Stojantiesiems

Daugiau nei dešimtmetį trunkanti VILNIUS TECH ir STS partnerystė augina profesionalius specialistus

Vasario 18, 2026
Ilgalaikis, kryptingas universiteto bei verslo bendradarbiavimas tampa vienu svarbiausių veiksnių, užtikrinančių studijų aktualumą ir absolventų pasirengimą realiai darbo rinkai. Būtent tokiu pavyzdžiu galima laikyti VILNIUS TECH  Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) ir įmonės Scenos techninis servisas (STS) partnerystę, kuri tęsiasi jau dešimtmetį ir tapusia pagrindu Renginių inžinerijos studijų programai – vienai iš išskirtinių šios krypties programų ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
 
Būtent STS, viena didžiausių renginių techninio aptarnavimo įmonių Lietuvoje, prieš beveik dešimtmetį kartu su KIF inicijavo diskusiją apie augantį kvalifikuotų renginių inžinerijos specialistų poreikį. Sparčiai tobulėjant technologijoms renginių aptarnavimo sferoje, tapo akivaizdu, kad vien praktinių įgūdžių nebepakanka – šiai rinkai reikalingi plataus profilio specialistai, gebantys derinti inžineriją, technologijas ir kūrybinius sprendimus.

2015 metais ši diskusija virto konkrečiais rezultatais – buvo inicijuota ir parengta Renginių inžinerijos bakalauro studijų programa. Nuo pat jos kūrimo pradžios STS vadovas Laurynas Paškevičius įsitraukė ne tik kaip socialinis partneris bet kaip ir vienas šios programos kūrėjas ir bendraautorių: dalyvavo formuojant studijų programos studijų planą, konsultavo dėl techninės bazės vystymo, teikė konsultacijas dėl specialistų kompetencijų poreikio. Nuo pat pirmų dienų ši partnerystė tapo nuosekli ir ilgalaikė: L. Paškevičius tapo nuolatiniu studijų programos komiteto nariu ir, remdamasis rinkos poreikiais, teikia siūlymus dėl programos atnaujinimo, konsultuoja bei dalyvauja baigiamųjų darbų komisijose, padeda kviesti aktualius specialistus iš rinkos. Tokia KIF ir STS partnerystė padėjo tvirtus pagrindus ir šios programos moderniai techninei bazei, atvėrusiai galimybę jauniesiems kūrėjams jau studijų metu derinti teorines žinias su praktika, dirbti su profesionalia įranga, dalyvauti praktiniuose mokymuose, skirtuose susipažinti su realių projektų atvejais bei naudotis „ChamSys MagicDMX“ mokomąja įranga. STS taip pat aktyviai prisideda ir prie studentų kasmetinio gyvos muzikos festivalio „Atlantida. Underground“, dalyvauja karjeros dienose, prisideda prie programos viešinimo ir sudaro galimybes studentams įsitraukti į realius industrijos projektus. Tokiu būdu yra kuriama tvirta universiteto ir verslo bendradarbiavimo ekosistema.

„Renginių inžinerijos studijų programa buvo kuriama kartu su „Scenos techniniu servisu“, reaguojant į realius rinkos poreikius. Mums buvo svarbu turėti partnerį, kuris ne tik įvardytų, kokių specialistų reikia, bet ir kartu prisiimtų atsakomybę formuoti studijų turinį bei įsitrauktų į tolimesnį programos tobulinimą. „STS“ tapo būtent tokiu partneriui – aktyviai dalyvaujančiu, siūlančiu sprendimus ir padedančiu užtikrinti, kad studijos išliktų aktualios sparčiai besikeičiančioje industrijoje. Toks bendradarbiavimas leidžia mūsų studentams į darbo rinką išeiti jau turint realios patirties ir aiškų supratimą apie sektoriaus veikimo principus“, – sako Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė prof. Vaida Asakavičiūtė.

Bendradarbiavimo sutarties pasirašymas

Vasario 11 d. susitikime su STS vadovu, universitetas atnaujino bendradarbiavimo sutartį. Susitikimo metu taip pat aptartos rinkos tendencijos: STS vadovas Laurynas Paškevičius pabrėžė, kad renginių inžinerija tampa vis labiau susijusi su skaitmenizacija, integruotomis sistemomis ir tarptautiniais projektais, o tokių specialistų poreikis rinkoje tik augs. Jo teigimu, nuolatinis dialogas tarp universiteto ir verslo yra būtinas siekiant išlaikyti studijų aktualumą sparčiai kintančioje rinkoje.

VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas susitikime akcentavo tarpdiscipliniškumo svarbą ir skirtingų fakultetų bendradarbiavimą įgyvendinant šią programą, pabrėždamas, kad tokie studijų modeliai stiprina universiteto konkurencingumą.

Per beveik dešimtmetį trunkančią KIF fakulteto ir įmonės STS partnerystę Renginių inžinerijos programa išaugo į konkurencingą studijų programą, kasmet pritraukiančią vis daugiau studentų. Ji išlieka unikali ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu mastu. Partnerystės vertė atsiskleidė ir absolventų karjeros pasiekimuose: dalis studentų į darbo rinką įsilieja dar studijų metu, o baigusieji dirba techniniais vadovais, apšvietimo, garso, konstrukcijų inžinieriais bei projektų vadovais tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse įmonėse.

Atnaujinta bendradarbiavimo sutartis tarp Kūrybinių industrijų fakulteto ir įmonės „Scenos techninis servisas“ žymi ne tik formalų susitarimą, bet ir ilgalaikį įsipareigojimą toliau stiprinti partnerystę, kurioje verslas ir universitetas veikia kaip lygiaverčiai partneriai. Tai tvirtas pagrindas naujiems bendriems projektams, inovacijoms ir aukščiausio lygio specialistų rengimui, kuris turės realų poveikį renginių inžinerijos sektoriaus plėtrai Lietuvoje.

 

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau