Elsevier mokymai: mokslinių publikacijų rengimas, žurnalų pasirinkimas ir Scopus galimybės

Pažvelkite į šiuos paveikslėlius. Kuris jums atrodo gražiausias? Geriau techniškai atliktas? Kurie sukurti žmogaus, o kurie – dirbtinio intelekto (DI)? Paspauskite ant paveikslėlio, kad pamatytumėte jį visu dydžiu. O kaip keistųsi jūsų vertinimas paaiškėjus, kad juos visus sukūrė DI? Gyvename tokiu metu, kai dirbtinis intelektas (DI) vis sparčiau persikelia ir į beveik jau visas erdves – nuo socialinių tinklų kampanijų iki reklamų, plakatų ir informacinių vizualų. Visai tikėtina, kad netrukus didelė dalis matomų vaizdų bus pažymėti užrašu „Sukurta pasitelkiant DI“. Tačiau ar žinojimas, kas sukūrė vaizdą, keičia mūsų požiūrį į jį? VILNIUS TECH Pramogų prodiusavimo studijų programos absolventės Lauros Dutkutės bakalauro darbo tyrimas „Vartotojų dalyvavimas vizualinėje komunikacijoje skaitmeninės erdvės sąlygomis: žmogaus ir dirbtinio intelekto sąveikos“ atskleidė, kad, vertindama vizualinį turinį, auditorija atsižvelgia ne tik į jo estetiką ar kokybę, bet ir į tai, kaip ir kas jį sukūrė. Vis dėlto, nors DI vis dažniau tampa kūrybos proceso dalimi, žmogaus vaidmuo jame išlieka esminis. Galutinis sprendimas – žmogaus Tyrimą atlikusi L. Dutkutė pažymi, kad DI visuomenėje neretai pristatomas kaip kūrėjo konkurentas. Tačiau tyrimo rezultatai rodo kiek kitokią realybę – auditorija DI pirmiausia mato kaip įrankį, esantį šalia žmogaus. Dar daugiau – informacija apie DI naudojimą gali pakeisti tai, kaip žmogus vertina patį kūrinį. „Tai reiškia, kad DI naudojimo etiketė nėra visiškai neutrali. Jei auditorija DI sieja su neigiamomis asociacijomis, toks vertinimas gali persikelti ir į kūrinį, net jeigu DI indėlis buvo nedidelis“, – paaiškina absolventė. Vienas svarbiausių tyrimo rezultatų – DI nepanaikina žmogaus kaip kūrėjo vaidmens. Jis gali atlikti tam tikrą kūrybos proceso dalį, padėti generuoti idėjas, kurti skirtingus vizualinius variantus ar personalizuoti turinį, tačiau galutinius sprendimus vis tiek turi priimti žmogus. Todėl kūrybos procesas, pasak L. Dutkutės, tampa ne mažiau žmogiškas, o tam tikra prasme – labiau bendradarbiavimo procesas. DI gali pasiūlyti daugybę variantų, tačiau žmogui tenka pasirinkti, įvertinti, koreguoti ir išlaikyti kūrybinę kryptį. Šioje vietoje ypač svarbios tampa paties kūrėjo kompetencijos. Specialistų atsakymai tyrime parodė, kad rezultatą stipriai lemia ne vien pasirinktas DI modelis ar įrankis, bet ir tai, kaip gerai žmogus moka juo naudotis. Kaip prierašas „Sukurta DI“ keičia vertinimą ir autorystę? DI vis labiau įsiliejant į kūrybos procesą, keičiasi ir vartotojo santykis su turiniu. Vartotojui svarbu, kas yra turinio autorius, kaip jis pateikiamas, iš kur jis atsirado ir ar juo galima pasitikėti. „Atsiradus DI, vartotojai labiau pradėjo vertinti, ne tik mėgautis turiniu. Kita vertus, žmonės ne visada gali patys atpažinti, kad vizualinis turinys buvo sukurtas naudojant DI. Sužinoję apie jo kilmę, jie gali pakeisti savo vertinimą. Todėl svarbu ne tik gebėjimas atpažinti DI sukurtą turinį, bet ir apskritai didesnis visuomenės DI raštingumas“, – sako L. Dutkutė. DI įsitraukimas į kūrybą neišvengiamai kelia klausimą, ką šiandien apskritai vadiname autoryste. Jei vieną