Stojantiesiems

Dėl praktikos metė darbą ir nepasigailėjo: Justinas dalijasi svarbiu patarimu

Lapkričio 19, 2019

Kol vieni studentai renkasi praktiką atlikti tik todėl, kad galėtų pabaigti studijas ir gauti diplomą, kiti į praktiką pasižiūri itin rimtai – ir praktikos pabaigą vainikuoja darbo pasiūlymas svajonių įmonėje. Būtent taip nutiko dviem Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentams, kurie pasinaudojo projekto „Patirties partneriai LT“ išmaniosios (SMART) praktikos galimybe daiktų interneto sprendimus kuriančioje įmonėje „Teltonika“.

Kai prieš metus VGTU ketvirtame kurs rinkodarą studijuojantis Justinas Žinys nusprendė atlikti praktiką bendrovėje „Teltonika“, jis jau turėjo darbą. Visgi vos sužinojęs, kad yra pakviestas naujam iššūkiui, darbą metė.

Kas dieną į praktiką su viena mintimi „Kai tik gavau praktiką, atsisakiau darbo, kad galėčiau susikoncentruoti į naują iššūkį“, – kalbėjo jis. Vaikinas prisipažino, kad darbinės patirties studijuodamas jau turėjo pakankamai, todėl, jei būtų tik norėjęs, būtų galėjęs universitetui pateikti praktikos ataskaitą iš jau turimo darbo, tačiau pasiryžo visiškai naujam iššūkiui.

„Buvo įdomu išbandyti naują sritį. Prisijungti prie šios praktikos pasirodė įdomus ir naujas pasiūlymas“, – tęsė J. Žinys.

Šioji praktika buvo šiek tiek kitokia nei įprasta. Jos metu iš penkių studentų buvo suformuota komanda, turėjusi išspręsti konkrečias įmonės iškeltas užduotis. J. Žinio ir jo komandos narių atveju – naujo produkto potencialių klientų, platintojų rinkos tyrimas, verslo krypčių nustatymas, produkto kainodaros analizė.

„Vos tik pradėjau praktiką, supratau, kad mano tikslas – pabaigus praktiką gauti čia darbą. Supratau, kad verta stengtis kiekvieną minutę, kad tik gaučiau darbą šioje įmonėje. Su tokia mintimi kas dieną ėjau į praktiką ir daug dirbau“, – pasakojo pašnekovas, pernai gruodį pradėjęs praktiką minėtoje įmonėje.

VGTU studijas šiemet užbaigęs jaunuolis prisipažino, kad sunkiausia užduotis buvo paruošti pardavimo strategiją anglų kalba, tačiau ir čia studentai nebuvo palikti vieni ir jiems padėjo įmonės skirtas mentorius Darius Čepulis.

Po dviejų mėnesių aktyvaus darbo J. Žinys pasiekė savo – jam buvo pasiūlyta darbo vieta „Teltonikos“ dukterinėje įmonėje, atsakingoje už produktų platinimą Lietuvoje.

Suprato, kad praktika turi baigtis darbo pasiūlymu

Pora mėnesių praktikos „Teltonikoje“ pakeitė ir Gabrielės Griciūnaitės karjeros kelią. Merginai taip pat buvo pasiūlyta darbo vieta po puikių rezultatų praktikos metu.

VGTU Ekonomikos inžinerijos ketvirto kurso studentė šiuo metu bando suderinti studijas su nauju darbu. Kartu ji džiaugiasi, kad ši praktika padėjo jai surasti darbą įmonėje, apie kokį ji visada pasvajodavo.

G. Griciūnaitei, kaip trečio kurso studentei, praktika dar nebuvo privaloma, tačiau ji visus studijų metus bandė pasinaudoti kiek galima daugiau universiteto siūlomomis galimybėmis. Ne išimtis tapo ir pasiūlymas prisijungti prie šios praktikos.

„Atėjusi į įmonę iš pradžių nieko apie ją nežinojau, galvojau, kad tiesiog bus man darbinė praktika. Tačiau tik susipažinus su kompanija supratau, kad praktika turi baigtis darbo pasiūlymu“, – pasakojo studentė.

Mergina prisipažino, kad ją sužadėjo tiek darbo aplinka, tiek naujoviški įmonės projektai, tiek darbo specifika. 

„Man patiko, kad viskas įmonėje labai dinamiška. Įmonė tarptautinė ir atveria daug galimybių“, – akcentavo ji.

