Kardinalūs pokyčiai: atskleidė, kaip stoties rajonas atrodys po 10 metų

Gegužės 19, 2017
Dėvėti rūbai, prekyba antkapiais, prostitutės, vagys ir narkomanai – tai asociacijos, kurios ilgą laiką kildavo vos išgirdus minint Vilniaus stoties rajoną. Per kelis pastaruosius metus šį raktažodžių sąrašą pakeitė „nauji būstai“, „populiarūs barai“ bei „menininkai“, paraginę prabilti apie stoties rajono atgimimą. Padedant nekilnojamo turto vystytojams, verslininkams, menininkams bei gyventojų bendruomenei, rajonas keičiasi. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto studentė Evelina Giedrytė, rengdama mokslinį darbą „Vietovės įvaizdžio formavimo modeliai. Vilniaus stoties rajono įvaizdžio atvejis“ (vadovė – doc. dr. Jekaterina Lavrinec), klausė šių grupių atstovų, kokį stoties rajoną matysime po 5–10 metų. Atsakymai stebina.
 
Prilygs Europos didmiesčių stotims
 
Nekilnojamo turto vystytojo, „Oslo namai“, „Comfort Hotel LT“ bei kitų projektų direktoriaus Egidijaus Damulio nuomone, Vilniaus stotis prilygs Europos didmiesčių stotims. „Stotis yra miesto ašis ir aš pats būdamas kituose miestuose dažnai renkuosi viešbučius aplink ją.  Dėl patogaus pasiekiamumo ir infrastruktūros čia kuriasi verslo centrai, restoranai ir pramogų įstaigos, čia vyksta populiariausi renginiai, čia nori būti turistai, nes jiems patogu atvykti ir išvykti.  Neabejoju, kad po keleto metų Vilniaus stotis taps moderni ir bus panaši į pagrindinių Europos didmiesčių stočių teritorijas“, – sako jis.
 
Tačiau, anot E. Damulio, kol kas apie stotį, kaip miesto širdį, Vilniuje kalbėti anksti. Nors rajonas išgyvena ryškius teigiamus pokyčius, aplinką pakeisti yra daug lengviau ir greičiau nei įsišaknijusius stereotipus: „Dėl šios priežasties kalbėdami tiek apie mūsų bendrovės išvystytą viešbutį, tiek apie „Oslo namus“ vengėme žodžio „stotis“. Labiau akcentavome privalumus – vykstančius pokyčius, stiprėjančią bendruomenę, atstumą iki Senamiesčio ir svarbiausių miesto transporto mazgų.  Ypač vyresni ir mažiau pasaulio matę žmonės vis dar turi neigiamą nuomonę apie stoties teritoriją“, – tvirtina  E. Damulis.
 
Jis atkreipia dėmesį, kad apie stoties rajoną egzistuojantys stereotipai yra mažai pagrįsti. „Pasakymas, kad šis rajonas yra nesaugus, mano nuomone, yra visiška nesąmonė. Senamiesčio ir stoties teritorijoje nuolat lankosi didžiulis srautas žmonių, tad natūralu kad ir aktyviose teritorijose yra ir žymiai daugiau nutikimų bei įvykių nei užmiestyje ar gyvenamuose rajonuose. Prieš darant išvadas reikėtų detaliau panagrinėti kriminalinių įvykių statistiką“, – pastebi E. Damulis.
 
Rajoną atgaivins menininkai
 
Stoties bendruomenės įkūrėja ir festivalių „Stoho Vilnius“ bei „Vilnius Open – kita stotelė stotis“ pagrindinė organizatorė Violeta Masteikienė, šiame rajone gyvenanti daugiau nei 10 metų, sako taip pat pastebinti pokyčius.
 
„Mūsų rajonas yra unikalus tuo, kad šalia bibliotekos ilgą laiką negalėjai pamatyti šviesių veidų, o tik tuos, kurie ateina čia iš nakvynės namų prastumti laiko. Bet situacija keičiasi. Pavyzdžiui, aš gyvenu tokioje vietoje, kur ėjo vagių pamėgtas kelias – kai jie pavogdavo ką nors iš stoties rajono, nukirsdami kampą bėgdavo pro mūsų kiemą. Pastaruosius 5 metus aš jau neberandu čia tuščių rankinukų ar dokumentų, kuriuos ankščiau tekdavo nešti į policiją“, – pasakoja stoties rajono gyventoja.
 
Jos nuomone, šiame rajone vyksta panašūs pokyčiai, kuriuos pergyveno dabar prestižiniu laikomas Užupio rajonas: „Menininkai yra varomoji rajono vystymosi jėga, jie dabar čia keliasi iš Užupio, dirba, kad rajonas atgytų, atsinaujintų. Kaip ir Užupio atveju, kai jie baigs savo „misiją“ čia, parduos patalpas ir kelsis į kitą rajoną, kur vėl iš naujo bandys padaryti kažką gero“.
 
Stotis – naujasis Užupis
 
Bendradarbystės vietos „Coffice“ įkūrėja Eglė Šlipaitytė išskiria kūrybinių verslų ir idėjų iniciatorius kaip tuos, kurie prisideda prie stoties rajono aplinkos gerinimo, nes savo veiklai pasirenka apleistas, niekam nenaudojamas patalpas. „Šis rajonas itin pasižymi kūrybiniais sprendimais, kurių pagalba senas kioskas virsta maitinimo įstaiga arba apleistose patalpose, padarius kosmetinį remontą, per daug neišpuoselėjant interjero, įsikuria populiarūs barai bei kitos pasilinksminimo vietos. Jos išsiskiria „trashy“ interjerais, primenančiais fabrikus ar gamybines patalpas. Ir tai atitinka rajoną, kuris pats toks yra – truputėlį purvinas, truputėlį pavojingas“, – sako E. Šlipaitytė.
 

„Coffice“ įkūrėja taip pat prognozuoja stoties rajonui Užupio likimą: „Stoties rajono pokyčiai man primena Užupio pavyzdį. Jis taip pat buvo apleistas, nelabai saugus rajonas. Dėl palankių nuomos, nekilnojamo turto kainų ir geros vietos mieste jame ėmė kurtis menininkai vėliau pritraukę ir nekilnojamo turto investuotojus. Laikui bėgant jis tapo prestižiniu rajonu“.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kaip pasiruošti darbui renginyje, kuriame vienu metu reikia valdyti techniką, stebėti vaizdą, rūpintis garsu ir reaguoti į netikėtas situacijas? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentams atsakymų į šiuos klausimus teko ieškoti ne auditorijoje, o realiame festivalyje – „Šiaulių naktyse XVI“. Paskutinėmis vasaros dienomis KIF Renginių inžinerijos studentai prisijungė prie festivalio „Šiaulių naktys XVI“ komandos. Čia teorines žinias pakeitė realios užduotys, konkretūs terminai ir atsakomybė už rezultatą, kurį iš karto mato bei girdi renginio žiūrovai. Studentams tai tapo galimybe iš arti pamatyti, kiek skirtingų procesų slypi už sklandžiai vykstančio renginio – nuo technikos paruošimo, kamerų ir garso iki transliacijų bei operatyvių sprendimų renginiui jau prasidėjus. Praktika, kurioje nėra dviejų vienodų užduočių Festivalio metu studentų veiklos nuolat keitėsi. Vienu metu reikėjo filmuoti reportažą miesto erdvėse, kitu – stebėti vaizdą prie pulto, tikrinti technikos nustatymus, įrašyti transliaciją ar kartu su komanda perkelti įrangą į kitą renginio vietą. Tokia praktika leidžia suprasti ir vieną svarbiausių renginių inžinerijos principų – garsas, šviesa ir vaizdas nėra atskiros sritys, veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvame renginyje jos turi veikti kaip viena sistema. Čia svarbios tampa ne tik techninės žinios. Studentams tenka mokytis ilgą laiką išlaikyti dėmesį, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pastebėti svarbiausią momentą, dirbti komandoje ir priimti sprendimus tada, kai ilgoms diskusijoms tiesiog nėra laiko. Festivalio aplinka taip pat parodo, kad profesionalumas reiškia gebėjimą matyti ne tik savo užduotį, bet ir bendrą rezultatą. Jei vienoje vietoje prireikia papildomos pagalbos, komandos nariai turi gebėti persiorientuoti ir prisidėti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia. Nuo profesionalų patirties – iki savarankiškų sprendimų Studentams festivalio metu padėjo scenos techninių sprendimų profesionalai – VILNIUS TECH KIF lektorius ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis bei jo kolega Tomas Laugalis. Jų patirtis padėjo studentams geriau suprasti techninių sprendimų logiką ir renginio užkulisiuose vykstančius procesus. Vis dėlto reali praktika reiškė ir tai, kad po paaiškinimų ateidavo momentas, kai sprendimą reikėdavo priimti savarankiškai – stebėti situaciją, įvertinti aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatą. „Šiaulių naktyse XVI“ praktinės patirties sėmėsi Renginių inžinerijos programos studentai Ignas Jonkus, Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Julija Šikulova ir Simas Burinskas. Prie festivalio komandos taip pat prisijungė viena iš savanorių vadovių, Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų (MKST) pirmakursė Saulė Kaikarytė kartu su  Simona Janavičiūte. Skirtingų sričių ir institucijų atstovai festivalyje tapo viena komanda, kurios bendras tikslas – užtikrinti, kad renginys žiūrovui vyktų sklandžiai. Kai studijų žinias patikrina realus renginys Praktinės patirtys realiuose renginiuose yra svarbi Renginių inžinerijos studijų dalis. Jos leidžia universitete įgytas žinias išbandyti aplinkoje, kurioje sprendimų rezultatai tampa matomi iš karto. Auditorijoje galima analizuoti techninius sprendimus, mokytis dirbti su įranga ir modeliuoti įvairias situacijas. Festivalyje atsiranda papildomas veiksnys – realybė. Keičiasi aplinkybės, spaudžia laikas, vienu metu dirba daugybė žmonių, o renginys negali sustoti vien todėl, kad iškilo techninė problema. Būtent tokiose situacijose studentai ugdo ne tik profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti bei greitai spręsti problemas. Po vasaros praktikos studentai grįžta į universiteto auditorijas jau turėdami kitokį atskaitos tašką. Teorinį sprendimą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip jis atrodo užduotyje, bet ir pagal daug paprastesnį kriterijų – ar jis veiktų realiame renginyje? „Šiaulių naktys XVI“ dar kartą parodė, kad renginių inžinerijos mokomasi ne tik prie pultų universiteto laboratorijose. Kartais geriausia auditorija yra festivalis, o svarbiausias įvertinimas – sklandžiai prasidėjęs renginys, kurio užkulisiuose studentas jau yra ne stebėtojas, o komandos dalis.
Plačiau