„Kelininkų dienos“: diskutuoti susitiko kariškiai, tinklaraštininkai, žurnalistai ir kelininkai

Gegužės 26, 2017
„Kelininkų dienų“ metu Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyko atvira diskusija „Keliai – valstybės kraujo arterijos?“, kurios metu susitiko kelių skirtingų sričių profesionalai – tinklaraštininkai, žurnalistai, kelininkai bei kariškiai. Renginys susidėjo iš dviejų dalių: įvedamųjų pranešimų ir atviros diskusijos.
 
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM patarėjas Marius Jatautas savo pranešime pabrėžė, jog pastarųjų metų įvykiai mums visiems priminė realius pavojus. „2014 m. prasidėjęs karas Ukrainoje parodė grėsmę, jog mes visi esame pažeidžiami, kai šalia yra neprognozuojamas priešas. Valstybės gynimas yra ne tik kariuomenės, bet ir mūsų visų atsakomybė“, – sakė jis.
 
Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas savo pasisakyme atkreipė dėmesį į kintantį pasaulio bendruomenės požiūrį. „Iki 2014 m. vakarų pasaulio valstybės, NATO valstybės į Rusiją žvelgė kaip į partnerę. Nuo 2014 m. viskas ėmė keistis, nes valstybė, kuri dar 1995 m. garantavo Ukrainos teritorinį vientisumą, tapo tos pačios Ukrainos okupante“, – pabrėžė E. Lastauskas.
 
 
Tinklaraštininkas Ričardas Savukynas užsiminė apie priežastis, dėl kurių Ukrainos kariuomenei prasčiau sekėsi užimtose teritorijose išlaikyti Ukrainos suverenitetą: „Iš tiesų Ukrainoje buvo dvi problemos: suirutė kariuomenėje bei gendanti technika, kurią tekdavo beveik kas savaitę taisyti, o kita, jog jie labai dažnai strigo keliuose, dėl nepakankamai geros jų būklės“.
 
Žurnalistas, keliautojas Vitoldas Milius, paklaustas apie propagandą ir ruošimąsi kariniams konfliktams užsienio šalyse, nuramino, jog paprastiems civiliams gyventojams kariniai veiksmai beveik nepastebimi, matoma tik gerai veikianti propaganda. „Aš esu važiavęs per Rusiją, Sudaną, Afganistaną, Pakistaną, Indiją, per tas šalis, kurios beveik visur yra įvardintos kaip ypatingai pavojingos. Kariniai veiksmai vyksta, bet keliautojui tai beveik nėra pastebima“, – pasakojo žurnalistas.
 
Kitas diskusijos dalyvis, Lietuvos Automobilių Kelių Direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktorius Egidijus Skrodenis, paklaustas apie Lietuvos kelių būklę, paminėjo, jog keičiantis laikams pasikeitė ir žmonių poreikiai, dėl to keliai turi atlikti naujas funkcijas ir kisti kartu su laiku. „Visa tai, ne tik ką turime, bet ir kuriame, statome, turi būti pritaikyta mūsų valstybei, tam kad žmonės galėtų čia patogiai gyventi. Mes šiuo metu peržiūrime, kaip pasikeitė keliavimo kryptys ir pagal tai prognozuojame, kas mūsų laukia po 20, 30 metų“, – pasakojo LAKD vadovas.
 
 
Iš mokslinės pusės į egzistuojančias problemas žvelgė VGTU Kelių Tyrimo instituto direktorius doc. dr. Audrius Vaitkus. Paklaustas, ar mokslas jau yra numatęs tokių technologijų, kurios padėtų greitai suremontuoti kelius, jis paminėjo, jog išsivysčiusių valstybių, tokių kaip JAV, karinės pajėgos turi specialius padalinius, kurie yra atskirti nuo civilinio reguliavimo ir naudoja skirtingą dangų konstravimo metodiką.
 
VGTU Kelių katedros vedėjas doc. dr. Virgaudas Puodžiukas kalbėjo apie Nepriklausomybės metu Lietuvoje tiesiamus plačius kelius, kurie ateityje būtų galėję pasitarnauti kaip lėktuvų kilimo tūpimo takai. „Vienas ruožas tarp Šiaulių ir Palangos buvo tam suprojektuotas, bet vėliau vykstant kelio rekonstrukcijai šis ruožas buvo pritaikytas tik automobilių eismui“, – sakė Kelių katedros vedėjas.
 
Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie KAM pilietinio pasipriešinimo skyriaus vedėja Audronė Kaladžinskienė, paklausta apie mobilizaciją ir jos veiksmų seką, pirmiausiai paminėjo, jog nereikėtų iškart sunerimti: „Mobilizacija dar nereiškia, kad yra karo padėtis. Pirmiausiai reikėtų stengtis išlaikyti ramybę ir sveiką protą – nereikia niekur bėgti ir slėptis“.
 
 
Dvi valandas trukusi diskusija buvo puiki proga pabendrauti skirtingų sričių specialistams. Svarbiausia, jog tiek kelininkai, tiek kariškiai sutarė, kad didesnė koordinacija ir bendradarbiavimas būtų dar naudingesnis valstybei ir leistų sutaupyti tiek laiko, tiek lėšų.
 