Nors mergina suprato, kad norėtų po praktikos likti bendrovėje, pora mėnesių darbo komandoje praktikos metu nebuvo vien smagus laikas. Kaip prisipažino pašnekovė, didžiausias iššūkis buvo dirbti komandoje, sudarytoje iš penkių žmonių. Taip pat G. Griciūnaitė tuo metu buvo trečiame kurse ir, kai dalis komandos narių tuo metu turėjo laiką praktikai, jai teko darbą derinti su sesija ir egzaminais.

„Bet tai buvo ne tik sudėtingas iššūkis, bet ir gera pamoka, davusi rezultatą, – išmokau susidėlioti ir planuoti savo laiką“, – gerąją pusę įžvelgė ji.

G. Griciūnaitė taip pat džiaugėsi, kad komanda buvo sudaryta iš skirtingas specialybes studijuojančių studentų, todėl jie galėjo sujungę savo skirtingas žinias pasiekti geresnį bendrą rezultatą.

„Studentams siūlyčiau ne tinginiauti, o pasinaudoti kuo galima daugiau universiteto teikiamomis galimybėmis atlikti praktikas ar dalyvauti mokymuose, seminaruose, susitikimuose su įmonėmis. Niekada negali žinoti, kaip, pavyzdžiui, praktika gali baigtis. Aš eidama į bendrovę negalvojau, kad viskas pasibaigs darbo pasiūlymu. Vis dar galvojau ketvirtą kursą gyventi palaikoma tėvų, o dabar pilnai save išlaikau ir jau net galiu pradėti planuoti ir taupyti ateičiai“, – džiaugėsi pašnekovė.

Išmoksta darbo komandoje

SMART praktikas VGTU pagal „Patirties partneriai LT“ projektą koordinavusi praktikos vadovė Ilona Skačkauskienė teigė, kad šių naujoviškų praktikų pagrindinė idėja – padėti įmonėms išspręsti praktines problemas. Užduotims įveikti skiriama penkių studentų komanda, suformuota iš skirtingų studentų programų ir specializacijų studentų.

Dar prieš studentams iškeliaujant į įmones jiems organizuojami mokymai apie įvairias kūrybines metodikas, pavyzdžiui, „Design Thinking“ ar „Lego Serious Play“.

„Šios praktikos nuo įprastinių skiriasi tuo, kad studentai dirba grupėje, o ne individualiai. Jie priversti išmokti dirbti komandoje ir pasidalija savo skirtingomis žiniomis“, – kalbėjo I. Skačkauskienė.

Be to, ši praktikos programa leidžia taip pat studentams išmokti naujų sprendimų metodų, o vėliau juos pritaikyti atliekant konkrečias įmonių užduotis.

„Įprasta, kad po praktikos studentai turi paruošti ataskaitą. Šiuo atveju studentai turi tiesiog padaryti pranešimą ir pristatyti savo praktikos rezultatą tiek universiteto bendruomenei, tiek įmonei“, – toliau pasakojo VGTU atstovė.

Praktikos vadovė taip pat pastebėjo, kad prie SMART praktikos aktyviai jungiasi ir įmonės, kurios ištroškusios naujų idėjų, ieško inovatyvių ir neįprastų sprendimų, o gal net ir savo komandos pastiprinimo.

Studijų aplinkos modernizavimą ir pritaikymą praktiniam mokymui, rinkos poreikius atitinkančio mokymosi proceso skatinimą, socialinių partnerių įtraukimą į studijų praktikų organizavimą remia ES fondų finansuojamos priemonės – „Studijų kokybės gerinimas“, „Praktinių įgūdžių įgijimo rėmimas ir skatinimas“ ir kt.

Straipsnį parengė Ugnė Karaliūnaitė, DELFI.lt (nuoroda į straipsnį).
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Mašininio mokymo metodų tyrimas ir taikymas migrenos priepuoliui prognozuoti“ („Research and application of machine learning methods for migraine attack prediction“), kurią parengė doktorantė Viroslava Kapustynska. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Šarūnas Paulikas. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 9 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Migrena yra sudėtingas neurologinis sutrikimas, pasižymintis didele tarpindividualine ir intraindividualine kintamumo variacija, todėl ankstyvas priepuolių prognozavimas remiantis vien klinikiniais stebėjimais yra sudėtingas. Nešiojamieji biosensoriai kartu su mašininio mokymosi metodais suteikia galimybę nustatyti subtilius fiziologinius pokyčius, galinčius pasireikšti prieš migrenos priepuolį, ir kurti individualizuotus prognozavimo metodus. Disertacijoje tiriama migrenos analizė ir kitos dienos migrenos prognozavimas naudojant fiziologinius duomenis, surinktus realiomis gyvenimo sąlygomis. Duomenys buvo registruojami naudojant nešiojamąjį įrenginį Empatica Embrace Plus ir apima elektroderminės odos veiklos, pulso dažnio, odos temperatūros ir judesio signalus. Analizė orientuota į naktinius įrašus, nes nakties laikotarpis pasižymi stabilesnėmis fiziologinėmis sąlygomis ir mažesne išorinių veiksnių įtaka. Naktys buvo standartizuotos taikant miego pagrindu paremtą kontekstinį atrinkimą ir nuoseklias naktų parinkimo taisykles. Eksperimentinė analizė organizuota dviem etapais. Pirmajame etape taikoma lango lygmens dvejetainė klasifikacijos užduotis, siekiant įvertinti, kaip metodiniai sprendimai veikia modelių veikimą. Naktiniai įrašai suskirstomi į analizės langus nuo penkių iki šimto dvidešimties minučių trukmės, apskaičiuojami statistiniai požymiai, o signalų išankstinio apdorojimo ir požymių reprezentacijos įtaka vertinama taikant kelias klasifikatorių šeimas, įskaitant Random Forest, XGBoost, histograminį gradientinį stiprinimą, atraminių vektorių mašinas ir artimiausių kaimynų metodą. Antrajame etape vertinamas kitos dienos migrenos prognozavimas, remiantis visos nakties duomenimis. Šiame etape taikoma griežtesnė validavimo schema, siekiant gauti patikimesnius modelių veikimo įverčius, o analizėje daugiausia dėmesio skiriama laiko agregavimo poveikiui, lyginant tas pačias klasifikatorių šeimas nuoseklioje vertinimo aplinkoje. Rezultatai rodo didelę dalyvių tarpusavio variaciją tiek prognozavimo tikslumo, tiek optimalių modelių konfigūracijų atžvilgiu. Trumpesni analizės langai dažniau išsaugo informatyvius trumpalaikius fiziologinius pokyčius, o ilgesni langai linkę šiuos svyravimus išlyginti. Signalų išankstinis apdorojimas pasižymi nuo lango trukmės priklausančiu poveikiu ir neužtikrina nuoseklaus rezultatų pagerėjimo. Gauti rezultatai pabrėžia laiko rezoliucijos, griežtos validacijos ir individualizuoto modeliavimo svarbą kuriant migrenos prognozavimo sistemas, paremtas nešiojamųjų įrenginių duomenimis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
15-oji tarptautinė konferencija "Air Quality, Science and Application“ ir projekto rezultatų viešinimas
Projekto vadovas, vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Aleksandras Chlebnikovas 2026 m. birželio 1–5 d. dalyvavo 15-oje tarptautinėje konferencijoje „Oro kokybė, Mokslas ir taikymas" Prahoje, Čekijoje, kur pristatė pranešimą „Transformation of nanoparticle content in a gas stream under the influence of a low-voltage pulsed electric field“. Konferencija vyko pirmaujančiame šalies Karolio universitete, kuris įeina į geriausių 300 pasaulio universitetų sąrašą. Vizito metu susipažinta su Matematikos ir fizikos fakulteto technine baze, bendrauta su administracija ir pasidalinta patirtimi su mokslininkais ir įmonių atstovais. Projekto tema pristatytas pranešimas sulaukė daug susidomėjimo oro kokybės gerinimo kontekste, tyrimų plėtros ir inovacijos diegimo klausimais. Su konferencijos dalyviais aptartos nagrinėjamos projekto temos potencialas, planuojamas būsimas bendradarbiavimas. Dalyvavimas konferencijoje suteikė platų Projekto viešinimą, praplėtė naujom idėjom vykdomas plėtros kryptis ir leido perteikti informaciją suinteresuotiems asmenims iš pramonės ir akademinės bendruomenės. Kelionė buvo finansuota projekto lėšomis, o konferencijoje oficialiai pristatyti ir aptarti projekto rezultatai, kurie bus integruoti į artimiausius tyrimų etapus. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. [S-MIP-24-88].
Plačiau