„Kelininkų dienų“ metu Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyko atvira diskusija „Keliai – valstybės kraujo arterijos?“, kurios metu susitiko kelių skirtingų sričių profesionalai – tinklaraštininkai, žurnalistai, kelininkai bei kariškiai. Renginys susidėjo iš dviejų dalių: įvedamųjų pranešimų ir atviros diskusijos.
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM patarėjas Marius Jatautas savo pranešime pabrėžė, jog pastarųjų metų įvykiai mums visiems priminė realius pavojus. „2014 m. prasidėjęs karas Ukrainoje parodė grėsmę, jog mes visi esame pažeidžiami, kai šalia yra neprognozuojamas priešas. Valstybės gynimas yra ne tik kariuomenės, bet ir mūsų visų atsakomybė“, – sakė jis.
Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas savo pasisakyme atkreipė dėmesį į kintantį pasaulio bendruomenės požiūrį. „Iki 2014 m. vakarų pasaulio valstybės, NATO valstybės į Rusiją žvelgė kaip į partnerę. Nuo 2014 m. viskas ėmė keistis, nes valstybė, kuri dar 1995 m. garantavo Ukrainos teritorinį vientisumą, tapo tos pačios Ukrainos okupante“, – pabrėžė E. Lastauskas.
Tinklaraštininkas Ričardas Savukynas užsiminė apie priežastis, dėl kurių Ukrainos kariuomenei prasčiau sekėsi užimtose teritorijose išlaikyti Ukrainos suverenitetą: „Iš tiesų Ukrainoje buvo dvi problemos: suirutė kariuomenėje bei gendanti technika, kurią tekdavo beveik kas savaitę taisyti, o kita, jog jie labai dažnai strigo keliuose, dėl nepakankamai geros jų būklės“.
Žurnalistas, keliautojas Vitoldas Milius, paklaustas apie propagandą ir ruošimąsi kariniams konfliktams užsienio šalyse, nuramino, jog paprastiems civiliams gyventojams kariniai veiksmai beveik nepastebimi, matoma tik gerai veikianti propaganda. „Aš esu važiavęs per Rusiją, Sudaną, Afganistaną, Pakistaną, Indiją, per tas šalis, kurios beveik visur yra įvardintos kaip ypatingai pavojingos. Kariniai veiksmai vyksta, bet keliautojui tai beveik nėra pastebima“, – pasakojo žurnalistas.
Kitas diskusijos dalyvis, Lietuvos Automobilių Kelių Direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Egidijus Skrodenis, paklaustas apie Lietuvos kelių būklę, paminėjo, jog keičiantis laikams pasikeitė ir žmonių poreikiai, dėl to keliai turi atlikti naujas funkcijas ir kisti kartu su laiku. „Visa tai, ne tik ką turime, bet ir kuriame, statome, turi būti pritaikyta mūsų valstybei, tam kad žmonės galėtų čia patogiai gyventi. Mes šiuo metu peržiūrime, kaip pasikeitė keliavimo kryptys ir pagal tai prognozuojame, kas mūsų laukia po 20, 30 metų“, – pasakojo LAKD vadovas.
Iš mokslinės pusės į egzistuojančias problemas žvelgė VGTU Kelių Tyrimo instituto direktorius doc. dr. Audrius Vaitkus. Paklaustas, ar mokslas jau yra numatęs tokių technologijų, kurios padėtų greitai suremontuoti kelius, jis paminėjo, jog išsivysčiusių valstybių, tokių kaip JAV, karinės pajėgos turi specialius padalinius, kurie yra atskirti nuo civilinio reguliavimo ir naudoja skirtingą dangų konstravimo metodiką.
VGTU Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas kalbėjo apie Nepriklausomybės metu Lietuvoje tiesiamus plačius kelius, kurie ateityje būtų galėję pasitarnauti kaip lėktuvų kilimo tūpimo takai. „Vienas ruožas tarp Šiaulių ir Palangos buvo tam suprojektuotas, bet vėliau vykstant kelio rekonstrukcijai šis ruožas buvo pritaikytas tik automobilių eismui“, – sakė Kelių katedros vedėjas.
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM pilietinio pasipriešinimo skyriaus vedėja Audronė Kaladžinskienė, paklausta apie mobilizaciją ir jos veiksmų seką, pirmiausiai paminėjo, jog nereikėtų iškart sunerimti: „Mobilizacija dar nereiškia, kad yra karo padėtis. Pirmiausiai reikėtų stengtis išlaikyti ramybę ir sveiką protą – nereikia niekur bėgti ir slėptis“.
Dvi valandas trukusi diskusija buvo puiki proga pabendrauti skirtingų sričių specialistams. Svarbiausia, jog tiek kelininkai, tiek kariškiai sutarė, kad didesnė koordinacija ir bendradarbiavimas būtų dar naudingesnis valstybei ir leistų sutaupyti tiek laiko, tiek lėšų.
Ši diskusija buvo viena iš Jaunųjų kelininkų klubo „Kelelis“ organizuojamų „Kelininkų dienų“ renginių. „Kelininkų dienos“ – tai kasmetinis renginys, kurio metu vyksta daug veiklų, skirtų tiek studentams, tiek visiems norintiems gerai ir naudingai praleisti laiką.
Tekstą parengė Ignas Vasiliauskas
Galerija
