Kaip vanduo gali padėti apsisaugoti nuo ore tykančių virusų?

Vasario 4, 2021

Natūrali oro tarša – pavojinga žmogaus sveikatai. Šis pavojus dažniausiai kyla esant viešose vietose, kuriose vyrauja dideli žmonių srautai. Pavyzdžiui, oro uostuose, teatruose, koncertų salėse. Prevencinės priemonės prieš natūralią oro taršą, naudojamos viešojo susibūrimo vietose, deja, bet nėra pakankamos. Kyla klausimas – kaip išvalyti orą, pasitelkiant natūralias priemones, pavyzdžiui, vandenį?

Idėją, kaip vandens pagalba nuo įvairiausių virusų ir mikrobų išvalyti vidaus patalpų orą, pasiūlė trys studentės iš Sakartvelo. Atvykusios studijuoti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VILNIUS TECH), jos atsivežė ir savo kuriamą produktą „Water Shield“ (liet. „Vandens skydas“). Šio įrenginio, kuris atrodo tarsi tekanti vandens siena, pagrindinis tikslas – išspręsti vieną didžiausių XXI-ojo amžiaus problemų – natūralią oro taršą. 

Oro valymas – pasitelkiant vandenį

Pasak vienos iš jaunųjų išradėjų, Shorenos Gudzhabidzes, natūralia oro tarša įvardijama tokia tarša, kurioje yra įvairiausių bakterijų: virusų, mikrobų, grybelių sporų, kitų neigiamų darinių, tokių kaip dulkės ir sunkieji jonai. Ji kartu su seserimi, Marina Gudzhabidze, ir drauge Dea Ilarionova kuria produktą, pavadinimu „Water Shield“.

„Štai kodėl mes pradėjome ieškoti tinkamų būdų išspręsti šią globalią problemą ir sukūrėme prietaisą „Water Shield“, pagrįstą skirtingų fizinių vandens savybių deriniu“, – sako S. Gudzhabidze.

Skirtingai nei HEPA filtrai, „Water Shield“ išradimas susidoroja su įvairių dydžių ore esančiais teršalais. Dėl šios savybės prietaisas išsiskiria iš kitų oro valymo įrenginių. Iš pirmo žvilgsnio „Water Shield“ atrodo tarsi tekančio vandens siena, tačiau būtent visas įrenginio veiksmingumas ir slypi būtent vandenyje. 

„Water Shield” įrenginys, skirtingai nei jonizatoriai, generuoja ir teigiamus, ir neigiamus jonus. Svarbiausia, jis visiškai saugus naudoti, kitaip nei ultravioletiniai spinduliai ar ozonatoriai“, ¬–pasakoja seserys S. Gudzhabidze. ir M. Gudzhabidze, VILNIUS TECH studijuojančios Statybos inžineriją.  

Atrasta galimybė sukurti produkto prototipą

Studijuoti į Lietuvą merginos atvyko turėdamos tikslą – ištobulinti savo kuriamą produktą, gauti galimybę ir finansavimą sukurti produkto prototipą. Todėl merginas nustebino netikėtai atsivėrusi galimybė – sudalyvauti VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ organizuojamoje techninės kūrybos programoje „Makeademy“. 

Prieš pateikdamos savo kandidatūrą dalyvauti „Makeademy“ programoje, kurios tikslas – padėti jauniesiems kūrėjams sukurti globalią problemą sprendžiančio produkto prototipą, merginos buvo šiek tiek praktikavusios savo kuriamo įrenginio technologiją.

„Galiausiai supratome, kad neturime galimybės tobulinti savo idėjos be patyrusių žmonių palaikymo ir pagalbos – tai atradome dalyvaudamos „Makeademy“ programoje“, – teigia „Water Shield“ komandos narė Dea Ilarionova, VILNIUS TECH studijuojanti Kompiuterių inžineriją. 

Prototipo kūrimo kelias

Paklausus, kas iš užsienio atvykusioms merginoms labiausiai patiko dalyvaujant „Makeademy“ programoje, D. Ilarionova išskyrė VILNIUS TECH „LinkMenų fabriką“ ir jo komandą.

„Tai, kas vyksta VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“, gerokai viršijo mūsų, kaip studenčių, lūkesčius. Ten mes radome ne tik naujausią prototipavimo įrangą, bet ir puikią kūrybinę aplinką su patyrusiais ir genialiai mąstančiais žmonėmis, kurie „Makeademy“ dalyviams suteikė ekosistemą, padedančią idėjoms virsti realybe“, – sako D. Ilarionova. 

Jai antrina ir M. Gudzhabidze. Pasak merginos, „Makeademy” programos metu komandos narės turėjo galimybę dirbti ir konsultuotis su mentoriais iš verslo pasaulio, profesionaliais inžinieriais, dizaineriais. Svarbiausia, kad pavyko užmegzti daug kontaktų, įgyti vertingos patirties, kuri bus naudinga ir ateityje. Juk laukia ilgas kelias, kupinas iššūkių. 

Projekto eigoje prie merginų prisijungė Vilniaus dailės akademijos absolventas Ignas Kuncevičius, kuris buvo atsakingas už prototipo dizainą.

„Ignas mums padėjo sukurti mūsų kuriamo prototipo 3D modelį, patobulino „Water Shield“ dizainą. Kadangi esame inžinierės, į viską žiūrime praktiškai ir neskiriame daug dėmesio estetinei produkto vertei. Igno pagalba mums buvo labai vertinga“, – prasitaria M. Gudzhabidze.

„Makeademy” nugalėtojų titulas ir gautas finansavimas ateičiai

Vasario 1 d. „Makeademy“ programa baigėsi, o „Water Shield“ komanda iškovojo nugalėtojų titulą. Komanda laimėjo 3000 eur. tolimesniam produkto vystymui. Komandos narės neslėpė ir ateities planų. 

„Kalbant apie netolimą ateitį, pirmiausia planuojame pabaigti kurti savo prototipą VILNIUS TECH „LinkMenų fabrike“. Vėliau atliksime eksperimentus, plėtosime verslo planą. Ateityje mes tikimės tapti startuoliu: dalyvauti startuolių akseleratorių programose ir jose rasti investuotojų. Galiausiai, pradėti prekybą savo sukurtu produktu“, – ateities planus dėsto M. Gudzhabidze.

VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centro „LinkMenų fabrikas“ organizuota „Makeademy“ – programa, vienijanti jaunuosius išradėjus, startuolius, mokslininkus ir verslo atstovus. Programos metu buvo skatinamas visų rūšių kūrybiškumas. Šio projekto pagrindinis rėmėjas – telekomunikacijų bendrovė „Tele2”.

„Talentingi ir kūrybingi darbuotojai – pagrindinė varomoji visų verslų jėga. Todėl iniciatyvos, tokius talentus atrandančios ir sukuriančios erdvę kurti praktikoje pritaikomas inovacijas yra labai reikalingos“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Lietuvai ir Baltijos šalims.

Anot VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ direktoriaus Ado Meškėno, pagrindinis tikslas buvo sukurti sąlygas jaunimui kūrybiškai mąstyti, mokytis, bendradarbiauti ir kurti. 

„Sukūrėme „Makeademy“ kaip platformą, kurioje studentai ir neseniai studijas baigę jaunieji profesionalai gali semtis įvairiausios patirties. Nuo darbo tarpdisciplininėse komandose iki verslo plano kūrimo sesijų su rinkos ekspertais. Taip pat –  galimybės kurti prototipą, naudojantis naujausia greitojo prototipavimo įranga, tokia kaip 3D spausdintuvai, CNC frezavimo staklės, lazerinės pjaustyklės ir panašiai“, – teigia A. Meškėnas.

Pasak VILNIUS TECH Studijų prorektoriaus prof. Romualdo Kliuko, VILNIUS TECH „LinkMenų fabrikas“ kartu su partneriais jauniesiems kūrėjams suteikė kūrybiškumą ir verslumą ugdančią terpę, kuri buvo pilna padėti pasiruošusių mentorių ir augti skatinančių iššūkių. 

„Makeademy“ projekte šiemet jėgas išbandyti panoro net 200 studentų ar neseniai studijas baigusių jaunųjų kūrėjų. Jie pristatė tiek pat skirtingų idėjų, adresuojančių svarbiausias šiuolaikinio pasaulio problemas. Iš tikrųjų, šis skaičius daug žadantis ir akcentuojantis, kad Lietuvoje yra daug veiklių ir kūrybingų jaunųjų išradėjų, kuriems tik reikia suteikti ekosistemą kurti. Kartu su „Tele2“, geriausiems kandidatams mes tai ir suteikėme“, – teigia prof.  R. Kliukas.

Nugalėjusios komandos, pasinaudoti priziniu fondu galės tik po karantino pabaigos, per 6 mėnesius sukūrę ir pristatę funkcionuojantį savo kuriamo produkto prototipą.

„Makeademy“ pagrindinis rėmėjas „Tele2”, prizo steigėja „Lemona electronics“, draugai: „Wurth Elektronik“, „Metida“, „InfoEra“ ir „Čeli Automatizuoto projektavimo sistemos“.

 

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kaip pasiruošti darbui renginyje, kuriame vienu metu reikia valdyti techniką, stebėti vaizdą, rūpintis garsu ir reaguoti į netikėtas situacijas? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentams atsakymų į šiuos klausimus teko ieškoti ne auditorijoje, o realiame festivalyje – „Šiaulių naktyse XVI“. Paskutinėmis vasaros dienomis KIF Renginių inžinerijos studentai prisijungė prie festivalio „Šiaulių naktys XVI“ komandos. Čia teorines žinias pakeitė realios užduotys, konkretūs terminai ir atsakomybė už rezultatą, kurį iš karto mato bei girdi renginio žiūrovai. Studentams tai tapo galimybe iš arti pamatyti, kiek skirtingų procesų slypi už sklandžiai vykstančio renginio – nuo technikos paruošimo, kamerų ir garso iki transliacijų bei operatyvių sprendimų renginiui jau prasidėjus. Praktika, kurioje nėra dviejų vienodų užduočių Festivalio metu studentų veiklos nuolat keitėsi. Vienu metu reikėjo filmuoti reportažą miesto erdvėse, kitu – stebėti vaizdą prie pulto, tikrinti technikos nustatymus, įrašyti transliaciją ar kartu su komanda perkelti įrangą į kitą renginio vietą. Tokia praktika leidžia suprasti ir vieną svarbiausių renginių inžinerijos principų – garsas, šviesa ir vaizdas nėra atskiros sritys, veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvame renginyje jos turi veikti kaip viena sistema. Čia svarbios tampa ne tik techninės žinios. Studentams tenka mokytis ilgą laiką išlaikyti dėmesį, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pastebėti svarbiausią momentą, dirbti komandoje ir priimti sprendimus tada, kai ilgoms diskusijoms tiesiog nėra laiko. Festivalio aplinka taip pat parodo, kad profesionalumas reiškia gebėjimą matyti ne tik savo užduotį, bet ir bendrą rezultatą. Jei vienoje vietoje prireikia papildomos pagalbos, komandos nariai turi gebėti persiorientuoti ir prisidėti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia. Nuo profesionalų patirties – iki savarankiškų sprendimų Studentams festivalio metu padėjo scenos techninių sprendimų profesionalai – VILNIUS TECH KIF lektorius ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis bei jo kolega Tomas Laugalis. Jų patirtis padėjo studentams geriau suprasti techninių sprendimų logiką ir renginio užkulisiuose vykstančius procesus. Vis dėlto reali praktika reiškė ir tai, kad po paaiškinimų ateidavo momentas, kai sprendimą reikėdavo priimti savarankiškai – stebėti situaciją, įvertinti aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatą. „Šiaulių naktyse XVI“ praktinės patirties sėmėsi Renginių inžinerijos programos studentai Ignas Jonkus, Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Julija Šikulova ir Simas Burinskas. Prie festivalio komandos taip pat prisijungė viena iš savanorių vadovių, Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų (MKST) pirmakursė Saulė Kaikarytė kartu su  Simona Janavičiūte. Skirtingų sričių ir institucijų atstovai festivalyje tapo viena komanda, kurios bendras tikslas – užtikrinti, kad renginys žiūrovui vyktų sklandžiai. Kai studijų žinias patikrina realus renginys Praktinės patirtys realiuose renginiuose yra svarbi Renginių inžinerijos studijų dalis. Jos leidžia universitete įgytas žinias išbandyti aplinkoje, kurioje sprendimų rezultatai tampa matomi iš karto. Auditorijoje galima analizuoti techninius sprendimus, mokytis dirbti su įranga ir modeliuoti įvairias situacijas. Festivalyje atsiranda papildomas veiksnys – realybė. Keičiasi aplinkybės, spaudžia laikas, vienu metu dirba daugybė žmonių, o renginys negali sustoti vien todėl, kad iškilo techninė problema. Būtent tokiose situacijose studentai ugdo ne tik profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti bei greitai spręsti problemas. Po vasaros praktikos studentai grįžta į universiteto auditorijas jau turėdami kitokį atskaitos tašką. Teorinį sprendimą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip jis atrodo užduotyje, bet ir pagal daug paprastesnį kriterijų – ar jis veiktų realiame renginyje? „Šiaulių naktys XVI“ dar kartą parodė, kad renginių inžinerijos mokomasi ne tik prie pultų universiteto laboratorijose. Kartais geriausia auditorija yra festivalis, o svarbiausias įvertinimas – sklandžiai prasidėjęs renginys, kurio užkulisiuose studentas jau yra ne stebėtojas, o komandos dalis.
Plačiau