Stojantiesiems

Kaip vanduo gali padėti apsisaugoti nuo ore tykančių virusų?

Vasario 4, 2021

Natūrali oro tarša – pavojinga žmogaus sveikatai. Šis pavojus dažniausiai kyla esant viešose vietose, kuriose vyrauja dideli žmonių srautai. Pavyzdžiui, oro uostuose, teatruose, koncertų salėse. Prevencinės priemonės prieš natūralią oro taršą, naudojamos viešojo susibūrimo vietose, deja, bet nėra pakankamos. Kyla klausimas – kaip išvalyti orą, pasitelkiant natūralias priemones, pavyzdžiui, vandenį?

Idėją, kaip vandens pagalba nuo įvairiausių virusų ir mikrobų išvalyti vidaus patalpų orą, pasiūlė trys studentės iš Sakartvelo. Atvykusios studijuoti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VILNIUS TECH), jos atsivežė ir savo kuriamą produktą „Water Shield“ (liet. „Vandens skydas“). Šio įrenginio, kuris atrodo tarsi tekanti vandens siena, pagrindinis tikslas – išspręsti vieną didžiausių XXI-ojo amžiaus problemų – natūralią oro taršą. 

Oro valymas – pasitelkiant vandenį

Pasak vienos iš jaunųjų išradėjų, Shorenos Gudzhabidzes, natūralia oro tarša įvardijama tokia tarša, kurioje yra įvairiausių bakterijų: virusų, mikrobų, grybelių sporų, kitų neigiamų darinių, tokių kaip dulkės ir sunkieji jonai. Ji kartu su seserimi, Marina Gudzhabidze, ir drauge Dea Ilarionova kuria produktą, pavadinimu „Water Shield“.

„Štai kodėl mes pradėjome ieškoti tinkamų būdų išspręsti šią globalią problemą ir sukūrėme prietaisą „Water Shield“, pagrįstą skirtingų fizinių vandens savybių deriniu“, – sako S. Gudzhabidze.

Skirtingai nei HEPA filtrai, „Water Shield“ išradimas susidoroja su įvairių dydžių ore esančiais teršalais. Dėl šios savybės prietaisas išsiskiria iš kitų oro valymo įrenginių. Iš pirmo žvilgsnio „Water Shield“ atrodo tarsi tekančio vandens siena, tačiau būtent visas įrenginio veiksmingumas ir slypi būtent vandenyje. 

„Water Shield” įrenginys, skirtingai nei jonizatoriai, generuoja ir teigiamus, ir neigiamus jonus. Svarbiausia, jis visiškai saugus naudoti, kitaip nei ultravioletiniai spinduliai ar ozonatoriai“, ¬–pasakoja seserys S. Gudzhabidze. ir M. Gudzhabidze, VILNIUS TECH studijuojančios Statybos inžineriją.  

Atrasta galimybė sukurti produkto prototipą

Studijuoti į Lietuvą merginos atvyko turėdamos tikslą – ištobulinti savo kuriamą produktą, gauti galimybę ir finansavimą sukurti produkto prototipą. Todėl merginas nustebino netikėtai atsivėrusi galimybė – sudalyvauti VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ organizuojamoje techninės kūrybos programoje „Makeademy“. 

Prieš pateikdamos savo kandidatūrą dalyvauti „Makeademy“ programoje, kurios tikslas – padėti jauniesiems kūrėjams sukurti globalią problemą sprendžiančio produkto prototipą, merginos buvo šiek tiek praktikavusios savo kuriamo įrenginio technologiją.

„Galiausiai supratome, kad neturime galimybės tobulinti savo idėjos be patyrusių žmonių palaikymo ir pagalbos – tai atradome dalyvaudamos „Makeademy“ programoje“, – teigia „Water Shield“ komandos narė Dea Ilarionova, VILNIUS TECH studijuojanti Kompiuterių inžineriją. 

Prototipo kūrimo kelias

Paklausus, kas iš užsienio atvykusioms merginoms labiausiai patiko dalyvaujant „Makeademy“ programoje, D. Ilarionova išskyrė VILNIUS TECH „LinkMenų fabriką“ ir jo komandą.

„Tai, kas vyksta VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“, gerokai viršijo mūsų, kaip studenčių, lūkesčius. Ten mes radome ne tik naujausią prototipavimo įrangą, bet ir puikią kūrybinę aplinką su patyrusiais ir genialiai mąstančiais žmonėmis, kurie „Makeademy“ dalyviams suteikė ekosistemą, padedančią idėjoms virsti realybe“, – sako D. Ilarionova. 

Jai antrina ir M. Gudzhabidze. Pasak merginos, „Makeademy” programos metu komandos narės turėjo galimybę dirbti ir konsultuotis su mentoriais iš verslo pasaulio, profesionaliais inžinieriais, dizaineriais. Svarbiausia, kad pavyko užmegzti daug kontaktų, įgyti vertingos patirties, kuri bus naudinga ir ateityje. Juk laukia ilgas kelias, kupinas iššūkių. 

Projekto eigoje prie merginų prisijungė Vilniaus dailės akademijos absolventas Ignas Kuncevičius, kuris buvo atsakingas už prototipo dizainą.

„Ignas mums padėjo sukurti mūsų kuriamo prototipo 3D modelį, patobulino „Water Shield“ dizainą. Kadangi esame inžinierės, į viską žiūrime praktiškai ir neskiriame daug dėmesio estetinei produkto vertei. Igno pagalba mums buvo labai vertinga“, – prasitaria M. Gudzhabidze.

„Makeademy” nugalėtojų titulas ir gautas finansavimas ateičiai

Vasario 1 d. „Makeademy“ programa baigėsi, o „Water Shield“ komanda iškovojo nugalėtojų titulą. Komanda laimėjo 3000 eur. tolimesniam produkto vystymui. Komandos narės neslėpė ir ateities planų. 

„Kalbant apie netolimą ateitį, pirmiausia planuojame pabaigti kurti savo prototipą VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“. Vėliau atliksime eksperimentus, plėtosime verslo planą. Ateityje mes tikimės tapti startuoliu: dalyvauti startuolių akseleratorių programose ir jose rasti investuotojų. Galiausiai, pradėti prekybą savo sukurtu produktu“, – ateities planus dėsto M. Gudzhabidze.

VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ organizuota „Makeademy“ – programa, vienijanti jaunuosius išradėjus, startuolius, mokslininkus ir verslo atstovus. Programos metu buvo skatinamas visų rūšių kūrybiškumas. Šio projekto pagrindinis rėmėjas – telekomunikacijų bendrovė „Tele2”.

„Talentingi ir kūrybingi darbuotojai – pagrindinė varomoji visų verslų jėga. Todėl iniciatyvos, tokius talentus atrandančios ir sukuriančios erdvę kurti praktikoje pritaikomas inovacijas yra labai reikalingos“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Anot VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ direktoriaus Ado Meškėno, pagrindinis tikslas buvo sukurti sąlygas jaunimui kūrybiškai mąstyti, mokytis, bendradarbiauti ir kurti. 

„Sukūrėme „Makeademy“ kaip platformą, kurioje studentai ir neseniai studijas baigę jaunieji profesionalai gali semtis įvairiausios patirties. Nuo darbo tarpdisciplininėse komandose iki verslo plano kūrimo sesijų su rinkos ekspertais. Taip pat –  galimybės kurti prototipą, naudojantis naujausia greitojo prototipavimo įranga, tokia kaip 3D spausdintuvai, CNC frezavimo staklės, lazerinės pjaustyklės ir panašiai“, – teigia A. Meškėnas.

Pasak VILNIUS TECH Studijų prorektoriaus prof. Romualdo Kliuko, VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ kartu su partneriais jauniesiems kūrėjams suteikė kūrybiškumą ir verslumą ugdančią terpę, kuri buvo pilna padėti pasiruošusių mentorių ir augti skatinančių iššūkių. 

„Makeademy“ projekte šiemet jėgas išbandyti panoro net 200 studentų ar neseniai studijas baigusių jaunųjų kūrėjų. Jie pristatė tiek pat skirtingų idėjų, adresuojančių svarbiausias šiuolaikinio pasaulio problemas. Iš tikrųjų, šis skaičius daug žadantis ir akcentuojantis, kad Lietuvoje yra daug veiklių ir kūrybingų jaunųjų išradėjų, kuriems tik reikia suteikti ekosistemą kurti. Kartu su „Tele2“, geriausiems kandidatams mes tai ir suteikėme“, – teigia prof.  R. Kliukas.

