Stojantiesiems

Iškilmingame Senato posėdyje – gausybė apdovanojimų ir išleista dar viena doktorantų karta

Kovo 26, 2025
Vakar įvyko VILNIUS TECH Iškilmingas Senato posėdis. Jo metu buvo įteikti diplomai, patvirtinantys rektoriaus emerito vardo statusą, taip pat – garbės ženklai ir padėkos, suteikti profesoriaus bei docento pedagoginių vardų atestatai, įteikti mokslo daktarų diplomai bei patentų apdovanojimai išradėjams, pasveikinti monografijų bei vadovėlių konkurso nugalėtojai.

 

Senato pirmininkas prof. dr. Alfonsas Daniūnas pradėjo posėdį sveikinimo kalba, pabrėždamas, jog ši šventė – tai puiki proga pamatyti, kiek ūgtelėjome per pusmetį, ką pasiekėme ir kaip einame į priekį.

VILNIUS TECH rektorius Romualdas Kliukas linkėjo savo žiniomis ir toliau kurti Lietuvos ateitį:
 

„Didžiausias ir reikšmingiausias vaidmuo šiandien tenka švietimui ir mokslui, gebėjimui prisitaikyti prie globalių iššūkių, dėmesys naujoms gynybos technologijoms ir civilinei saugai. Tad dėkoju visiems už susitelkimą ir pastangas nuolat ieškoti sprendimų pasaulio pažangai. Kviečiu priimti šiandien teikiamus įvertinimus ir ženklus kaip paskatą ir įkvėpimą tęsti darbus, savo išmintimi stiprinti ir išradingumu toliau kurti šalies ateitį“, – sveikindamas kalbėjo rektorius.
 
Diplomus, patvirtinančius rektoriaus emerito vardo statusą gavo Statybos fakulteto (SF) Operacijų tyrimų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, Verslo vadybos fakulteto (VVF) Dinamiškos vadybos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Romualdas Ginevičius bei SF Metalinių ir kompozitinių konstrukcijų katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Alfonsas Daniūnas.
 
 
Pirmojo laipsnio Garbės ženklą gavo:
 
VILNIUS TECH tarybos pirmininkas Aldas Rusevičius. Apdovanojimas skirtas už reikšmingą indėlį į infrastruktūros plėtrą Lietuvoje bei aktyvų dalyvavimą universiteto valdyme, prisidedant prie jo strateginių tikslų įgyvendinimo.
 
Antrojo laipsnio Garbės ženklą gavo:
 
Matematinio modeliavimo katedros profesorius habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Raimondas Čiegis. Apdovanojimas suteiktas už ilgametį darbą, reikšmingą indėlį į matematikos taikymą inžinerijoje ir technologijose, vadovėlių rengimą, universiteto vardo garsinimą Lietuvoje ir pasaulyje.
 
Mechanizmų ir mašinų elementų laboratorijos technikas Virgilijus Krisiūnas. Apdovanojimas skirtas už profesionalų ir įkvepiantį darbą jau 55 metus prisidedant prie fakulteto mokslinių tyrimų ir studentų rengimo.
 
Padėkos raštai už VILNIUS TECH nuopelnus garsinant universiteto vardą buvo įteikti:
 
Užsienio kalbų skyriaus lektorei, Pramogų industrijų katedros vedėjai Alisai Stunžaitei. Padėka skirta už aktyvų dalyvavimą universiteto akademinėje ir organizacinėje veikloje, reikšmingą indėlį į užsienio kalbų dėstymą bei mokslinius tyrimus, tarptautinį bendradarbiavimą. 
 
Chemijos ir bioinžinerijos katedros docentei dr. Ingridai Bružaitei. Padėka skirta už aktyvią mokslinę veiklą, reikšmingą indėlį į bioinžinerijos studijų programos tobulinimą, studentų mokslinių tyrimų skatinimą bei atsidavimą akademinei bendruomenei. 
 
