Dėl praktikos metė darbą ir nepasigailėjo: Justinas dalijasi svarbiu patarimu

Lapkričio 19, 2019

Kol vieni studentai renkasi praktiką atlikti tik todėl, kad galėtų pabaigti studijas ir gauti diplomą, kiti į praktiką pasižiūri itin rimtai – ir praktikos pabaigą vainikuoja darbo pasiūlymas svajonių įmonėje. Būtent taip nutiko dviem Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentams, kurie pasinaudojo projekto „Patirties partneriai LT“ išmaniosios (SMART) praktikos galimybe daiktų interneto sprendimus kuriančioje įmonėje „Teltonika“.

Kai prieš metus VGTU ketvirtame kurs rinkodarą studijuojantis Justinas Žinys nusprendė atlikti praktiką bendrovėje „Teltonika“, jis jau turėjo darbą. Visgi vos sužinojęs, kad yra pakviestas naujam iššūkiui, darbą metė.

Kas dieną į praktiką su viena mintimi „Kai tik gavau praktiką, atsisakiau darbo, kad galėčiau susikoncentruoti į naują iššūkį“, – kalbėjo jis. Vaikinas prisipažino, kad darbinės patirties studijuodamas jau turėjo pakankamai, todėl, jei būtų tik norėjęs, būtų galėjęs universitetui pateikti praktikos ataskaitą iš jau turimo darbo, tačiau pasiryžo visiškai naujam iššūkiui.

„Buvo įdomu išbandyti naują sritį. Prisijungti prie šios praktikos pasirodė įdomus ir naujas pasiūlymas“, – tęsė J. Žinys.

Šioji praktika buvo šiek tiek kitokia nei įprasta. Jos metu iš penkių studentų buvo suformuota komanda, turėjusi išspręsti konkrečias įmonės iškeltas užduotis. J. Žinio ir jo komandos narių atveju – naujo produkto potencialių klientų, platintojų rinkos tyrimas, verslo krypčių nustatymas, produkto kainodaros analizė.

„Vos tik pradėjau praktiką, supratau, kad mano tikslas – pabaigus praktiką gauti čia darbą. Supratau, kad verta stengtis kiekvieną minutę, kad tik gaučiau darbą šioje įmonėje. Su tokia mintimi kas dieną ėjau į praktiką ir daug dirbau“, – pasakojo pašnekovas, pernai gruodį pradėjęs praktiką minėtoje įmonėje.

VGTU studijas šiemet užbaigęs jaunuolis prisipažino, kad sunkiausia užduotis buvo paruošti pardavimo strategiją anglų kalba, tačiau ir čia studentai nebuvo palikti vieni ir jiems padėjo įmonės skirtas mentorius Darius Čepulis.

Po dviejų mėnesių aktyvaus darbo J. Žinys pasiekė savo – jam buvo pasiūlyta darbo vieta „Teltonikos“ dukterinėje įmonėje, atsakingoje už produktų platinimą Lietuvoje.

Suprato, kad praktika turi baigtis darbo pasiūlymu

Pora mėnesių praktikos „Teltonikoje“ pakeitė ir Gabrielės Griciūnaitės karjeros kelią. Merginai taip pat buvo pasiūlyta darbo vieta po puikių rezultatų praktikos metu.

VGTU Ekonomikos inžinerijos ketvirto kurso studentė šiuo metu bando suderinti studijas su nauju darbu. Kartu ji džiaugiasi, kad ši praktika padėjo jai surasti darbą įmonėje, apie kokį ji visada pasvajodavo.

G. Griciūnaitei, kaip trečio kurso studentei, praktika dar nebuvo privaloma, tačiau ji visus studijų metus bandė pasinaudoti kiek galima daugiau universiteto siūlomomis galimybėmis. Ne išimtis tapo ir pasiūlymas prisijungti prie šios praktikos.

„Atėjusi į įmonę iš pradžių nieko apie ją nežinojau, galvojau, kad tiesiog bus man darbinė praktika. Tačiau tik susipažinus su kompanija supratau, kad praktika turi baigtis darbo pasiūlymu“, – pasakojo studentė.

Mergina prisipažino, kad ją sužadėjo tiek darbo aplinka, tiek naujoviški įmonės projektai, tiek darbo specifika. 

