Stojantiesiems

Kardinalūs pokyčiai: atskleidė, kaip stoties rajonas atrodys po 10 metų

Gegužės 19, 2017
Dėvėti rūbai, prekyba antkapiais, prostitutės, vagys ir narkomanai – tai asociacijos, kurios ilgą laiką kildavo vos išgirdus minint Vilniaus stoties rajoną. Per kelis pastaruosius metus šį raktažodžių sąrašą pakeitė „nauji būstai“, „populiarūs barai“ bei „menininkai“, paraginę prabilti apie stoties rajono atgimimą. Padedant nekilnojamo turto vystytojams, verslininkams, menininkams bei gyventojų bendruomenei, rajonas keičiasi. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto studentė Evelina Giedrytė, rengdama mokslinį darbą „Vietovės įvaizdžio formavimo modeliai. Vilniaus stoties rajono įvaizdžio atvejis“ (vadovė – doc. dr. Jekaterina Lavrinec), klausė šių grupių atstovų, kokį stoties rajoną matysime po 5–10 metų. Atsakymai stebina.
 
Prilygs Europos didmiesčių stotims
 
Nekilnojamo turto vystytojo, „Oslo namai“, „Comfort Hotel LT“ bei kitų projektų direktoriaus Egidijaus Damulio nuomone, Vilniaus stotis prilygs Europos didmiesčių stotims. „Stotis yra miesto ašis ir aš pats būdamas kituose miestuose dažnai renkuosi viešbučius aplink ją.  Dėl patogaus pasiekiamumo ir infrastruktūros čia kuriasi verslo centrai, restoranai ir pramogų įstaigos, čia vyksta populiariausi renginiai, čia nori būti turistai, nes jiems patogu atvykti ir išvykti.  Neabejoju, kad po keleto metų Vilniaus stotis taps moderni ir bus panaši į pagrindinių Europos didmiesčių stočių teritorijas“, – sako jis.
 
Tačiau, anot E. Damulio, kol kas apie stotį, kaip miesto širdį, Vilniuje kalbėti anksti. Nors rajonas išgyvena ryškius teigiamus pokyčius, aplinką pakeisti yra daug lengviau ir greičiau nei įsišaknijusius stereotipus: „Dėl šios priežasties kalbėdami tiek apie mūsų bendrovės išvystytą viešbutį, tiek apie „Oslo namus“ vengėme žodžio „stotis“. Labiau akcentavome privalumus – vykstančius pokyčius, stiprėjančią bendruomenę, atstumą iki Senamiesčio ir svarbiausių miesto transporto mazgų.  Ypač vyresni ir mažiau pasaulio matę žmonės vis dar turi neigiamą nuomonę apie stoties teritoriją“, – tvirtina  E. Damulis.
 
Jis atkreipia dėmesį, kad apie stoties rajoną egzistuojantys stereotipai yra mažai pagrįsti. „Pasakymas, kad šis rajonas yra nesaugus, mano nuomone, yra visiška nesąmonė. Senamiesčio ir stoties teritorijoje nuolat lankosi didžiulis srautas žmonių, tad natūralu kad ir aktyviose teritorijose yra ir žymiai daugiau nutikimų bei įvykių nei užmiestyje ar gyvenamuose rajonuose. Prieš darant išvadas reikėtų detaliau panagrinėti kriminalinių įvykių statistiką“, – pastebi E. Damulis.
 
Rajoną atgaivins menininkai
 
Stoties bendruomenės įkūrėja ir festivalių „Stoho Vilnius“ bei „Vilnius Open – kita stotelė stotis“ pagrindinė organizatorė Violeta Masteikienė, šiame rajone gyvenanti daugiau nei 10 metų, sako taip pat pastebinti pokyčius.
 
„Mūsų rajonas yra unikalus tuo, kad šalia bibliotekos ilgą laiką negalėjai pamatyti šviesių veidų, o tik tuos, kurie ateina čia iš nakvynės namų prastumti laiko. Bet situacija keičiasi. Pavyzdžiui, aš gyvenu tokioje vietoje, kur ėjo vagių pamėgtas kelias – kai jie pavogdavo ką nors iš stoties rajono, nukirsdami kampą bėgdavo pro mūsų kiemą. Pastaruosius 5 metus aš jau neberandu čia tuščių rankinukų ar dokumentų, kuriuos ankščiau tekdavo nešti į policiją“, – pasakoja stoties rajono gyventoja.
 
Jos nuomone, šiame rajone vyksta panašūs pokyčiai, kuriuos pergyveno dabar prestižiniu laikomas Užupio rajonas: „Menininkai yra varomoji rajono vystymosi jėga, jie dabar čia keliasi iš Užupio, dirba, kad rajonas atgytų, atsinaujintų. Kaip ir Užupio atveju, kai jie baigs savo „misiją“ čia, parduos patalpas ir kelsis į kitą rajoną, kur vėl iš naujo bandys padaryti kažką gero“.
 
Stotis – naujasis Užupis
 
Bendradarbystės vietos „Coffice“ įkūrėja Eglė Šlipaitytė išskiria kūrybinių verslų ir idėjų iniciatorius kaip tuos, kurie prisideda prie stoties rajono aplinkos gerinimo, nes savo veiklai pasirenka apleistas, niekam nenaudojamas patalpas. „Šis rajonas itin pasižymi kūrybiniais sprendimais, kurių pagalba senas kioskas virsta maitinimo įstaiga arba apleistose patalpose, padarius kosmetinį remontą, per daug neišpuoselėjant interjero, įsikuria populiarūs barai bei kitos pasilinksminimo vietos. Jos išsiskiria „trashy“ interjerais, primenančiais fabrikus ar gamybines patalpas. Ir tai atitinka rajoną, kuris pats toks yra – truputėlį purvinas, truputėlį pavojingas“, – sako E. Šlipaitytė.
 

„Coffice“ įkūrėja taip pat prognozuoja stoties rajonui Užupio likimą: „Stoties rajono pokyčiai man primena Užupio pavyzdį. Jis taip pat buvo apleistas, nelabai saugus rajonas. Dėl palankių nuomos, nekilnojamo turto kainų ir geros vietos mieste jame ėmė kurtis menininkai vėliau pritraukę ir nekilnojamo turto investuotojus. Laikui bėgant jis tapo prestižiniu rajonu“.