kūrinio dalį sukuria žmogus, o kitą sugeneruoja DI, kieno tai kūrinys? „DI nėra kūrėjo pakeitimas, jis tik dar vienas kūrybos įrankis – kaip Canva, Google ar Photoshop.Galimybės dėl jo dar labiau išsiplėtė, bet kartu žmogui tenka dar didesnė atsakomybė už tai, ką jis su tuo įrankiu sukuria ir kaip tą kūrinį pristato auditorijai. Galiausiai už galutinį rezultatą atsakingas lieka pats žmogus“, – teigia ji. Todėl, pasak pašnekovės, svarbu skaidriai komunikuoti apie DI indėlį. Kūrėjams gali tekti prisitaikyti Visa tai keičia ir vizualinės komunikacijos specialistų darbo pobūdį. Ateityje vis svarbesni taps ne tie, kurie tiesiog moka naudotis vienu ar kitu DI įrankiu, o tie, kurie supranta, kada jį pasitelkti, ką jam patikėti ir kaip kritiškai įvertinti gautą rezultatą. „Specialistams reikės ne tiek konkuruoti su DI, kiek išmokti jį tinkamai integruoti į savo darbą. Atsiras daugiau poreikio žmonėms, kurie geba pasirinkti tinkamą DI įrankį, suformuluoti užduotį, įvertinti rezultatą ir išlaikyti kūrybinę kryptį. Tad DI geriausia vertinti ne kaip priemonę, kuri perims visą kūrybos procesą, o kaip pagalbininką, galintį praplėsti žmogaus galimybes“, – sako Laura.

2026 metų lapkričio 7-ą pasirodė naujas grupės „Sakai“ singlas „dulksna“, o su juo ir pirmasis grupės vaizdo klipas, kurtas bendradarbiaujant su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kūrybiškumo ir inovacijų centru „LinkMenų fabrikas“. Vaizdo klipe vyrauja sapniška atmosfera, gamtos motyvai bei subtili įtampa. Grupės „Sakai“ bei VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ pažintis įvyko muzikos klubo „Tamsta“ organizuojamame jaunų grupių konkurse „Garažas’25“. Jame grupė „Sakai“ laimėjo kūrybiškiausios grupės apdovanojimą ir specialų VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ prizą – muzikinio klipo sukūrimą. [caption id="attachment_135708" align="alignnone" width="2560"] Grupė „Sakai“[/caption] Vienas iš „Garažas’25“ konkurso komisijos narių, vaizdo klipo režisierius Ričardas Matačius, prisimena: „Pirmiausia rinkomės ne kūrinį, o atlikėjus. Man asmeniškai „Sakai“ paliko kažkokį nenusakomą pojūtį. Muzikinis klipas atėjo vėliau, kai merginos pasirinko kūrinį, kurį nori įrašinėti studijoje“, – pasakoja režisierius. Pasirinkus „dulksną“, vaizdo klipo idėja, anot režisieriaus R. Matačiaus, pradėjo formuotis intuityviai – per sapnus ir vizijas. Pati dulksna režisieriui asocijuojasi su ramybe, gaiva, šalčiu ir drėgme, tačiau už šio, iš pirmo žvilgsnio, ramaus vaizdo slypi ir kita emocinė pusė. „Visada galvojau, kad tai, ką matome kaip magišką ar mistišką vaizdą, neretai gali būti daug skausmingiau. Tas neapibrėžtumas atsiranda per ramybę, statiką, bet galiausiai tampa kažkuo artimu ir skausmingu“, – apie klipo idėją pasakoja režisierius. Pasak grupės „Sakai“, dulksna šiame kontekste gaubia prisiminimus, kurie traukia, norisi į juos grįžti ir juose likti. Dulksna neša meilę, ramybę, tačiau taip pat gali ir sužeisti. [caption id="attachment_135709" align="alignnone" width="2560"] Grupė „Sakai“[/caption] Vaizdo klipas „dulksna“ filmuotas VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“ įsikūrusioje studijoje „Faux Real Studio“. Joje naudojama virtualios produkcijos technologija: aplinka filmuojama