Išskirtinės jūrininkų karjeros kaina: atlyginimai siekia net 15 tūkst. eurų

Birželio 30, 2025

Jūrines profesijas nemažai kas romantizuoja – beribis horizontas, auksiniai saulėlydžiai ir kelionės į įdomiausius pasaulio kampelius. Realybė nuo šio įsivaizdavimo ne taip ir skiriasi – ši „nežemiška“ karjeros kryptis iš tiesų dovanoja išskirtines patirtis ir atveria vartus į tarptautinę karjerą, o jos atstovai uždirba net 4–4,5 kartų daugiau nei sausumos specialistai.

Karjeros galimybių gausu visame pasaulyje

Pasak VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos prodekanės Rimos Mickienės, jūrinės karjeros pasirinkimas nėra eilinis – jis keičia žmogaus gyvenimo struktūrą nuo buities iki pasaulėžiūros, todėl tai – ne tik darbas, bet ir unikalus gyvenimo būdas.

„Šiai karjerai išskirtinumo pirmiausia suteikia darbo sąlygos, kurios reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir psichologinio pasirengimo. Ypač išsiskiria jūrininkų profesija – jos atstovai gyvena ir dirba laivuose, todėl dažnai būna atskirti nuo savo artimųjų ir tiesiogiai susiduria su gamtos stichijomis. Šis darbas reikalauja ištvermės, drausmės, greito sprendimų priėmimo, atsakomybės bei gebėjimo prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių“, – pasakoja R. Mickienė.

Jūrinių profesijų atstovai yra išskirtiniai ir dėl globalaus darbo pobūdžio. Pasaulyje yra tūkstančiai jūrų uostų ir daugiau nei 100 tūkst. prekybinių laivų, o įskaitant žvejybinius ir pramoginius laivus – keli milijonai, kurių reisai driekiasi per skirtingas jūras ir vandenynus.

„Be to, įprastai laivų įgulose dirba skirtingų šalių ir kultūrų atstovai, tad jų pasaulėžiūra, vertybės ir gyvenimo būdas formuojasi labai įvairiapusiškai. Tai – pasaulio piliečiai“, – tikina LJA studijų, alumnų ir partnerystės prodekanė.

Akivaizdu, kad karjeros galimybių jūrinių profesijų atstovai – jūrininkai, laivų mechanikai, elektromechanikai, jūrų uosto bei laivybos verslo specialistai, krovinių ekspeditoriai ir kiti – turi išties daug.

„Darbo rinkoje LJA absolventai yra itin laukiami: remiantis Baltijos ir Tarptautinės Jūrų Tarybos (BIMCO) ataskaita, pasaulyje trūksta daugiau nei 60 tūkst. vadovaujančių specialistų jūrininkų. Ypatingai didelė yra ir laivų mechanikų bei elektromechanikų paklausa.

Negana to, statistika rodo, kad mūsų absolventai pirmaisiais metais po studijų baigimo, palyginti su kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų alumnais, gauna didžiausią atlyginimą. Pavyzdžiui, karjeros siekiančių jūrininkų darbo užmokestis kinta nuo 4 tūkst. iki 15 tūkst. eurų per mėnesį“, – teigia prodekanė R.Mickienė.

Nuo studijų iki šeimos ir karjeros

Daugiau nei pusė LJA dėstytojų yra praktikai – jūrų kapitonai, laivų mechanikai, jūrų verslo įmonių vadovai ir specialistai, kurie suteikia studentams naujausių profesinės veiklos žinių ir savo pavyzdžiu bei sėkmės istorijomis įkvepia siekti karjeros jūrų transporto sektoriuje.

Vieni tokių – LJA absolventai Jogailė ir Damian Michalowskiai. Logistikos specialistė ir jūrininkas mechanikas ne tik sėkmingai dirba pagal įgytas profesijas, bet ir dėsto savo Alma Mater, kur dalinasi patirtimi su naująja studentų karta.

Prisiminusi savo karjeros pradžią, Jogailė pabrėžia LJA suteiktą tvirtą praktinį pagrindą – gauta praktika vienoje didžiausių Klaipėdos įmonių grupių leido įgyti tarptautinės patirties, įtvirtinti studijose įgytas žinias ir nutiesė tiltą į logistikos, o po kelerių metų – į pardavimų vadybininkės pareigas. Be to, viena iš paskaitų temų – muitinės procedūros – tapo tikrąja jos aistra, kuri paskatino sugrįžti į universitetą, tačiau šįkart – kitokiu amplua.

„Studijuodama dar nežinojau, kad tai taip įstrigs, jog pati išsilaikysiu muitinės tarpininko licenciją, o vėliau ir dėstysiu šį studijų dalyką. Nors karjeros keliai nuvedė kitur, norėjau toliau gilintis į muitinės sritį, kad galėčiau lengviau konsultuoti klientus. Turėdama nemažai teorinių ir praktinių žinių bei suprasdama, kokie dėstytojai man patiko, o kokie – ne, nusprendžiau save išbandyti“, – pasakoja LJA lektorė.

