Šiuo metu Lietuvoje vieno darbuotojo per valandą sukuriama vidutinė pridėtinė vertė siekia 11 eurų ir, nors 2000-aisiais ji smarkiai išaugo, vis dar 2,3 karto atsiliekame nuo Europos Sąjungos šalių vidurkio, o juo labiau nuo jos senbuvių: Vokietija mus lenkia 3,9, o Danija – net 4,9 karto. Šis atotrūkis siejamas su aukštos kvalifikacijos inžinierių stoka ir dabartine švietimo sistema, pagal kurią moksleiviai inžinerinių mokslų mokosi iš vadovėlių ir turi mažai galimybių praktiškai išbandyti šiuolaikines inžinerines technologijas. Kol formuojama Lietuvos STEAM strategija, į pagalbą mokykloms skuba universitetai.
Šiandien Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) universitete prasideda Vilniaus inžinerijos licėjaus moksleiviams skirti kompleksiniai inžinerinio ugdymo mokymai, kurie bus paremti mokymusi per praktiką bei gamtos mokslų, technologijos, inžinerijos, menų ir matematikos mokslų (angl. science, technology, engireering, art, maths – STEAM) integracija.
„Vaikui jau nuo mažų dienų reikia duoti pabandyti įvairių dalykų. Šiuo metu dažniausiai lavinami meniniai ar sportiniai talentai, tačiau labai svarbu sudaryti galimybes lavintis tiksliųjų mokslų, technologijų bei techninės kūrybos srityse. Dabartinis technologijų mokymas savo turiniu bei forma Lietuvos mokyklose dažniausiai yra gerokai atitolęs nuo šiuolaikinių technologijų poreikių bei galimybių. Mes sieksime žengti koja kojon su šiandiena ir kartu kurti ateitį“, – sako VGTU inžinerinio ugdymo projektų plėtros vadovas Henrikas Mykolaitis.
Prieš keletą metų įvairiose šalies mokyklose pradėjęs steigti sustiprinto inžinerinio mokymo klases, VGTU tapo ir nuo šio rugsėjo duris atvėrusio Vilniaus inžinerijos licėjaus pagrindiniu partneriu. Tai – pirmoji mokykla Vilniuje, savo mokiniams suteiksianti ne tik stiprų bendrojo lavinimo dalykų žinių bagažą, bet ir iš arti supažindinsianti su įvairiomis inžinerijos rūšimis. 9–12 klasės Vilniaus inžinerijos mokyklos moksleiviai su inžinerijos sritimis susipažins universiteto erdvėse vyksiančiuose užsiėmimuose, o jaunesnieji (1–8 klasių mokiniai) tokių žinių įgis per pamokas mokykloje.
„Ar moksleiviai ir jų tėvai patenkinti tokiais pokyčiais? Be abejo, iš bendrojo ugdymo mokyklos tapti specializuota mokslo įstaiga buvo visos mūsų bendruomenės – tiek tėvų, tiek vaikų, tiek pedagogų – siekis ir svajonė. Daugelis tėvų ir pačių moksleivių yra itin patenkinti glaudžiu ryšiu su VGTU, kuris jaunuoliams ne tik leidžia nuo pat mažų dienų gilintis į inžineriją, bet ir suteikia galimybę išbandyti studento amplua, dalyvauti neformaliame ugdyme“, – džiaugiasi Vilniaus inžinerijos licėjaus direktorė Regina Mikalauskienė.
Pedagogė neslėpė, jog vienas iš realių ateities tikslų – 80 procentų mokyklos absolventų, pasirinkusių inžinerijos specialybių studijas. Siekti nusistatytų tikslų padės VGTU inicijuojama inžinerinio ugdymo programa. Svarbiu momentu tampa mokymosi kompleksiškumas, apjungiant įvairias mokslo sritis, reali veikla, mokymasis iš savo klaidų, bei, žinoma, kūrybiškumo ugdymas.
„Didelė dalis Lietuvos inžinierių tampa vykdytojais. Tai, aišku, nėra blogai, bet šiai sričiai labai reikia ir kūrėjų, kurie ne tik mokėtų pagaminti kitų suprojektuotą detalę ar gaminį, bet ir, puikiai išmanydami šiuolaikines technologijas bei vartotojų poreikius, patys siūlytų naujas idėjas ir gebėtų kurti sėkmingus, rinkoje naujus, aukštos pridėtinės vertės gaminius. Juk kūrybiškumas – šių laikų raktas į sėkmę, tad kartu su mokyklomis sieksime išugdyti kvalifikuotus specialistus-kūrėjus“, – neslepia H. Mykolaitis.
Galerija
