Architektūros fakultetas kviečia į žinomo architekto Shigeru Ban paskaitą

Mokslo metų pradžia – puikus metas iš naujo atrasti VILNIUS TECH bibliotekos informacijos išteklius. Čia rasite ne tik spausdintų leidinių, bet ir gausų elektroninių išteklių pasirinkimą studijoms, moksliniams tyrimams ir profesiniam tobulėjimui. Biblioteka nuolat plečia išteklių pasiūlą ir užtikrina, kad kiekvienas rastų patikimą, kokybišką bei aktualią informaciją studijoms ir mokslui. Bibliotekos spausdintų leidinių fonde - vadovėliai, mokslinės monografijos, žodynai, enciklopedijos, periodiniai leidiniai ir kiti informacijos šaltiniai, padedantys gilinti žinias, rengtis paskaitoms ir rengti mokslinius darbus. Dar daugiau galimybių suteikia elektroniniai ištekliai - knygos, žurnalai, mokslo vertinimo ir statistiniai duomenys, vaizdo įrašai ir kiti informacijos šaltiniai. Elektroninius išteklius galite rinktis pagal mokslo sritį ar konkrečią temą - teminės informacijos skiltyje. Nežinote, nuo ko pradėti paiešką? Visų leidinių ieškokite vieno langelio principu - VILNIUS TECH virtualioje bibliotekoje. Čia galima ieškoti bibliotekos išteklių, LST standartų, prenumeruojamų bei atviros prieigos elektroninių išteklių. Laikinos prieigos skiltyje rasite duomenų bazes ir kitus elektroninius išteklius, kuriuos leidėjai laikinai suteikia išbandyti VILNIUS TECH bendruomenei. Informacija šioje skiltyje nuolat atnaujinama pagal tuo metu vykstančius testavimus. Elektroniniais ištekliais galima naudotis ne tik universitete. Jeigu jungiatės ne iš VILNIUS TECH tinklo, naudokitės VPN paslauga. Jungiantis prie VPN, papildomai reikalinga dviejų faktorių autentifikacija – prisijungimą patvirtinsite mobiliojo įrenginio programėle arba skambučiu.  VILNIUS TECH prenumeruojamos universalios ir specializuotos duomenų bazės: Academic Complete & Library Thing Books Cover Widget Package duomenų bazė, turinti daugiau nei 240 tūkst. įvairių mokslo sričių elektroninių knygų. Access Engineering (McGraw Hill) technologijos mokslų duomenų bazė, kurioje yra daugiau nei 900 interaktyvių grafikų, lentelių, skaičiuoklių, atvejų analizių bei kitos vaizdinės medžiagos. ACM Digital Library – atviros prieigos žurnalai, konferencijų pranešimai  ir kiti leidiniai kompiuterijos ir informacinių technologijų temomis. ACS Publications daugiau nei 60 chemijos ir susijusių sričių mokslinių žurnalų. Applied Science and Technology Source (per EBSCO) - viso teksto žurnalai bei kitos publikacijos kompiuterijos ir susijusiomis temomis. Cambridge University Press 90 įvairių mokslo sričių Cambridge University Press el. knygos, kurios buvo įsigytos nuolatinei prieigai. Knygų sąrašas >>> EBSCO Publishing duomenų bazių paketas, apimantis daugelį mokslo sričių straipsnių, konferencijų pranešimų ir kitų elektroninių išteklių. EBSCO eBook Academic Collection daugiau nei 260 tūkst. įvairių mokslo sričių el. knygų. EBSCO eBook Open Access Collection daugiau nei 2500 įvairių mokslo sričių el. knygų. Emerald Engineering  eJournals Collection 26 inžinerijos mokslo elektroniniai žurnalai. Emerald Core eJournals Collection 172 ekonomikos bei vadybos mokslo sričių elektroniniai žurnalai. Human Anatomy Atlas Visible Body tai išsamūs 3D ištekliai, skirti žmogaus kūno anatomijai, fiziologijai ir sveikatos mokslams. IEEE Electronic Library (IEL) elektros ir elektronikos inžinerijos, kompiuterijos ir kt. technologijos mokslų žurnalai, standartai, konferencijų medžiaga. IOPscience EXTRA  66 fizikos ir susijusių mokslų elektroniniai žurnalai. JoVE vaizdo įrašų platforma, kurioje yra daugiau kaip 25 000 vaizdo įrašų, skirtų mokymuisi, mokymams bei tyrimams. Turinį sudaro fizikos, gamtos, medicinos, psichologijos, inžinerijos, statistikos, aplinkos apsaugos ir kitų mokslų tyrimai, laboratoriniai eksperimentai, straipsniai. JSTOR Collections  aukštos kokybės archyviniai žurnalai ir pirminių šaltinių turinys vienoje kolekcijoje. Ši duomenų bazė apima virš 4000 akademinių žurnalų įvairiomis temomis: literatūra, istorija, politika, psichologija, ekonomika, verslas, gyvybės ir gamtos mokslai, menai ir kt.   KTU el. knygos daugiau nei 500 leidyklos „Technologija“ įvairių mokslo sričių el. knygų.   OnArchitecture – architektūros ir dizaino projektų vaizdo įrašų biblioteka: interviu, projektų trumpi aprašymai, informacija apie demonstruojamus pastatus ir įrenginius, techninės specifikacijos. Passport (Euromonitor International) 210 šalių statistiniai duomenys, analizės, ataskaitos ir prognozės apie įvairias pramonės šakas, šalis ir vartotojus. SAGE Journals Online daugiau nei 700 įvairių mokslo sričių žurnalų. SAGE ImechE Journals 18 technologijos mokslo sričių žurnalų. Science Direct daugiau nei 2000 Elsevier leidyklos leidžiamų įvairių mokslo sričių žurnalų. eBooks on Science Direct daugiau nei 50 tūkst. Elsevier leidyklos įvairių mokslo sričių el. knygų. Scopus – bibliografinė duomenų bazė, skirta mokslinių žurnalų straipsnių bibliografinių įrašų bei mokslinės informacijos internete paieškai. Scopus AI – tai intuityvus ir išmanus paieškos įrankis, kuris pagrįstas generatyviuoju dirbtiniu intelektu bei Scopus indeksuojamų publikacijų duomenimis. Springer LINK daugiau nei 2000 įvairių mokslo sričių žurnalų. SpringerLink Computer Science Collections Books 2011-2012 daugiau nei 2000 el. knygų kompiuterijos temomis. SpringerLink Engineering Collections Books 2011-2012 daugiau nei 1000 el. knygų  mechanikos, elektronikos, kompiuterijos ir kt. technologijos mokslų srityse. SpringerLink įvairių kolekcijų el. knygos, įsigytos VILNIUS TECH dėstytojų pageidavimu. Springer eBooks: Engineering Collection Inžinerijos mokslų el. knygos, apimančios visas inžinerijos sritis ir jų tarpusavio ryšius. Tai ryšių inžinerijos tinklai, grandinės ir sistemos, signalų, vaizdų apdorojimas, gamyba, mašinos, įrankiai ir procesai, sauga ir apsauga, DI taikymas inžinerijoje. Statista Campus License tai pasaulinė duomenų ir verslo žinių platforma, turinti platų statistikos, ataskaitų ir įžvalgų rinkinį, apimantį daugybę temų ir faktų iš 170 pramonės šakų ir daugiau nei 150 šalių. Taylor & Francis apie 2000 įvairių mokslo sričių elektroninių žurnalų. Taylor & Francis įvairių mokslo sričių el. knygos, įsigytos VILNIUS TECH dėstytojų pageidavimu. Verslo žinios. Premium.  Vienintelis verslo naujienų portalas Lietuvoje. Verslo ir politikos aktualijos, įvykių analizė, ekspertų komentarai ir prognozės, tendencijos, akcijos, valiutų kursai, įmonės ir žmonės, sprendimai. VILNIUS TECH mokslo žurnalai  VILNIUS TECH 16 leidžiamų įvairių mokslo sričių žurnalų. VILNIUS TECH el. knygos daugiau nei 700 VILNIUS TECH išleistų įvairių mokslo sričių el. knygų. Web on Science (Clarivate Analytics) – bibliografinė duomenų bazė, skirta mokslo vertinimui, ieškant literatūros, renkantis žurnalą publikavimui. Web of Science Research Assistant Generatyviniu dirbtiniu intelektu (DI) paremtas įrankis. Wiley Online Library daugiau nei 1300 įvairių mokslo sričių žurnalų. Writefull - anglų kalbos redagavimo įrankis, kuris taiso gramatiką, rašybą, skyrybą bei specializuojasi akademinėje kalboje vartojamais terminais, tad gali tapti pagalbininku rašant mokslinį ar baigiamąjį darbą. Svarbu: kai kuriose duomenų bazėse prieinamas ne visas turinys, o prenumeruojama tam tikra el. knygų ar žurnalų kolekcija. Prie kiekvienos bazės aprašymo rasite informaciją, kokie leidiniai ar informacija yra prieinama VILNIUS TECH bendruomenei.  Informaciją iš licencijuojamų duomenų bazių galima kopijuoti (perkelti į kompiuterį, spausdinti) tik asmeninėms mokslo reikmėms ir tik nedideliais kiekiais. Griežtai draudžiama tokią informaciją perduoti tretiesiems asmenims, talpinti į intranetą ar naudoti komerciniais tikslais. Taip pat griežtai draudžiamas prisijungimo duomenų perdavimas tretiesiems asmenims. Lietuvoje autorių teises gina  LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

Rugsėjį tūkstančiai pirmakursių pradeda studijas, prieš tai rinkęsi egzaminus, skaičiavę konkursinį balą, lyginę studijų programas ir laukę kvietimo studijuoti. Atrodytų, sunkiausia dalis jau padaryta, tačiau tai, ar po metų studentas savo pasirinkimu vis dar džiaugsis, priklauso ne vien nuo studijų programos. Tyrimai rodo, kad studijų sėkmė siejasi ir su gebėjimu valdyti savo laiką bei mokymąsi, įsitraukimu į universiteto bendruomenę, gebėjimu kelti tikslus, ieškoti sprendimų ir sąmoningai kaupti patirtį už auditorijos ribų. „Studijos yra keleri metai, per kuriuos galima ne tik įgyti profesinių žinių, bet ir labai stipriai augti. Todėl pirmakursiams norėčiau pasakyti – eikite ir bandykite, semkitės žinių. Ieškokite bendraminčių, veiklų, projektų, išbandykite ir tai, kas iš pradžių atrodo visai ne jums. Pradėdami studijas net neįsivaizduojate savo tikrųjų galimybių masto“, – sako VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro (SPIC) direktorė doc. dr. Justė Rožėnė. Neapsiribokite tuo, kas numatyta studijų programoje  Paskaitos, laboratoriniai darbai ir atsiskaitymai yra studijų pagrindas, tačiau ne visa studijų patirtis. Studentų organizacijos, projektai, savanorystė, mokslinė veikla, sportas, tarptautiniai mainai ar praktikos suteikia progų dirbti su kitais žmonėmis, priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę, komunikuoti ir spręsti realias problemas. Moksliniai tyrimai rodo, kad įsitraukimas į popaskaitines veiklas siejamas su akademine sėkme ir pasirengimu darbo rinkai, komandinio darbo, komunikacijos, bendradarbiavimo ir atsakomybės gebėjimų ugdymu bei didesniu pasitikėjimu savimi. Svarbus ir ryšys su universiteto bendruomene – stipresnis priklausymo jai jausmas siejamas su didesne motyvacija, įsitraukimu į studijas ir mažesniu ketinimu jas nutraukti. „Pirmakursiui sakydama „eik ir bandyk“ galvoje turiu ne vien įdomesnį studentišką gyvenimą. Organizuodamas renginį mokaisi planuoti ir prisiimti atsakomybę. Dirbdamas projekte ar studentų organizacijoje – tartis su skirtingais žmonėmis ir veikti komandoje. Pristatydamas idėją – argumentuoti ir kalbėti viešai. O kai kažkas nepavyksta – ieškoti sprendimo. Tai yra patirtys, kurios augina ir žmogų, ir būsimą specialistą“, – sako doc. dr. J. Rožėnė. Pirmąjį semestrą verta sąmoningai išbandyti bent vieną veiklą už savo studijų programos ribų – net ir tokią, apie kurią anksčiau nesvarstėte. Tikslas nėra užpildyti kiekvieną laisvą valandą, o susikurti progų išbandyti save situacijose, kurių vien studijų programa gali ir nesuteikti. Laisvė universitete reikalauja gebėjimo valdyti savo laiką Vienas didžiausių pokyčių pradėjus studijuoti – sumažėjusi kasdienė išorinė kontrolė. Studentas pats turi sekti atsiskaitymų terminus, planuoti mokymosi laiką, derinti studijas su kitomis veiklomis ir pastebėti, kada įsipareigojimų tampa per daug. Tyrimai rodo teigiamą ryšį tarp gebėjimo valdyti laiką ir akademinių rezultatų, ypač bakalauro studijose. „Mokykloje didelę dienos dalį ir mokymosi ritmą už jauną žmogų sudėlioja pati sistema. Universitete atsiranda gerokai daugiau laisvės, tačiau kartu reikia išmokti savidisciplinos. Todėl pirmosiomis savaitėmis siūlyčiau ne pasikliauti mintimi, kad „kažkaip suspėsiu“, o sąmoningai susikurti sistemą, kuri padėtų valdyti savo laiką ir įsipareigojimus“, – teigia ekspertė. Anot jos, tam nėra būtina sudėtinga, „tobula“ planavimo sistema – svarbiausia, kad ji būtų