VILNIUS TECH lankėsi Eslingeno universiteto rektorius: dėmesys tarptautiniam bendradarbiavimui ir transporto inžinerijos inovacijoms

VILNIUS TECH lankėsi Vokietijos Eslingeno universiteto (Hochschule Esslingen) rektorius prof. Christof Wolfmaier. Vizito metu aptartos universitetų bendradarbiavimo perspektyvos, studentų ir dėstytojų akademinių mainų galimybės, susipažinta su VILNIUS TECH ir Transporto inžinerijos fakulteto mokslo ir studijų infrastruktūra, vykdomais moksliniais tyrimais bei studentų inžineriniais projektais. VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. dr. Adas Meškėnas susitikimo metu akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą stiprinant universiteto akademinį ir mokslinį potencialą. „Tarptautinė partnerystė yra viena svarbiausių universiteto strateginės plėtros krypčių. Bendradarbiavimas su užsienio aukštosiomis mokyklomis suteikia naujų galimybių studentams, dėstytojams ir mokslininkams, skatina keitimąsi žiniomis bei gerąja patirtimi. Džiaugiamės stiprėjančiais ryšiais su Eslingeno universitetu ir tikimės, kad jau įgyvendintos bendros veiklos taps pagrindu naujoms iniciatyvoms studijų, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse“, – teigė VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius doc. Adas Meškėnas. Bendradarbiavimas, grindžiamas akademiniais mainais ir patirties sklaida  VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakultetą ir Eslingeno universitetą jau sieja aktyvus akademinis bendradarbiavimas. Pagal Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) remiamą mainų programą Transporto inžinerijos fakulteto studentai tris kartus lankėsi Eslingeno taikomųjų mokslų universitete, kur turėjo galimybę susipažinti su studijų procesu, mokymo ir mokslinių tyrimų infrastruktūra bei taikomais inžinerinio rengimo principais. Universitetų bendradarbiavimą taip pat stiprino dėstytojų vizitai, kurių metu buvo dalijamasi akademine patirtimi, aptariami studijų organizavimo, mokymo metodų ir mokslinės veiklos klausimai. Dėmesio centre – transporto inžinerijos moksliniai tyrimai ir laboratorijos Vizito Transporto inžinerijos fakultete (TIF) metu Eslingeno universiteto rektorius prof. dr. Ch.Wolfmaier, kuris pagal savo išsilavinimą yra transporto srities atstovas, apžiūrėjo transporto inžinerijos ir logistikos laboratorijų erdves, susipažino su jose naudojama įranga, vykdomais moksliniais tyrimais ir praktinio studentų rengimo galimybėmis. Ypatingo svečio dėmesio sulaukė fakultete vykdomi moksliniai projektai autonominio transporto ir geležinkelių transporto srityse. Šios kryptys yra aktualios tiek Lietuvos, tiek Vokietijos transporto sektoriams, kuriuose vis didesnę reikšmę įgyja automatizavimas, skaitmenizacija, saugumas ir tvarūs technologiniai sprendimai. Diskusijų metu aptartos šiuolaikinės transporto inžinerijos plėtros tendencijos, mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymo praktikoje galimybės ir universitetų vaidmuo rengiant specialistus sparčiai besikeičiančiam transporto sektoriui. Ne mažiau įdomi vizito dalis buvo skirta studentų praktiniams inžineriniams projektams. Svečias apžiūrėjo fakulteto klasikinį ir elektrinį kartingus, susipažino su jų techniniais sprendimais bei kitomis studentų įgyvendinamomis idėjomis. Studentų sukonstruotą pneumatinį kartingą, kurio judėjimui naudojama suslėgtojo oro energija, išbandė ir pats svečias. Šis kartingas – netradicinis inžinerinis sprendimas, leidžiantis studentams praktiškai pritaikyti kompiuterizuotos inžinerijos, mechanikos, pneumatikos, transporto priemonių konstrukcijos ir valdymo žinias. Svečias taip pat turėjo galimybę pasivažinėti studentų sukurtu elektromobiliu ir tiesiogiai susipažinti su jų praktinės inžinerinės veiklos rezultatais. Tokie projektai atskleidžia, kad transporto inžinerijos studijos neapsiriboja teorinėmis žiniomis. Studentai turi galimybę patys projektuoti, konstruoti, eksperimentuoti, išbandyti savo sprendimus ir tobulinti juos realiomis sąlygomis. Naujos galimybės tarptautinei partnerystei TIF dekano prof. dr. Olego Prentkovskio teigimu, tokie vizitai yra svarbūs ne tik instituciniams ryšiams palaikyti, bet ir naujoms bendradarbiavimo galimybėms kurti. „Džiaugiamės, kad bendradarbiavimas su Eslingeno universitetu jau turi konkrečių rezultatų – įgyvendinti studentų akademiniai mainai, vyko dėstytojų vizitai, užmegzti profesiniai ryšiai. Mums ypač svarbu, kad tarptautinė partnerystė suteiktų studentams galimybę įgyti naujos patirties, susipažinti su kitų šalių inžineriniais sprendimais ir plėsti savo profesinį akiratį. Taip pat malonu, kad mūsų svečias domėjosi fakultete vykdomais moksliniais tyrimais, o studentų sukurta transporto technika galėjo įsitikinti ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, – sako fakulteto dekanas. Vizito metu išryškėjo abiejų universitetų bendras interesas plėtoti tarptautinį akademinį mobilumą, skatinti dėstytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą bei ieškoti galimybių bendroms studijų ir mokslinių tyrimų iniciatyvoms. Eslingeno universiteto rektoriaus vizitas dar kartą patvirtino, kad tarptautinis bendradarbiavimas, moksliniai tyrimai ir praktinė studentų inžinerinė veikla yra svarbios šiuolaikinio technologijų universiteto stiprybės.

Savaitę trukęs Lietuvos konsorciumo vizitas Masačusetso technologijos institute (MIT) suteikė VILNIUS TECH galimybę pasistūmėti vykdant bendrus mokslinius projektus, užmegzti ryšius būsimoms tyrimų paraiškoms ir įvertinti praktikas, pritaikomas universiteto veikloje. Elektronikos fakulteto (EF) dekanas ir ComARC centro vadovas doc. dr. Artūras Medeišis bei Žinių ir technologijų perdavimo centro (ŽTPC) direktorė Vilma Purienė vizito metu dalyvavo susitikimuose su MIT mokslininkais bei inovacijų specialistais, Lietuvos gyvųjų laboratorijų pristatymuose ir „MIT Future Fest“. Parsivežtos įžvalgos siejasi su „ComARC“ veikla, studentų ugdymu, technologijų komercinimu ir „LinkMenų fabriko“ kūrybinėmis galimybėmis. Rugsėjo 29–spalio 6 dienomis vykęs vizitas leido pažinti MIT inovacijų ekosistemą per skirtingus, tarpusavyje susijusius procesus: mokslinius tyrimus, prototipų kūrimą, darbą su naudotojais, licencijavimą ir partnerystę su verslu. VILNIUS TECH atstovai taip pat pristatė Lietuvos kompetencijas ir praktinio bendradarbiavimo galimybes. Autonominių sistemų tyrimams – konkrečios bendradarbiavimo galimybės Doc. dr. A. Medeišis lankėsi „MIT Lincoln Laboratory“, kur su pagrindiniu tyrėju aptarė vykdomų projektų pažangą, tolesnius darbus ir ateities planus, susijusius su dvejopos paskirties technologijomis bei atsparumu. Tiesioginis susitikimas buvo naudingas derinant projektų tęstinumą ir išgryninant klausimus būsimam bendram darbui. Doc. dr. A. Medeišis ir V. Purienė taip pat lankėsi MIT „Mission Innovation X“ (MIx), kur su Keenan Blatt gilinosi į dvejopos paskirties inovacijų vystymą. Pristatytas požiūris aktualus VILNIUS TECH autonominių, nuotoliniu būdu valdomų ir susietų sistemų kompetencijų centrui „ComARC“. MIx veikloje tyrimai ir studentų mokymasis susiejami su konkrečiomis organizacijų užduotimis. Komandos kuria prototipus, aiškinasi naudotojų poreikius ir rengia tolesnio vystymo planus. Pristatytas „MIT Dual-Use Readiness Levels“ modelis padeda technologinę brandą vertinti kartu su pasirengimu dirbti su civiliniais ir gynybos sektoriaus klientais bei finansuotojais. „Susitikimas su „Lincoln Laboratory“ mokslininkais padėjo pasistūmėti dėl esamų projektų ir aptarti ateities kryptis. „Mission Innovation X“ patirtis papildė šiuos pokalbius praktiniu požiūriu: kaip tyrimą susieti su naudotojo poreikiu, bandymais ir tolesniu technologijos vystymu. „ComARC“ veikloje matome galimybę adaptuoti tokio darbo elementus – bendras užduotis studentams ir tyrėjams, nuoseklų sprendimų tikrinimą su partneriais ir platesnį projektų pasirengimo vertinimą“, – teigia EF dekanas. Spalio 5 dieną vykusiame MIT-Lietuvos renginyje užmegzti naudingi ryšiai galimoms „Global Seed Grants“ paraiškoms. Pokalbiai energetikos ir kitomis tyrimų temomis suteikė pagrindą tolesnėms diskusijoms, įtraukiant VILNIUS TECH Mechanikos ir Elektronikos fakultetus. Artimiausias žingsnis – su tyrėjais atsirinkti abiem pusėms aktualias užduotis ir įvertinti bendrų paraiškų galimybes. Technologijų perdavimas – komandinis kelias nuo tyrimo iki rinkos Susitikimas su MIT Technologijų licencijavimo biuro atstove Deirdre Zammit suteikė praktinių įžvalgų apie išradimų vertinimą, apsaugą ir licencijavimą. Akcentuotas ankstyvas darbas su mokslininku, technologijos pritaikymo galimybių analizė ir rinkos poreikio supratimas. Vizite išryškėjo aiškus funkcijų paskirstymas: licencijavimo specialistų darbą papildo atskirų padalinių vykdomos verslo vystymo, investuotojų paieškos ir komandų ugdymo veiklos. Ron Spangler pristatyta „Industrial Liaison Program“ parodė, kaip nuosekliai kuriami ryšiai tarp įmonių ir universiteto tyrėjų, o pokalbis su „Deshpande“ centro vykdomuoju direktoriumi Rana K. Gupta papildė šią perspektyvą technologinių įmonių kūrimo ir darbo su rinka patirtimi. VILNIUS TECH šios tarpusavyje susijusios funkcijos sutelktos Žinių ir technologijų perdavimo centre. Todėl MIT patirtis išryškino vieno langelio principo svarbą universiteto mastu: tyrėjams ir verslo partneriams ŽTPC būtų aiškus pirmasis kontaktas, koordinuojantis kelią nuo poreikio ar idėjos iki tinkamų specialistų, bendro projekto ir rezultatų pritaikymo. Tam reikalingas sutartas informacijos perdavimas, atsakomybės ir nuoseklus fakultetų bei kitų padalinių įsitraukimas. Toks veikimo modelis leistų ŽTPC efektyviau vykdyti savo funkcijas, užtikrinti pagalbos tęstinumą ir kryptingai plėtoti universiteto partnerystes. „Vizito vertę matau per darbus, kuriuos galime tęsti grįžę. Užmezgėme kontaktų bendriems tyrimams, aptarėme technologijų perdavimo praktiką ir pamatėme, kaip studentų kūryba susiejama su realiomis problemomis. VILNIUS TECH turime stiprių kompetencijų, kurias galime pasiūlyti partneriams. Tęstinis bendradarbiavimas su MIT padėtų jas plėtoti, o parsivežtas idėjas pritaikyti ŽTPC, fakultetų ir „LinkMenų fabriko“ veiklose“, – sako