Galerija

Panašios naujienos

Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti!
Kviečiame savanoriauti Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Trumpalaikė savanorystė 2027 m. pirmąjį pusmetį Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilniuje vyks aukšto lygio tarptautiniai renginiai. Europos Sąjungos valstybių narių ministrus, pareigūnus ir tarptautines delegacijas subursiantis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ieško pastiprinimo. Kviečiame motyvuotus studentus prisidėti prie renginių organizavimo ir logistikos užtikrinimo savanorystės pagrindu. Tikimės, kad: • esi ne jaunesnis (-ė) nei 18 metų (2027 m. sausio 1 d.); • gerai moki anglų kalbą (ne žemesniu nei B2 lygiu); • esi atsakingas (-a) ir iniciatyvus (-i); • domiesi tarptautiniais procesais ir renginių organizavimu bei nori tapti Lietuvos veidu tarptautiniuose renginiuose. Savanorių veiklos: • pagalba registracijos ir akreditacijos procesuose; • delegacijų informavimas ir nukreipimas; • renginių logistikos ir organizacinių procesų palaikymas. Įsitraukimo trukmė: 1–2 dienos bent penkiuose renginiuose (viso 17 renginių). Tai puiki galimybė įgyti tarptautinių renginių organizavimo patirties ir iš arti pamatyti, kaip vyksta vienas svarbiausių Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai etapų. Norinčius dalyvauti kviečiame pateikti gyvenimo aprašymą (CV), trumpą motyvacinį laišką ir aukštojo mokslo įstaigos rekomendacinį laišką el. paštu stud@vilniustech.lt iki 2026 m. rugsėjo 15 d. Ilgesnės trukmės įsitraukimas / praktika (savanorystės pagrindais) Siūlome atlikti praktiką organizuojant Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginius! Užsienio reikalų ministerija kviečia studentus prisidėti prie Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginių logistikos užtikrinimo 2027 m. sausio–birželio mėnesiais. Ką veiksi? • prisidėsi prie akreditacijos centro veiklos; • padėsi koordinuoti renginių logistiką; • dalyvausi delegacijų aptarnavimo procesuose; • prisidėsi prie komunikacijos ir organizacinių užduočių; • siūlysime praktiką atlikti savanorystės pagrindais. Tikimės, kad: • gerai moki anglų kalbą (B2 lygis); • esi atsakinga (-s) ir organizuota (-s); • gali įsipareigoti ilgesniam laikotarpiui; • turi savanorystės ar renginių organizavimo patirties (privalumas). Įsitraukimo laikotarpis: 2027 m. sausio–birželio mėn. Grafikas / datos gali būti derinamos bendru sutarimu. Studentams, kurių studijų programos numato praktiką, gali būti sudaryta galimybė šią savanorystės veiklą įskaityti kaip praktiką. Jei nori prisidėti prie vieno svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir įgyti vertingos profesinės patirties, kviečiame kandidatuoti pateikiant CV ir motyvacinį laišką el. paštu: stud@vilniustech.lt iki spalio 15 d.
Plačiau
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą
Šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai vis dažniau gimsta bendradarbiaujant skirtingų sričių specialistams. Universitetinė aplinka suteikia galimybę sujungti skirtingas kompetencijas ir kurti sprendimus, kurie vienos disciplinos ribose būtų sunkiai įgyvendinami. Toks bendradarbiavimas išryškėjo ir baigiamajame bakalauro darbe, kuriame VILNIUS TECH studentai Laura Venckutė (Elektronikos fakultetas) ir Abderrazak El Aamrani (Mechanikos fakultetas) sujungė elektronikos bei medicinos inžinerijos žinias, kurdami žmogaus judesių atpažinimo ir vertinimo sistemą. Projekto pradžioje Medicinos inžinerijos ir Elektronikos inžinerijos studijų programų studentai siekė išspręsti problemą, aktualią tiek sporto, tiek reabilitacijos srityse – trūksta prieinamų sistemų, galinčių automatiškai atpažinti ir įvertinti žmogaus atliekamus judesius ir suteikti momentinį grįžtamąjį ryšį. Kaip pažymi projekto autoriai, neteisingai atliekami judesiai gali sumažinti treniruočių efektyvumą ir padidinti traumų riziką reabilitacijos, sporto ar kasdienės veiklos metu. Būtent todėl buvo nuspręsta ieškoti technologinio sprendimo, kuris galėtų padėti objektyviai ir greitai įvertinti judesių kokybę. [caption id="attachment_120706" align="alignnone" width="2048"] Elektronikos ir medicinos inžinerijos studentai sukūrė žmogaus judesių analizės sistemą[/caption] Idėja kilo iš ankstesnių projektų ir studijų metu įgytos patirties, o svarbiu postūmiu tapo dėstytojų pasiūlyta bendradarbiavimo galimybė. Nuo pat pradžių buvo aišku, kad projektui reikės skirtingų sričių žinių – judesių analizė reikalauja ne tik techninės sistemos sukūrimo, bet ir gebėjimo apibrėžti prasmingus žmogaus judesių vertinimo kriterijus. Studentai projekte pritaikė skirtingas, tačiau neatsiejamas ir papildančias kompetencijas. Elektronikos inžinerijos studentė buvo atsakinga už kompiuterinę regą, įterptines sistemas ir sistemos integravimą, o medicinos inžinerijos studentas prisidėjo biomechanikos bei žmogaus