Gamyba darbo pasiūlymų skaičiumi aplenkė IT: kodėl šie specialistai – tokie geidžiami?

Balandžio 9, 2025
Inžinerijos ir gamybos srities specialistai visais praėjusiais metais buvo geidžiamiausi – jiems skirtų darbo skelbimų buvo daugiausia. Užimtumo tarnybos duomenimis, per pirmąjį 2025-ųjų ketvirtį, lyginant su ankstesniais metais, gerokai išaugo technologijų ir gamybos inžinierių, mechanikos inžinerijos technikų, gamybos meistrų ir brigadininkų bei kitų specialistų poreikis. 
 
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Mechanikos fakulteto dekano doc. dr. Justino Gargaso, specialistai, puikiai išmanantys ir automatizacijos, dirbtinio intelekto, daiktų interneto ir kitų modernių technologijų valdymą, inovacijų diegimą ir kūrimą – itin branginama retenybė.
 
Tiesa, gamybos inžinieriai itin paklausūs yra ne tik vietinėje darbo rinkoje – panašios tendencijos vyrauja ir užsienyje, tad šios srities specialistų karjeros galimybės neapsiriboja Lietuva.
 
„Tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse kompanijose jų gebėjimai optimizuoti gamybą ir mažinti kaštus yra labai vertinami, o darbai – gerai apmokami. Kuriant tvarius ir mažiau aplinkai kenksmingus gamybos procesus, gamybos inžinerija taip pat padeda spręsti aplinkosaugos problemas, ko šiuo metu siekia visa Europos Sąjunga“, – dalijasi doc. dr. J. Gargasas.
 
Šiuo atveju Mechanikos fakulteto vykdoma Gamybos inžinerijos ir valdymo studijų programa vaidina itin reikšmingą vaidmenį – ji padeda parengti specialistus, gebančius dirbti su moderniausiomis technologijomis, įvairiomis automatizavimo sistemomis ir inovatyviais gamybos procesais. 
 
„Studijuodami šią programą, studentai įgyja ne tik techninių, bet ir vadybinių žinių, pradedant medžiagų mokslu ir mechanika, baigiant gamybos planavimu, kokybės užtikrinimu ir logistika. 
 
Absolventai gali sėkmingai dirbti ir savo žinias pritaikyti tiek tradicinėse pramonės šakose, tiek naujesnėse srityse, pavyzdžiui, robotikoje ar 3D spausdinimo technologijose, taip pat – prisidėti prie gamybos procesų optimizavimo, naujų technologijų diegimo ir inovacijų kūrimo“, – pasakoja dekanas.

Įvertino tarptautinė ekspertų komisija
 

Nepriklausoma ekspertų komisija neseniai atliko VILNIUS TECH Mechanikos fakulteto Gamybos inžinerijos krypties studijų išorinį vertinimą, kurio rezultatai yra ypač palankūs: balai, kuriais po kelerių metų įvertintos studijos – vieni aukščiausių universiteto istorijoje.
 
Gamybos inžinerijos krypties pirmosios pakopos studijų programas vertino tarptautinė ekspertų komisija, sudaryta iš Latvijos, Estijos ir Danijos akademikų, socialinio partnerio ir studento. Jų vertinimu, Pramonės gaminių dizaino, Gamybos inžinerijos ir valdymo, Mechatronikos ir robotikos bei Taikomojo dirbtinio intelekto studijų programos gavo 30 balų iš galimų 35 ir buvo akredituotos ilgiausiam įmanomam 7 metų laikotarpiui.
 
Mechanikos fakulteto dekano doc. dr. J. Gargaso teigimu, Gamybos inžinerijos studijų krypties vertinimo rezultatai yra geriausi per pastaruosius metus, o tai – įrodymas, kad programa atitinka aukščiausius kokybės reikalavimus.
 
„Šis įvertinimas ne tik patvirtina studijų programos kokybę ir atitiktį aukščiausiems standartams, bet ir garantuoja absolventams platų pripažinimą darbo rinkoje bei sėkmingą karjerą“, – teigia doc. dr. J. Gargasas.
 
Išorinį studijų vertinimą ir akreditavimą Studijų kokybės vertinimo centras atlieka ne rečiau kaip kas 7 metus, siekiant užtikrinti aukštųjų mokyklų studijų kokybę ir efektyviau vykdyti jų tobulinimo procesus.
 
Studijų krypties kokybė vertinama pagal studijų tikslus, numatomus rezultatus ir turinį, mokslo ir studijų veiklos sąsajas, studentų priėmimą ir paramą, studijavimą, studijų pasiekimus ir absolventų užimtumą, dėstytojų kompetencijas, studijų materialiuosius išteklius, aplinką ir sąlygas. Atsižvelgiama ir į studijų procesą bei vadybą, ar jos atitinka darbdavių poreikius ir ar yra atnaujinamos pagal gaunamas rekomendacijas. 

