„Išmanusis miestas V“ įsibėgėjo: kviečiame balsuoti ir palaikyti VGTU atstovus

Birželio 11, 2019

Jau penktus metus iš eilės konkursas „Išmanusis miestas V“ jungia talentingus Lietuvos kūrėjus, kurie keičia Lietuvos regionų teritorijas, projektuoja naujus statinius, kuria naujus miesto traukos centrus ir viešąsias erdves tam, kad Lietuvos miestuose ir miesteliuose gyvenimo kokybė būtų kokybiškesnė.

Ateities miestų vizijas Skuodo, Alytaus, Visagino, Tauragės, Anykščių savivaldybėms projekte „Išmanusis miestas V“ planuoja dešimtys jaunuolių iš šalies universitetų, tarp jų ir iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU). Būsimieji architektai, urbanistai, statytojai, inžinieriai ir kitų programų studentai tiki, kad „Išmanieji miestai“ – tai ateitis, kuri ne įsivaizduojama, o reali. 

Atsižvelgiant į Lietuvos rajonų savivaldybių poreikius bei jaunųjų infrastruktūros kūrimo profesionalų pajėgas, architektūros ir statybų infrastruktūros, verslo žurnalas „Structum“ birželio 20 d. apdovanos jau penkto, LR Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Kultūros ir Susisiekimo, Vidaus reikalų ministerijų globojamo konkurso „Išmanusis miestas IV“ dalyvius. DELFI skaitytojai kviečiami balsuoti už labiausiai patikusį projektą iki birželio 20 d. ir daugiausiai simpatijų pelnęs projektas bus apdovanotas specialiu prizu. Kviečiame palaikyti VGTU atstovus!

VGTU studentų projektai:

Ledo arena Tauragėje 


Projektą rengė: Guoda Rimkutė 
Projekto vadovas: Saulius Mikštas 

Baigiamajam bakalauro darbui pasirinkta tema – Ledo arena Tauragėje. Šio darbo tikslas – sukurti pastatą, kuris taptų miesto gyventojų traukos centru tenkinančiu žmonių poreikius, ugdytų socialinę bendruomenę ir skatintų žmogų dalį savo laisvo laiko praleisti aktyviai. Taip pat projektuojant remtis tvarios architektūros sprendimais. Suprojektuoti pastatą panaudojant naujausius architektūros projektavimo principus, tendencijas bei panaudoti modernias technines priemones, užtikrinančias aukštą energetinę klasę, kuri būtų siektina ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Labai svarbu, kad pastatas kiek įmanoma labiau būtų integruotas į miesto urbanistinį ir gamtinį kontekstą, kad jis „prigytų“ ir taptų neatsiejama miesto dalimi. Buvo siekiama, kad pastatas darniai įsilietų į jau esamą urbanistinį ir gamtinį kontekstą, atsižvelgiant tiek į esamą situaciją, tiek į ateities perspektyvas. 

Ledo arena Tauragėje 2 


Projektą rengė: Lukas Ramanauskas 
Projekto vadovas: Saulius Mikštas 

Ledo arena tai universalus pastatas suteikiantis galimybę užsiimti keliomis ledo sporto šakomis (ledo ritulys, dailusis čiuožimas, akmenslydis). Būtent šios paskirties pastatas suteiktų galimybę užsiimti kasmet populiarėjančiomis ledo sporto šakomis Tauragės miesto ir apylinkių gyventojams. 

Pagrindinė architektūrinė meninė idėja – erozija. Išnagrinėjus projektuojamo sklypo aplinkos gamtinį karkasą, pastebėta jog vos už kelių šimtų metrų teka daug vingių turinti Jūros upė. Kiekvienas jos vingis – skirtingas, savaip dinamiškas, kurį suformavo vandens tėkmė. Taip pat ledo arena netiesiogiai asocijuojasi su ledu – kietąją vandens būsena, kurios forma taip pat priklauso nuo vandens ir šilumos. Tad sudėjus dinaminę upės formą ir ledo tirpsmą buvo suformuota idėja perteikti erozijos paveiktų kūnų dinamines formas, kurios pastebimos net kiečiausiuose gamtiniuose elementuose, jas sustrukturizuoti ir skoningai perteikti visą formą ledo arenos fasaduose ir pastato formoje. 

Visagino draugystės kvartalo urbanistinė koncepcija ir projektiniai pasiūlymai 


Projektą rengė: Martynas Germanavičius, Rūta Vitkutė 
Projekto vadovas: Dalia Dijokienė 

Pagrindinis projekto tikslas – urbanistinėmis priemonėmis suformuoti Sedulinos pėsčiųjų alėjos atkarpą III mikrorajone. Siūloma kiek pakeisti jos trajektoriją, kadangi šiuo metu paskutinė apkarpa yra praktiškai nesuformuota, ir „prijungti“ prie atgaivinamo rajono centro – Draugystės kvartalo. Alėją siūloma paversti aktyvia viešąja erdve, kuri būtų skirta ne tik judėti iš taško A į tašką B, bet ir taptų vieta, kurioje susitinkama, bendraujama, žaidžiama ar lėtu žingsniu mėgaujamasi raudonplyčiais daugiaaukščiais, išnyrančiais iš pušyno. Funkciškai rajono centras tampa ne tik lokaliniu, tačiau tarpmikrorajoniniu o, ilgalaikėje perspektyvoje, ir tarpmiestiniu traukos tašku. Aplink aikštę išsidėsto naujas sporto kompleksas: sporto klubas, laipiojimo salė, atgaivinamas futbolo stadionas, šalia aikštės numatoma vieta šaltuoju metų laiku veikiančiai čiuožyklai. 

Balsus už labiausiai patikusį projektą galite atiduoti Delfi.lt portale.

 

