DI keičia finansų valdymą: ateityje galima tikėtis net „asmeninio patarėjo“

Birželio 19, 2025
Apie finansinio raštingumo svarbą ir teisingą asmeninių finansų valdymą kalbama daug ir dažnai, tad gali pasirodyti, kad žmonės šiuos įgūdžius jau yra įvaldę. O kaip yra iš tiesų? Dar gana neseniai VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto su „Swedbank“ sukurtas finansinis IQ testas parodė, kad auginti žmonių finansinį raštingumą – būtina. 
 
Lietuviams atlikus VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros mokslininkų ir „Swedbank“ sukurtą testą, vidutinis dalyvių pasiektas rezultatas buvo 80 taškų iš 100. Akivaizdu, kad skleisti informaciją apie tinkamą asmeninių finansų valdymą vis dar reikia. 
 
Vis dėlto, situaciją keičia pastarąjį dešimtmetį vykstanti aktyvi asmeninių finansų valdymo transformacija – finansinių technologijų dėka atsirado daugiau taupymo, investavimo galimybių ir inovatyvūs pagalbiniai „įrankiai“, kurie palengvino teisingų sprendimų priėmimą, teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros doc. dr. Irena Danilevičienė.
 
Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, 2022 m. pradžioje robotizuotą įrangą naudojo apie 4,8 proc. Lietuvos įmonių (iš jų 1,9 proc. – finansines ir kitas paslaugas teikiančios įmonės), o 2023 m. pradžioje dirbtinio intelekto (DI) technologijas pasitelkė jau 4,9 proc. įmonių. 
 
Turint išmanųjį telefoną, finansinių technologijų produktai leidžia paslaugas, kurios anksčiau buvo brangios ir prieinamos ne kiekvienam, pasiekti labai paprastai, greitai ir nebrangiai. Tokie sprendimai kaip robo-konsultantai, automatizuotos investavimo platformos ar išmaniosios biudžeto planavimo programėlės padeda žmonėms efektyviau valdyti asmeninius finansus, investuoti ir planuoti ateitį. 
 
Valdant asmeninius finansus gali padėti robo-konsultantai, kurie, naudodamiesi algoritmais, gali analizuoti vartotojo finansinę padėtį, rizikos toleranciją bei tikslus ir pasiūlyti personalizuotas investavimo strategijas. Automatizuotos investavimo platformos taip pat padeda nuosekliai investuoti mažomis sumomis, todėl, net turėdami nedaug pinigų, žmonės gali pradėti kaupti pinigus ateičiai. 
 
„Tuo tarpu išmaniosios biudžeto planavimo programėlės leidžia stebėti gaunamas pajamas, patiriamas išlaidas bei tinkamai paskirstyti turimus pinigus, kartu taupant ateities poreikių patenkinimui. Taip technologijos padeda gerinti žmonių finansinį raštingumą ir skatina ilgalaikį finansinį stabilumą“, – sako doc. dr. Irena Danilevičienė.
 
Iš kitos pusės, technologijų panaudojimas asmeninių finansų valdyme kelia tam tikrų iššūkių. Vienas pagrindinių – duomenų privatumas ir saugumas. 
 
„Personalizuotos paslaugos reikalauja didelio kiekio asmeninės informacijos, tad kyla duomenų nutekėjimo ar netinkamo panaudojimo rizika. Taip pat egzistuoja pavojus, kad algoritmai, sukurti remiantis ribotais duomenimis, gali priimti šališkus ar netinkamus sprendimus, kurie ne visada atitinka vartotojo interesus. Dar vienas iššūkis – reguliavimas. Technologijų vystymasis dažnai lenkia teisinių sistemų adaptaciją, todėl finansinių technologijų (Fintech) sektorius gali susidurti su neapibrėžtumu ar griežtėjančiais reikalavimais“, – dalijasi VILNIUS TECH Finansų inžinerijos katedros docentė. 
 
Nepaisant to, Fintech ir finansų inžinerijos sinergija atveria ir didžiules galimybes. Pasitelkus pažangius algoritmus, galima kurti iš tiesų individualizuotas paslaugas, kurios ne tik atspindi vartotojo finansinę būklę, bet ir padeda formuoti tvarius įpročius. DI ir mašininis mokymasis leidžia realiuoju laiku analizuoti duomenis, prognozuoti vartotojo elgseną, įspėti apie rizikas ar pateikti optimalius sprendimus pagal finansinius tikslus. 
 
„Tikimasi, kad ateityje DI technologijos galės ne tik padėti priimti sprendimus, bet ir automatizuoti visą asmeninių finansų valdymo procesą – nuo biudžeto planavimo iki investicijų valdymo. Taip kiekvienas žmogus turės savo „asmeninį finansų patarėją“, kuris padės analizuoti turimą finansinę informaciją ir priimti teisingus asmeninių finansų valdymo sprendimus“, – sako doc. dr. Irena Danilevičienė.
 