ne gamtoje, o kuriama skaitmeniniu būdu ir rodoma dideliuose LED ekranuose. „Ši technologija leidžia formuoti vizualus, kurie realybėje net neįmanomi ar labai sudėtingi. Čia nesibaigia ankstyvas rytas, stiprus vėjas, vakaro rūkas, miško dulksna ar kas tik telpa jūsų vaizduotėje“, – sako režisierius R. Matačius. Pačioms grupės narėms filmavimo procesas taip pat tapo neįprasta patirtimi. „Tikriausiai visa aplinka, kuri mus supo kūrybinio proceso metu, priminė sapną – simuliuojami vaizdai ekranuose, šaltas baseinas, kameros, dūmų blausa. Kartu didelį įspūdį paliko ir tai, kiek daug žmonių prisidėjo prie šio projekto, kaip noriai jie įsitraukė į kūrybinį procesą ir kaip organizuotai veikė visa komanda. Toks profesionalumas mums, kaip grupei, yra reikšmingas. Džiaugiamės, kad būtent mūsų naujai sukurtas kūrinys „dulksna“ tapo šio proceso jungiamuoju audiniu“, – pasakoja grupės „Sakai“ atlikėjos. Režisierius R. Matačius pripažįsta, kad jo vizijas kartais sudėtinga paaiškinti žodžiais, todėl filmavimo aikštelėje ypač svarbus tapo atlikėjų pasitikėjimas. [caption id="attachment_135710" align="alignnone" width="2560"] Grupė „Sakai“[/caption] „Filmavimo aikštelėje tiesiog atvirai visiems pasakiau: „Kas nebuvote mano sapne, tiesiog klausykitės ir tikėkit.“ Man visada sunku suformuluoti savo vizijas, todėl kartais paprasčiau tiesiog prašyti pasitikėjimo. Labai džiugino, kad atlikėjos juo pasitikėjo, nes filmavimas tikrai nebuvo iš lengvųjų“, – prisimena jis. Kalbėdamas apie tai, kokią patirtį norėtų sukurti žiūrovui, režisierius pabrėžia: „Mėgstu, kai žiūrovas jaučiasi nejaukiai, bet iš gerosios pusės. Kai jis pasineria į atmosferą ir tą laiką, kurį rodau, o jau jame pajaučia drėgmę, ramybę ir šiurpą“, – teigia jis. Grupei „Sakai“ šis klipas taip pat ypatingas, nes tai pirmasis jų vaizdo klipas. „Esame dėkingos, jog turėjome galimybę kurti kartu su VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ komanda. Taip pat norime pasidžiaugti, jog pirmą kartą mūsų daina įgavo ir vizualinį naratyvą“, – teigia atlikėjos. Singlo „dulksna“ galima klausytis čia, o muzikinį vaizdo klipą peržiūrėti čia. Režisierius – Ričardas Matačius. Operatorius – Džiugas Šėma. Virtualios produkcijos gamybos vadovė – Aušra Sviderskienė. Dainos įrašymas, suvedimas – Mantas Tamulionis. Garso galutinis apdorojimas (masteringas) – Tom Waltz. Montažo režisierius – Ričardas Matačius. Virtualios produkcijos inžinierius – Leonardas Žilinskas. Unreal engine dizainerė – Aušra Sviderskienė. Virtualios produkcijos asistentas – Ignas Jonkus. Apšvietėjas– Simas Burinskas. Fonogramos operatorė – Aurelija Navickaitė. Pirmoji operatoriaus asistentė – Violeta Liegytė. Prodiuserio asistentė – Gabija Tūbelytė Žarkich. Filmavimo technikos asistentas – Vladimir Polamarcuk. Grimerė – Olga Grumovskaja. Muzikinis vaizdo klipas sukurtas VILNIUS TECH virtualios produkcijos studijoje „Faux Real Studio“. „Sakai“ – seserų Elzės ir Ievos Raubyčių alternatyviosios muzikos duetas. Grupė pelnė apdovanojimų jaunų grupių konkursuose „Music Incubator NOVUS“ ir „Garažas“, koncertavo daugelyje Lietuvos scenų bei festivalių. 2025 m. pasirodė debiutinis grupės albumas „Sakai“. Albumo klausykitės čia. Grupę galite sekti: Instagram, Spotify, Bandcamp, Facebook.