centro direktorė V. Purienė. MIT Future Fest“ suteikė galimybę vienoje scenoje išgirsti pasaulinio lygio inovacijų kūrėjus ir pamatyti, kaip susitinka mokslas, technologijos, dizainas bei menas. „MET Warehouse“ studentų darbais gyva aplinka priminė „LinkMenų fabriką“ ir paskatino svarstyti, kaip sustiprinti projektų pristatymus bei jų tęstinumą po hakatonų ir akseleravimo programų. Ypač įsimintina buvo Nomedos ir Gedimino Urbonų kartu su Markus J. Buehler sukurta „Amphibian Drift“ patirtis MIT.nano. Joje mokslinis molekulinis modelis tampa tyrinėjama vaizdo, garso ir judėjimo aplinka. Ši patirtis artima „LinkMenų fabriko“ VR, AR ir skaitmeninių medijų kompetencijoms. Kartu su MIT muziejaus interaktyvumu ji suteikė idėjų bandomajai VILNIUS TECH mokslo demonstracijai, kurią būtų galima kurti su pasirinktos srities tyrėjais. Diskusija su Hugh Herr, Ana Rajčević ir Paola Antonelli išryškino biomechanikos bei dizaino bendradarbiavimą kuriant žmogui padedančias technologijas. Įžvalgas numatoma perduoti universiteto biomechanikos kolegoms. „Artificial Intimacy“ pokalbis su Sherry Turkle ir Rosalind Picard papildė vizitą klausimais apie DI poveikį žmonių santykiams – perspektyva, aktualia studentų kuriamų sprendimų vertinimui. Bendruomenės – gyvųjų laboratorijų partnerės Vilmos Purienės pokalbis su MIT antropologijos profesore Sonya Atalay, „Center for Braiding Indigenous Knowledges and Science“ (CBIKS) direktore ir pagrindine tyrėja, papildė vizitą bendruomenių įtraukimo perspektyva. Mokslininkė specializuojasi bendruomenių dalyvavimu grįstuose tyrimuose, tyrimų etikoje ir vietinių bei čiabuvių žinių jungime su mokslu (MIT pristatoma Sonyos Atalay veikla). Šios įžvalgos aktualios VILNIUS TECH bendradarbiavimui su „ID Vilnius“. Gyventojų patirtį įtraukiant jau apibrėžiant problemą, galima tiksliau suprasti poreikius, naudojimo aplinkybes ir būsimo sprendimo priimtinumą. Tolesnė kryptis galėtų būti pasirinkta miesto užduotis, kurią universiteto tyrėjai ir studentai nagrinėtų kartu su „ID Vilnius“ bei bendruomene – nuo problemos išgryninimo iki prototipo bandymo ir naudos vertinimo. Su Susana Kevorkova, MIT Duomenų, sistemų ir visuomenės instituto statistikos ir duomenų mokslo „MicroMasters“ programos vadove, aptarti mikrokredencialai. Jos patirtis apima skaitmeninio mokymosi programų kūrimą ir įgyvendinimą. Pokalbis suteikė įžvalgų, kaip VILNIUS TECH kompetencijas būtų galima pritaikyti lanksčioms, konkrečius specialistų ir verslo poreikius atliepiančioms mokymosi programoms (MIT programos komanda). Tęstinės partnerystės vertė – bendri darbai Tęstinis bendradarbiavimas su MIT suteiktų VILNIUS TECH galimybę plėtoti bendrus tyrimus ir stiprinti tarptautinį talentų ugdymą bei pritraukimą. Spalio 5 dieną užmegzti ryšiai sudaro pagrindą įvertinti „Global Seed Funds“ finansavimo galimybes ir kartu su Mechanikos bei Elektronikos fakultetų tyrėjais rengti bendrų projektų idėjas. Greta jų būtų prasminga aptarti studentų mokslinių stažuočių, praktikos ir įsitraukimo į bendras tyrimų užduotis galimybes. Tokia partnerystė galėtų padėti VILNIUS TECH studentams auginti kompetencijas tarptautinėje aplinkoje ir atverti kelią MIT studentų bei jaunųjų tyrėjų įsitraukimui į Lietuvoje vykdomus projektus. Vizito tęstinumą rodytų suderintos tyrimų užduotys, parengtos paraiškos, sutartos stažuočių galimybės ir kartu vystomi sprendimai.