Ši diskusija buvo viena iš Jaunųjų kelininkų klubo „Kelelis“ organizuojamų „Kelininkų dienų“ renginių. „Kelininkų dienos“ – tai kasmetinis renginys, kurio metu vyksta daug veiklų, skirtų tiek studentams, tiek visiems norintiems gerai ir naudingai praleisti laiką.
 
Tekstą parengė Ignas Vasiliauskas

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kaip pasiruošti darbui renginyje, kuriame vienu metu reikia valdyti techniką, stebėti vaizdą, rūpintis garsu ir reaguoti į netikėtas situacijas? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentams atsakymų į šiuos klausimus teko ieškoti ne auditorijoje, o realiame festivalyje – „Šiaulių naktyse XVI“. Paskutinėmis vasaros dienomis KIF Renginių inžinerijos studentai prisijungė prie festivalio „Šiaulių naktys XVI“ komandos. Čia teorines žinias pakeitė realios užduotys, konkretūs terminai ir atsakomybė už rezultatą, kurį iš karto mato bei girdi renginio žiūrovai. Studentams tai tapo galimybe iš arti pamatyti, kiek skirtingų procesų slypi už sklandžiai vykstančio renginio – nuo technikos paruošimo, kamerų ir garso iki transliacijų bei operatyvių sprendimų renginiui jau prasidėjus. Praktika, kurioje nėra dviejų vienodų užduočių Festivalio metu studentų veiklos nuolat keitėsi. Vienu metu reikėjo filmuoti reportažą miesto erdvėse, kitu – stebėti vaizdą prie pulto, tikrinti technikos nustatymus, įrašyti transliaciją ar kartu su komanda perkelti įrangą į kitą renginio vietą. Tokia praktika leidžia suprasti ir vieną svarbiausių renginių inžinerijos principų – garsas, šviesa ir vaizdas nėra atskiros sritys, veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvame renginyje jos turi veikti kaip viena sistema. Čia svarbios tampa ne tik techninės žinios. Studentams tenka mokytis ilgą laiką išlaikyti dėmesį, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pastebėti svarbiausią momentą, dirbti komandoje ir priimti sprendimus tada, kai ilgoms diskusijoms tiesiog nėra laiko. Festivalio aplinka taip pat parodo, kad profesionalumas reiškia gebėjimą matyti ne tik savo užduotį, bet ir bendrą rezultatą. Jei vienoje vietoje prireikia papildomos pagalbos, komandos nariai turi gebėti persiorientuoti ir prisidėti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia. Nuo profesionalų patirties – iki savarankiškų sprendimų Studentams festivalio metu padėjo scenos techninių sprendimų profesionalai – VILNIUS TECH KIF lektorius ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis bei jo kolega Tomas Laugalis. Jų patirtis padėjo studentams geriau suprasti techninių sprendimų logiką ir renginio užkulisiuose vykstančius procesus. Vis dėlto reali praktika reiškė ir tai, kad po paaiškinimų ateidavo momentas, kai sprendimą reikėdavo priimti savarankiškai – stebėti situaciją, įvertinti aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatą. „Šiaulių naktyse XVI“ praktinės patirties sėmėsi Renginių inžinerijos programos studentai Ignas Jonkus, Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Julija Šikulova ir Simas Burinskas. Prie festivalio komandos taip pat prisijungė viena iš savanorių vadovių, Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų (MKST) pirmakursė Saulė Kaikarytė kartu su  Simona Janavičiūte. Skirtingų sričių ir institucijų atstovai festivalyje tapo viena komanda, kurios bendras tikslas – užtikrinti, kad renginys žiūrovui vyktų sklandžiai. Kai studijų žinias patikrina realus renginys Praktinės patirtys realiuose renginiuose yra svarbi Renginių inžinerijos studijų dalis. Jos leidžia universitete įgytas žinias išbandyti aplinkoje, kurioje sprendimų rezultatai tampa matomi iš karto. Auditorijoje galima analizuoti techninius sprendimus, mokytis dirbti su įranga ir modeliuoti įvairias situacijas. Festivalyje atsiranda papildomas veiksnys – realybė. Keičiasi aplinkybės, spaudžia laikas, vienu metu dirba daugybė žmonių, o renginys negali sustoti vien todėl, kad iškilo techninė problema. Būtent tokiose situacijose studentai ugdo ne tik profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti bei greitai spręsti problemas. Po vasaros praktikos studentai grįžta į universiteto auditorijas jau turėdami kitokį atskaitos tašką. Teorinį sprendimą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip jis atrodo užduotyje, bet ir pagal daug paprastesnį kriterijų – ar jis veiktų realiame renginyje? „Šiaulių naktys XVI“ dar kartą parodė, kad renginių inžinerijos mokomasi ne tik prie pultų universiteto laboratorijose. Kartais geriausia auditorija yra festivalis, o svarbiausias įvertinimas – sklandžiai prasidėjęs renginys, kurio užkulisiuose studentas jau yra ne stebėtojas, o komandos dalis.
Plačiau