Atsisakius vieno buto inžinerinių geologinių tyrimų – brangs statybos, padaugės techninių avarijų

Gegužės 25, 2022

Gegužės 16 d. išplatintame pranešime Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija siūlo atsisakyti privalomų projektinių inžinerinių geologinių ir geotechninių tyrimų, planuojant vieno buto namų, pagalbinių ūkio paskirties pastatų, šiltnamių statybą ir atliekant visų neypatingųjų pastatų rekonstrukciją. 

Tai, neva leis proporcingai paskirstyti atsakomybę statybos dalyviams, mažinti administracinę naštą ūkio subjektams, optimizuoti tyrimų apimtis, paspartinti vienbučių gyvenamųjų namų projektavimą ir statybą. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Civilinės inžinerijos mokslo centro direktoriaus doc. dr. Šarūno Skuodžio, šie pakeitimai lems dar sparčiau kylančias būsto kainas.

Priėmus naują įstatymą labiausiai nukentės fiziniai asmenys

VILNIUS TECH eksperto teigimu, neapdairus statybos techninio reglamento reikalavimų supaprastinimas – itin pavojingas. Visuomenė neturi būti varžoma, nes ji yra sąmoninga. Manymas, kad vis tiek bus atliekama daugiau tyrimų, nei numato sumažinti reikalavimai – klaidingas. 

„Visuomet lyginamasi į vakarų valstybes ir bandoma teigti, kad mūsų sąmoningumas toks pats. Remiantis Šveicarijos statybos ir projektavimo pavyzdžiu, projektai rengiami vidutiniškai prieš 5-7 m., o tik tada prasideda statybų darbai. Todėl be jokios įtampos gali būti atliekami visi reikiami tyrimai ir projektavimo darbai“ – teigia Š. Skuodis.

Pasak docento, labiausiai nukentės už bankų paskolas individualius namus sau statantys fiziniai asmenys, nes už paskutinius pinigus bus nudažomos sienos, o po pusės metų atsiradusiems plyšiams sienose panaikinti resursų neliks. Dėl to kalti liks patys statytojai. 

„Geologinių tyrimų kaina yra mažesnė, nei vieno kosmetinio remonto kaina. Todėl geologinių tyrinėjimų atsisakymas nėra suprantamas. Gal verta atsisakyti ir architektų paslaugų, nes juk tai vieno buto namai? Gal verta reikalauti, kad įrengti individualių namų pamatai būtų išbandomi ir tada pagal pamatų bandymų rezultatus spręsti ar viskas bus gerai?“, – svarsto ekspertas.

Inžineriniai geologiniai tyrimai – ne tik projektuojant pamatus

VILNIUS TECH ekspertas teigia, kad inžineriniai geologiniai tyrimai suteikia informaciją, reikalingą ne tik pamatų projektavimui. Ji itin svarbi ir projektuojant drenažą, tvarkant aplinką, kritulių ir buitinių nuotekų šalinimo sistemas. 

„Kalbant apie buitinių nuotekų ir lietaus vandens infiltracines sistemas, inžinerinės geologinės sąlygos – pagrindinis veiksnys, lemiantis sistemų darbą. Netinkamomis sąlygomis įrengtos infiltracinės talpos tiesiog neveiks, kels rūpesčių ir papildomų finansinių išlaidų savininkui, taip pat gali kelti pavojų kaimynams ar juos –net užlieti“, – vardija Š. Skuodis.

Atsisakius inžinerinių geologinių tyrimų privalomumo nesudėtingiems ir neypatingiems statiniams, minėtos problemos didins užsakovų išlaidas. Ne visi statytojai supranta gresiančias pasekmes. Dažnu atveju jiems svarbus ekonominis sprendimas, negalvojant kas bus vėliau ir kokios pasekmės laukia ateityje.

 