„Man patiko, kad viskas įmonėje labai dinamiška. Įmonė tarptautinė ir atveria daug galimybių“, – akcentavo ji.

Nors mergina suprato, kad norėtų po praktikos likti bendrovėje, pora mėnesių darbo komandoje praktikos metu nebuvo vien smagus laikas. Kaip prisipažino pašnekovė, didžiausias iššūkis buvo dirbti komandoje, sudarytoje iš penkių žmonių. Taip pat G. Griciūnaitė tuo metu buvo trečiame kurse ir, kai dalis komandos narių tuo metu turėjo laiką praktikai, jai teko darbą derinti su sesija ir egzaminais.

„Bet tai buvo ne tik sudėtingas iššūkis, bet ir gera pamoka, davusi rezultatą, – išmokau susidėlioti ir planuoti savo laiką“, – gerąją pusę įžvelgė ji.

G. Griciūnaitė taip pat džiaugėsi, kad komanda buvo sudaryta iš skirtingas specialybes studijuojančių studentų, todėl jie galėjo sujungę savo skirtingas žinias pasiekti geresnį bendrą rezultatą.

„Studentams siūlyčiau ne tinginiauti, o pasinaudoti kuo galima daugiau universiteto teikiamomis galimybėmis atlikti praktikas ar dalyvauti mokymuose, seminaruose, susitikimuose su įmonėmis. Niekada negali žinoti, kaip, pavyzdžiui, praktika gali baigtis. Aš eidama į bendrovę negalvojau, kad viskas pasibaigs darbo pasiūlymu. Vis dar galvojau ketvirtą kursą gyventi palaikoma tėvų, o dabar pilnai save išlaikau ir jau net galiu pradėti planuoti ir taupyti ateičiai“, – džiaugėsi pašnekovė.

Išmoksta darbo komandoje

SMART praktikas VGTU pagal „Patirties partneriai LT“ projektą koordinavusi praktikos vadovė Ilona Skačkauskienė teigė, kad šių naujoviškų praktikų pagrindinė idėja – padėti įmonėms išspręsti praktines problemas. Užduotims įveikti skiriama penkių studentų komanda, suformuota iš skirtingų studentų programų ir specializacijų studentų.

Dar prieš studentams iškeliaujant į įmones jiems organizuojami mokymai apie įvairias kūrybines metodikas, pavyzdžiui, „Design Thinking“ ar „Lego Serious Play“.

„Šios praktikos nuo įprastinių skiriasi tuo, kad studentai dirba grupėje, o ne individualiai. Jie priversti išmokti dirbti komandoje ir pasidalija savo skirtingomis žiniomis“, – kalbėjo I. Skačkauskienė.

Be to, ši praktikos programa leidžia taip pat studentams išmokti naujų sprendimų metodų, o vėliau juos pritaikyti atliekant konkrečias įmonių užduotis.

„Įprasta, kad po praktikos studentai turi paruošti ataskaitą. Šiuo atveju studentai turi tiesiog padaryti pranešimą ir pristatyti savo praktikos rezultatą tiek universiteto bendruomenei, tiek įmonei“, – toliau pasakojo VGTU atstovė.

Praktikos vadovė taip pat pastebėjo, kad prie SMART praktikos aktyviai jungiasi ir įmonės, kurios ištroškusios naujų idėjų, ieško inovatyvių ir neįprastų sprendimų, o gal net ir savo komandos pastiprinimo.

Studijų aplinkos modernizavimą ir pritaikymą praktiniam mokymui, rinkos poreikius atitinkančio mokymosi proceso skatinimą, socialinių partnerių įtraukimą į studijų praktikų organizavimą remia ES fondų finansuojamos priemonės – „Studijų kokybės gerinimas“, „Praktinių įgūdžių įgijimo rėmimas ir skatinimas“ ir kt.

