Karinės oro pajėgos – nuo jų priklauso šalies saugumas

Birželio 29, 2022

Kasdien sužinome vis daugiau informacijos apie dar vasario mėnesį pradėtą Rusijos karą prieš Ukrainą, taikius šios šalies gyventojus, jų laisvę. Šiandieną pasaulis suvokia, kokios svarbios yra karinės pajėgos karo akivaizdoje. Kariniai lėktuvai, sraigtasparniai – itin svarbūs strategiškai, nes oro pajėgų įsivyravimas danguje lemia sausumos ir jūrų pajėgų saugumą.

Lietuvos Karinės Oro Pajėgos (KOP) šiuo metu išlieka vienomis svarbiausių, norint užtikrinti valstybės saugumą. Be to, karo atveju būtent jos iš dangaus platybių suteiktų vertingos strateginės informacijos. Pagrindiniai išskiriami KOP tikslai – valstybės oro erdvės kontrolė ir gynyba, parama sausumos ir jūrų pajėgoms, paieškos, gelbėjimo bei specialiųjų operacijų vykdymas, krovinių ir žmonių pervežimas. Lietuvos KOP bendradarbiauja su NATO ir kitų šalių karinėmis oro pajėgomis. 

Permainos Lietuvos Karinėse oro pajėgose

Birželio 28-ąją KOP vadą, pulkininką Dainių Guzą pakeitė pulkininkas Antanas Matutis, kuris savo karjerą pradėjo 1999 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio Aviacijos Institute (AGAI) pabaigęs studijas ir įgijęs komercinės aviacijos piloto licenciją bei diplomuoto inžinieriaus-lakūno specialybę. Po studijų A. Matutis nusprendė žinias toliau plėsti KOP. 

„Prieš pradėdamas tarnybą KOP galvojau apie transporto aviacijos piloto kelią, tačiau tuo metu labai trūko sraigtasparnių lakūnų. Tai buvo vienintelė galimybė tapti karinės aviacijos lakūnu. 1999 m, prieš pat šv. Kalėdas pirmą kartą stovėjau rikiuotėje Šiauliuose, pirmojoje Aviacijos bazėje. Šiandien dėl  šio pasirinkimo nesigailiu. Karjeros pradžia buvo labai įdomi, nes reikėjo naujų pilotavimo įgūdžių“, – pasakoja dabartinis KOP vadas plk. A. Matutis. 

Ko reikia, norint dirbti KOP?

Plk. A. Matutis atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu KOP itin sparčiai modernėja. Vis dažniau įsigyjamos naujos ginkluotės sistemos, ryšių ir valdymo įranga, radarai, vystoma infrastruktūra. Tokiu būdu kariai tampa pajėgesni bendradarbiauti su sąjungininkais ir savarankiškai ginti savo kraštą, padėti Lietuvos žmonėms nelaimių metu.

„Norint dirbti KOP, reikia visko po truputį. Kai kas, matyt, duota gamtos, kai kurias savybes išsiugdžiau tarnyboje. Bet kuriam kariui reikia atsparumo stresui, lojalumo savo šaliai ir duotai priesaikai, pasiaukojimo. Kartais reikia gebėti aukoti savo asmeninius ir šeimos interesus, teikiant pirmenybę tarnybai,“ – dalijasi naujasis KOP vadas. 

Siekti karjeros danguje – paprasčiau nei bet kada  

Norintiems pradėti karjeros kelią aviacijos srityje, sudarytos puikios galimybės, nesvarbu, kuri kryptis labiau domina – civilinė ar karinė. 

VILNIUS TECH AGAI rengiami aviacijos sektoriaus specialistai, orlaivių pilotai, aviacinės mechanikos inžinieriai, avionikai bei skrydžių valdymo specialistai. Pastarųjų stygius itin juntamas dabar, šiltuoju metų laiku, kai padaugėja skrydžių į užsienio šalis. 

AGAI aktyviai bendradarbiauja ir su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo akademija, kurios kariai studijuoja aviacijos mokslo specialybes aviacijos institute, taip stiprinant KOP pajėgumą visoje Lietuvoje.  
 

Galerija

Panašios naujienos

197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
197 dalyviai ir 151 pranešimas: VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultete vyko 29-oji jaunųjų mokslininkų konferencija
Spalio 22 d. VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas surengė 29-ąją jaunųjų mokslininkų konferenciją „Mokslas – Lietuvos ateitis. Ekonomika ir vadyba“. Hibridiniu būdu vykęs renginys subūrė 197 dalyvius, o jo metu pristatytas 151 mokslinis pranešimas. Konferencija tapo erdve bakalauro ir magistro studijų studentams pristatyti savo tyrimų rezultatus, dalytis įžvalgomis ir diskutuoti apie aktualius ekonomikos bei vadybos iššūkius. Konferencijoje – beveik 200 dalyvių ir daugiau nei 150 pranešimų Konferencijoje iš viso dalyvavo 197 žmonės, iš kurių 4 dalyvavo gyvai, o 193 – nuotoliniu būdu. Didžioji dalis dalyvių atvyko iš Lietuvos – jų buvo 195. VILNIUS TECH atstovavo 192 dalyviai, o tarptautinį konferencijos kontekstą papildė du dalyviai iš užsienio: vienas iš Taivano ir vienas iš Jungtinės Karalystės. Iš viso konferencijoje pristatytas 151 pranešimas. 139 pranešimus pristatė VILNIUS TECH atstovai, o tarp užsienio pranešimų autorių buvo atstovų iš Taivano ir Jungtinės Karalystės. Plenarinėje sesijoje – dirbtinis intelektas, strategija, inovacijos ir finansai Plenarinėje sesijoje keturi pranešėjai lietuvių ir anglų kalbomis dalijosi profesine patirtimi ir įžvalgomis apie dirbtinio intelekto taikymą, projektų valdymą, strateginio valdymo iššūkius, inovacijas, verslumą ir duomenimis grįstų finansinių sprendimų priėmimą. Pranešimus skaitė: Mantas Kapočius, UAB „DIPA“, Lietuva – „Efektyvus projektų valdymas DI priemonėmis“. Ingrida Pocevičiūtė, Aplinkos projektų valdymo agentūra, Lietuva – „Nuo strategijos iki rezultato: APVA patirtis“. Prof. dr. Cheng-Kang Chen, Nacionalinis Taivano mokslo ir technologijų universitetas (National Taiwan University of Science and Technology), Taivanas – „MNC Decision-making for Innovation and Entrepreneurship“. Chris Krul, „Bloomberg L.P.“, Jungtinė Karalystė – „Reading the World Through Data: How Information Shapes Financial Decisions“. Pranešimų temos atskleidė, kaip šiuolaikinės technologijos, strateginis požiūris ir duomenų analizė keičia projektų valdymą, organizacijų sprendimų priėmimą ir finansų sritį. Studentų moksliniai tyrimai – keturiose teminėse sekcijose JMK-2026 konferencijoje daugiau nei 150 studentų pristatė savo mokslinių tyrimų rezultatus atskirose sekcijose. Jos apėmė keturias ekonomikai ir vadybai aktualias kryptis: Ekonomikos darni plėtra (Sustainable economic development). Šiuolaikinio verslo aktualijos (Actualities of modern business). Finansų valdymas (Financial management). Organizacijų plėtros valdymo aktualijos (Actualities of organisational development management). Konferencija suteikė galimybę skirtingų studijų pakopų studentams pristatyti savo tyrimus akademinei bendruomenei, pasitikrinti idėjas, sulaukti grįžtamojo ryšio ir įsitraukti į mokslines diskusijas. Tokia patirtis prisideda prie mokslinių kompetencijų ugdymo, kritinio mąstymo ir gebėjimo aktualias ekonomikos bei vadybos problemas nagrinėti remiantis tyrimais. Jaunųjų mokslininkų konferencija – tai vieta, kur susitinka smalsumas, kūrybiškumas ir noras atrasti. Čia gimsta naujos idėjos, dalijamasi žiniomis ir drąsiai ieškoma atsakymų į aktualius klausimus. Nors konferencijos dėmesio centre – jaunieji mokslininkai, mokslinis smalsumas nepriklauso nuo amžiaus ar patirties. Svarbiausia – noras pažinti, gebėjimas kelti klausimus ir ryžtas ieškoti naujų sprendimų, nes būtent nuo to prasideda kiekvienas reikšmingas atradimas. Padėka konferencijos organizatoriams VILNIUS TECH Verslo vadybos fakultetas dėkoja konferencijos organizacinio komiteto pirmininkui dr. Pauliui Šūmakariui ir organizacinio komiteto sekretorei Kotrynai Katinaitei, taip pat konferencijos sekcijų pirmininkams ir sekretoriams, prisidėjusiems prie renginio organizavimo: prof. habil. dr. Lesyai Kolinets; prof. dr. Ievai Meidutei-Kavaliauskienei; prof. dr. Laimai Okunevičiūtei Neverauskienei; doc. dr. Juozui Merkevičiui; doc. dr. Almai Mačiulytei-Šniukienei; doc. dr. Kristinai Garškaitei-Milvydienei; doc. dr. Laimai Jesevičiūtei-Ufartienei; doc. dr. Živilei Jezerskei; doc. dr. Andriui Tamošiūnui; dr. Giedrei Lapinskienei; dr. Liudmilai Lobanovai; dr. Sigitui Davidavičiui; Artūrui Strucai; Giedriui Čyrui; Indrei Bagdonei. Dėkojame visiems pranešėjams, dalyviams ir organizatoriams už įsitraukimą, dalijimąsi žiniomis ir indėlį į mokslinės bendruomenės stiprinimą.
Plačiau