Stojantiesiems

Išskirtinės jūrininkų karjeros kaina: atlyginimai siekia net 15 tūkst. eurų

Birželio 30, 2025
Jūrines profesijas nemažai kas romantizuoja – beribis horizontas, auksiniai saulėlydžiai ir kelionės į įdomiausius pasaulio kampelius. Realybė nuo šio įsivaizdavimo ne taip ir skiriasi – ši „nežemiška“ karjeros kryptis iš tiesų dovanoja išskirtines patirtis ir atveria vartus į tarptautinę karjerą, o jos atstovai uždirba net 4–4,5 kartų daugiau nei sausumos specialistai.
 
Karjeros galimybių gausu visame pasaulyje

Pasak VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos prodekanės Rimos Mickienės, jūrinės karjeros pasirinkimas nėra eilinis – jis keičia žmogaus gyvenimo struktūrą nuo buities iki pasaulėžiūros, todėl tai – ne tik darbas, bet ir unikalus gyvenimo būdas.

„Šiai karjerai išskirtinumo pirmiausia suteikia darbo sąlygos, kurios reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir psichologinio pasirengimo. Ypač išsiskiria jūrininkų profesija – jos atstovai gyvena ir dirba laivuose, todėl dažnai būna atskirti nuo savo artimųjų ir tiesiogiai susiduria su gamtos stichijomis. Šis darbas reikalauja ištvermės, drausmės, greito sprendimų priėmimo, atsakomybės bei gebėjimo prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių“, – pasakoja R. Mickienė.

Jūrinių profesijų atstovai yra išskirtiniai ir dėl globalaus darbo pobūdžio. Pasaulyje yra tūkstančiai jūrų uostų ir daugiau nei 100 tūkst. prekybinių laivų, o įskaitant žvejybinius ir pramoginius laivus – keli milijonai, kurių reisai driekiasi per skirtingas jūras ir vandenynus. 

„Be to, įprastai laivų įgulose dirba skirtingų šalių ir kultūrų atstovai, tad jų pasaulėžiūra, vertybės ir gyvenimo būdas formuojasi labai įvairiapusiškai. Tai – pasaulio piliečiai“, – tikina LJA studijų, alumnų ir partnerystės prodekanė. 

Akivaizdu, kad karjeros galimybių jūrinių profesijų atstovai – jūrininkai, laivų mechanikai, elektromechanikai, jūrų uosto bei laivybos verslo specialistai, krovinių ekspeditoriai ir kiti – turi išties daug. 

„Darbo rinkoje LJA absolventai yra itin laukiami: remiantis Baltijos ir Tarptautinės Jūrų Tarybos (BIMCO) ataskaita, pasaulyje trūksta daugiau nei 60 tūkst. vadovaujančių specialistų jūrininkų. Ypatingai didelė yra ir laivų mechanikų bei elektromechanikų paklausa.

Negana to, statistika rodo, kad mūsų absolventai pirmaisiais metais po studijų baigimo, palyginti su kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų alumnais, gauna didžiausią atlyginimą. Pavyzdžiui, karjeros siekiančių jūrininkų darbo užmokestis kinta nuo 4 tūkst. iki 15 tūkst. eurų per mėnesį“, – teigia prodekanė R.Mickienė.

Nuo studijų iki šeimos ir karjeros

Daugiau nei pusė LJA dėstytojų yra praktikai – jūrų kapitonai, laivų mechanikai, jūrų verslo įmonių vadovai ir specialistai, kurie suteikia studentams naujausių profesinės veiklos žinių ir savo pavyzdžiu bei sėkmės istorijomis įkvepia siekti karjeros jūrų transporto sektoriuje.

Vieni tokių – LJA absolventai Jogailė ir Damian Michalowskiai. Logistikos specialistė ir jūrininkas mechanikas ne tik sėkmingai dirba pagal įgytas profesijas, bet ir dėsto savo Alma Mater, kur dalinasi patirtimi su naująja studentų karta.

Prisiminusi savo karjeros pradžią, Jogailė pabrėžia LJA suteiktą tvirtą praktinį pagrindą – gauta praktika vienoje didžiausių Klaipėdos įmonių grupių leido įgyti tarptautinės patirties, įtvirtinti studijose įgytas žinias ir nutiesė tiltą į logistikos, o po kelerių metų – į pardavimų vadybininkės pareigas. Be to, viena iš paskaitų temų – muitinės procedūros – tapo tikrąja jos aistra, kuri paskatino sugrįžti į universitetą, tačiau šįkart – kitokiu amplua. 

„Studijuodama dar nežinojau, kad tai taip įstrigs, jog pati išsilaikysiu muitinės tarpininko licenciją, o vėliau ir dėstysiu šį studijų dalyką. Nors karjeros keliai nuvedė kitur, norėjau toliau gilintis į muitinės sritį, kad galėčiau lengviau konsultuoti klientus. Turėdama nemažai teorinių ir praktinių žinių bei suprasdama, kokie dėstytojai man patiko, o kokie – ne, nusprendžiau save išbandyti“, – pasakoja LJA lektorė.

Vis tik tai nebuvo vienintelė priežastis, sugrąžinusi ją į akademiją – reikšmingą rolę vaidino ir gilūs sentimentai.

„Drąsiai galiu teigti, kad LJA praleisti metai buvo patys geriausi gyvenime. Kiekvienam to palinkėčiau, – atvirauja Jogailė. Tuo tarpu ji pati studentams siekia įskiepyti požiūrį, kad nebūtina visko žinoti. –  Vis tik, reikia žinoti, kur ieškoti informacijos, mokėti gebėti greitai orientuotis ir profesionaliai spręsti problemas. Na, o studentams, nežinantiems, kurią profesinę kryptį rinktis, patariu bandyti visas – tik taip galima suprasti, kas iš tiesų patinka.“

Panašia patirtimi dalinasi ir Damian Michalowski. Jis pabrėžia, kad studijų metais įgytos žinios ir tarptautinės patirtys, tokios kaip „Erasmus“ programa ir gamybinė praktika Vokietijoje, leido greitai pradėti jūrininko karjerą. Jau nuo trečio kurso praktikavęsis būsimo darbdavio laive, jis sparčiai kilo karjeros laiptais ir netrukus po studijų baigimo buvo paskirtas ketvirtojo mechaniko pareigoms.

Nors didžiąją karjeros dalį Damian praleido Baltijos bei Šiaurės jūrose ir LJA studijų metu įgytų žinių dėka sėkmingai konkuravo tarptautinėje rinkoje, jis tuo neapsiribojo ir, paskatintas šeimos pavyzdžio, taip pat ėmė dėstyti akademijoje. „LJA dirbo ir mano prosenelis, ir senelis, taigi, vedamas šeimos tradicijos, nusprendžiau ir save išbandyti šioje terpėje“, – sako D. Michalowsi.

Anot specialisto, dėstydamas jis siekia perduoti svarbiausias vertybes ir paruošti studentus nelengvam, bet unikaliam keliui. „Tai – sąžiningumas, atvirumas, pagarba. Vis tik, esminis dalykas, kurį stengiuosi perduoti, yra supratimas, koks rimtas noras yra tapti jūrininku. Jūrininko kelias – išskirtinis žingsnis patogiame pasaulyje ir darbas, reikalaujantis savidisciplinos bei pagarbos tiek sau, tiek aplinkiniams.“

Tiesa, Jogailės ir Damian istorija – puikus pavyzdys, kad studijos gali tapti ne tik profesinio, bet ir asmeninio gyvenimo pradžia. Pirmakursių stovykloje susipažinę tuometiniai Jūrų transporto logistikos technologijų ir Laivų energetinių įrenginių eksploatavimo studijų programų studentai kartu jau – devynerius metus, kelerius iš jų – santuokoje.

„Abu buvome labai aktyvūs: stengėmės efektyviai mokytis, kartu dirbome studentų atstovybėje, o Damian dar išplaukdavo į jūrines praktikas. Toks gyvenimo ritmas leido apsiprasti ir išmokti gyventi turiningai, kai esame kartu, o kai esame atskirai – daugiau laiko skirti sau. Šeima gali būti visokia, – šypsosi J. Michalowska. – Beje, turbūt ne kiekviena moteris galėtų gyventi su jūrininku, kurio nuolat nėra namie, ir ne kiekvienas jūrininkas gali jaustis saugus ir užtikrintas, palikdamas šeimą namie vieną.“

„Šis gyvenimo būdas reikalauja šimtaprocentinio pasitikėjimo ir supratimo vienas kito atžvilgiu“, – pritaria Damian.

LJA studijos – vienintelės tokios Lietuvoje

Svarbų praktikos vaidmenį išskiria ir prodekanė Rima Mickienė. VILNIUS TECH LJA glaudžiai bendradarbiauja su šalies ir užsienio laivybos kompanijomis bei uosto įmonėmis, todėl studentai jau nuo antro kurso gali įgyti praktikos dirbdami realiame darbe, gauti skatinamąsias stipendijas arba darbo užmokestį ir siekti čia karjeros toliau.

Praktikos gausu ir pačioje akademijoje – mokymas vyksta 4 mokomuosiuose laivuose, taip pat yra įdiegta moderni studijų technologinė bazė – veikia fizinių, elektroninių ir virtualios realybės saugaus darbo jūrų laivuose, navigacijos, laivo jėgainės, uosto informacijos sistemų, krovos terminalų simuliatorių centrai. LJA taip pat veikia Karinių jūrų pajėgų Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai, kurie suteikia galimybę įgyti karinį jūrinį parengimą ir prisidėti prie Lietuvos karinių jūrų pajėgų.

Ypač svarbu tai, kad LJA studijos – vienintelės Lietuvoje, suteikiančios ne tik akademinių žinių, bet ir labai specifinį parengimą jūrinei karjerai. Nuo šio rudens, siekiant atliepti sparčiai augančio jūrų uostų ir atsinaujinančio energetikos sektoriaus specialistų poreikį, stojantieji galės rinktis naujas, ilgai lauktas Jūrinių vėjo jėgainių inžinerijos bei Uosto ir laivybos inžinerinio valdymo studijų programas.

„Šios ir kitos studijų programos atitinka Tarptautinės jūrų organizacijos reikalavimus, todėl absolventai gali dirbti visame pasaulyje, kas yra itin reta galimybė tarp kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų. Taigi, tai – unikali galimybė tiems, kurie siekia išskirtinės ir perspektyvios karjeros“, – sako LJA prodekanė.

Daugiau apie VILNIUS TECH Lietuvos jūreivystės akademijos siūlomas studijų programas skaitykite čia.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau