Ilgametė patirtis padeda vadovui geriau suprasti organizaciją, komandą ir sprendimų pasekmes. Tačiau ar jos pakanka, kad sudėtingas situacijas gebėtume įvertinti iš skirtingų perspektyvų, suprastume jų priežastis ir numatytume ilgalaikes pasekmes?
Informacijos šiandien netrūksta. Tačiau gebėjimas ją atsirinkti, analizuoti ir pritaikyti priimant vadybinius sprendimus reikalauja nuolatinio mokymosi.
Pasaulio ekonomikos forumo „Future of Jobs Report 2025“ duomenimis, darbdaviai tikisi, kad iki 2030 m. pasikeis arba pasens 39 proc. šiuo metu darbuotojams reikalingų įgūdžių. Be to, 61 proc. apklaustų darbdavių lyderystę ir socialinę įtaką įvardija kaip esminius įgūdžius. Šie duomenys primena, kad profesinės kompetencijos nuolat kinta, o vadovams svarbu ne tik remtis sukaupta patirtimi, bet ir atnaujinti žinias bei ugdyti gebėjimus, reikalingus kintančioje verslo aplinkoje.
Kai patirtis susitinka su vadybos teorija
Kodėl patirties jau sukaupę specialistai nusprendžia grįžti į auditoriją? VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA studijos, kurias dažniausiai renkasi vadovai, reikalauja laiko ir įsitraukimo: tenka derinti darbą, paskaitas, komandinius projektus, savarankiškas užduotis ir egzaminus, o neretai – ir šeimos įsipareigojimus.
Šių metų VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto MBA studentai dažniausiai minėjo du motyvus: asmeninį tobulėjimą ir geresnes karjeros galimybes. Žinoma, studentai pabrėžė, jog renkantis studijas tokiame gyvenimo etape ypatingai svarbus tampa ir studijų formato lankstumas bei galimybė įgyti dvigubą diplomą.
Tačiau ypač įdomu tai, kad dalis studentų, jau sukaupusių nemažai praktinės patirties, į studijas atėjo norėdami geriau suprasti teorinius vadybos pagrindus. Jiems buvo svarbu ne tik įgyti naujų žinių, bet ir pažvelgti į savo ankstesnius sprendimus iš šalies: suprasti, kodėl jie pasiteisino, kas galėjo būti daroma kitaip ir kokie principai slypi už kasdienių vadybos situacijų.
Juk patirtis suteikia vertingų pamokų, tačiau ne visada leidžia pamatyti visą situacijos vaizdą. Kartais būtent teorinės žinios padeda atpažinti dėsningumus, kritiškai įvertinti įprastus veikimo būdus ir priimti labiau pagrįstus sprendimus.
Kai patirties nepakanka: mokymasis iš realių valdymo situacijų
Tačiau kaip suderinti darbą, studijas ir asmeninį gyvenimą, išsaugoti gerovę ir kartu patirti mokymosi džiaugsmą? Tam svarbi ne tik paties studento motyvacija, bet ir dėstytojo vaidmuo – įsitraukimas, aiškios gairės ir aplinka, skatinanti asmeninį tobulėjimą per diskusijas, kritinį mąstymą bei aktyvų dalyvavimą studijų procese.
Šiuolaikinės organizacijų vadybos modulį MBA studentams vedanti VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė dr. Ilona Skačkauskienė teorines žinias su studentais taikė nagrinėdama aktualius valdymo klausimus ir realius atvejus.
VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė dr. Ilona Skačkauskienė
Tai leido į įvykius pažvelgti ne tik kaip į naujienas, bet ir per vadybos prizmę – vertinti sprendimų priežastis, skirtingų veikėjų interesus ir galimas pasekmes.
Pavyzdžiui, analizuodami „Teltonika High-Tech Hill“ projekto įgyvendinimo eigą, studentai vertino viešai prieinamus dokumentus, teisės aktus ir žiniasklaidos publikacijas, taikė PESTEL aplinkos analizės metodą. Jie vertino, kaip projekto eigą veikė tarpusavyje susiję valstybės institucijų sprendimai, teritorijų planavimo, infrastruktūros ir teisinio reguliavimo klausimai. Atvejis taip pat paskatino diskusiją apie tai, kaip viešumas ir lyderystė gali paveikti institucijų sprendimų priėmimą bei jų koordinavimą.
Kitas analizuotas atvejis – „Waymo“ autonominių transporto priemonių mokamų keleivių vežimo paslaugų plėtra San Franciske ir su leidimais susiję ginčai. Studentai nagrinėjo skirtingus požiūrius į saugumą, poveikį miesto transporto sistemai ir institucijų kompetencijas. Ši situacija atskleidė, kad technologinių inovacijų plėtra priklauso ne tik nuo technologinių galimybių – ją taip pat formuoja verslo interesai, visuomenės saugumo lūkesčiai ir institucijų sprendimai.
Abu atvejai atskleidė svarbią vadybos pamoką: sprendimai retai egzistuoja vakuume. Net strategiškai svarbių projektų ar perspektyvių technologijų įgyvendinimas priklauso nuo daugybės tarpusavyje susijusių veiksnių ir skirtingų interesų. Todėl vadovui svarbu gebėti matyti visumą, kritiškai vertinti situaciją ir priimti pagrįstus sprendimus.
Sukaupta patirtis yra vertinga, tačiau teorinės žinios ir sisteminis mąstymas padeda ją geriau suprasti, įvertinti ir pritaikyti sprendžiant sudėtingus vadybos klausimus. Būtent todėl vadovo kompetencijų ugdymas neturėtų baigtis sukaupus tam tikrą darbo patirtį.
Mokymasis, kuris nesibaigia auditorijoje
Šiuolaikinės organizacijų vadybos modulį MBA studentams vedusi VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė dr. I. Skačkauskienė dalijasi studentų atsiliepimais apie studijų patirtį ir jos vertę profesiniam augimui.
„Teorija patvirtino mano praktinę patirtį“, „kai kuriuos dalykus spėjau pritaikyti darbe“, „nauja medžiaga praplėtė mano požiūrį ir supratimą“ – tokios studentų mintys atskleidžia skirtingus mokymosi rezultatus. Studentai taip pat vertino galimybę mokytis kartu su skirtingų kartų žmonėmis: „grupiokai įvairaus amžiaus, buvo įdomios įvairių kartų mintys ir kuo jie gyvena“.
Studentai pastebėjo, kad vakarinės paskaitos padėjo ne tik atsitraukti nuo kasdienės rutinos, bet ir išplėsti pažinčių ratą. Tai primena, kad studijos – ne vien žinių įgijimas, bet ir galimybė pažvelgti į savo patirtį kitu kampu, iš naujo įvertinti įprastus sprendimus ir mokytis iš kitų.
Mokymąsi praturtino ir kviestinės viešnios Lauros Kaziukonienės autentiškumas bei atviras dalijimasis ne tik sėkmėmis, bet ir klaidomis. Tokios patirtys primena, kad vadyba nėra vien teorinių modelių taikymas, o greičiau nuolatinis mokymasis iš realių situacijų, kitų žmonių patirties ir savo sprendimų.
Dėkojame studentams už įsitraukimą, atvirumą ir norą augti. Kai į studijų procesą ateina skirtingos patirtys, klausimai ir požiūriai, mokosi ne tik studentai – diskusijos praturtina ir dėstytojus.
Galbūt geras vadovas nėra tas, kuris jau turi atsakymus į visus klausimus. Galbūt tai tas, kuris, net ir sukaupęs daug patirties, nepraranda noro klausti, mokytis ir ieškoti geresnių sprendimų.