Įrangos atnaujinimui skirta beveik 2 mln. Eur
 

Anot Mechanikos fakulteto dekano, tokiam rezultatui įtakos turėjo daugybė faktorių – nuo aukštos kvalifikacijos dėstytojų ir jų kompetencijų, įvertintų maksimaliu balų skaičiumi, aktyvaus studentų ir socialinių partnerių įsitraukimo į studijų proceso kokybės užtikrinimą iki atsinaujinusios Mechanikos fakulteto aplinkos.
  
„Mechanikos fakultetui persikėlus į naują Mechanikos, Elektronikos bei Transporto inžinerijos fakultetų laboratorinį ir auditorinį korpusus Plytinės g. 25, studentams suteiktos galimybės mokytis naujausiose auditorijose ir naudotis pažangiausia, moderniausia laboratorine ir pramonine įranga laboratorijose, kurios atnaujinimui buvo skirta beveik 2 mln. Eur. Visa tai leidžia geriau ir lengviau įsisavinti dėstomas disciplinas. Žinoma, įtakos turėjo ir studijų programų atnaujinimas bei Gamybos inžinerijos krypties studijų rengėjų darbas – jie kruopščiai parengė išsamų studijų aprašą, atskleisdami visas stipriausias jų puses“, – dalijasi VILNIUS TECH Mechanikos fakulteto dekanas. 

Šaltinis: vz.lt
 

 