Architektūros fakulteto studijų prodekanui dr. Linui Krūgeliui. Apdovanojamas skirtas už nuoseklų darbą universitete, dėstant ir atliekant tyrimus dizaino ir architektūros srityse, taip pat už reikšmingą indėlį rengiant slėptuvę Chersono nacionaliniame technikos universitete, tapusį tarptautinės pagalbos Ukrainai pavyzdžiu. 
 
VILNIUS TECH novatoriaus ženklelis įteiktas:
 
Sidabrinis novatoriaus ženklelis įteiktas Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorei  dr. Justei Rožėnei už komentarus ir eksperitnius pasisakymus žiniasklaidai apie stojančiųjų priėmimus ir patarimus moksleiviams. Novatorė buvo viena iš trijų dažniausiai cituojamų universiteto atstovų žiniasklaidoje praėjusiais metais.
 
Profesoriaus pedagoginio vardo atestatus atsiėmė:
 
Fundamentinių mokslų fakulteto prof. dr. Jonas Gradauskas.
 
Aplinkos inžinerijos fakulteto prof. dr. Violeta Motuzienė.
 
Transporto inžinerijos fakulteto prof. dr. Alfredas Rimkus.

 

Docento pedagoginio vardo atestatus atsiėmė:
 
Verslo vadybos fakulteto doc. dr. Irena Danilevičienė.
 
Mechanikos fakulteto doc. dr. Olga Chabarova.
 
Fundamentinių mokslų fakulteto doc. dr. Viktoras Chadyšas. 
 
Fundamentinių mokslų fakulteto doc. dr. Dainius Čeponis. 
 
Aplinkos inžinerijos fakulteto doc. dr. Vilūnė Lapinskienė. 
 
Transporto inžinerijos fakulteto doc. dr. Vytenis Surblys. 
 
Elektronikos fakulteto doc. dr. Aleksandr Vasjanov.
 
Mokslo daktarų diplomus atsiėmė ir naujaisiais VILNIUS TECH alumnais tapo:
 
Dr. Julija Bužinskė. Disertacijos pavadinimas: Žaliųjų finansų modelis tvariai miestų be atliekų plėtrai. Mokslinė vadovė: prof. dr. Jelena Stankevičienė. 
 
Dr. Augusta Ivaškė. Disertacijos pavadinimas: Bacillus genties bakterijų gyvybingumo poveikis plyšių užsivėrimui betone. Mokslinis vadovas: prof. dr. Jaunius Urbonavičius. 
 
Dr. Mindaugas Zakarka. Disertacijos pavadinimas: Geotinklu armuoto grunto mechaninių savybių tyrimai ir jų vertinimo modelis. Mokslinis vadovas: doc. dr. Šarūnas Skuodis. 
 
Dr. Karolis Senvaitis. Disertacijos pavadinimas: Biomechaninis paciento perkėlimo judesio modeliavimas ir ergonominės rizikos vertinimas. Mokslinė vadovė: prof. dr. Kristina Daunoravičienė. 

Patentų apdovanojimai:
 

Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Pjezoelektrinis sukamojo judesio variklis“. Išradėjai: prof. dr. Dalius Mažeika, doc. dr. Andrius Čeponis, doc. dr. Sergejus Borodinas, Laurynas Šišovas.
 
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Hidraulinis apsauginis vožtuvas su vibracijas slopinančiu uždarymo elementu“. Išradėjai: prof. dr. Olegas Prentkovskis, doc. dr. Mykola Karpenko, doc. dr. Paulius Skačkauskas (Bendraautoriai Krzysztof Towarnicki, Michal Stosiak – Lenkija).
 
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Elektrinio paspirtuko amortizatorius“. Išradėjai: doc. dr. Mykola Karpenko (Bendraautorė Marta Skrobot). 
 
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Kompozitinių medžiagų sukaupto nuovargio nustatymo sistema ir būdas“. Išradėjai: prof. dr. Vytautas Bučinskas, dr. Jūratė Jolanta Petronienė, prof. dr. Andrius Dzedzickis. 
 
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Modulinis optinis kampo keitiklis“. Išradėjai: dr. Donatas Gurauskis, prof. dr. Dalius Mažeika, Aivaras Alsys (kita institucija). 
 
