Fakulteto studentė – Esri jaunųjų mokslininkų darbų konkurso Lietuvoje nugalėtoja

Gegužės 14, 2021

Hnit-Baltic, įgaliotoji JAV kompanijos Esri Inc atstovė Baltijos šalyse, kasmet kviečia Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų studentus, naudojantis ArcGIS platforma, rengti kursinius, projektinius, bakalaurinius ar magistrinius darbus ir dalyvauti Esri jaunųjų mokslininkų darbų konkurse. Šiais metais, pristatydami savo su kolegomis atliktus tyrimus, konkurse dalyvavo du studentai iš  VILNIUS TECH Architektūros fakulteto.
5 Kurso architektūros studentė Mildos Urbonavičiūtė, pristačiusi savo ir kolegų: Justino Adomaičio, Polinos Kaluginos, Redos Petravičiūtės ir Ievos Vigėlytės atliktą tyrimą, laimėjo Esri jaunųjų mokslininkų darbų konkursą Lietuvoje. Šiam konkursui ji pateikė komandinį tyrimą pavadinimu  „Vilnius – bendruomenių rinkinys“, kurį komisija ir įvertino geriausiai.

Tyrėjų grupės nariai, suvokdami miestą kaip individualiu charakteriu pasižyminčių bendruomenių rinkinį, būsto fondo plėtrą traktavo kaip priemonę, kurią galima būtų panaudoti šiuolaikiniams didmiesčiams būdingų socialinių ir ekonominių įtampų mažinimui. Saugumas, ekonominis gyvybingumas, demografinės struktūros kaita ir kiti mieste vykstantys procesai tapo pagrindiniais studijos autorių tyrimo objektais, kuriuos nagrinėjant siekta sudaryti atskirų miesto dalių socialinius-ekonominius profilius. Pasak tyrėjų, Vilniaus miestas yra nevienalytis – pastebimas netolygus darbo vietų, socialinių, amžiaus ir kitų grupių pasiskirstymas. Todėl autoriai sau kėlė iššūkį nustatyti principus, kurių laikantis vykdoma miesto plėtra ne skaldytų, o stiprintų esamas bendruomenes. 

Nuo įprastų fizinės struktūros parametrų analizės sąmoningai atsieta tyrimo metodika leido tyrėjams susikoncentruoti į dažnai plika akimi nepastebimus, tačiau tiesiogiai miesto gyventojų poreikius atliepiančius probleminius klausimus. Remiantis gausiais duomenimis, Vilniaus miesto rajonai buvo klasifikuoti į grupes pagal jiems būdingus socialinius, ekonominius ir kitus rodiklius. Tyrėjus ypač sudomino ryškia ir specifine problematika pasižyminčių, tačiau tuo pat metu didelį plėtros potencialą turinčių rajonų atvejai: Lazdynų-Karoliniškių, Jeruzalės, Pupinės, Gurelių, Verkių, Pavilnionių, Naujininkų-Markučių-Vilkpėdės klasteriai. Pastaruosiuose, labiausiai pokyčių reikalaujančiuose rajonuose, pasiūlyta apgyvendinti apie 56 tūkst. naujų gyventojų, nors, vadovaujantis miesto bendrojo plano duomenimis, prieaugis galėtų būti dukart didesnis. 

Būsto fondo plėtros strategijos iššūkius ir sprendimus pasirinka iliustruoti šiuo metu patrauklumo stokojančio Vilkpėdės rajono pavyzdžiu, pasižyminčiu viena prasčiausių mieste socialine, ekonomine ir saugumo situacija. Tyrėjai rajoną taip pat traktavo kaip, rengiamo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniuose numatytą miesto centro slinkties Panerių kryptimi, ribojantį veiksnį. Vilkpėdės rajonas, išsidėstęs strategiškai svarbioje miesto vietoje, yra stipriai fragmentuotas, skaidomas geografiniame jo centre susikertančių Savanorių pr. ir Oslo-Tūkstantmečio g., struktūriškai savo teritorija skylančių į greta intensyvių magistralinių gatvių ir gamtinių teritorijų (Neries upės, miškingų kalvų), plytinčias konversines zonas bei sovietmečiu suformuotas ir masinės statybos daugiabučių namų dominuojamas gyvenamąsias teritorijas.

Atsižvelgdami į šią ypatybę, studijos autoriai siūlo taikyti skirtingus urbanistinių intervencijų scenarijus: miesto centro plėtros kelyje atsidūrusias pramonines teritorijas siūlomas konvertuoti į daugiafunkces, labiau gyvenamojo-visuomeninio (bendruomeniško) charakterio arba administracinės-komercinės (biurų, paslaugų ir laisvalaikio) veiklos zonas, o masinės statybos gyvenamąsias teritorijas  –  transformuoti, renovuojant ir modernizuojant esamus daugiabučius pastatus. Šitaip modifikuojant tipinius pastatus, ne tik siekiama įvairinti teritorijos naudojimą, tūrinę-erdvinę raišką, bet ir spręsti socialines problemas, nes esama užstatymo struktūra taip pat būtų papildoma naujais objektais, kurie leistų struktūruoti laisvo planavimo teritoriją, formuoti joje patrauklesnes ir patogesnes viešąsias erdves. Siūlymus palydi galimo modernizuoti esamo ir naujo užstatymo katalogas.

Kviečiame susipažinti su laimėtojos ir kitų Esri jaunųjų mokslininkų darbų konkurso dalyvių pateiktais tyrimais: http://bit.ly/Esri_jaunuju_mokslininku_Darbu_konkursas

Parengta naudojantis Hnit-Baltic informacija
 

Galerija

Panašios naujienos

197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
Spalio 22 d. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas surengė 29-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“. Hibridiniu būdu vykęs renginys subūrė 197 dalyvius, o jo metu pristatytas 151 mokslinis pranešimas. Konferencija tapo erdve bakalauro ir magistro studijų studentams pristatyti savo tyrimų rezultatus, dalytis įžvalgomis ir diskutuoti apie aktualius ekonomikos bei vadybos iššūkius. Konferencijoje – beveik 200 dalyvių ir daugiau nei 150 pranešimų Konferencijoje iš viso dalyvavo 197 žmonės, iš kurių 4 dalyvavo gyvai, o 193 – nuotoliniu būdu. Didžioji dalis dalyvių atvyko iš Lietuvos – jų buvo 195. VILNIUS TECH atstovavo 192 dalyviai, o tarptautinį konferencijos kontekstą papildė du dalyviai iš užsienio: vienas iš Taivano ir vienas iš Jungtinės Karalystės. Iš viso konferencijoje pristatytas 151 pranešimas. 139 pranešimus pristatė VILNIUS TECH atstovai, o tarp užsienio pranešimų autorių buvo atstovų iš Taivano ir Jungtinės Karalystės. Plenarinėje sesijoje – dirbtinis intelektas, strategija, inovacijos ir finansai Plenarinėje sesijoje keturi pranešėjai lietuvių ir anglų kalbomis dalijosi profesine patirtimi ir įžvalgomis apie dirbtinio intelekto taikymą, projektų valdymą, strateginio valdymo iššūkius, inovacijas, verslumą ir duomenimis grįstų finansinių sprendimų priėmimą. Pranešimus skaitė: Mantas Kapočius, UAB „DIPA“, Lietuva – „Efektyvus projektų valdymas DI priemonėmis“. Ingrida Pocevičiūtė, Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuva – „Nuo strategijos iki rezultato: APVA patirtis“. Prof. dr. Cheng-Kang Chen, Nacionalinis Taivano mokslo ir technologijų universitetas (National Taiwan University of Science and Technology), Taivanas – „MNC Decision-making for Innovation and Entrepreneurship“. Chris Krul, „Bloomberg L.P.“, Jungtinė Karalystė – „Reading the World Through Data: How Information Shapes Financial Decisions“. Pranešimų temos atskleidė, kaip šiuolaikinės technologijos, strateginis požiūris ir duomenų analizė keičia projektų valdymą, organizacijų sprendimų priėmimą ir finansų sritį. Studentų moksliniai tyrimai – keturiose teminėse sekcijose JMK-2026 konferencijoje daugiau nei 150 studentų pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus atskirose sekcijose. Jos apėmė keturias ekonomikai ir vadybai aktualias kryptis: Ekonomikos darni plėtra (Sustainable economic development). Šiuolaikinio verslo aktualijos (Actualities of modern business). Finansų valdymas (Financial management). Organizacijų plėtros valdymo aktualijos (Actualities of organisational development management). Konferencija suteikė galimybę skirtingų studijų pakopų studentams pristatyti savo tyrimus akademinei bendruomenei, pasitikrinti idėjas, sulaukti grįžtamojo ryšio ir įsitraukti į mokslines diskusijas. Tokia patirtis prisideda prie mokslinių kompetencijų ugdymo, kritinio mąstymo ir gebėjimo aktualias ekonomikos bei vadybos problemas nagrinėti remiantis tyrimais. Jaunųjų mokslininkų konferencija – tai vieta, kur susitinka smalsumas, kūrybiškumas ir noras atrasti. Čia gimsta naujos idėjos, dalijamasi žiniomis ir drąsiai ieškoma atsakymų į aktualius klausimus. Nors konferencijos dėmesio centre – jaunieji mokslininkai, mokslinis smalsumas nepriklauso nuo amžiaus ar patirties. Svarbiausia – noras pažinti, gebėjimas kelti klausimus ir ryžtas ieškoti naujų sprendimų, nes būtent nuo to prasideda kiekvienas reikšmingas atradimas. Padėka konferencijos organizatoriams VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas dėkoja konferencijos organizacinio komiteto pirmininkui dr. Pauliui Šūmakariui ir organizacinio komiteto sekretorei Kotrynai Katinaitei, taip pat konferencijos sekcijų pirmininkams ir sekretoriams, prisidėjusiems prie renginio organizavimo: prof. habil. dr. Lesyai Kolinets; prof. dr. Ievai Meidutei-Kavaliauskienei; prof. dr. Laimai Okunevičiūtei Neverauskienei; doc. dr. Juozui Merkevičiui; doc. dr. Almai Mačiulytei-Šniukienei; doc. dr. Kristinai Garškaitei-Milvydienei; doc. dr. Laimai Jesevičiūtei-Ufartienei; doc. dr. Živilei Jezerskei; doc. dr. Andriui Tamošiūnui; dr. Giedrei Lapinskienei; dr. Liudmilai Lobanovai; dr. Sigitui Davidavičiui; Artūrui Strucai; Giedriui Čyrui; Indrei Bagdonei. Dėkojame visiems pranešėjams, dalyviams ir organizatoriams už įsitraukimą, dalijimąsi žiniomis ir indėlį į mokslinės bendruomenės stiprinimą.
Plačiau