Galerija

Panašios naujienos

VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
VILNIUS TECH prisideda prie ENIHEI diskusijų apie aukštojo mokslo poveikį visuomenei
Rugsėjo 30 d. nuotoliniame Europos inovatyvių aukštojo mokslo institucijų tinklo (ENIHEI) narių susitikime daugiausia dėmesio skirta aukštojo mokslo institucijų vaidmeniui kuriant socialines inovacijas, stiprinant jų poveikį visuomenei ir ieškant naujų būdų bendradarbiauti su skirtingais partneriais. Susitikime savo patirtimi dalijosi ir VILNIUS TECH atstovė dr. Rūta Mikučionienė. VILNIUS TECH yra vienas iš ENIHEI steigėjų ir aktyvus tinklo narys. Kartu su dar 37 pažangiomis Europos Sąjungos aukštojo mokslo institucijomis universitetas prisideda prie ENIHEI misijos skatinti novatoriškus požiūrius į tai, kaip aukštasis mokslas gali aktyviai prisidėti prie socialinių ir technologinių inovacijų. Susitikimo metu pristatytos įvairios aukštojo mokslo institucijų iniciatyvos ir patirtys, atskleidžiančios, kaip inovacijos gali būti siejamos ne tik su technologine pažanga, bet ir su realių visuomenės iššūkių sprendimu. VILNIUS TECH susitikime taip pat pristatė savo patirtį. Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros mokslininkė dr. Rūta Mikučionienė skaitė pranešimą „Social impact through problem-based learning in the Sustainability Management programme, in collaboration with municipalities“, kuriame pristatė socialinio poveikio kūrimą taikant probleminį mokymąsi Tvarumo valdymo programoje. Ypatingas dėmesys skirtas realių problemų integravimui į studijų procesą, pristatyti keli pavyzdžiai, kaip studentai sprendžia realias savivaldybių iškeltas problemas, ir taip pat kokį socialinį poveikį ši bendradarbystė kuria. Prof. Andreja Kutnar iš Primorskos universiteto pranešime „From Research to Societal Impact: The New European Bauhaus Academy at the University of Primorska“ aptarė, kaip mokslinių tyrimų rezultatai gali būti paverčiami platesnį poveikį visuomenei turinčiomis iniciatyvomis, pasitelkiant Naujojo europinio bauhauzo principus. Rygos technikos universiteto atstovė Paula Cukura pranešime „Embedding ‘Social’ Across Innovation Pathways“ aptarė socialinio aspekto integravimą į skirtingus inovacijų kūrimo kelius. Pranešimas atkreipė dėmesį į tai, kad inovacijos gali būti vertinamos ne vien pagal technologinius ar ekonominius rezultatus, bet ir pagal jų kuriamą naudą visuomenei. Susitikimo darbotvarkėje taip pat buvo numatyti pranešimai apie pačio ENIHEI tinklo veiklą ir ateities planus. Dr. Tatjana Chircop iš Maltos menų, mokslo ir technologijų koledžo pristatė „Updates from ENIHEI Steering Committee“, kuriame pateikta naujausia informacija apie tinklo valdymo komiteto veiklą. Taip pat ji pristatė „ENIHEI Vision“ – tinklo ateities viziją ir tolesnes veiklos kryptis. Prof. Carmen Buzea iš Transilvanijos Brašovo universiteto pristatė „Updates on upcoming ENIHEI 8th General Assembly in Brasov“ – informaciją apie artėjantį aštuntąjį ENIHEI visuotinį susirinkimą, kuris vyks Brašove. ENIHEI tinklas įsteigtas 2022 m. Europos Komisijos iniciatyva, siekiant suburti pažangias aukštojo mokslo institucijas, galinčias reikšmingai prisidėti prie Naujosios Europos inovacijų darbotvarkės įgyvendinimo. Šiuo metu tinklą sudaro 38 universitetai ir aukštojo mokslo institucijos, atrinkti Europos Komisijos siūlymu arba nominuoti ES valstybių narių vyriausybių dėl išskirtinių pasiekimų inovacijų, mokslo ir verslumo srityse.
Plačiau
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Mokslo bendruomenę subūrė „Europos horizonto“ forumas „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“
Kurti ne naudą, o vertę. Tokia nuostata suvienijo mokslo bendruomenę tradiciniame „Europos horizonto“ forume, kuris šiemet įvyko VILNIUS TECH universitete. Sveikindamas forumo „Mokslas prasideda nuo žmonių. 30 metų MSCA“ dalyvius VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pabrėžė tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio ir glaudesnės mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus sąveikos svarbą: „Mūsų visų misija – įkvėpti ir ugdyti inovatyvias ir kūrybingas asmenybes, tyrėjus ir tyrėjas, kurie keis pasaulį. Žmonių atvirumas, bendradarbiavimas ir smalsumas vis dar yra galingiausi mokslo varikliai, todėl mes stengiamės savo tyrėjams kurti tokią aplinką, kurioje būtų skatinamos drąsios ambicijos, nuolatiniai mainai ir augimas. Visa mokslo ir inovacijų bendruomenė turės imtis atsakomybės kurti naujus sprendimus aktualiems pasaulio iššūkiams įveikti. Todėl mūsų vienas prioritetų bus siekti dar didesnio tarptautinio konkurencingumo, mokslinių rezultatų poveikio bei dar glaudesnės mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus sąveikos. Norime būti vienu svarbiausių jūsų akademinių partnerių, padedančių Lietuvai kurti technologinį savarankiškumą, ekonominį konkurencingumą ir visuomenės atsparumą“, – atidarymo metu sakė rektorius. „Šis forumas dar kartą priminė, kad mokslas prasideda nuo žmonių – nuo tyrėjų, idėjų, jų tarptautinės patirties, mentorių ir institucijų, kurios sudaro sąlygas augti. Būtent tai jau 30 metų labai aiškiai parodo MSCA. O mūsų, „Europos horizonto“ nacionalinių kontaktinių atstovų, užduotis – padėti Lietuvos tyrėjams ir organizacijoms kuo geriau pasinaudoti šiomis programos teikiamomis galimybėmis,“ – kalbėjo programos „Europos horizontas“ vadovė Aiga Jonele. Forume daugiausia dėmesio skirta „Marie Skłodowska-Curie“ veiksmams (MSCA) – jų 30 metų istorijai, šiandienai ir ateičiai. MSCA programą ir perspektyvą apžvelgė Marija Fedotovaitė, Europos Komisijos Švietimo, jaunimo, sporto ir kultūros generalinio direktorato politikos pareigūnė, atsakinga už „Marie Skłodowska-Curie veiksmus“. [caption id="attachment_131428" align="alignnone" width="1024"]  [/caption] Savo sėkmės istoriją papasakojo prof. dr. Mantas Šimėnas iš Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto. Praktinėmis įžvalgomis apie vadovo vaidmenį MSCA podoktorantūros stažuotėse dalijosi prof. dr. Darius Andriukaitis iš Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto. Apie MSCA mokslo darbuotojų mainus, jų įgyvendinimą ir naudą visai institucijai kalbėjo doc. dr. Viktor Skrickij, Vilnius TECH Transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius. Jis pabrėžė, kad investicijos į tyrėjus ir jų tarptautinę patirtį stiprina ne tik atskirus mokslininkus, bet ir visą mokslo instituciją. Itin svarbi forumo tema – ir programos ateitis. Apie MSCA po 2027 m. bei derybas dėl naujojo „Europos horizonto“ kalbėjo dr. Brigita Serafinavičiūtė, Švietimo ir mokslo atašė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. MSCA poveikį institucijai pristatė Vida Lapinskaitė, Vilniaus universiteto Mokslo ir inovacijų departamento direktorė. Apie judėjimą per akademines aplinkas ir bendradarbiavimo svarbą kalbėjo dr. Vilius Dranseika iš Jogailos universiteto Krokuvoje, paraginęs kolegas klausti, nes būtent nuo klausimų prasideda ryšių kūrimas ir bendradarbiavimas. Orginalus šaltinis: Europoshorizontas.lt Visą nuotraukų galeriją rasite čia.
Plačiau