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Inercinė keturių laisvės laipsnių pjezoelektrinė pavara“. Išradėjai: doc. dr. Andrius Čeponis, prof. dr. Dalius Mažeika, doc. dr. Regimantas Bareikis. 
 
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Pjezoelektrinis keitiklis didelės galios slenkamojo judesio pavaroms“. Išradėjai: prof. habil. dr. Piotr Vasiljev, prof. dr. Dalius Mažeika, doc. dr. Andrius Čeponis, doc. dr. Sergejus Borodinas, doc. dr. Regimantas Bareikis, Arūnas Struckas. 
 
Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras išdavė patentą išradimui „Didelės galios pjezoelektrinė sukamoji pavara“. Išradėjai: prof. habil. dr. Piotr Vasiljev, prof. dr. Dalius Mažeika, doc. dr. Andrius Čeponis, doc. dr. Sergejus Borodinas, doc. dr. Regimantas Bareikis, Arūnas Struckas.

 

Monografijų bei vadovėlių konkurso nugalėtojais tapo:
 
Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros doc. dr. Eglė Bazaraitė, laimėjusi antrą vietą Universiteto mokslinių monografijų konkurse už monografiją „Kapinės už miesto, miške. Katalikų laidojimo kraštovaizdžiai XIX a. Vilniuje“.
 
Verslo technologijų ir verslininkystės katedros vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Artūras Jakubavičius, laimėjęs trečią vietą Universiteto mokslinių monografijų konkurse už monografiją „Verslo modelių transformacijos klasteriuose: skaitmenizavimas, žiedinė ekonomika ir Europos žaliasis kursas“.
 
Pastatų energetikos katedros emeritas prof. habil. dr. Vytautas Martinaitis, doc. dr. Giedrė Streckienė, doc. dr. Juozas Bielskus ir Knygų leidybos skyriaus vyriausiasis specialistas Gintautas Bancevičius, laimėję pirmą vietą Universiteto aukštojo mokslo vadovėlių konkurse už vadovėlį „Termodinaminė analizė pastatų techninėms sistemoms“.
 
Studijų prorektorė, Kūrybos komunikacijos katedros prof. dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė,  Filosofijos ir kultūros studijų katedros doc. dr. Vida Navickienė, Kūrybinių industrijų prodekanė, lektorė Angelė Tamulevičiūtė-Šekštelienė ir Lietuvių kalbos skyriaus asistentė dr. Aušra Žemienė, laimėjusios antrą vietą Universiteto aukštojo mokslo vadovėlių konkurse už vadovėlį „Įtaigi viešoji komunikacija“. 

RENGINIO AKIMIRKAS RASITE ČIA.

Galerija

Panašios naujienos

Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Kur stoti 2026 metais: patarimai, kaip išsirinkti patinkančias ir perspektyvias studijas?
Baigus mokyklą daugelis abiturientų susiduria su tuo pačiu klausimu – kur stoti? Studijų pasirinkimas gali atrodyti sudėtingas, nes šiandien universitetai siūlo šimtus skirtingų programų, o darbo rinkos poreikiai nuolat keičiasi. Vis dėlto svarbu prisiminti, kad studijų kryptis nėra sprendimas visam gyvenimui. Kur kas svarbiau pasirinkti sritį, kuri atitinka tavo gebėjimus, pomėgius ir suteikia galimybių augti ateityje. Štai keli patarimai, kurie gali padėti apsispręsti. 1. Įvertink ne tik tai, kas patinka, bet ir kas perspektyvu Dažnai svarstydami apie studijas jaunuoliai daug dėmesio skiria pomėgiams, tačiau ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į savo stipriąsias puses bei tai, kokių specialistų labiausiai trūksta. Jeigu sekasi matematika, logika ar technologijos, verta pasidomėti inžinerijos, informatikos ar duomenų analizės studijomis. Jeigu mėgsti kurti, domiesi dizainu ar komunikacija, gali būti artimos kūrybinių industrijų, architektūros ar medijų kryptys. Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje labiausiai trūksta mechanikos ir elektros inžinierių, inžinerijos technikų, gamybos meistrų, technologijų specialistų. Renkantis studijas verta atkreipti dėmesį ne tik į konkrečią profesiją, bet ir į tai, kokias kompetencijas suteiks pasirinkta programa. Pasaulio ekonomikos forumo ir kitų tarptautinių organizacijų prognozės rodo, kad ateityje ypač svarbūs bus: dirbtinio intelekto ir duomenų analizės įgūdžiai; kibernetinio saugumo žinios; technologinis raštingumas; kūrybiškumas; problemų sprendimas; gebėjimas mokytis visą gyvenimą. 2. Nesirink studijų vien pagal pavadinimą Programų pavadinimai kartais gali būti klaidinantys. Prieš priimdamas sprendimą, būtinai peržiūrėk studijų planą, dėstomus modulius ir praktines veiklas. Pavyzdžiui, technologijų universitetuose siūlomos programos, tokios kaip dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, mechatronika ir robotika, statybos inžinerija ar aviacijos technologijos, dažnai apima ne tik teorines žinias, bet ir darbą su realiais projektais, laboratorijomis bei modernia įranga. Todėl verta gilintis į turinį, o ne remtis vien programos pavadinimu. 3. Nebijok rinktis technologinių studijų Nors technologinės studijos kartais atrodo sudėtingos, šiandien jos apima gerokai daugiau nei vien matematiką ar programavimą. Modernios inžinerijos, transporto, aviacijos, statybos, architektūros ar informatikos studijos dažnai apjungia technologijas, kūrybiškumą ir praktinių problemų sprendimą. Būtent todėl šios sritys išlieka tarp perspektyviausių tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėje darbo rinkoje. 4. Pasidomėk universiteto ryšiais su verslu Studijų kokybę lemia ne tik dėstytojai ar auditorijos. Svarbu ir tai, kiek universitetas bendradarbiauja su verslu bei pramone. Praktikos vietos, bendri projektai su įmonėmis, galimybė dirbti su realiomis užduotimis studijų metu padeda geriau pasirengti darbo rinkai ir dažnai tampa pirmuoju žingsniu į būsimą karjerą. 5. Įvertink studijų aplinką Universitetas – ne tik paskaitos, tai ir nauji draugai, profesiniai kontaktai ir pirmosios karjeros galimybės. Todėl verta atkreipti dėmesį į universiteto bendruomenę, studentų organizacijas, tarptautines programas, bendrabučius ir miesto siūlomas galimybes. Studijuojant Vilniuje atsiveria daugiau galimybių dalyvauti konferencijose, hakatonuose, verslo renginiuose, atlikti praktikas ar susirasti darbą dar studijų metu. 6. Pasikalbėk su esamais studentais Vienas geriausių būdų suprasti, ar studijų programa tau tinka, – pasikalbėti su ją studijuojančiais studentais. Jie gali papasakoti: kaip atrodo kasdienės studijos; kokių dalykų mokomasi; kiek dėmesio skiriama praktikai; kokios karjeros galimybės atsiveria baigus studijas. Tokia informacija dažnai būna vertingesnė nei oficialūs programų aprašymai. 