptautinio tinklo kūrimo koordinatorė Vilma Purienė pabrėžia, kad klasterio tikslas nėra vien didinti narių skaičių. „Mūsų ambicija – sukurti ne dar vieną organizacijų tinklą, o veikiančią DI inovacijų ekosistemą. Universitetui klasteris turi atverti prieigą prie verslo iššūkių, duomenų, pilotavimo galimybių ir tarptautinių partnerių, o įmonėms – padėti greičiau surasti universitete esančias DI kompetencijas, mokslininkus ir technologijas. Norime, kad klasteryje užsimezgęs kontaktas turėtų aiškų kelią pirmyn – iki bendro tyrimo, piloto, naujo projekto, technologijos komercializavimo ar ilgalaikės partnerystės“, – teigia V. Purienė. Todėl kitame klasterio vystymo etape dėmesys krypsta nuo narių pritraukimo į konkrečios vertės jiems kūrimą. Planuojamos ekspertinės paslaugos, partnerių paieška, pagalba inicijuojant ir įgyvendinant pilotus, prieiga prie kompetencijų bei kitos paslaugos, kurios leistų klasteriui tapti praktiniu DI inovacijų vystymo instrumentu. Vienoje ekosistemoje – skirtingų sričių DI kompetencijos Vienas svarbiausių klasterio privalumų – galimybė jungti skirtingas sritis. DI sprendimas, sukurtas vienam sektoriui, gali turėti potencialo ir visai kitoje srityje. Kompiuterinės regos, prognozavimo, optimizavimo, autonominių sistemų ar duomenų analizės metodai gali būti pritaikomi tiek gamyboje ir transporte, tiek energetikoje, sveikatos srityje ar saugumo sprendimuose. Todėl klasterio kuriama vertė universitetui yra ir galimybė atverti mokslines kompetencijas tarpsektoriniam pritaikymui. Kartu tai suteikia naujų galimybių tyrėjams: identifikuoti aktualias verslo ir visuomenės problemas, gauti prieigą prie realių duomenų ir testavimo aplinkų, formuoti tarpdisciplinines komandas, inicijuoti tarptautinius projektus ir ieškoti kelių sukurtoms technologijoms patekti į rinką. Nuo DI kompetencijos iki DI vertės „SustAInLivWork“ kontekste vystoma ir „Arena“ – erdvė, turinti padėti organizacijoms atrasti viena kitos kompetencijas, identifikuoti bendrus iššūkius ir rasti partnerius. VILNIUS TECH požiūriu, tokios priemonės gali tapti svarbia grandimi tarp universitete kuriamų technologijų ir jų potencialių naudotojų. „Ilgainiui norime matyti labai paprastą rezultatą: mokslininkas turi DI sprendimą ar kompetenciją – klasteris padeda surasti partnerį ir pritaikymo galimybę; įmonė turi technologinį iššūkį – per klasterį gali rasti mokslininkus, infrastruktūrą ir kompetencijas jam spręsti. O kai tokios jungtys pradeda generuoti pilotus, naujus Horizon Europe ar kitus tarptautinius projektus, licencijas, startuolius ar bendras verslo ir mokslo iniciatyvas, tada galime kalbėti apie realiai veikiančią DI inovacijų ekosistemą“, – sako V. Purienė. Todėl ir „SustAInLivWork“ DI klasterio sėkmė bus vertinama ne tik pagal jo dydį. Svarbiau bus tai, kiek naujų ryšių tarp mokslo ir rinkos jis padės paversti konkrečiais rezultatais. VILNIUS TECH tai kartu yra galimybė stiprinti universiteto poziciją platesnėje Lietuvos ir tarptautinėje DI ekosistemoje – ne tik kaip DI žinias ir technologijas kuriančio universiteto, bet ir kaip partnerio, gebančio aplink šias kompetencijas telkti mokslą, verslą ir viešąjį sektorių bei padėti DI sprendimams pasiekti realų pritaikymą. Parengta pagal Vilmos Purienės pranešimą, skaitytą „SustAInLivWork“ kasmetinio susitikimo metu rugsėjo 17 d. „SustAInLivWork“ projektas bendrai finansuojamas pagal Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“ (dotacijos sutartis Nr. 101059903) ir Europos Sąjungos fondų investicijų 2021–2027 m. programą (projekto Nr. 10-042-P-0001).