Straipsnį parengė Ugnė Karaliūnaitė, DELFI.lt (nuoroda į straipsnį).
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kaip pasiruošti darbui renginyje, kuriame vienu metu reikia valdyti techniką, stebėti vaizdą, rūpintis garsu ir reaguoti į netikėtas situacijas? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentams atsakymų į šiuos klausimus teko ieškoti ne auditorijoje, o realiame festivalyje – „Šiaulių naktyse XVI“. Paskutinėmis vasaros dienomis KIF Renginių inžinerijos studentai prisijungė prie festivalio „Šiaulių naktys XVI“ komandos. Čia teorines žinias pakeitė realios užduotys, konkretūs terminai ir atsakomybė už rezultatą, kurį iš karto mato bei girdi renginio žiūrovai. Studentams tai tapo galimybe iš arti pamatyti, kiek skirtingų procesų slypi už sklandžiai vykstančio renginio – nuo technikos paruošimo, kamerų ir garso iki transliacijų bei operatyvių sprendimų renginiui jau prasidėjus. Praktika, kurioje nėra dviejų vienodų užduočių Festivalio metu studentų veiklos nuolat keitėsi. Vienu metu reikėjo filmuoti reportažą miesto erdvėse, kitu – stebėti vaizdą prie pulto, tikrinti technikos nustatymus, įrašyti transliaciją ar kartu su komanda perkelti įrangą į kitą renginio vietą. Tokia praktika leidžia suprasti ir vieną svarbiausių renginių inžinerijos principų – garsas, šviesa ir vaizdas nėra atskiros sritys, veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvame renginyje jos turi veikti kaip viena sistema. Čia svarbios tampa ne tik techninės žinios. Studentams tenka mokytis ilgą laiką išlaikyti dėmesį, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pastebėti svarbiausią momentą, dirbti komandoje ir priimti sprendimus tada, kai ilgoms diskusijoms tiesiog nėra laiko. Festivalio aplinka taip pat parodo, kad profesionalumas reiškia gebėjimą matyti ne tik savo užduotį, bet ir bendrą rezultatą. Jei vienoje vietoje prireikia papildomos pagalbos, komandos nariai turi gebėti persiorientuoti ir prisidėti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia. Nuo profesionalų patirties – iki savarankiškų sprendimų Studentams festivalio metu padėjo scenos techninių sprendimų profesionalai – VILNIUS TECH KIF lektorius ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis bei jo kolega Tomas Laugalis. Jų patirtis padėjo studentams geriau suprasti techninių sprendimų logiką ir renginio užkulisiuose vykstančius procesus. Vis dėlto reali praktika reiškė ir tai, kad po paaiškinimų ateidavo momentas, kai sprendimą reikėdavo priimti savarankiškai – stebėti situaciją, įvertinti aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatą. „Šiaulių naktyse XVI“ praktinės patirties sėmėsi Renginių inžinerijos programos studentai Ignas Jonkus, Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Julija Šikulova ir Simas Burinskas. Prie festivalio komandos taip pat prisijungė viena iš savanorių vadovių, Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų (MKST) pirmakursė Saulė Kaikarytė kartu su  Simona Janavičiūte. Skirtingų sričių ir institucijų atstovai festivalyje tapo viena komanda, kurios bendras tikslas – užtikrinti, kad renginys žiūrovui vyktų sklandžiai. Kai studijų žinias patikrina realus renginys Praktinės patirtys realiuose renginiuose yra svarbi Renginių inžinerijos studijų dalis. Jos leidžia universitete įgytas žinias išbandyti aplinkoje, kurioje sprendimų rezultatai tampa matomi iš karto. Auditorijoje galima analizuoti techninius sprendimus, mokytis dirbti su įranga ir modeliuoti įvairias situacijas. Festivalyje atsiranda papildomas veiksnys – realybė. Keičiasi aplinkybės, spaudžia laikas, vienu metu dirba daugybė žmonių, o renginys negali sustoti vien todėl, kad iškilo techninė problema. Būtent tokiose situacijose studentai ugdo ne tik profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti bei greitai spręsti problemas. Po vasaros praktikos studentai grįžta į universiteto auditorijas jau turėdami kitokį atskaitos tašką. Teorinį sprendimą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip jis atrodo užduotyje, bet ir pagal daug paprastesnį kriterijų – ar jis veiktų realiame renginyje? „Šiaulių naktys XVI“ dar kartą parodė, kad renginių inžinerijos mokomasi ne tik prie pultų universiteto laboratorijose. Kartais geriausia auditorija yra festivalis, o svarbiausias įvertinimas – sklandžiai prasidėjęs renginys, kurio užkulisiuose studentas jau yra ne stebėtojas, o komandos dalis.
Plačiau