7. Jei dvejoji – rinkis platesnę kryptį Ne visi abiturientai tiksliai žino, kuo nori būti ateityje. Tai visiškai normalu. Tokiu atveju verta rinktis studijas, kurios suteikia platų pagrindą ir leidžia vėliau specializuotis konkrečioje srityje. Informatikos, inžinerijos, verslo technologijų, kūrybinių industrijų ar transporto inžinerijos studijos dažnai suteikia plačiai pritaikomą išsilavinimą ir galimybę rinktis daugiau nei vieną karjeros kryptį. Svarbiausia – nebijoti klysti Dažna stojančiųjų klaida yra įsitikinimas, kad vienas pasirinkimas nulems visą gyvenimą. Iš tikrųjų šiandien profesinis kelias retai būna tiesus. Daugelis specialistų vėliau persikvalifikuoja, gilina kompetencijas ar pereina į gretimas sritis. Todėl svarbiausia rinktis studijas, kurios suteikia tvirtą žinių pagrindą, ugdo gebėjimą mokytis ir padeda suprasti, kas iš tiesų domina. Tokios studijos tampa gera pradžia nepriklausomai nuo to, kokį karjeros kelią pasirinksi ateityje.
Plačiau
Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Rekurentiniais neuroniniais tinklais grįstų metodų tyrimas siekiant anksti aptikti gedimus ir atlikti trumpalaikes galios prognozes vėjo energetikoje“ („Investigation of recurrent neural networks-based methods for early fault detection and short-term power forecasting in wind energy applications“), kurią parengė doktorantas Mindaugas Jankauskas. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Artūras Serackis. Disertacija ginama viešame Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Didėjantis vėjo energijos vaidmuo šiuolaikinėse elektros energetikos sistemose lemia augantį patikimo vėjo jėgainių veikimo, tikslaus trumpalaikio galios prognozavimo ir skaičiavimo požiūriu efektyvių duomenimis grįstų metodų poreikį. Šioje disertacijoje sprendžiamos dvi tarpusavyje susijusios problemos: ankstyvas gedimų aptikimas vėjo jėgainėse, naudojant valdymo, priežiūros ir duomenų surinkimo (SCADA) laike kintančių rodmenų duomenis, ir trumpalaikis vėjo jėgainių parko generuojamos galios prognozavimas, naudojant meteorologines prognozes. Tyrimo tikslas – sukurti ir ištirti duomenimis grįstus metodus, kurie pagerintų būsenos stebėsenos ir prognozavimo tikslumą, efektyvumą bei praktinį pritaikomumą vėjo energetikos sistemose. Pirmojoje disertacijos dalyje kuriamas virtualiu jutikliu grįstas metodas, skirtas būsenai stebėti ir ankstyviems gedimams aptikti, kai neįprastas veikimas nustatomas pagal skirtumo tarp išmatuotų ir prognozuotų jutiklio reikšmių nuokrypį. Tyrime nagrinėjama, kaip įvesties duomenų pateikimas, mokymo parametrų parinkimas, rekurentinio modelio struktūra ir aktyvavimo funkcijos veikia virtualaus jutiklio tikslumą ir praktinį pritaikomumą. Antrojoje disertacijos dalyje analizuojamos ir optimizuojamos virtualiajam jutikliui taikomos rekurentinių neuroninių tinklų struktūros, vertinant įvesčių sekų sudarymą, mokymo parametrų parinkimą ir alternatyvias aktyvavimo funkcijas, siekiant padidinti tikslumą ir sumažinti praktiniam taikymui svarbias skaičiavimo sąnaudas. Trečiojoje disertacijos dalyje nagrinėjamas dvikrypčiu ilgos trumpalaikės atminties modeliu (BiLSTM) pagrįstas trumpalaikio vėjo jėgainių parko galios prognozavimo metodas, naudojantis skaitinių orų prognozių (NWP) duomenis. Tyrime analizuojama skirtingų meteorologinių prognozių šaltinių įtaka ir vertinamas tikslo funkcijos, papildytos normalizuotu „Nord Pool“ kainos daugikliu, tinkamumas paros į priekį energijos gamybos prognozėms. Disertacija prisideda prie vėjo energetikos ir dirbtinio intelekto sričių, pasiūlydama ir validuodama duomenimis grįstus metodus virtualiam jutikliui sukurti, prognozuojamos ir matuojamos reikšmės skirtumu grįstiems ankstyviems gedimams aptikti, rekurentiniams modeliams optimizuoti, skaičiavimo požiūriu efektyvioms aktyvavimo funkcijoms parinkti ir trumpalaikei vėjo generuojamai galiai prognozuoti, vertinant ne tik pagal statistinę paklaidą, bet ir pagal rinkos rezultatą. Tyrimo rezultatai paskelbti trijuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir viename konferencijos straipsnių rinkinyje, taip pat pristatyti septyniose konferencijose ir seminaruose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau