Pažvelgę į Žemę iš lėktuvo, atpažįstame miestus iš kelių tinklo, kuris, lyg arterijos, apraizgo visą gyvenamąją teritoriją. Tai didžiuliai plotai asfalto, kuriuo kasdien pravažiuoja dešimtys tūkstančių automobilių, išmesdami anglies dioksidą, o asfalto dangai naudojami naftos produktai taip pat neprisideda prie tvarumo. Plečiantis gyvenvietėms, kelių tinklas tik didės. Tad mokslas jau dabar ieško sprendimų ateities kelių infrastruktūrai: „Kuriame naujos kartos asfalto dangas, kurios sugeneruos mažiau CO2, prisidės prie neutralumo klimatui ir taupys mūsų išlaidas kurui“, – Inovacijų agentūros tinklalaidėje „Ateities architektai“ sako dr. Judita Škulteckė, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslininkė ir misijų temoje „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ įgyvendinamo projekto vadovė.
Transporto sektorius – vienas didesnių teršėjų
Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ srities vadovė Teresė Škutaitė atkreipia dėmesį, kad nors keliai yra mūsų miestų „arterijos“, visas transporto sektorius šiandien yra ir vienas didesnių teršėjų, turint galvoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką.
Mokslininkė dr. J. Škulteckė juokauja, kad galvojant, kaip būtų galima šimtu procentų išspręsti šiandienines problemas, pirmiausia į galvą ateinanti mintis – teleportacija: „Nereikėtų nei kelių, nei nieko, tiesiog atsidurtume kažkur vos apie tai pagalvoję. Ir kiek emisijų sutaupytume“, – juokiasi VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslininkė dr. J. Škulteckė.
Deja, toks būdas kol kas nėra įmanomas, tačiau pašnekovė pasakoja, kad mokslininkų laboratorijose jau daugelį metų kuriami kur kas realesni sprendimai, kurie ateityje pakeis visą kelių infrastruktūros supratimą.
Mokslininkai akcentuoja tiek naujų medžiagų kūrimą ir diegimą, tiek pokyčius, kurie leis žymiai greičiau ištirti naujas medžiagas ir imti jas naudoti praktikoje: „Jau dabar mes galime tirti mažus bandinius ir pagal juos nustatyti, kaip funkcionuos realybėje įrengta asfalto danga. Tad jei tokio pobūdžio tyrimai žengs į priekį, galbūt mums nebereikės įrengti eksperimentinio kelio, kad galėtume stebėti, kaip ta danga atrodys po 20 metų “, – sako dr. J. Škulteckė.
Kelio danga – nėra vien asfalto sluoksnis
Mokslininkai pastebi, kad tvarumo paieškose yra labai daug aspektų, tačiau norisi ateities kelių infrastruktūros problemas spręsti atsižvelgianti ir į kitus sektorius. Taigi viena didesnių krypčių – statybinių ir kitų atliekų panaudojimas tvarios kelių infrastruktūros kūrimui.
VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto vyriausioji mokslininkė dr. J. Škulteckė pasakoja, kad net sąžiningai rūšiuojant šiukšles, susidaro tam tikros komunalinės atliekos, kurios vėliau patenka į sąvartyną, arba keliauja į specialias jėgaines, kuriose yra deginamos. Tokiu būdu iš jų yra išgaunama energija ir gaunama pridėtinė vertė. Tačiau atliekų deginimo metu susidaro pelenai ir šlakas. Kitaip sakant, atliekų deginimas, nors ir išskiria energiją, generuoja kito tipo atliekas. Jas mokslininkai bando prikelti naujam gyvenimui. Būtent atliekų deginimo metu susidaręs šlakas gali būti panaudojamas tvarių kelių ir dviračių takų įrengimui.
Dr. J. Škulteckė sako, kad žmonės dažnai klaidingai mano, jog kelias tėra vienas asfalto sluoksnis. Ji lygina kelio dangą su sumuštiniu: „Tai nėra vien asfaltas: pirmiausiai yra pagrindas – žemės sankasa – tarsi namo pamatai. Tada eina smėlio, skaldos sluoksniai ir tik tuomet – asfaltas. Taigi šlaką galima panaudoti vietoje smėlio. Tačiau jis turi tenkinti keliamus aplinkosauginius ir techninius reikalavimus“, – aiškina dr. J. Škulteckė. Anot jos, tokiu būdu galima prisidėti prie žalesnės Lietuvos kūrimo.
