Daugiau kaip 40 rektorių, universitetų vadovų ir mokslo institucijų atstovų dalyvavo 43-ojoje Europos technikos universitetų rektorių ir prezidentų konferencijoje (crp2025). Dviejų dienų renginį surengė Vroclavo technologijos universitetas.
Konferencija rengiama nuo 1980 metų, ją inicijavo Acheno ir Vienos akademikai. Ji tapo forumu, kuriame aptariami aktualiausi akademinės bendruomenės ir jos socioekonominės aplinkos klausimai.
„Mūsų kolegų iš Vokietijos ir Austrijos pradėti susitikimai išaugo į tikrą platformą, skirtą patirčiai dalytis ir bendradarbiavimui tarp Europos technikos universitetų plėtoti. Tai ne tik dialogo erdvė, bet ir tikras idėjų centras (think-tank), formuojantis Europos švietimo ir mokslo ateitį“, – atidarymo sesijoje sakė Vroclavo technologijos universiteto rektorius prof. Arkadiusz Wójs.
Šių metų konferencijos tema – „Technikos universitetai miestų inovacijoms“. Vroclave svečiavosi 40 dalyvių iš 14 šalių, tarp jų iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Turkijos, Austrijos, Prancūzijos, Ukrainos, Ispanijos, Italijos ir Norvegijos. Dalyviai ne tik keitėsi patirtimi, bet ir rengė praktinius aukštojo mokslo plėtros sprendimus. Jie aptarė naujus požiūrius į dabartinius iššūkius ir būrėsi į darbo grupes, kurios analizavo technikos universitetų ateities kryptis.
Programoje – ir VILNIUS TECH ekspertų pranešimai. VILNIUS TECH Statybos fakulteto dekanas doc. dr. Remigijus Šalna pasidalijo, kaip universitetas tvarumo politiką įgyvendina praktikoje: pristatė Tvarumo centro laboratorijų veiklą, tvarumo studijų programas bei kvalifikacinius kursus, mokslinius projektus, naujų medžiagų, statybinių konstrukcijų, žaliųjų technologijų vystymo tendencijas, iniciatyvas, įgyvendinamas kartu su miesto savivaldybe, investicijas į pažangias tvarumo technologijas universiteto infrastruktūroje – saulės jėgaines, pastatų valdymo sistemas ir pan.
O Urbanistikos katedros prof. dr. Gintaras Stauskis pasidalijo žiniomis apie išmanų klimatui neutralių miestų planavimą. Pristatė šiuolaikiniams miestams kylančius ekologinius, socialinius – ekonominius ir kitus iššūkius ir atsako į juos metodus. Vienas jų – gamta grįstų sprendimų planavimas miesto ir regiono masteliu. Kitas metodas – miesto kaip „kempinės“ planavimas, kai lietaus ir polaidžio vanduo sugeriamas visoje miesto teritorijoje. Pateikė ir tris geruosius pavyzdžius, vienas jų – Paupio kvartalas Vilniuje. Ką kitiems rekomendavo studijoms – tai tarpdalykinių gebėjimų ugdymą, humanitarinių vertybių suvokimą technikos mokslų studentams ir bendradarbiaujančio kūrybiškumo ugdymą.
„Mūsų susitikimo tema apima kai kuriuos didžiausius pasaulio iššūkius, kuriems reikia koordinuotų ir ryžtingų veiksmų. Kaip technikos universitetai, mes ne tik privalome vykdyti šios srities tyrimus, bet ir turime rodyti pavyzdį, kaip į šiuos iššūkius reaguoti“, – kalbėjo prof. Wójs.
Konferencijos svečias – Europos Komisijos Aplinkos generalinio direktorato generalinio direktoriaus pavaduotojas Patrickas Childas, dalyvavęs atidarymo sesijoje ir apsilankęs Vroclavo superkompiuterių ir tinklų centre, kur susipažino su „Odra 5“ kvantiniu kompiuteriu.
Konferencijoje taip pat dalyvavo VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas, atvyko ir buvę Vroclavo technologijos universiteto rektoriai – prof. Tadeuszas Luty, prof. Tadeuszas Więckowskis ir prof. Cezary Madryas.
Šaltinis: pwr.edu.pl
Galerija
