Stojantiesiems

Aviacija ieško būdų, kaip sumažinti aplinkos taršą

Rugsėjo 23, 2021

Nuo 1940 m. pasaulyje susidarė daugiau nei  32 mlrd. tonų CO2., o maždaug pusė šio kiekio – per pastaruosius dvidešimt metų. „CO2 pašalinimas iš aplinkos – itin ilgas ir sudėtingas procesas. Iš 1 t pusė CO2  pasišalina maždaug per 30 metų, 30 proc. – per kelis šimtmečius, o 20 proc. aplinkoje išlieka daugelį tūkstančių metų“, – akcentuoja Mančesterio universiteto atstovas prof. dr. David‘as Lee.  

Tokią negailestingą statistiką jis pateikė rugsėjo 22–23 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vykusioje VĮ „Oro navigacija“ ir VILNIUS TECH organizuotoje Tarptautinėje konferencijoje „Klimato kaita ir jos poveikis oro eismo vadybai“ (angl. Climate change and the role of air traffic control).

Vieną iš pagrindinių konferencijos pranešimų skaitęs D. Lee pabrėžė, kad aviacijos sritis ženkliai prisideda prie CO2 kiekio augimo. Būtent dėl šios priežasties ekspertas, daugiau nei dešimtmetį besispecializuojantis klimato kaitos srityje, atsisakė atvykti į konferenciją ir savo pranešimą skaitė nuotoliniu būdu. Visa tai tam, kad bent maža dalimi galėtų prisidėti prie neigiamo aviacijos srities daromo poveikio aplinkai mažinimo. 

Kaip oro sąlygos susijusios su tarša aviacijoje?

Pagrindinis Vilniuje vykusios konferencijos tikslas – aptarti, kokių priemonių reikia imtis jau dabar, norint sumažinti neigiamą aviacijos poveikį aplinkai. Taip pat išsiaiškinti, kokius tyrimus papildomai reikia atlikti, kokiose srityse specializuotis, norint sužinoti orlaivių daromą neigiamą žalą aplinkai, galimybes, kaip ją sumažinti.

Šis aviacijos ekspertų susitikimas Vilniuje orientuotas į oro eismo vadybą ir skrydžių vadovus, kurie, nors ir dirba aviacijos srityje, turi mažiausią sąlytį su pačiu lėktuvu. Pagrindinės sritys, kuriose šie vadovai specializuojasi – kur ir kokiame aukštyje lėktuvai skrenda. Nuo to, o kartu ir nuo oro sąlygų, priklauso, kokio dydžio žala daroma aplinkai. Net ir kelis kartus skrendant tuo pačiu maršrutu, vieną kartą žala gali būti didesnė, o kitą – mažesnė.

D. Lee pabrėžė, kad pastaruoju metu, kai daugėja skrydžių įvairiomis kryptimis, ekspertams reikia atlikti dar daugiau mokslinių tyrimų. „Pagrindinis viso to tikslas – nuspėti ir sumodeliuoti, kaip tinkamai pertvarkyti oro eismą, kad jis lanksčiau ir efektyviau prisitaikytų prie oro sąlygų. Visa tai tam, kad aviacijos sektorius kuo mažiau terštų aplinką. Šioje srityje vis dar daug neapibrėžtumo, trūksta mokslinių tyrimų, kuriais remiantis būtų galima daryti tinkamas išvadas. Tai itin svarbu, nes priimtas blogas sprendimas gali sukelti daugiau neigiamų padarinių, negu sprendimas nesiimti jokių veiksmų“, – teigė ekspertas D. Lee. 

Ką atskleidžia lėktuvų paliekamos žymės danguje?

Ekspertas taip pat įvardijo dar vieną svarbų faktą, į kurį dėmesys dažnu atveju nėra atkreipiamas. Tai – skrydžio metu lėktuvo paliekamos žymės danguje.

„Kiekvienas esame nukreipę žvilgsnį į dangų ir pastebėję, kad skrisdamas orlaivis palieką pilką ruožą. Čia itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, per kiek laiko žymė danguje išnyksta. Jeigu pilkas ruožas, paliktas lėktuvo danguje išnyksta per 10 s, neigiamas poveikis aplinkai nėra didelis. Jeigu žymės neišnyksta ilgiau, neigiamas poveikis aplinkai yra ženkliai didesnis. Tiesa, visa tai taip pat priklauso ir nuo oro sąlygų“, – dėmesį atkreipia Mančesterio universiteto profesorius.

Ateityje skrydžių valdymo specialistams reikės daugiau kompetencijų

VILNIUS TECH Antano Gustaičio aviacijos institutas (AGAI) jau ne vienerius metus orientuojasi į skrydžių vadovų rengimą darbo rinkai. Pastebima, kad skrydžių valdymas savo apimtimi pastaraisiais metais tampa kompleksiškesnis. Ypač svarbu tai, kad šios srities specialistai turi gebėti naudotis/įgyti daug kompetencijų.

„Vienas iš vykstančios konferencijos rezultatų yra tas, kad jau šiandien labai aišku, jog atliekant skrydžių valdymo sprendimus, ateities specialistams nepakaks turėti tik bazinių lėktuvų eismo koordinavimo kompetencijų. Pastebime, kad darbo rinkoje bus reikalingi specialistai, kurie savo darbe ir kasdienėje veikloje gebėtų integruoti tiek ekologijos, dirbtinio intelekto, inžinerijos, meteorologijos žinias ir sprendimus bei taip mažintų poveikį aplinkai“, – pabrėžia AGAI dekanas dr. Justas Nugaras.

„Tokio didelio susidomėjimo sulaukusi konferencija tik dar kartą parodo šios temos svarbą ir aktualumą. Kai kalbame apie oro navigacijos paslaugų teikimą ir klimato kaitą, pirmiausia akcentuojame skrydžių vadovų pastangas užtikrinti greitą ir efektyvų lėktuvų judėjimą, nukreipti orlaivius trumpiausiu maršrutu, taip mažinant aviakompanijų kuro sąnaudas ir išmetamą CO2 kiekį. Siekdami sumažinti poveikį aplinkai, oro navigacijos paslaugų teikėjai diegia įvairias naujoves ir imasi procedūrinių pagerinimų, įskaitant laisvus oro maršrutus, tikslesnes atvykimo/išvykimo procedūras, triukšmo mažinimo priemones, efektyvų oro erdvės panaudojimą ir kita. Visa tai reikalauja tinkamos infrastruktūros ir duomenų valdymo, o šiai dienai ir didelio susitelkimo į mokslinius tyrimus bei inovacijas, kurioms savo dėmesį skiria Baltijos funkcinio oro erdvės bloko narės, įskaitant ir VĮ „Oro navigacija“, – teigia VĮ „Oro navigacija“ generalinis direktorius Saulius Batavičius.
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau