Kvalifikuotų specialistų trūkumas stabdo verslo logistikos plėtrą: kaip partnerystė su mokslu padeda spręsti problemą?

Sausio 28, 2025
Verslo logistikos sektorius atlieka itin svarbų vaidmenį globalioje ekonomikoje: tai – viena pagrindinių sričių, lemiančių tiekimo grandinių stabilumą ir nenutrūkstamą ekonomikos augimą. Vis dėlto, šis sektorius susiduria su vis didesniais iššūkiais, o vienas iš pagrindinių – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Su akademine bendruomene bendradarbiaujanti įmonė „VIA 3L“, valdanti kelias logistikos įmones, pasidalijo savo patirtimi ir siūlo sprendimus.
 
Pasak VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto mokslininkės prof. dr. Aurelijos Burinskienės, didėjantis verslo logistikos sektoriaus vaidmuo globalioje rinkoje lemia būtinybę užtikrinti sklandų tiekimo procesų funkcionavimą, kuris yra gyvybiškai svarbus didėjančiam prekių ir paslaugų poreikiui tenkinti.
 
Vis dėlto, sektoriaus plėtrą stabdo kvalifikuotų darbuotojų trūkumas – jis mažina įmonių konkurencingumą ir riboja jų gebėjimą prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančių rinkos sąlygų. Įmonėms tampa vis sudėtingiau rasti specialistų, kurie derintų teorines žinias su praktiniais įgūdžiais, būtinais aukštos kokybės logistikos paslaugų teikimui. 
 
Technologijų pažanga kelia naujus reikalavimus darbuotojams, nes šiuolaikinės verslo  logistikos procesai vis dažniau remiasi pažangiomis duomenų analizės sistemomis, inovatyviomis vadybos priemonėmis ir technologiniais sprendimais. Šių pokyčių kontekste verslo logistikos specialistai privalo nuolat atnaujinti savo kompetencijas, kad galėtų efektyviai prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų ir užtikrinti sektoriaus konkurencingumą globalioje rinkoje. 
 
Įmonės „VIA 3L“ patirtis rodo, kad praktinių įgūdžių turinčių kvalifikuotų specialistų, trūkumas – viena didžiausių kliūčių verslo logistikos sektoriaus veikloje.
 
„Mums reikia ne tik specialistų, kurie išmano teoriją, bet ir geba dirbti su realiais logistikos procesais bei technologijomis“, – pabrėžia įmonės vadovas Gintautas Čečys ir priduria, kad tai riboja jų veiklos efektyvumą ir plėtros galimybes.
 
Darbo rinkoje trūksta specialistų, galinčių efektyviai naudoti pažangias technologijas, optimizuoti procesus ir aktyviai prisidėti prie globalių tiekimo grandinių tobulinimo. Praktiniai įgūdžiai tampa esminiu faktoriumi, siekiant užtikrinti sklandų logistikos procesų valdymą ir sėkmingą įmonės konkurencingumą dinamiškoje globalioje rinkoje.
 
Įmonė „VIA 3L“ aktyviai bendradarbiauja su aukštojo mokslo institucijomis, siekdama spręsti kvalifikuotų specialistų trūkumo problemą ir geriau suprasti rinkos poreikius. Partnerystė su universitetais leidžia parengti specialistus, kurie geba dirbti su realiais logistikos procesais ir prisidėti prie globalių tiekimo grandinių efektyvumo. Įmonė dalijasi savo veiklos duomenimis, kurie naudojami tiek mokant studentus, tiek atliekant mokslinius tyrimus. Toks bendradarbiavimas suteikia galimybę akademinei bendruomenei dirbti su aktualiomis sektoriaus problemomis, naudojant realius duomenis.
 
„Doktorantai atlieka rinkos poreikius atitinkančius tyrimus, orientuotus į logistikos procesų optimizavimą ir skaitmeninių sprendimų diegimą. Tokie praktiniai projektai ir duomenų analizė užtikrina, kad specialistų rengimas atitiktų šiuolaikinius logistikos sektoriaus poreikius“, – teigia VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto Verslo technologijų ir verslininkystės katedros profesorė dr. Aurelija Burinskienė.  
 
