Svajoji apie tarptautinę karjerą, tad net neabejoji, jog studijuoti vyksi į užsienį? Turime puikių naujienų – Lietuva – viena geriausių vietų siekti tarptautinės karjeros! „Ar galima Lietuvoje paruošti specialistą, siekiantį sėkmingos tarptautinės karjeros? Vienareikšmiškai taip,” – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Tarptautinių ryšių prorektorė Asta Radzevičienė, sutikusi pasidalinti mintimis apie studijų bei tarptautinės karjeros perspektyvas Lietuvoje. Kviečiame susipažinti!
Veiksminga Lietuvos universitetų partnerystė su tarptautiniu verslu. Nei viena šalis nebėra uždara sistema – nei verslui, nei mokslui valstybių sienos nebeegzistuoja, o verslo ir mokslo tarpusavio sąveika yra kaip niekada intensyvi. Didelė dalis šiuolaikinių studijų turinio Lietuvos universitetuose ateina per sąveiką su socialiniais partneriais, dalyvaujančiais tiek studijų valdymo, tiek įgyvendinimo procesuose. Šiuo metu pusė VGTU partnerių, dalyvaujančių studijose, yra Lietuvoje veikiančios užsienio įmonės. Sėkmingai dirbame su tokiais grandais kaip „Bentley Systems“, „Festo“, „Barclays“, „Exadel”, „Unity”, „Swedbank”, „Danske Bank” ir kt. Toks bendradarbiavimas keičia studijų programų kultūrą, turinį, lūkesčius. Universitetai ieško naujų ir vis lankstesnių darbo su verslu formų, kompanijų, universiteto bendradarbiavimas tampa puikia terpe studentams mokytis iš geriausių savo srities atstovų.
Geriausios Lietuvoje vykdomos studijų programos gali puikiai konkuruoti su Europos ir pasaulio universitetų pasiūla. Reikia įvertinti ir tai, kad yra nemažai studijų sričių, kurių studijų turinys tampa vis labiau homogeniškas dėl vieningų verslo asociacijų bei profesinės akreditacijos agentūrų reikalavimų absolventų gebėjimams. Pavyzdžiui, statybos inžinerijos ar mechanikos studijų programos visame pasaulyje yra labai panašios, tokioje situacijoje itin svarbu, su kokiais verslo partneriais ir kiek intensyviai dirba universitetas. Studentų karjerai tai turi tiesioginės įtakos, nes įstojus į universitetą, plačiąja prasme prasideda ne studijos, o profesinė karjera. Ji labai priklausys nuo to, su kuo ir kiek sugebėsite užmegzti dalykinių kontaktų, iš kokių organizacijų patirties bus mokomasi, su kuo užmezgami pirmieji profesiniai ryšiai.
Palanki karjerai konkurencinė aplinka. Lietuvoje, santykinai mažoje šalyje, vidinės konkurencijos intensyvumas darbo rinkoje yra žemesnis nei daugelyje kitų šalių. Jei palygintume mūsų vidurinio ir aukštesnio lygmens vadovų profilius su tokių valstybių kaip Danija, Švedija, Jungtinė Karalystė vadovais, pamatytume, kad mūsų vadovai yra gerokai jaunesni. Anksti pradėję dirbti, jauni, vos 25 ar 27 metų sulaukę žmonės tampa įvairių sričių vadovais. Lietuvoje jaunimui egzistuoja tikrai fantastiškos vertikalios karjeros galimybės, kuomet sparčiai kopiama karjeros laiptas, tuo tarpu brandžių ir didelių šalių ekonomikose dominuoja horizontali karjera, kai toje pačioje pozicijoje dirbama gana ilgai, judant iš vienos kompanijos į kitą, o kilimas į vadovo pozicijas turi žymiai daugiau tarpinių grandžių ir trunka ilgiau.
Visai nesvarbu, kur tu esi, svarbiausia, ką esi pasiekęs karjeros kelyje, todėl studijas Lietuvoje ir profesinę veiklą sėkmingai suderina ne vienas jaunas žmogus, galvojantis apie būsimą karjerą užsienyje. Per gana trumpą laikotarpį Lietuvoje galima susikurti tokį portfolio, kurio kitoje šalyje pasiekti būtų neįmanoma. Lietuva yra labai gera terpė eksperimentuoti su savo karjera, ją auginti, keisti, o čia ateinantys užsienio verslai yra išalkę talentingų darbuotojų. Palanku ir tai, jog mūsų šalyje auga ir stiprėja smulkus bei vidutinis verslas, kurio pagrindinė plėtros strategija yra įėjimas į užsienio rinkas. Darbas tokiose įmonėse yra itin gera patirtis, kadangi jauniems žmonėms suteikiama galimybė prisiliesti prie svarbiausių strateginių sprendimų ir jų įgyvendinimo. Dar vienas pliusas Lietuvai – žmonės čia dirbti savo profesiniame lauke pradeda gerokai anksčiau. Kvalifikuotų specialistų darbo rinkoje trūksta, todėl jau paskutinių kursų bakalauro studijų studentai ir magistrantai dirba ne pagalbinius, aptarnavimo sferos darbus, o yra pilnai įsitraukę į profesinę veiklą pagal įgytą specialybę, o tai paspartina karjerą ir jos aukštumų galima pasiekti anksčiau, tai puikiai įrodo jaunų Lietuvos universitetų alumnų tarptautinės karjeros.