Vis tik tai nebuvo vienintelė priežastis, sugrąžinusi ją į akademiją – reikšmingą rolę vaidino ir gilūs sentimentai.

„Drąsiai galiu teigti, kad LJA praleisti metai buvo patys geriausi gyvenime. Kiekvienam to palinkėčiau, – atvirauja Jogailė. Tuo tarpu ji pati studentams siekia įskiepyti požiūrį, kad nebūtina visko žinoti. –  Vis tik, reikia žinoti, kur ieškoti informacijos, mokėti gebėti greitai orientuotis ir profesionaliai spręsti problemas. Na, o studentams, nežinantiems, kurią profesinę kryptį rinktis, patariu bandyti visas – tik taip galima suprasti, kas iš tiesų patinka.“

Panašia patirtimi dalinasi ir Damian Michalowski. Jis pabrėžia, kad studijų metais įgytos žinios ir tarptautinės patirtys, tokios kaip „Erasmus“ programa ir gamybinė praktika Vokietijoje, leido greitai pradėti jūrininko karjerą. Jau nuo trečio kurso praktikavęsis būsimo darbdavio laive, jis sparčiai kilo karjeros laiptais ir netrukus po studijų baigimo buvo paskirtas ketvirtojo mechaniko pareigoms.

Nors didžiąją karjeros dalį Damian praleido Baltijos bei Šiaurės jūrose ir LJA studijų metu įgytų žinių dėka sėkmingai konkuravo tarptautinėje rinkoje, jis tuo neapsiribojo ir, paskatintas šeimos pavyzdžio, taip pat ėmė dėstyti akademijoje. „LJA dirbo ir mano prosenelis, ir senelis, taigi, vedamas šeimos tradicijos, nusprendžiau ir save išbandyti šioje terpėje“, – sako D. Michalowsi.

Anot specialisto, dėstydamas jis siekia perduoti svarbiausias vertybes ir paruošti studentus nelengvam, bet unikaliam keliui. „Tai – sąžiningumas, atvirumas, pagarba. Vis tik, esminis dalykas, kurį stengiuosi perduoti, yra supratimas, koks rimtas noras yra tapti jūrininku. Jūrininko kelias – išskirtinis žingsnis patogiame pasaulyje ir darbas, reikalaujantis savidisciplinos bei pagarbos tiek sau, tiek aplinkiniams.“

Tiesa, Jogailės ir Damian istorija – puikus pavyzdys, kad studijos gali tapti ne tik profesinio, bet ir asmeninio gyvenimo pradžia. Pirmakursių stovykloje susipažinę tuometiniai Jūrų transporto logistikos technologijų ir Laivų energetinių įrenginių eksploatavimo studijų programų studentai kartu jau – devynerius metus, kelerius iš jų – santuokoje.

„Abu buvome labai aktyvūs: stengėmės efektyviai mokytis, kartu dirbome studentų atstovybėje, o Damian dar išplaukdavo į jūrines praktikas. Toks gyvenimo ritmas leido apsiprasti ir išmokti gyventi turiningai, kai esame kartu, o kai esame atskirai – daugiau laiko skirti sau. Šeima gali būti visokia, – šypsosi J. Michalowska. – Beje, turbūt ne kiekviena moteris galėtų gyventi su jūrininku, kurio nuolat nėra namie, ir ne kiekvienas jūrininkas gali jaustis saugus ir užtikrintas, palikdamas šeimą namie vieną.“

„Šis gyvenimo būdas reikalauja šimtaprocentinio pasitikėjimo ir supratimo vienas kito atžvilgiu“, – pritaria Damian.

LJA studijos – vienintelės tokios Lietuvoje

Svarbų praktikos vaidmenį išskiria ir prodekanė Rima Mickienė. VILNIUS TECH LJA glaudžiai bendradarbiauja su šalies ir užsienio laivybos kompanijomis bei uosto įmonėmis, todėl studentai jau nuo antro kurso gali įgyti praktikos dirbdami realiame darbe, gauti skatinamąsias stipendijas arba darbo užmokestį ir siekti čia karjeros toliau.

Praktikos gausu ir pačioje akademijoje – mokymas vyksta 4 mokomuosiuose laivuose, taip pat yra įdiegta moderni studijų technologinė bazė – veikia fizinių, elektroninių ir virtualios realybės saugaus darbo jūrų laivuose, navigacijos, laivo jėgainės, uosto informacijos sistemų, krovos terminalų simuliatorių centrai. LJA taip pat veikia Karinių jūrų pajėgų Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai, kurie suteikia galimybę įgyti karinį jūrinį parengimą ir prisidėti prie Lietuvos karinių jūrų pajėgų.

Ypač svarbu tai, kad LJA studijos – vienintelės Lietuvoje, suteikiančios ne tik akademinių žinių, bet ir labai specifinį parengimą jūrinei karjerai. Nuo šio rudens, siekiant atliepti sparčiai augančio jūrų uostų ir atsinaujinančio energetikos sektoriaus specialistų poreikį, stojantieji galės rinktis naujas, ilgai lauktas Jūrinių vėjo jėgainių inžinerijos bei Uosto ir laivybos inžinerinio valdymo studijų programas.

„Šios ir kitos studijų programos atitinka Tarptautinės jūrų organizacijos reikalavimus, todėl absolventai gali dirbti visame pasaulyje, kas yra itin reta galimybė tarp kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų. Taigi, tai – unikali galimybė tiems, kurie siekia išskirtinės ir perspektyvios karjeros“, – sako LJA prodekanė.

Daugiau apie VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos siūlomas studijų programas skaitykite čia.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kaip pasiruošti darbui renginyje, kuriame vienu metu reikia valdyti techniką, stebėti vaizdą, rūpintis garsu ir reaguoti į netikėtas situacijas? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentams atsakymų į šiuos klausimus teko ieškoti ne auditorijoje, o realiame festivalyje – „Šiaulių naktyse XVI“. Paskutinėmis vasaros dienomis KIF Renginių inžinerijos studentai prisijungė prie festivalio „Šiaulių naktys XVI“ komandos. Čia teorines žinias pakeitė realios užduotys, konkretūs terminai ir atsakomybė už rezultatą, kurį iš karto mato bei girdi renginio žiūrovai. Studentams tai tapo galimybe iš arti pamatyti, kiek skirtingų procesų slypi už sklandžiai vykstančio renginio – nuo technikos paruošimo, kamerų ir garso iki transliacijų bei operatyvių sprendimų renginiui jau prasidėjus. Praktika, kurioje nėra dviejų vienodų užduočių Festivalio metu studentų veiklos nuolat keitėsi. Vienu metu reikėjo filmuoti reportažą miesto erdvėse, kitu – stebėti vaizdą prie pulto, tikrinti technikos nustatymus, įrašyti transliaciją ar kartu su komanda perkelti įrangą į kitą renginio vietą. Tokia praktika leidžia suprasti ir vieną svarbiausių renginių inžinerijos principų – garsas, šviesa ir vaizdas nėra atskiros sritys, veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvame renginyje jos turi veikti kaip viena sistema. Čia svarbios tampa ne tik techninės žinios. Studentams tenka mokytis ilgą laiką išlaikyti dėmesį, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pastebėti svarbiausią momentą, dirbti komandoje ir priimti sprendimus tada, kai ilgoms diskusijoms tiesiog nėra laiko. Festivalio aplinka taip pat parodo, kad profesionalumas reiškia gebėjimą matyti ne tik savo užduotį, bet ir bendrą rezultatą. Jei vienoje vietoje prireikia papildomos pagalbos, komandos nariai turi gebėti persiorientuoti ir prisidėti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia. Nuo profesionalų patirties – iki savarankiškų sprendimų Studentams festivalio metu padėjo scenos techninių sprendimų profesionalai – VILNIUS TECH KIF lektorius ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis bei jo kolega Tomas Laugalis. Jų patirtis padėjo studentams geriau suprasti techninių sprendimų logiką ir renginio užkulisiuose vykstančius procesus. Vis dėlto reali praktika reiškė ir tai, kad po paaiškinimų ateidavo momentas, kai sprendimą reikėdavo priimti savarankiškai – stebėti situaciją, įvertinti aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatą. „Šiaulių naktyse XVI“ praktinės patirties sėmėsi Renginių inžinerijos programos studentai Ignas Jonkus, Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Julija Šikulova ir Simas Burinskas. Prie festivalio komandos taip pat prisijungė viena iš savanorių vadovių, Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų (MKST) pirmakursė Saulė Kaikarytė kartu su  Simona Janavičiūte. Skirtingų sričių ir institucijų atstovai festivalyje tapo viena komanda, kurios bendras tikslas – užtikrinti, kad renginys žiūrovui vyktų sklandžiai. Kai studijų žinias patikrina realus renginys Praktinės patirtys realiuose renginiuose yra svarbi Renginių inžinerijos studijų dalis. Jos leidžia universitete įgytas žinias išbandyti aplinkoje, kurioje sprendimų rezultatai tampa matomi iš karto. Auditorijoje galima analizuoti techninius sprendimus, mokytis dirbti su įranga ir modeliuoti įvairias situacijas. Festivalyje atsiranda papildomas veiksnys – realybė. Keičiasi aplinkybės, spaudžia laikas, vienu metu dirba daugybė žmonių, o renginys negali sustoti vien todėl, kad iškilo techninė problema. Būtent tokiose situacijose studentai ugdo ne tik profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti bei greitai spręsti problemas. Po vasaros praktikos studentai grįžta į universiteto auditorijas jau turėdami kitokį atskaitos tašką. Teorinį sprendimą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip jis atrodo užduotyje, bet ir pagal daug paprastesnį kriterijų – ar jis veiktų realiame renginyje? „Šiaulių naktys XVI“ dar kartą parodė, kad renginių inžinerijos mokomasi ne tik prie pultų universiteto laboratorijose. Kartais geriausia auditorija yra festivalis, o svarbiausias įvertinimas – sklandžiai prasidėjęs renginys, kurio užkulisiuose studentas jau yra ne stebėtojas, o komandos dalis.
Plačiau