Tokio pobūdžio tyrimais siekiama optimizuoti verslo logistikos procesus, diegti skaitmeninius sprendimus ir didinti įmonių konkurencingumą globalioje rinkoje.  
 
Partnerystė su akademine bendruomene suteikia praktinės naudos tiek verslui, tiek švietimo institucijoms. Įmonėms tampa lengviau atrasti tinkamus specialistus, nes jie jau turi praktinių įgūdžių ir yra susipažinę su sektoriaus realijomis. Tyrimai, paremti įmonių pateiktais duomenimis, padeda efektyvinti logistikos procesus ir didinti sektoriaus konkurencingumą, o tai itin svarbu globalių tiekimo grandinių kontekste.  
 
Įmonės „VIA 3L“ vadovas G. Čečys pabrėžia: „Bendradarbiavimas su mokslo bendruomene yra vienas pagrindinių žingsnių, siekiant spręsti specialistų trūkumo problemą. Tik veikdami kartu galime stiprinti visą logistikos sektorių.“ 
 
VILNIUS TECH Verslo vadybos fakulteto profesorė dr. A. Burinskienė priduria, kad tyrimų ir praktinio rengimo integracija leidžia ne tik rengti specialistus, bet ir kurti naujus sprendimus, kurie padeda įmonėms įveikti šiuolaikinius iššūkius.
 
Bendradarbiavimas tarp verslo ir akademinės bendruomenės yra vienas efektyviausių būdų spręsti darbo rinkos iššūkius. Įmonės „VIA 3L“ patirtis rodo, kad tokia partnerystė ne tik padeda mažinti specialistų trūkumą, bet ir skatina logistikos sektoriaus plėtrą. Šis modelis yra puikus pavyzdys, kaip derinant praktinę patirtį ir mokslinius tyrimus galima kurti tvarius sprendimus tiekimo grandinių efektyvinimui ir konkurencingumo didinimui.
 
Interviu parengė Verslo vadybos fakulteto Komunikacijos ir bendruomenės prodekanė doc. dr. Jolanta Nalivaikė ir Verslo technologijų ir verslininkystės katedros profesorė dr. Aurelija Burinskienė.

Galerija

Panašios naujienos

Nauja daktaro disertacija
Nauja daktaro disertacija
VILNIUS TECH didžiuojasi savo doktorantų disertacijomis, todėl VILNIUS TECH Biblioteka kviečia sekti skelbiamas naujas apgintas disertacijas. Šiandien pristatoma disertacija „Dvigubos transformacijos poveikio žemės ūkio veiklos rezultatams vertinimo modelis tvarumo kontekste“ („Twin transition impact assessment model for agricultural performance in the context of sustainability“), kurią parengė doktorantė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. Disertacija rengta 2020–2026 metais Vilniaus Gedimino technikos universitete, vadovė – dr. Rasa Melnikienė. Disertacija ginama viešame Ekonomikos mokslo krypties disertacijos gynimo tarybos posėdyje 2026 m. rugsėjo 22 d. 10 val. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aula Doctoralis posėdžių salėje. Žemės ūkio dviguba transformacija, jungianti skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas, yra viena pagrindinių Europos Sąjungos strategijos krypčių, siekiant kurti tvaresnį, atsparesnį ir konkurencingesnį žemės ūkio sektorių. Disertacijoje sprendžiama problema, kaip įvertinti skaitmeninės ir žaliosios pertvarkų poveikį žemės ūkio veiklos rezultatams tvarumo kontekste. Disertacijos tikslas – sukurti ir empiriškai pagrįsti dvigubos transformacijos poveikio vertinimo modelį. Modelis integruoja tris vertinimo lygmenis: ūkio, bioekonomikos ir vertės grandinės, ir nacionalinį bei regioninį kontekstą. Struktūrinės asimetrijos ir įgalinantys mechanizmai įtraukiami kaip veiksniai, veikiantys visus tris vertinimo lygmenis. Tyrime taikyta mišri metodika, jungianti mokslinės literatūros analizę, konceptualią sintezę, atvejo analizę, struktūrintų apklausų analizę, lyginamąją analizę, koreliacinę ir regresinę analizę, jautrumo analizę, pusiau struktūrintus interviu, dokumentų analizę ir empirinių rezultatų sintezę. Empirinį pagrindą sudaro penki tarpusavyje susiję tyrimai, apimantys smulkių ūkių skaitmenizaciją, skaitmeninių technologijų diegimą tvariame žemės ūkyje ir bioekonomikoje, dvigubą transformaciją Lietuvoje ir Rumunijoje, maisto tiekimo grandinių skaitmenizaciją bei struktūrines asimetrijas Lietuvos bioekonomikos transformacijoje. Empiriniai rezultatai rodo, kad dviguba transformacija gerina žemės ūkio veiklos rezultatus tada, kai skaitmeniniai ir žalieji sprendimai yra integruojami ūkio, vertės grandinės bei regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Skaitmenizacija prisideda prie darbo efektyvumo, planavimo, ryšių su vartotojais, investicinių sprendimų, nuostolių mažinimo, atsekamumo, produkto kokybės ir tiekimo grandinės matomumo, kartu sudarydama prielaidas išteklių, atsinaujinančiosios energijos ir vandens naudojimo efektyvumui, emisijų mažinimui, anglies sekvestracijai ir atsparumui klimato kaitai. Tačiau šie rezultatai priklauso nuo infrastruktūros, investicinių pajėgumų, politikos paramos, skaitmeninių įgūdžių ir institucinio pasirengimo. Tyrime taip pat buvo atskleistos struktūrinės asimetrijos: didesnis investicijų intensyvumas savaime neužtikrina geresnių ekonominių rezultatų, o skaitmeninių technologijų diegimas gali vystytis atskirai nuo ekologinės gamybos orientacijos. Disertacijoje daroma išvada, kad skaitmeninė ir žalioji pertvarkos gali pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus ir tvarumą, tačiau tik tada, kai jos yra integruotos, pritaikytos konkrečiam kontekstui ir palaikomos įgalinančiais mechanizmais. Naujas pasiūlytas modelis suteikia mokslinį ir praktinį pagrindą vertinti žemės ūkio veiklos rezultatus dvigubos transformacijos sąlygomis. Mokslo darbą galite rasti VILNIUS TECH Virtualiojoje bibliotekoje.
Plačiau
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kai festivalis tampa auditorija: KIF studentų praktika „Šiaulių naktyse XVI“
Kaip pasiruošti darbui renginyje, kuriame vienu metu reikia valdyti techniką, stebėti vaizdą, rūpintis garsu ir reaguoti į netikėtas situacijas? VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) studentams atsakymų į šiuos klausimus teko ieškoti ne auditorijoje, o realiame festivalyje – „Šiaulių naktyse XVI“. Paskutinėmis vasaros dienomis KIF Renginių inžinerijos studentai prisijungė prie festivalio „Šiaulių naktys XVI“ komandos. Čia teorines žinias pakeitė realios užduotys, konkretūs terminai ir atsakomybė už rezultatą, kurį iš karto mato bei girdi renginio žiūrovai. Studentams tai tapo galimybe iš arti pamatyti, kiek skirtingų procesų slypi už sklandžiai vykstančio renginio – nuo technikos paruošimo, kamerų ir garso iki transliacijų bei operatyvių sprendimų renginiui jau prasidėjus. Praktika, kurioje nėra dviejų vienodų užduočių Festivalio metu studentų veiklos nuolat keitėsi. Vienu metu reikėjo filmuoti reportažą miesto erdvėse, kitu – stebėti vaizdą prie pulto, tikrinti technikos nustatymus, įrašyti transliaciją ar kartu su komanda perkelti įrangą į kitą renginio vietą. Tokia praktika leidžia suprasti ir vieną svarbiausių renginių inžinerijos principų – garsas, šviesa ir vaizdas nėra atskiros sritys, veikiančios nepriklausomai viena nuo kitos. Gyvame renginyje jos turi veikti kaip viena sistema. Čia svarbios tampa ne tik techninės žinios. Studentams tenka mokytis ilgą laiką išlaikyti dėmesį, greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją, pastebėti svarbiausią momentą, dirbti komandoje ir priimti sprendimus tada, kai ilgoms diskusijoms tiesiog nėra laiko. Festivalio aplinka taip pat parodo, kad profesionalumas reiškia gebėjimą matyti ne tik savo užduotį, bet ir bendrą rezultatą. Jei vienoje vietoje prireikia papildomos pagalbos, komandos nariai turi gebėti persiorientuoti ir prisidėti ten, kur tuo metu jų labiausiai reikia. Nuo profesionalų patirties – iki savarankiškų sprendimų Studentams festivalio metu padėjo scenos techninių sprendimų profesionalai – VILNIUS TECH KIF lektorius ir festivalio įkūrėjas Remigijus Ruokis bei jo kolega Tomas Laugalis. Jų patirtis padėjo studentams geriau suprasti techninių sprendimų logiką ir renginio užkulisiuose vykstančius procesus. Vis dėlto reali praktika reiškė ir tai, kad po paaiškinimų ateidavo momentas, kai sprendimą reikėdavo priimti savarankiškai – stebėti situaciją, įvertinti aplinkybes ir prisiimti atsakomybę už savo darbo rezultatą. „Šiaulių naktyse XVI“ praktinės patirties sėmėsi Renginių inžinerijos programos studentai Ignas Jonkus, Augustė Drublionytė, Erika Petrauskaitė, Julija Šikulova ir Simas Burinskas. Prie festivalio komandos taip pat prisijungė viena iš savanorių vadovių, Medijų kūrybos ir skaitmeninių technologijų (MKST) pirmakursė Saulė Kaikarytė kartu su  Simona Janavičiūte. Skirtingų sričių ir institucijų atstovai festivalyje tapo viena komanda, kurios bendras tikslas – užtikrinti, kad renginys žiūrovui vyktų sklandžiai. Kai studijų žinias patikrina realus renginys Praktinės patirtys realiuose renginiuose yra svarbi Renginių inžinerijos studijų dalis. Jos leidžia universitete įgytas žinias išbandyti aplinkoje, kurioje sprendimų rezultatai tampa matomi iš karto. Auditorijoje galima analizuoti techninius sprendimus, mokytis dirbti su įranga ir modeliuoti įvairias situacijas. Festivalyje atsiranda papildomas veiksnys – realybė. Keičiasi aplinkybės, spaudžia laikas, vienu metu dirba daugybė žmonių, o renginys negali sustoti vien todėl, kad iškilo techninė problema. Būtent tokiose situacijose studentai ugdo ne tik profesines kompetencijas, bet ir atsakomybę, savarankiškumą, gebėjimą bendradarbiauti bei greitai spręsti problemas. Po vasaros praktikos studentai grįžta į universiteto auditorijas jau turėdami kitokį atskaitos tašką. Teorinį sprendimą galima vertinti ne tik pagal tai, kaip jis atrodo užduotyje, bet ir pagal daug paprastesnį kriterijų – ar jis veiktų realiame renginyje? „Šiaulių naktys XVI“ dar kartą parodė, kad renginių inžinerijos mokomasi ne tik prie pultų universiteto laboratorijose. Kartais geriausia auditorija yra festivalis, o svarbiausias įvertinimas – sklandžiai prasidėjęs renginys, kurio užkulisiuose studentas jau yra ne stebėtojas, o komandos dalis.
Plačiau