Puikios mainų programų galimybės. Visos Lietuvos aukštosios mokyklos gali pasiūlyti puikias studijų užsienyje galimybes. Jos tampa beveik neribotos – per vienus mokslo metus vien „Erasmus+“ mainų programai Lietuvoje skiriama apie 10 milijonų eurų. Europos sąjunga visoms savo šalims narėms šiai mobilumo programai skiria tikrai dideles lėšas, tačiau studijuojant Lietuvoje galimybės atlikti praktiką užsienio įmonėse ar tam tikrą laikotarpį studijuoti geriausiuose pasaulio universitetuose padidėja, nes Lietuva iš valstybės biudžeto skiria dar pusę tiek. Lietuvos universitetų partnerių ratas visame pasaulyje yra tikrai gausus ir solidus, tai sukuria išskirtines galimybes studentams dalyvaujantiems mainų programose. Stojamieji į Miuncheno Technikos universitetą, Delfto technikos universitetą ar Stokholmo Karališkąjį technologijos institutą daug kam gali būti neįveikiamu barjeru, tačiau šiuos universitetus kaip dalinių studijų vietą kiekvienas gerai besimokantis Lietuvos studentas gali įsirašyti į savo CV. Lietuvos studentų, atliekančių praktikas užsienio kompanijose, taip pat kasmet auga po 15-20 procentų, tai atspindi ir gerus Lietuvos universitetų bendradarbiavimo su užsienio kompanijomis rezultatus, nemažą praktikų stipendijoms skiriamą biudžetą ir labai gerą Lietuvos studentų reputaciją užsienio darbdavių akyse.
Užsienio kalbų mokėjimas yra vienas svarbiausių įrankių siekiant tarptautinės karjeros. Šiuo metu, kai absolventai tikrai neblogai moka anglų kalbą, vertėtų drąsiau rinktis ja dėstomas programas. Būtent čia paskaitas skaito daugiau užsienio dėstytojų ir tarptautinių kompanijų atstovų. Pabaigtos studijos užsienio kalba kelia darbdavių pasitikėjimą. Šiuo metu iš visų VGTU studijų programų net 30 procentų sudaro dėstomos anglų kalba, jų absolventai sėkmingai siekia karjeros nuo Kalifornijos iki Singapūro.
Gyvenimo kokybė ir patirtis už universiteto durų. Pasaulyje vyrauja tendencija, jog būtent šalies sostinės pritraukia daugiausiai studentų. Pagal „The World's 26 Best Cities for Business, Life, and Innovation“ reitingą, patraukliausių studentams miestų 10-tuke devyni yra sostinės. Jei paklaustumėte, ką rinktis, Durhamą Jungtinėje Karalystėje ar Vilnių, visuomet balsuočiau už pastarąjį. Studijų gerai reitinguojame universitete su gyvenimu provincijoje derinys niekada nesuteiks tokio impulso, kuris būdingas didiesiems miestams, sostinėms, kuriose kunkuliuoja verslas ir kultūrinis gyvenimas. Universitetai susilieja su miestu, miesto kultūra persmelkia universitetų ir jų bendruomenių gyvenimą. Stimuliuojanti, dinamiškai besivystanti, talentus pritraukianti aplinka yra labai svarbi įgyti pirmajai patirčiai studijų metu, susikurti profesinių ir asmeninių ryšių tinklą. Šie veiksniai tiesiogiai lemia karjeros pradžią ir jos tolesnę sėkmę. Tačiau negalima neįvertinti milžiniškos konkurencijos ir pragyvenimo kaštų pasaulio ir Europos sostinėse bei didžiuosiuose verslo centruose. Taigi, kodėl nepasirinkus dinamiškai besivystančios ir sumanios sostinės, koks ir yra Vilnius? Juk būtent Lietuvos sostinei (kartu su Ciurichu ir Edinburgu) prognozuojamas sparčiausias augimas ir ateities miestų titulas naujausiame „Financial Times reitinge European Cities and Regions of the Future“ bei žadama naujo tiesioginių užsienio investicijų traukos, IT paslaugų ir startuolių kultūros kūrimosi centro (angl. hub) šlovė.
Šiuolaikinis žmogus yra laisvas rinktis, kaip jis sukurs savo vertę darbo rinkoje, kiek mobilūs ir paklausūs bus jo gebėjimai vienoje ar kitoje šalyje. Apie tai tikrai verta pagalvoti kuo anksčiau bei pasirinkti geriausias taktikas, vedančias link didžiosios gyvenimo strategijos įgyvendinimo.
Galerija