Nugalėjusios komandos, pasinaudoti priziniu fondu galės tik po karantino pabaigos, per 6 mėnesius sukūrę ir pristatę funkcionuojantį savo kuriamo produkto prototipą.

„Makeademy“ pagrindinis rėmėjas „Tele2”, prizo steigėja „Lemona electronics“, draugai: „Wurth Elektronik“, „Metida“, „InfoEra“ ir „Čeli Automatizuoto projektavimo sistemos“.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija  „Pluoštais armuotų polimerų ekstruzijos sukeltų deformacijų analizė ir modeliavimas“ („Analysis and modeling of deformations induced by the extrusion of fiber-reinforced polymers“), kurią parengė doktorantas Mahmoud Samy Mahmoud Mohammed Farh. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. dr. Viktor Gribniak. Disertacija ginama viešame Medžiagų inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. birželio 10 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Polimerų 3D spausdinimas sudaro galimybę pritaikyti gamybą sudėtingos geometrijos objektams. Vis dėlto jų konstrukcinį pritaikymą riboja spausdintos medžiagos anizotropinės mechaninės savybės, gamybos metu susidarantys mikrostruktūros defektai ir liekamieji įtempiai, sukeliantys matmenų netikslumus bei formos iškraipymus. Šioje disertacijoje tiriamos 3D spausdintos polilaktido (PLA) medžiagos: grynasis ir dalinai perdirbtas PLA, ištisine aramido gija ir trumpais plaušais armuoti kompozitai. Tyrimo tikslas – sukurti kombinuotą eksperimentinę ir skaitmeninę metodiką, leidžiančią įvertinti armavimo efektyvumą ir numatyti gamybos metu atsirandančias liekamąsias deformacijas. Tyrimo objektas apima spausdintų PLA kompozitų termomechanines ir viskoelastines savybes bei terminio virsmo parametrai. Tyrimų metodika apima tempimo ir lenkimo bandymus, termomechaninių savybių tyrimus, skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją ir baigtinių elementų modeliavimą. Sukurta ištisine aramido armuoto polilaktido gija pritaikyta 3D spausdinimo technologijai padidino tempiamųjų bandinių laikomąją galią 67 %, tačiau armavimo efektyvumą ribojo gijos išdėstymo netiesiškumas, sukibimo defektai ir įtempimo trūkumas 3D spausdinimo metu. Trumpais plaušais armuoti polimero kompozitai pasižymėjo skirtingu plaušų poveikiu: anglies plaušai didino kompozito standumą, o medienos plaušai – kristalizavimo laipsnį, standumą ties stiklinimo temperatūra, tąsumą ir matmenų pastovumą. Lyginant su grynuoju PLA, medienos plaušai sumažino bandinio kraštų išlinkį 43 %, o anglies plaušai – 14 %. Sukurtas kombinuotas baigtinių elementų modelis, kuriame termomechaninio uždavinio sprendimas pažingsniui atkuria 3D spausdinimo, aušinimo ir pačio objekto atskyrimo nuo gamybos platformos etapus. Gauti liekamųjų įtempių ir deformacijų pasiskirstymo laukai eksportuojami į mechaninį modelį. ABAQUS modeliavimo aplinkoje grynojo PLA išlinkis apskaičiuotas su 8,2–10,6 % vidutine paklaida, o Digimat aplinkoje sudarytas modelis nustato trumpais plaušais armuotų kompozitų deformacijas su 14,3–17,9 % paklaida. Toks modeliavimas trumpais plaušais armuotiems kompozitams atliktas pirmą kartą. Disertaciją sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, bendrosios išvados ir literatūros sąrašas. Pirmajame skyriuje pateikta 3D spausdinimo armuoto polimero kompozitų literatūros apžvalga, aptariant medžiagų sandarą, armavimo ir modeliavimo būdus. Antrajame skyriuje aprašytos pasirinktos medžiagos, bandymo programa ir skaitinio modeliavimo principai. Trečiajame skyriuje pateikti bandymų ir modeliavimo rezultatai. Bendrosiose išvadose pateikti svarbiausi darbo rezultatai. Disertacijos tyrimo pagrindu paskelbtos keturios mokslinės publikacijos, iš kurių trys straipsniai – Web of Science žurnaluose su citavimo rodikliais, ir keturi pranešimai pristatyti mokslinėse konferencijose. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau