Kaip vanduo gali padėti apsisaugoti nuo ore tykančių virusų?

Vasario 4, 2021

Natūrali oro tarša – pavojinga žmogaus sveikatai. Šis pavojus dažniausiai kyla esant viešose vietose, kuriose vyrauja dideli žmonių srautai. Pavyzdžiui, oro uostuose, teatruose, koncertų salėse. Prevencinės priemonės prieš natūralią oro taršą, naudojamos viešojo susibūrimo vietose, deja, bet nėra pakankamos. Kyla klausimas – kaip išvalyti orą, pasitelkiant natūralias priemones, pavyzdžiui, vandenį?

Idėją, kaip vandens pagalba nuo įvairiausių virusų ir mikrobų išvalyti vidaus patalpų orą, pasiūlė trys studentės iš Sakartvelo. Atvykusios studijuoti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VILNIUS TECH), jos atsivežė ir savo kuriamą produktą „Water Shield“ (liet. „Vandens skydas“). Šio įrenginio, kuris atrodo tarsi tekanti vandens siena, pagrindinis tikslas – išspręsti vieną didžiausių XXI-ojo amžiaus problemų – natūralią oro taršą. 

Oro valymas – pasitelkiant vandenį

Pasak vienos iš jaunųjų išradėjų, Shorenos Gudzhabidzes, natūralia oro tarša įvardijama tokia tarša, kurioje yra įvairiausių bakterijų: virusų, mikrobų, grybelių sporų, kitų neigiamų darinių, tokių kaip dulkės ir sunkieji jonai. Ji kartu su seserimi, Marina Gudzhabidze, ir drauge Dea Ilarionova kuria produktą, pavadinimu „Water Shield“.

„Štai kodėl mes pradėjome ieškoti tinkamų būdų išspręsti šią globalią problemą ir sukūrėme prietaisą „Water Shield“, pagrįstą skirtingų fizinių vandens savybių deriniu“, – sako S. Gudzhabidze.

Skirtingai nei HEPA filtrai, „Water Shield“ išradimas susidoroja su įvairių dydžių ore esančiais teršalais. Dėl šios savybės prietaisas išsiskiria iš kitų oro valymo įrenginių. Iš pirmo žvilgsnio „Water Shield“ atrodo tarsi tekančio vandens siena, tačiau būtent visas įrenginio veiksmingumas ir slypi būtent vandenyje. 

„Water Shield” įrenginys, skirtingai nei jonizatoriai, generuoja ir teigiamus, ir neigiamus jonus. Svarbiausia, jis visiškai saugus naudoti, kitaip nei ultravioletiniai spinduliai ar ozonatoriai“, ¬–pasakoja seserys S. Gudzhabidze. ir M. Gudzhabidze, VILNIUS TECH studijuojančios Statybos inžineriją.  

Atrasta galimybė sukurti produkto prototipą

Studijuoti į Lietuvą merginos atvyko turėdamos tikslą – ištobulinti savo kuriamą produktą, gauti galimybę ir finansavimą sukurti produkto prototipą. Todėl merginas nustebino netikėtai atsivėrusi galimybė – sudalyvauti VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ organizuojamoje techninės kūrybos programoje „Makeademy“. 

Prieš pateikdamos savo kandidatūrą dalyvauti „Makeademy“ programoje, kurios tikslas – padėti jauniesiems kūrėjams sukurti globalią problemą sprendžiančio produkto prototipą, merginos buvo šiek tiek praktikavusios savo kuriamo įrenginio technologiją.

„Galiausiai supratome, kad neturime galimybės tobulinti savo idėjos be patyrusių žmonių palaikymo ir pagalbos – tai atradome dalyvaudamos „Makeademy“ programoje“, – teigia „Water Shield“ komandos narė Dea Ilarionova, VILNIUS TECH studijuojanti Kompiuterių inžineriją. 

Prototipo kūrimo kelias

Paklausus, kas iš užsienio atvykusioms merginoms labiausiai patiko dalyvaujant „Makeademy“ programoje, D. Ilarionova išskyrė VILNIUS TECH „LinkMenų fabriką“ ir jo komandą.

„Tai, kas vyksta VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“, gerokai viršijo mūsų, kaip studenčių, lūkesčius. Ten mes radome ne tik naujausią prototipavimo įrangą, bet ir puikią kūrybinę aplinką su patyrusiais ir genialiai mąstančiais žmonėmis, kurie „Makeademy“ dalyviams suteikė ekosistemą, padedančią idėjoms virsti realybe“, – sako D. Ilarionova. 

Jai antrina ir M. Gudzhabidze. Pasak merginos, „Makeademy” programos metu komandos narės turėjo galimybę dirbti ir konsultuotis su mentoriais iš verslo pasaulio, profesionaliais inžinieriais, dizaineriais. Svarbiausia, kad pavyko užmegzti daug kontaktų, įgyti vertingos patirties, kuri bus naudinga ir ateityje. Juk laukia ilgas kelias, kupinas iššūkių. 

Projekto eigoje prie merginų prisijungė Vilniaus dailės akademijos absolventas Ignas Kuncevičius, kuris buvo atsakingas už prototipo dizainą.

„Ignas mums padėjo sukurti mūsų kuriamo prototipo 3D modelį, patobulino „Water Shield“ dizainą. Kadangi esame inžinierės, į viską žiūrime praktiškai ir neskiriame daug dėmesio estetinei produkto vertei. Igno pagalba mums buvo labai vertinga“, – prasitaria M. Gudzhabidze.

„Makeademy” nugalėtojų titulas ir gautas finansavimas ateičiai

Vasario 1 d. „Makeademy“ programa baigėsi, o „Water Shield“ komanda iškovojo nugalėtojų titulą. Komanda laimėjo 3000 eur. tolimesniam produkto vystymui. Komandos narės neslėpė ir ateities planų. 

„Kalbant apie netolimą ateitį, pirmiausia planuojame pabaigti kurti savo prototipą VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“. Vėliau atliksime eksperimentus, plėtosime verslo planą. Ateityje mes tikimės tapti startuoliu: dalyvauti startuolių akseleratorių programose ir jose rasti investuotojų. Galiausiai, pradėti prekybą savo sukurtu produktu“, – ateities planus dėsto M. Gudzhabidze.

VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ organizuota „Makeademy“ – programa, vienijanti jaunuosius išradėjus, startuolius, mokslininkus ir verslo atstovus. Programos metu buvo skatinamas visų rūšių kūrybiškumas. Šio projekto pagrindinis rėmėjas – telekomunikacijų bendrovė „Tele2”.

„Talentingi ir kūrybingi darbuotojai – pagrindinė varomoji visų verslų jėga. Todėl iniciatyvos, tokius talentus atrandančios ir sukuriančios erdvę kurti praktikoje pritaikomas inovacijas yra labai reikalingos“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Anot VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ direktoriaus Ado Meškėno, pagrindinis tikslas buvo sukurti sąlygas jaunimui kūrybiškai mąstyti, mokytis, bendradarbiauti ir kurti. 

„Sukūrėme „Makeademy“ kaip platformą, kurioje studentai ir neseniai studijas baigę jaunieji profesionalai gali semtis įvairiausios patirties. Nuo darbo tarpdisciplininėse komandose iki verslo plano kūrimo sesijų su rinkos ekspertais. Taip pat –  galimybės kurti prototipą, naudojantis naujausia greitojo prototipavimo įranga, tokia kaip 3D spausdintuvai, CNC frezavimo staklės, lazerinės pjaustyklės ir panašiai“, – teigia A. Meškėnas.

Pasak VILNIUS TECH Studijų prorektoriaus prof. Romualdo Kliuko, VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ kartu su partneriais jauniesiems kūrėjams suteikė kūrybiškumą ir verslumą ugdančią terpę, kuri buvo pilna padėti pasiruošusių mentorių ir augti skatinančių iššūkių. 

„Makeademy“ projekte šiemet jėgas išbandyti panoro net 200 studentų ar neseniai studijas baigusių jaunųjų kūrėjų. Jie pristatė tiek pat skirtingų idėjų, adresuojančių svarbiausias šiuolaikinio pasaulio problemas. Iš tikrųjų, šis skaičius daug žadantis ir akcentuojantis, kad Lietuvoje yra daug veiklių ir kūrybingų jaunųjų išradėjų, kuriems tik reikia suteikti ekosistemą kurti. Kartu su „Tele2“, geriausiems kandidatams mes tai ir suteikėme“, – teigia prof.  R. Kliukas.

Nugalėjusios komandos, pasinaudoti priziniu fondu galės tik po karantino pabaigos, per 6 mėnesius sukūrę ir pristatę funkcionuojantį savo kuriamo produkto prototipą.

„Makeademy“ pagrindinis rėmėjas „Tele2”, prizo steigėja „Lemona electronics“, draugai: „Wurth Elektronik“, „Metida“, „InfoEra“ ir „Čeli Automatizuoto projektavimo sistemos“.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Plieniniais strypais ir plaušu armuotų betoninių sijų momentų-kreivių analizė“ („Moment–curvature analysis of concrete beams reinforced with steel bars and fibres“), kurią parengė doktorantas Amarjeet Kumar. Disertacija rengta 2021–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovas – prof. habil. dr. Gintaris Kaklauskas. Disertacija ginama viešame Statybos inžinerijos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 16 d. 14 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Šioje disertacijoje nagrinėjamas plieno strypais ir plaušais armuotų betoninių (A/PPAB) sijų supaprastinto analitinio kreivių modelio kūrimas. Esami analitiniai ir norminiai metodai dažnai paremti liekamojo tempiamojo stiprio parametrais ir supaprastintomis prielaidomis, todėl deformacijų prognozės gali būti netikslios. Dėl šios priežasties darbo tikslas – sukurti analitinį modelį, leidžiantį tiksliai prognozuoti A/PPAB elementų momento ir kreivio priklausomybę, tiesiogiai nenaudojant liekamojo tempiamojo stiprio bandymų rezultatų. Pirmajame skyriuje analizuojami deformacijų ir pleišėjimo mechanizmai A/PPAB sijose su armatūra ir be jos, veikiamose lenkimo. Apžvelgiami įvairūs šių elementų tinkamumo naudoti būsenos vertinimo metodai, ypatingą dėmesį skiriant kreivio analizei. Aptariami esami kreivio modeliai ir jų teoriniai pagrindai, taip pat pateikiama anksčiau pasiūlytų kreivio formuluočių, skirtų deformacijų ir pleišėjimo elgsenai aprašyti, apžvalga. Antrajame skyriuje pateikiamas patobulintas A/PPAB elementų momento ir kreivio analitinis modelis, išplėtojant Kaklausko ir kt. (2024) pasiūlytą metodiką. Siūlomame modelyje plaušų įtaka įvertinama tiek pleišėjimo, tiek visiškai supleišėjusios būsenos stadijose, įvedant du parametrus – γ₁ ir γ₂. Be to, ACI pagrindu suformuluotas pleišėjimo momento modelis pakeistas Eurokodo 2 metodika, siekiant užtikrinti geresnį suderinamumą su Europos projektavimo standartais. Remiantis eksperimentine duomenų baze sudarytos regresinės šių parametrų išraiškos ir atliktas jų validavimas lyginant su esamais analitiniais bei norminiais modeliais, įskaitant Model Code 2020 ir RILEM 162 TDF. Siūlomas modelis pasižymėjo didesniu prognozavimo tikslumu – vidutinė paklaida sudarė apie 1,5 %, o variacijos koeficientas siekė 0,228. Trečiajame skyriuje pateikiami eksperimentinio ir analitinio tyrimo rezultatai, nagrinėjant R/SFRC sijas, armuotas įprastais ir dvigubai inkaruotais plieniniais plaušais. Sukurtas modelis sėkmingai aprašė tirtų elementų tempiamojo standumo efektą. Nustatyta, kad sijos, armuotos dvigubai inkaruotais plaušais, pasižymėjo reikšmingai didesnėmis γ₂ parametro reikšmėmis, rodančiomis efektyvesnę pleišėjimo elgseną, didesnį tempiamojo standumo poveikį ir aukštesnius tinkamumo naudoti rodiklius. Palyginimas parodė, kad Model Code 2020 tiksliau prognozuoja momento ir kreivio priklausomybę nei RILEM 162 TDF, o taikant norminius metodus dažnai pervertinamas standumas, ypač esant mažesniems armavimo rodikliams. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
Net 16-a VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų metodų – tarptautinėje „Elsevier“ enciklopedijoje
VILNIUS TECH mokslininkų indėlis į daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų plėtrą įvertintas tarptautiniu mastu – net 16 metodų, kuriuos kuriant dalyvavo universiteto mokslininkai, įtraukti į naują „Elsevier“ leidyklos enciklopediją „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making (MADM)“. Šiais metais išleistame leidinyje pristatoma 100 šios srities metodų, todėl VILNIUS TECH mokslininkų indėlis sudaro reikšmingą dalį visų enciklopedijoje aprašomų metodų. Daugiakriterio sprendimų priėmimo (angl. Multi-Attribute Decision Making, MADM) metodai padeda priimti sprendimus situacijose, kai reikia vienu metu įvertinti daugybę skirtingų, neretai vienas kitam prieštaraujančių kriterijų. Tokie metodai taikomi įvairiose srityse – nuo inžinerijos iki vadybos, ekonomikos, transporto, sveikatos apsaugos ar informacinių technologijų. Enciklopedijoje jie suskirstyti į svorių nustatymo, metodų plėtinių, alternatyvų reitingavimo ir rangavimo metodų grupes. Nuo pirmųjų metodų – iki VILNIUS TECH mokslininkų sukurtų sprendimų Daugiakriterio sprendimų priėmimo metodų istorija siekia kelis dešimtmečius. Vieni geriausiai žinomų ankstyvųjų metodų – AHP, TOPSIS, ELECTRE, PROMETHEE ir kiti – ilgainiui tapo plačiai naudojamais sprendimų priėmimo įrankiais. Šia mokslo kryptimi VILNIUS TECH mokslininkai pradėjo aktyviai domėtis dar XX a. 9-ajame dešimtmetyje. 1987 m. Maskvos inžineriniame statybos institute mokslų daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją, skirtą daugiakriterių metodų taikymui statyboje, apgynė prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas. 1990 ir 1991 m. disertacijas šioje srityje apgynė prof. habil. dr. E. Zavadsko doktorantai, po to tapę profesoriais, habil. dr. Leonas Ustinovičius ir habil. dr. Artūras Kaklauskas. Nuo 1994 m. VILNIUS TECH mokslininkai savarankiškai ir bendradarbiaudami su kolegomis iš užsienio kūrė naujus daugiakriterio sprendimų priėmimo metodus, kurie tapo plačiai taikomi moksliniuose tyrimuose, praktikoje, gamyboje, pramonėje priimant praktinius sprendimus, taip pat yra įtraukiami į monografijas ir vadovėlius bei sulaukia reikšmingo tarptautinio mokslininkų dėmesio. Šio darbo pripažinimą liudija ir naujoji „Elsevier“ enciklopedija. 16 metodų – viename tarptautiniame leidinyje Tarp į enciklopediją patekusių 16-os metodų – SWARA, IDOCRIW, Simple WISP, PIPRECIA, MEREC, MOORA, MULTIMOORA, ARAS, COPRAS, CoCoSo , OPARA, MACONT, SECA ir WASPAS. Tai, kad iš 100 enciklopedijoje pristatomų metodų net 16 yra susiję su VILNIUS TECH mokslininkų darbais, rodo reikšmingą universiteto indėlį į daugiakriterio sprendimų priėmimo mokslo raidą. Prie šių metodų kūrimo prisidėjo VILNIUS TECH mokslininkai prof. habil. dr. Edmundas Kazimieras Zavadskas, prof. dr. Zenonas Turskis, prof. dr. Jurgita Antuchevičienė, prof. habil. dr. Artūras Kaklauskas, doc. dr. Violeta Šniokienė, prof. dr. Valentinas Podvezko, prof. dr. Andrius Zakarevičius ir prof. dr. Ieva Meidutė-Kavaliauskienė. Didžiausias metodų skaičius siejamas su prof. habil. dr. E. K. Zavadsku – jis yra vienas iš bendraautorių net 15-os enciklopedijoje pateiktų metodų. Prof. Z. Turskis prisidėjo kuriant devynis, prof. dr. J. Antuchevičienė – keturis metodus. Kiti VILNIUS TECH mokslininkai yra vieno iš enciklopedijoje pristatomų metodų bendraautoriai. Nuo mokslinės idėjos – iki praktinio metodo Naujoji enciklopedija išsiskiria tuo, kad joje siekiama ne tik teoriškai pristatyti metodus, bet ir parodyti, kaip jie veikia praktiškai. Kiekvienam metodui skirtame skyriuje pateikiami du skaitiniai pavyzdžiai – paprastesnis ir sudėtingesnis. Taip skaitytojui suteikiama galimybė suprasti ne tik metodo principą, bet ir jo taikymą konkrečioje sprendimų priėmimo situacijoje. Leidinyje taip pat pateikiama daugiau kaip 200 iliustracijų. Tai ypač aktualu todėl, kad daugiakriterio sprendimų priėmimo metodai šiandien naudojami įvairiose srityse. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje jie gali padėti pasirinkti tinkamiausią technologiją, medžiagą, rangovą ar projektinį sprendimą, o kitose srityse – įvertinti investicinius sprendimus, tiekėjus, transporto alternatyvas ar kitus pasirinkimus. VILNIUS TECH mokslininkai taip pat prisidėjo ir prie enciklopedijos rengimo. Tarp autorių – prof. habil. dr. E. K. Zavadskas (SF), dr. Morteza Yazdani Saadati (VVF), dr. Dragan Pamučar (TIF), dr. Željko Stevic (TIF), dr. Muhammet Deveci (FMF), dr. Prasenjit Chatterjee (SF) ir tuo metu dirbęs dr. Dragan Marinković (MF). VILNIUS TECH mokslininkas dr. M. Deveci buvo ir vienas iš trijų enciklopedijos sudarytojų. Oficialiai leidinį redagavo dr. Gholamreza Haseli (Tecnológico de Monterrey), dr. Mostafa Hajiaghaei-Keshteli (Arizona State University, Tecnológico de Monterrey) ir minėtasis dr. M. Deveci. „Encyclopedia of Multi-Attribute Decision Making“ – naujausias šios srities leidinys, išleistas 2026 m. „Elsevier“ leidyklos. Knyga jau prieinama „ScienceDirect“ duomenų bazėje.
Plačiau