Galerija

Panašios naujienos

Ateities universitetas: dialogas tarp praeities ir dabarties
Ateities universitetas: dialogas tarp praeities ir dabarties
Kaip keičiasi universiteto vaidmuo, kai jį vertini iš dviejų skirtingų perspektyvų: buvusio studento, šiandien tapusio dėstytoju ir dabartinio studento, tik pradedančio savo akademinį kelią? Kaip universitetą mato žmogus, kelią jame pradėjęs kaip studentas, o šiandien pats dėstantis kitiems, ir kaip jį vertina studentas, dar tik žengiantis pirmuosius savarankiški gyvenimo žingsnius? VILNIUS TECH Elektronikos fakulteto atstovai – Elektroninių sistemų katedros prof. dr. Andrius Katkevičius ir elektronikos inžinerijos studentas Nojus Balčiūnas – dvi skirtingos kartos, iš naujo žvelgiančios į šiandienį universitetą ir jo ateitį. Elektronikos fakulteto Elektroninių sistemų katedros prof. dr. Andrius Katkevičius Kaip pasikeitė požiūris į universitetą nuo studijų laikų iki dabar, kai esate dėstytojas? Požiūris laikui bėgant pasikeitė reikšmingai. Kai Elektronikos fakultete studijavau elektronikos inžineriją, mačiau tik nedidelę universiteto veiklos dalį – daugiausia pedagoginį procesą. Universitetas tuomet asocijavosi su paskaitomis, laboratoriniais darbais, pratybomis ir egzaminais. Bakalauro studijų metu naiviai tikėjau, kad būsimam inžinieriaus darbui pakanka sėkmingai išlaikyti visus egzaminus. Praktika parodė, kad,norint tapti savo srities profesionalu, būtina papildomai ir kryptingai dirbti pasirinktoje elektronikos srityje, gilinti žinias savarankiškai ir nuolat tobulėti. Tik studijuodamas magistrantūroje pradėjau aiškiau suvokti, kad universitete vykdoma ir aktyvi mokslinė veikla. Šiandien, perėjęs visus studijų etapus ir sukaupęs pedagoginę bei mokslinę patirtį, universitetą matau kaip daugialypę instituciją, apimančią platų veiklų ir galimybių spektrą – nuo bakalauro studijų pirmakursių ugdymo iki mokslinių ir užsakomųjų projektų vykdymo su vietiniais bei tarptautiniais partneriais. Kaip keičiasi studentų karta ir jų santykis su mokymusi? Šiandieniai studentai labiau orientuoti į praktinę naudą ir greitą rezultatą, jie turi daug platesnę ir greitesnę prieigą prie informacijos, todėl vis rečiau apsiriboja vien medžiaga, pateikiama per paskaitas. Tačiau kartu jie susiduria su informacijos pertekliaus ir jos kokybės vertinimo iššūkiais, kai daugelį atsakymų galima gauti naudojantis dirbtiniu intelektu. Pastebimas didesnis poreikis mokytis praktiškai, suprasti žinių taikymą realiame kontekste ir matyti studijų naudą ateities profesinėje veikloje. Keičiasi ir studentų lūkesčiai dėstytojo atžvilgiu – vis labiau vertinamas dialogas, grįžtamasis ryšys bei aiškiai struktūruotas mokymosi procesas. Nors daliai studentų trūksta kantrybės ilgalaikiam, nuosekliam darbui, kartu jie yra atviresni naujoms technologijoms, skaitmeninėms priemonėms ir lankstesnėms mokymosi formoms. Tai skatina ir dėstytojus nuolat peržiūrėti bei atnaujinti mokymo metodus. Jei galėtumėte palyginti savo studijų laikų universitetą su dabartiniu – kas pasikeitė labiausiai? Vienas ryškiausių pokyčių – studijų ir mokslo aplinka. Prieš kelerius metus persikėlus į naujas erdves, buvo sukurta moderni, apgalvota infrastruktūra, aiškiai orientuota į studijų kokybę, mokslinių tyrimų vykdymą ir bendradarbiavimą. Ši aplinka ne tik pagerino technines galimybes, bet ir pakeitė akademinę kultūrą bei kasdienį darbą universitete. Iš esmės pasikeitė universiteto vaidmens suvokimas – iš institucijos, daugiausia orientuotos į studijų procesą, universitetas tapo daug aktyvesniu mokslo, inovacijų ir projektinės veiklos centru. Šiandien universitetas sudaro sąlygas studentams įsitraukti į mokslinius, taikomuosius bei tarptautinius projektus, o tai anksčiau buvo mažiau matoma ar prieinama. Dar vienas svarbus pokytis – mokymosi priemonių ir technologijų pažanga, susijusi su skaitmenizacija ir dirbtinio intelekto taikymu. Šiandien studentai turi prieigą prie pažangių skaitmeninių mokymosi platformų, virtualių laboratorijų, simuliavimo įrankių ir dirbtinio intelekto pagrindu veikiančių pagalbinių sistemų, kurios gali padėti analizuoti, modeliuoti ir gilinti žinias. Tai iš esmės keičia mokymosi procesą – nuo pasyvaus informacijos įsisavinimo pereinama prie aktyvaus, savarankiško ir individualizuoto mokymosi. Ką šiandien universitetas turėtų daryti kitaip, kad geriau paruoštų studentus ateičiai? Universitetas turėtų dar labiau stiprinti studijų ir realios praktikos ryšį, kad studentai aiškiau suprastų, kaip įgytos žinios bus taikomos profesinėje veikloje. Tai apima glaudesnį bendradarbiavimą su verslu ir moksliniais partneriais, projektinį mokymąsi, kuo ankstesnį studentų įtraukimą į taikomuosius ir mokslinius projektus. Svarbu ugdyti ne tik dalykines kompetencijas, bet ir bendruosius gebėjimus – kritinį mąstymą, savarankiškumą, atsakomybę už mokymosi procesą ir gebėjimą prisitaikyti prie nuolat kintančių technologijų. Universitetas turėtų skatinti studentus mokytis visą gyvenimą, eksperimentuoti, klysti ir mokytis iš patirties, kartu suteikdamas tam tinkamą akademinę aplinką. Elektronikos fakulteto elektronikos inžinerijos 3 kurso studentas Nojus Balčiūnas Kaip apibūdintumėte universitetą ir studijų reikšmę? Universitetas man visų pirma yra bendruomenė. VILNIUS TECH bendruomenės nariai – labai šilti ir palaikantys žmonės, nuolat raginantys prisijungti prie įvairių universitete ir už jo ribų organizuojamų veiklų. Studijos VILNIUS TECH – itin reikšmingas gyvenimo etapas. Aš  galiu įgyti ne tik akademinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių, formuoti savo kritinį mąstymą, savarankiškumą ir atsakomybę. Žinoma, tai ir savotiškas perėjimas į suaugusio žmogaus gyvenimą, tačiau dar svarbiau – augimo, tobulėjimo irsavęs pažinimo etapas. Manau, kad tai – vienas svarbiausių gyvenimo laikotarpių. Kokių lūkesčių turite universitetui dabar ir ar jie skiriasi nuo to, ką įsivaizdavote prieš studijas? Pradėjęs studijuoti universitete, per paskaitas tikėjausi įgyti daugiau praktikos, tačiau netrukus supratau, kad jos sukaupti turiu gerokai daugiau galimybių. Universitetas siūlo įvairias papildomas veiklas, programas ir praktikas, prie kurių galima prisijungti norint gilinti žinias ir labiau įsitraukti į praktinę veiklą. Būtent šios galimybės ir yra vienas didžiausių universiteto pranašumų – jis suteikia erdvę augti, tobulėti ir patiems formuoti savo studijų kelią. Kokios studijų metu įgyjamos patirtys ar įgūdžiai yra vertingiausi? Manau, svarbiausi įgyti įgūdžiai – vadinamieji minkštieji įgūdžiai (angl. soft skills): aktyvumas, gebėjimas pristatyti savo darbus ir idėjas, prisitaikyti naujoje aplinkoje bei greitai reaguoti į besikeičiančias situacijas. Kaip įsivaizduojate ateities universitetą – kas jame turėtų būti kitaip nei dabar? Sunku įsivaizduoti ateities universitetą kitokį, nei jis yra dabar. Žinoma, laboratorijos ir jose esanti įranga laikui bėgant taps dar modernesnės, tačiau jau šiandien matyti, kad VILNIUS TECH nuolat jas atnaujina, plečia ir diegia naujausias technologijas. Tačiau manau, kad ateityje laboratorijos taps dar atviresnės, suteikiančios studentams daugiau galimybių laisvu nuo studijų metu savarankiškai dirbti prie projektų ir įgyvendinti savo idėjas. Kas šiandien labiausiai motyvuoja studijuoti ir tobulėti? Labiausiai mane motyvuoja meilė elektronikai ir noras suprasti tai, ko dar nesuprantu. O tokių dalykų dar tikrai labai daug.
Plačiau
Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Aktualu būsimiesiems studentams: kokias stipendijas skiria universiteto partneriai?
Šiemet VILNIUS TECH partneriai, verslo įmonės įsteigė 5 stipendijas būsimiems studentams.  Jei turite klausimų dėl stipendijų galite kreiptis į savo pageidaujamos studijuoti/studijuojamos programos fakulteto dekanatą arba Strateginės Partnerystės Centro vyriausiąją specialistę gintare.bycenkaite@vilniustech.lt. Pateikta informacija yra apie 2026-2027 mokslo metus. Bakalauro studijos: Studijų programa Fakultetas Įmonė Kursas Stipendijos dydis / mėn. Aviacijos mechanikos inžinerija Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Avionika Antano Gustaičio aviacijos institutas FL Technics I 300 € Pastatų energetikos sistemų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Ignitis grupė AB „Miesto gijos” I-II I 300 € 300 € Kelių, geležinkelių ir miestų inžinerija Aplinkos inžinerijos fakultetas Fegda grupė I-IV 200 € Automatika Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Elektros energetikos inžinerija Elektronikos fakultetas Ignitis grupė I-II 300 € Programų inžinerija Fundemantinių mokslų fakultetas „Eldorado Market” internetinė parduotuvė I 300 € Jūrinių vėjo jėgainių inžinerija Lietuvos jūreivystės akademija Ignitis grupė I-II 300 € Statybos inžinerija Statybos fakultetas Inž. Dariaus ir Arūno Zubų vardinė stipendija I 200 € 300 € 500 € Ekonomikos inžinerija Finansų inžinerija Organizacijų strategijos ir lyderystė Verslo vadyba Verslo vadybos fakultetas Metso Outotec Global Business Services I (pav. sem.) 290 €
Plačiau