Galerija

Panašios naujienos

197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
Spalio 22 d. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas surengė 29-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“. Hibridiniu būdu vykęs renginys subūrė 197 dalyvius, o jo metu pristatytas 151 mokslinis pranešimas. Konferencija tapo erdve bakalauro ir magistro studijų studentams pristatyti savo tyrimų rezultatus, dalytis įžvalgomis ir diskutuoti apie aktualius ekonomikos bei vadybos iššūkius. Konferencijoje – beveik 200 dalyvių ir daugiau nei 150 pranešimų Konferencijoje iš viso dalyvavo 197 žmonės, iš kurių 4 dalyvavo gyvai, o 193 – nuotoliniu būdu. Didžioji dalis dalyvių atvyko iš Lietuvos – jų buvo 195. VILNIUS TECH atstovavo 192 dalyviai, o tarptautinį konferencijos kontekstą papildė du dalyviai iš užsienio: vienas iš Taivano ir vienas iš Jungtinės Karalystės. Iš viso konferencijoje pristatytas 151 pranešimas. 139 pranešimus pristatė VILNIUS TECH atstovai, o tarp užsienio pranešimų autorių buvo atstovų iš Taivano ir Jungtinės Karalystės. Plenarinėje sesijoje – dirbtinis intelektas, strategija, inovacijos ir finansai Plenarinėje sesijoje keturi pranešėjai lietuvių ir anglų kalbomis dalijosi profesine patirtimi ir įžvalgomis apie dirbtinio intelekto taikymą, projektų valdymą, strateginio valdymo iššūkius, inovacijas, verslumą ir duomenimis grįstų finansinių sprendimų priėmimą. Pranešimus skaitė: Mantas Kapočius, UAB „DIPA“, Lietuva – „Efektyvus projektų valdymas DI priemonėmis“. Ingrida Pocevičiūtė, Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuva – „Nuo strategijos iki rezultato: APVA patirtis“. Prof. dr. Cheng-Kang Chen, Nacionalinis Taivano mokslo ir technologijų universitetas (National Taiwan University of Science and Technology), Taivanas – „MNC Decision-making for Innovation and Entrepreneurship“. Chris Krul, „Bloomberg L.P.“, Jungtinė Karalystė – „Reading the World Through Data: How Information Shapes Financial Decisions“. Pranešimų temos atskleidė, kaip šiuolaikinės technologijos, strateginis požiūris ir duomenų analizė keičia projektų valdymą, organizacijų sprendimų priėmimą ir finansų sritį. Studentų moksliniai tyrimai – keturiose teminėse sekcijose JMK-2026 konferencijoje daugiau nei 150 studentų pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus atskirose sekcijose. Jos apėmė keturias ekonomikai ir vadybai aktualias kryptis: Ekonomikos darni plėtra (Sustainable economic development). Šiuolaikinio verslo aktualijos (Actualities of modern business). Finansų valdymas (Financial management). Organizacijų plėtros valdymo aktualijos (Actualities of organisational development management). Konferencija suteikė galimybę skirtingų studijų pakopų studentams pristatyti savo tyrimus akademinei bendruomenei, pasitikrinti idėjas, sulaukti grįžtamojo ryšio ir įsitraukti į mokslines diskusijas. Tokia patirtis prisideda prie mokslinių kompetencijų ugdymo, kritinio mąstymo ir gebėjimo aktualias ekonomikos bei vadybos problemas nagrinėti remiantis tyrimais. Jaunųjų mokslininkų konferencija – tai vieta, kur susitinka smalsumas, kūrybiškumas ir noras atrasti. Čia gimsta naujos idėjos, dalijamasi žiniomis ir drąsiai ieškoma atsakymų į aktualius klausimus. Nors konferencijos dėmesio centre – jaunieji mokslininkai, mokslinis smalsumas nepriklauso nuo amžiaus ar patirties. Svarbiausia – noras pažinti, gebėjimas kelti klausimus ir ryžtas ieškoti naujų sprendimų, nes būtent nuo to prasideda kiekvienas reikšmingas atradimas. Padėka konferencijos organizatoriams VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas dėkoja konferencijos organizacinio komiteto pirmininkui dr. Pauliui Šūmakariui ir organizacinio komiteto sekretorei Kotrynai Katinaitei, taip pat konferencijos sekcijų pirmininkams ir sekretoriams, prisidėjusiems prie renginio organizavimo: prof. habil. dr. Lesyai Kolinets; prof. dr. Ievai Meidutei-Kavaliauskienei; prof. dr. Laimai Okunevičiūtei Neverauskienei; doc. dr. Juozui Merkevičiui; doc. dr. Almai Mačiulytei-Šniukienei; doc. dr. Kristinai Garškaitei-Milvydienei; doc. dr. Laimai Jesevičiūtei-Ufartienei; doc. dr. Živilei Jezerskei; doc. dr. Andriui Tamošiūnui; dr. Giedrei Lapinskienei; dr. Liudmilai Lobanovai; dr. Sigitui Davidavičiui; Artūrui Strucai; Giedriui Čyrui; Indrei Bagdonei. Dėkojame visiems pranešėjams, dalyviams ir organizatoriams už įsitraukimą, dalijimąsi žiniomis ir indėlį į mokslinės bendruomenės stiprinimą.
Plačiau