judesių vertinimo žiniomis. Nors darbai buvo paskirstyti pagal kompetencijas, svarbiausi sprendimai buvo priimami kartu. Nuo pirminės koncepcijos iki veikiančios sistemos Pradiniame etape buvo planuojama sukurti sistemą, galinčią analizuoti platesnį judesių spektrą ir atlikti daugiau analizės funkcijų. Tačiau projekto eigoje teko atsižvelgti į techninius apribojimus, turimus aparatinius resursus ir baigiamojo darbo apimtį. Dėl šių priežasčių dalies idėjų buvo atsisakyta. Komandos nariai teigia, kad projekto metu nekilo didesnių nesutarimų. Sprendimai buvo priimami aptariant galimas alternatyvas, vertinant jų atitikimą projekto tikslams ir, kai buvo įmanoma, išbandant skirtingus metodus praktikoje. Kai techniniai reikalavimai nesutapdavo, buvo ieškoma sprendimo, kuris geriausiai atitiktų tiek projekto tikslus, tiek įgyvendinimo galimybes. Galutinis projekto rezultatas – žmogaus judesių atpažinimo ir grįžtamojo ryšio sistema, paremta kūno pozos nustatymo algoritmu, skirta krepšinio metimo analizei. Sistema realiuoju laiku aptinka žmogų, nustato jo kūno padėtį ir pagal biomechaninius kriterijus įvertina metimo techniką, o vėliau pateikia vartotojui grįžtamąjį ryšį. Tarpdiscipliniškumo vertė ir ateities galimybės Testavimo metu sistema veikė geriau nei tikėtasi – ji sėkmingai analizavo skirtingo ūgio naudotojų judesius ir išlaikė patikimą veikimą net iki 12 metrų atstumu. Studentų teigimu, lūkesčius pranoko ne tik techniniai rezultatai, bet ir pats bendradarbiavimo procesas. Jų nuomone, teoriškai tokį projektą būtų galima įgyvendinti ir vienos srities specialistui, tačiau praktiškai tai būtų sudėtinga ir neefektyvu. Projektas reikalavo tiek elektronikos žinių, tiek žmogaus judesių analizės supratimo. Be abiejų sričių kompetencijų būtų reikėję daug daugiau laiko skirti naujų temų studijavimui ir sprendimų paieškai. Ateityje studentai mato galimybių toliau plėtoti projektą gerinant sistemos stabilumą, optimizuojant resursų naudojimą, plečiant palaikomų judesių skaičių ir didinant judesių atpažinimo tikslumą. Nors jie dar nėra tikri, ar ateityje dirbs būtent šioje srityje, tikisi ir toliau gilinti žinias susijusiose technologijų ir inžinerijos kryptyse. Vadovų įžvalgos: tarpdiscipliniškumas kaip ateities inžinerijos pagrindas Baigiamojo darbo vadovai pabrėžia, kad projekto tema natūraliai reikalavo skirtingų disciplinų bendradarbiavimo. Tačiau didžiausia šio projekto vertė slypi ne tik sukurtame techniniame sprendime, bet ir studentų gebėjime efektyviai bendradarbiauti. Medicinos inžinerijos studijų programos dėstytoja prof. dr. Kristina Daunoravičienė pabrėžia, kad žmogaus kūno padėties atpažinimo ir vertinimo sistemos kūrimas apima tiek žmogaus judesio ir biomechanikos supratimą, tiek gebėjimą sukurti techninę sistemą, kuri galėtų surinkti, apdoroti ir pateikti informaciją vartotojui. „Skirtingų žinių ir kompetencijų poreikis nulėmė, kad tema tapo puikia terpe bendradarbiavimui tarp medicinos ir elektronikos inžinerijos studentų. Tokiuose projektuose gimsta ne tik techniniai sprendimai, bet ir gebėjimas suprasti kitų sričių logiką, apribojimus bei prioritetus“, – teigia prof. dr. K. Daunoravičienė. Nors projekto pradžioje studentai buvo nepažįstami ir atstovavo skirtingoms studijų kryptims, bendras tikslas greitai tapo pagrindu sėkmingam darbui. Vadovė pabrėžia, kad medicinos inžinerija į projektą atnešė žmogaus judesio vertinimo ir rezultatų interpretavimo perspektyvą, o elektronikos inžinerija – sistemų architektūros, prototipavimo ir optimizavimo žinias. Pasak prof. dr. K. Daunoravičienės, svarbiausias projekto rezultatas yra ne tik sukurtas prototipas ir jo išvesties palyginimas su „Xsens“ judesio analizės sistema gautais rezultatais. „Ne mažiau svarbios yra bendradarbiavimo, komunikacijos, pasitikėjimo, iniciatyvos ir gebėjimo mokytis vienam iš kito kompetencijos. Būtent jos leidžia geroms idėjoms virsti realiai veikiančiais sprendimais“, – įsitikinusi profesorė. Elektronikos fakulteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Abromavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad kad dirbtinio intelekto eroje vis didesnę reikšmę įgauna ne tik techninės kompetencijos, bet būtina ir aiški komunikacija, gebėjimas suprasti skirtingų sričių specialistus ir kartu siekti bendro tikslo. „Šis baigiamasis darbas parodė, kad mūsų studentai puikiai bendravo tarpusavyje, gebėjo specifinius ir profesinius terminus perteikti paprasta, suprantama kalba. Toks tarpusavio supratimas leido efektyviai sujungti skirtingų disciplinų žinias į puikų rezultatą“, – sako doc. dr. V. Abromavičius. Jo teigimu, tarpdisciplininių projektų poreikis šiuolaikinėje inžinerijoje nuolat auga. Kiekvienas realus rinkai kuriamas projektas susideda iš daugelio dedamųjų, todėl platesnis problemos suvokimas užtikrina geresnį produkto pritaikomumą ir galutinį užbaigtumą.
Plačiau