Investicija į užtikrintą ateitį – statybos inžinerijos studijos

Liepos 5, 2018

Didmiesčiuose padanges raižantys kranai – akivaizdus įrodymas, jog statybų sektorius nė nemano lėtinti darbų tempų. Viena, vertus statybų bendroves pasitempti skatina nuolat griežtėjantys energinio naudingumo reikalavimai. Antra vertus, patikėjęs statybų proceso skaitmenizavimo nauda statybų sektorius imasi vis sudėtingesnių projektų. O šiems įgyvendinti laukia aukštos kvalifikacijos darbuotojų – naujovėmis tikinčių ir iššūkiams pasirengusių statybos inžinierių.

Vienos didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje įmonės EIKA Projektų valdymo direktorius Robertas Grigalis patvirtina – statybų sektorius išties laukia statybos darbų vadovų, kokybės inžinierių, konstruktorių, inžinerinių sistemų projektuotojų, sąmatininkų, statybų procesų valdytojų – aukštos kvalifikacijos specialistų, pasirengusių nuolat mokytis ir tobulėti, turinčių ambicijų ir drąsos. O statybos inžinierių atlygis, anot R. Grigalio, priklauso nuo pademonstruotų kompetencijų ir iniciatyvos – dėl specialistų besivaržančios statybų bendrovės negaili išties solidžių sumų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas Povilas Ambrasas džiaugiasi, jog Statybos inžinerijos studijos VGTU buvo puikus pasiruošimas tolesnėms studijos Ciuricho aukštojoje technikos mokykloje bei vėliau sekusiam darbui projektuojant inovatyvias konstrukcijas Vokietijos inžinierių kompanijoje „Schlaich Bergermann Partner“, pripažintoje ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje.

Pirmieji studijų VGTU metai skirti fundamentaliųjų dalykų – matematikos, fizikos, chemijos, mechanikos – mokymuisi. Anot P. Ambraso, būtent šios žinios padėjo jaustis tvirtai magistro studijų užsienyje metu ir kasdieniame darbe sprendžiant kompleksines projektavimo užduotis ar bendraujant su kitų sričių specialistais, tiesiogiai nesusijusiais su statybų sektoriumi. Pavyzdžiui, aukštoji matematika gali tapti universalia kalba, kuri leidžia bendrauti su aerodinamikos specialistais, analizuojančiais ir modeliuojančius projektuojamo statinio poveikius vėjo tunelyje.

„Kitą svarbų studijų VGTU aspektą supratau dabartinėje darbovietėje pradėjęs dirbti prie stambių tarptautinių projektų, vienas kurių – naujasis „Tottenham“ futbolo klubo stadionas. Šiame objekte mūsų komanda suprojektavo kabamąją stogo konstrukciją. Tokiuose projektuose stengiamės neapsiriboti tik projektavimo darbais, sykiu prižiūrime visą statybų procesą: nuo mažiausios suvirinimo siūlės iki konstrukcijų montavimo analizės bei bendradarbiavimo su stogo denginio specialistais. Įgyvendinant didelio masto projektus, itin svarbu turėti aiškią kryptį bei projekto viziją, kad netrikdytų įvairūs, mažiau svarbūs reikalavimai, kuriuos kiekvieną dieną iškelia viena ar kita su projektu susijusi kompanija. Tokiose situacijose praverčia universitete įgyta patirtis: bakalauro studijų programa apima visas esmines projekto dalis – nuo konstrukcinės idėjos išgryninimo iki darbo brėžinių paruošimo – tai padeda įsivaizduoti galutinį projekto tikslą ir nesiblaškyti“, – patirtimi dalijosi VGTU absolventas.

VGTU Statybos fakulteto dekanas prof. dr. Algirdas Juozapaitis patvirtina – universitetas geba parengti aukštos kvalifikacijos specialistus, sykiu atitikti statybų sektoriaus, į kurį vis daugiau pokyčių atneša statybų proceso skaitmeninimas (BIM) ir ketvirtoji pramonės revoliucija, poreikius. VGTU gali pasigirti prieš kelerius metus įkurtu Statinių skaitmeninio ir informacinio modeliavimo technologijų centru, parengta nauja magistrantūros studijų programa „Statinio informacinis modeliavimas“. Statybos fakultete per pastaruosius dvejus metus atliktas pirmosios pakopos studijų programų skaitmeninimas ir BIM projektavimo technologijų diegimas studijų procese. Studentai BIM galimybes išbando atlikdami kursinius ir kompleksinius projektus bei rengdami baigiamuosius darbus. Jie gali naudotis Europoje ir pasaulyje pripažinta programine įranga. „Mes einame koja kojon su projektavimo ir statybų sektoriais ir atliepiame rinkos poreikius“, – komentavo VGTU Statybos fakulteto dekanas.

Statybos inžinerijos programos studentai trečiame studijų kurse gali rinktis Pastatų ir jų konstrukcijų projektavimo, Tiltų konstrukcijų inžinerijos ar Geotechnikos specializacijas. Studijų metu studentai gali naudotis šiuolaikine laboratorijų įranga, jiems sudaroma galimybė atlikti mokslinius tyrimus. Galiausiai – atlikti praktiką pageidaujamoje statybų sektoriaus įmonėje. Šios, anot A. Juozapaičio, skaičiuoja, jog į savo gretas kasmet galėtų priimti kone 200 statybos inžinierių, sykiu pasiūlyti jiems  konkurencingą atlygį bei puikias karjeros galimybes. 
 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kaip pasiruošti darbui renginyje, kuriame vienu metu reikia valdyti techniką, stebėti vaizdą, rūpintis garsu ir reaguoti į netikėtas situacijas? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentams atsakymų į šiuos klausimus teko ieškoti ne auditorijoje, o realiame festivalyje – „Šiaulių naktyse XVI“. Paskutinėmis vasaros dienomis KIF Renginių inžinerijos studentai prisijungė prie festivalio „Šiaulių naktys XVI“ komandos. Čia teorines žinias pakeitė realios užduotys, konkretūs terminai ir atsakomybė už rezultatą, kurį iš karto mato bei girdi renginio žiūrovai. Studentams tai tapo galimybe iš arti pamatyti, kiek skirtingų procesų slypi už sklandžiai vykstančio renginio – nuo technikos paruošimo, kamerų ir garso iki transliacijų bei operatyvių sprendimų renginiui jau prasidėjus. Praktika, kurioje nėra dviejų vienodų užduočių Festivalio metu studentų veiklos nuolat keitėsi. Vienu metu reikėjo filmuoti reportažą miesto erdvėse, kitu – stebėti vaizdą prie pulto, tikrinti technikos nustatymus, įrašyti transliaciją ar kartu su komanda perkelti įrangą į kitą renginio vietą. Tokia praktika leidžia suprasti ir vieną svarbiausių renginių inžinerijos principų – garsas, šviesa ir vaizdas nėra atskiros sritys, veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvame renginyje jos turi veikti kaip viena sistema. Čia svarbios tampa ne tik techninės žinios. Studentams tenka mokytis ilgą laiką išlaikyti dėmesį, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pastebėti svarbiausią momentą, dirbti komandoje ir priimti sprendimus tada, kai ilgoms diskusijoms tiesiog nėra laiko. Festivalio aplinka taip pat parodo, kad profesionalumas reiškia gebėjimą matyti ne tik savo užduotį, bet ir bendrą rezultatą. Jei vienoje vietoje prireikia papildomos pagalbos, komandos nariai turi gebėti persiorientuoti ir prisidėti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia. Nuo profesionalų patirties – iki savarankiškų sprendimų Studentams festivalio metu padėjo scenos techninių sprendimų profesionalai – VILNIUS TECH KIF lektorius ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis bei jo kolega Tomas Laugalis. Jų patirtis padėjo studentams geriau suprasti techninių sprendimų logiką ir renginio užkulisiuose vykstančius procesus. Vis dėlto reali praktika reiškė ir tai, kad po paaiškinimų ateidavo momentas, kai sprendimą reikėdavo priimti savarankiškai – stebėti situaciją, įvertinti aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatą. „Šiaulių naktyse XVI“ praktinės patirties sėmėsi Renginių inžinerijos programos studentai Ignas Jonkus, Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Julija Šikulova ir Simas Burinskas. Prie festivalio komandos taip pat prisijungė viena iš savanorių vadovių, Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų (MKST) pirmakursė Saulė Kaikarytė kartu su  Simona Janavičiūte. Skirtingų sričių ir institucijų atstovai festivalyje tapo viena komanda, kurios bendras tikslas – užtikrinti, kad renginys žiūrovui vyktų sklandžiai. Kai studijų žinias patikrina realus renginys Praktinės patirtys realiuose renginiuose yra svarbi Renginių inžinerijos studijų dalis. Jos leidžia universitete įgytas žinias išbandyti aplinkoje, kurioje sprendimų rezultatai tampa matomi iš karto. Auditorijoje galima analizuoti techninius sprendimus, mokytis dirbti su įranga ir modeliuoti įvairias situacijas. Festivalyje atsiranda papildomas veiksnys – realybė. Keičiasi aplinkybės, spaudžia laikas, vienu metu dirba daugybė žmonių, o renginys negali sustoti vien todėl, kad iškilo techninė problema. Būtent tokiose situacijose studentai ugdo ne tik profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti bei greitai spręsti problemas. Po vasaros praktikos studentai grįžta į universiteto auditorijas jau turėdami kitokį atskaitos tašką. Teorinį sprendimą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip jis atrodo užduotyje, bet ir pagal daug paprastesnį kriterijų – ar jis veiktų realiame renginyje? „Šiaulių naktys XVI“ dar kartą parodė, kad renginių inžinerijos mokomasi ne tik prie pultų universiteto laboratorijose. Kartais geriausia auditorija yra festivalis, o svarbiausias įvertinimas – sklandžiai prasidėjęs renginys, kurio užkulisiuose studentas jau yra ne stebėtojas, o komandos dalis.
Plačiau