Perdirbtos padangos sugrįžta atgal į kelius
VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius dr. Ovidijus Šernas jau daugiau nei dešimtmetį dirba su tyrimais, kaip perdirbtų padangų gumą panaudoti tvarių naujos kartos kelių dangoms kurti. Ieškoti šios medžiagos perdirbimo ir panaudojimo galimybių mokslininką paskatino susidarančių atliekų kiekis: „Kasmet yra išmetama virš 30 000 tonų padangų. Bent pusė jų anksčiau būdavo sudeginama, siekiant iš atliekų išgauti energijos. Taigi jos nebebūdavo pernaudojamos“, – pasakoja dr. O. Šernas.
Mokslininkas džiaugiasi, kad Vilniaus mieste, panaudojus perdirbtą padangų gumą, yra įrengti jau du objektai: automobilių stovėjimo aikštelė Linkmenų g. 28, bei pirmoji eismo juosta Rinktinės g., ties „Vilnius Marriott“ viešbučiu.
Dr. Ovidijus Šernas taip pat džiaugiasi, kad šia sritimi domisi ir studentai. Vienas jų savo magistro darbu pasirinko patobulinti asfalto mišinius, kad jie būtų draugiškesni dviratininkams, pėstiesiems arba sportininkams ir kritimo atveju būtų minkščiau, nei ant įprasto asfalto.
Mokslininkas pastebi, jog kartais žmonės įtariai žiūri tiek į tvarumą, tiek į perdirbtų medžiagų naudojimą naujų objektų kūrimui, tačiau ramina, jog visai be reikalo: „Perdirbtų produktų panaudojimo nereikėtų traktuoti kaip silpnų ar nelygiaverčių medžiagų. Visų pirma, retais atvejais naudojama 100% perdirbta medžiaga. Dažniausiai tai būna kelių medžiagų kombinacijos, proporcijos surastos moksliniais tyrimais, taip išlaikant kokybę ir ilgalaikiškumą“, – pabrėžia dr. O. Šernas.
Naujos kartos asfaltas saugos planetą ir mažins kuro sąnaudas
Kurdami sprendimus ateičiai mokslininkai orientuojasi ne tik į šiandienos problemas, bet ir į ateities kartas. „Mes darome pokytį. Norime parodyti, kad infrastruktūra gali būti ir tvari, ir ilgaamžė, ir žalia, draugiška tiek aplinkai, tiek žmonių sveikatai. Taigi turime lūkestį, kad keliais, kuriuos tiesiame šiandien, galėtų naudotis ir ateities kartos. Kad jos matytų mūsų pastangas ir patys stengtųsi sukurti dar pažangesnes technologijas“, – sako dr. J. Škulteckė.
Misijų temoje „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ įgyvendinamo projekto vadovė dr. J. Škulteckė pasakoja, kad dabar Lietuvos mokslininkų laboratorijose kuriamos naujos kartos asfalto dangos, kurios pasižymės mažesniu pasipriešinimu riedėjimui. Anot jos, tokias dangas visuotinai pritaikius Lietuvoje, gyventojai, važiuodami automobiliais, sugeneruotų mažiau CO2, prisidėtų prie neutralumo klimatui ir netgi sutaupytų – mažesnis pasipriešinimas riedėjimui reikštų mažesnes kuro sąnaudas.
Jai antrina ir Inovacijų agentūros „GreenTech Hub“ grupės vadovė Teresė Škutaitė, kuri akcentuoja, jog projektas apima ne tik inovatyvius projektus, bet ir kompetencijų centrų kūrimą, kurie jungs mokslą bei verslą bendroms veikloms. „Kompetencijų centre kuriamas ir toks sprendimas, kaip žaliojo vandenilio pritaikymas automobiliuose su vidaus degimo varikliais. Ir tai yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip judame tvarumo link“, – sako T. Škutaitė.
Pasak dr. J Škulteckės, ateityje realybe gali tapti ir bio rišiklių naudojimas. Tai būtų tikras proveržis, kalbant apie tvarumą kelių srityje. „Asfalto mišinį sudaro atskiri grūdeliai, taigi kažkas juos turi sujungti. Tam įprastai naudojama medžiaga vadinama bitumu. Ji gaunama naftos perdirbimo būdu, taigi tai nėra žalias produktas. Dabar mokslininkai skiria itin didelį dėmesį, kad būtų įmanoma šią medžiagą pakeisti žalesniu sprendimu – bio rišikliais“, – pasakoja dr. J.Škulteckė.
Visą Inovacijų agentūros tinklalaidę „Ateities architektai“ žiūrėkite Inovacijų agentūros „YouTube“ paskyroje. Ją taip pat galite rasti ir „Spotify“.
Orginalus šaltinis: Inovacijų agentūra
Galerija