realiai pritaikoma ir leistų suderinti studijas, poilsį bei kitas veiklas. „Pirmiausia – susikurkite vieną planavimą sistemą, kurioje galite matyti viską: paskaitas, atsiskaitymus, asmeninius įsipareigojimus ir svarbiausius terminus. Planuokite ne tik galutinį terminą, bet ir laiką darbui. Jį išskaidykite – taip visa tai nevirs milžinišku įsipareigojimu paskutinį vakarą. Nepamirškite ir poilsio, miego, laisvalaikio – jei tam neliks laiko, galiausiai neliks ir jėgų. Taip pat patariu ugdyti įprotį kartą per savaitę skirti keliolika minučių artėjantiems atsiskaitymams, darbams ir kitiems įsipareigojimams peržiūrėti, ir sąmoningai valdyti dėmesį“, – patarimais dalijasi VILNIUS TECH atstovė. Studentai turi ne tik išmokti savarankiškai planuoti laiką, bet ir patys ieškoti informacijos, ją vertinti ir priimti sprendimus. Tai – ne visada lengva, bet doc. dr. J. Rožėnė siūlo nepasiduoti, o prireikus – paprašyti pagalbos: visa tai ugdo savarankišką problemų sprendimo įgūdį. Planuokite ne tik atsiskaitymus, bet ir savo augimą Universitete lengva savo progresą matuoti vien pažymiais ir kreditais. Tačiau darbo rinkoje diplomas yra tik viena būsimo specialisto dalis. VILNIUS TECH atlikta darbdavių apklausa rodo, kad greta profesinių žinių svarbu auginti projektų valdymo, komunikacijos, lyderystės ir iniciatyvumo gebėjimus. Tą patį rodo ir tarptautiniai duomenys. JAV Nacionalinės kolegijų ir darbdavių asociacijos (NACE) 2025 m. apklausoje 88,3 proc. darbdavių nurodė kandidatų gyvenimo aprašymuose ieškantys problemų sprendimo gebėjimų, 81 proc. – gebėjimo dirbti komandoje, 77,1 proc. – rašytinės komunikacijos, o 73,7 proc. – iniciatyvumo. Todėl pirmųjų metų pradžioje verta išsikelti ir kelis asmeninio bei profesinio augimo tikslus: pristatyti savo idėją auditorijai, dalyvauti komandiniame projekte, išbandyti veiklą, kurioje tenka organizuoti kitus, susipažinti su pasirinktos profesijos atstovais ar įgyti pirmosios praktinės patirties. Tyrimai rodo, kad vien išsikelti tikslą neužtenka – svarbu numatyti konkrečius veiksmus jam pasiekti ir periodiškai įvertinti savo pažangą. „Po metų verta savęs paklausti ne tik, kiek dalykų išlaikiau. Ką šiandien sugebu geriau nei prieš metus? Ką išbandžiau? Kur tapau drąsesnis? Kokių žmonių sutikau? Galbūt pasikeitė ir mano tikslai? Tai nebūtinai reiškia, kad kažkur suklydome – kartais tai reiškia, kad šiandien apie save žinome gerokai daugiau“, – sako J. Rožėnė. Noras mesti studijas ir netinkamos studijos – ne tas pats Daliai studentų jau pirmaisiais metais kils klausimas, ar pasirinkta studijų programa iš tiesų tinkama. Tokios abejonės ypač sustiprėja per atsiskaitymus, pirmąją sesiją, patyrus akademinę nesėkmę ar susikaupus nuovargiui. Todėl svarbu atskirti reakciją į sunkų laikotarpį nuo ilgalaikio nepasitenkinimo pasirinkta sritimi. „Svarbių sprendimų apie savo studijas nereikėtų priimti didžiausio nuovargio ar įtampos metu. Jeigu sesijos savaitę atrodo, kad norisi viską mesti, pirmiausia verta sau duoti laiko. Daug svarbiau stebėti save tada, kai didžiausias stresas atslūgsta: ar pasirinkta sritis man įdomi? Ar noriu apie ją sužinoti daugiau? Ar matau prasmę tame, ką mokausi? Ar joje galiu įsivaizduoti save ateityje?“ – pataria SPIC direktorė. Jeigu abejonės išlieka ir ramiu laikotarpiu, jas verta vertinti rimtai. Studijų programos ar krypties pakeitimas savaime nėra nesėkmė. Kartais daug didesne klaida tampa sprendimas dar kelerius metus tęsti tai, kas visiškai netinka. „Galima pakeisti savo tikslą. Galima suprasti, kad pasirinkai ne tą veiklą. Galima net suprasti, kad pasirinkai ne tas studijas. Tačiau būtų gaila po kelerių metų atsigręžti ir suprasti, kad turėjai daugybę galimybių, bet taip ir nepabandei sužinoti, kur jos galėjo nuvesti“, – sako doc. dr. J. Rožėnė.