Straipsnį parengė VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Finansų inžinerijos katedros docentė dr. Irena Danilevičienė

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kaip pasiruošti darbui renginyje, kuriame vienu metu reikia valdyti techniką, stebėti vaizdą, rūpintis garsu ir reaguoti į netikėtas situacijas? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentams atsakymų į šiuos klausimus teko ieškoti ne auditorijoje, o realiame festivalyje – „Šiaulių naktyse XVI“. Paskutinėmis vasaros dienomis KIF Renginių inžinerijos studentai prisijungė prie festivalio „Šiaulių naktys XVI“ komandos. Čia teorines žinias pakeitė realios užduotys, konkretūs terminai ir atsakomybė už rezultatą, kurį iš karto mato bei girdi renginio žiūrovai. Studentams tai tapo galimybe iš arti pamatyti, kiek skirtingų procesų slypi už sklandžiai vykstančio renginio – nuo technikos paruošimo, kamerų ir garso iki transliacijų bei operatyvių sprendimų renginiui jau prasidėjus. Praktika, kurioje nėra dviejų vienodų užduočių Festivalio metu studentų veiklos nuolat keitėsi. Vienu metu reikėjo filmuoti reportažą miesto erdvėse, kitu – stebėti vaizdą prie pulto, tikrinti technikos nustatymus, įrašyti transliaciją ar kartu su komanda perkelti įrangą į kitą renginio vietą. Tokia praktika leidžia suprasti ir vieną svarbiausių renginių inžinerijos principų – garsas, šviesa ir vaizdas nėra atskiros sritys, veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvame renginyje jos turi veikti kaip viena sistema. Čia svarbios tampa ne tik techninės žinios. Studentams tenka mokytis ilgą laiką išlaikyti dėmesį, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pastebėti svarbiausią momentą, dirbti komandoje ir priimti sprendimus tada, kai ilgoms diskusijoms tiesiog nėra laiko. Festivalio aplinka taip pat parodo, kad profesionalumas reiškia gebėjimą matyti ne tik savo užduotį, bet ir bendrą rezultatą. Jei vienoje vietoje prireikia papildomos pagalbos, komandos nariai turi gebėti persiorientuoti ir prisidėti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia. Nuo profesionalų patirties – iki savarankiškų sprendimų Studentams festivalio metu padėjo scenos techninių sprendimų profesionalai – VILNIUS TECH KIF lektorius ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis bei jo kolega Tomas Laugalis. Jų patirtis padėjo studentams geriau suprasti techninių sprendimų logiką ir renginio užkulisiuose vykstančius procesus. Vis dėlto reali praktika reiškė ir tai, kad po paaiškinimų ateidavo momentas, kai sprendimą reikėdavo priimti savarankiškai – stebėti situaciją, įvertinti aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatą. „Šiaulių naktyse XVI“ praktinės patirties sėmėsi Renginių inžinerijos programos studentai Ignas Jonkus, Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Julija Šikulova ir Simas Burinskas. Prie festivalio komandos taip pat prisijungė viena iš savanorių vadovių, Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų (MKST) pirmakursė Saulė Kaikarytė kartu su  Simona Janavičiūte. Skirtingų sričių ir institucijų atstovai festivalyje tapo viena komanda, kurios bendras tikslas – užtikrinti, kad renginys žiūrovui vyktų sklandžiai. Kai studijų žinias patikrina realus renginys Praktinės patirtys realiuose renginiuose yra svarbi Renginių inžinerijos studijų dalis. Jos leidžia universitete įgytas žinias išbandyti aplinkoje, kurioje sprendimų rezultatai tampa matomi iš karto. Auditorijoje galima analizuoti techninius sprendimus, mokytis dirbti su įranga ir modeliuoti įvairias situacijas. Festivalyje atsiranda papildomas veiksnys – realybė. Keičiasi aplinkybės, spaudžia laikas, vienu metu dirba daugybė žmonių, o renginys negali sustoti vien todėl, kad iškilo techninė problema. Būtent tokiose situacijose studentai ugdo ne tik profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti bei greitai spręsti problemas. Po vasaros praktikos studentai grįžta į universiteto auditorijas jau turėdami kitokį atskaitos tašką. Teorinį sprendimą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip jis atrodo užduotyje, bet ir pagal daug paprastesnį kriterijų – ar jis veiktų realiame renginyje? „Šiaulių naktys XVI“ dar kartą parodė, kad renginių inžinerijos mokomasi ne tik prie pultų universiteto laboratorijose. Kartais geriausia auditorija yra festivalis, o svarbiausias įvertinimas – sklandžiai prasidėjęs renginys, kurio užkulisiuose studentas jau yra ne stebėtojas, o komandos dalis.
Plačiau