Stojantiesiems

Kviečiame prisijungti prie Tarptautinės džinsų dienos solidarumo iniciatyvos: jūsų palaikymas – svarbi žinutė smurto aukoms

Balandžio 29, 2026

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija bei VILNIUS TECH Lygių teisių kontrolierė doc. dr. Raimonda Bublienė kviečia universiteto bendruomenę ir kitas įstaigas balandžio 29 d., trečiadienį, prisijungti prie iniciatyvos – į darbą, mokyklas ir kitas įstaigas ateiti vilkint džinsus, taip išreiškiant solidarumą su seksualinio smurto aukomis.

„Džinsai šioje iniciatyvoje – ne apie madą. Tai aiški žinutė, kad smurtas neturi pateisinimo. Smurtas gali būti šeimoje, darbo vietoje, mokykloje, elektroninėje erdvėje ir jis gali būti net ten, kur priimami svarbūs savivaldos ir valstybės sprendimai. Todėl negalime tai palikti tyloje kaip nepatogios, neesminės, asmeniškai neliečiančios temos. Būtina apie tai viešai ir aiškiai kalbėti apie šią problemą, prisidedant prie visų rūšių smurto prevencijos bei visuomenės sąmoningumo didinimo, ir ieškoti veiksmingų sprendimų, kad seksualinio smurto mažėtų, aukos būtų apgintos ir gautų pagalbą“, – teigia Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Modesta Petrauskaitė.

Primename, kad Tarptautinė džinsų diena atsirado po rezonansinio teismo sprendimo Italijoje 1992 m., kai išžaginimo byloje kaltintas asmuo buvo išteisintas, argumentuojant, jog auka pati yra kalta, nes vilkėjo aptemptus džinsus, ir be jos pagalbos kaltinamasis nebūtų galėjęs jų numauti. Šis teismo sprendimas sukėlė didžiulį pasipiktinimą. Kitą dieną Italijos parlamentarės į darbą atėjo vilkėdamos džinsus ir taip pradėjo protestą prieš aukų kaltinimą. Nuo tada džinsai tapo tarptautiniu simboliu, primenančiu, kad smurtas niekada negali būti pateisinamas tuo, kaip žmogus atrodo ar ką dėvi.

„Minėdami seksualinio smurto prevencijos mėnesį ir Tarptautinę džinsų dieną, siunčiame žinią, kad esame nukentėjusiųjų pusėje ir dedame visas pastangas valstybės lygiu stabdyti visas šio smurto apraiškas bei sukurti veiksmingą prevencijos ir pagalbos sistemą. Pokyčiai jau pakeliui. Tam, kad juos įgyvendintume, prireiks stiprios politinės valios“, – sako Laikinosios parlamentinės moterų grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė.

„Džinsų dienos iniciatyva svarbi ne tik kaip simbolis, bet ir kaip realus būdas keisti požiūrį. Pokytis prasideda nuo supratimo. Todėl apie smurtą turime kalbėti anksčiau, mokyklose, gimnazijose ir bendruomenėse. Svarbu, kad žmogus gebėtų atpažinti ribas ir suprastų, kad jis nėra tik seksualinio smurto auka. Jis ir kiekvienas šalia esantis žmogus gali būti pokyčio dalis“, – teigia Seimo narė M. Petrauskaitė.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija kviečia prie iniciatyvos  prisijungusius kolektyvus – vilkinčius džinsus ir taip palaikančius asmenis, nukentėjusius nuo seksualinio smurto – įsiamžinti nuotraukose ir jas atsiųsti elektroniniu paštu silvinija.simonaityte@lrs.lt . Visi iniciatyvos dalyviai bus apdovanoti padėkomis, aktyviausi – simbolinėmis dovanomis.

Daugiau informacijos: 

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė 

Modesta Petrauskaitė

Tel. (0 5) 209 6673

Galerija

Panašios naujienos

Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Stojimų maratonas prasideda: svarbiausi terminai, dažniausios klaidos ir patarimai
Artėjanti vasara dvyliktokams reiškia ne tik ilgai lauktas atostogas, bet ir vieną svarbiausių gyvenimo etapų. Valstybiniai brandos egzaminai, o iškart po jų – stojimai į aukštąsias mokyklas daugeliui tampa nemenku išbandymu. Bendrojo priėmimo sistema abiturientams dažnai primena painų labirintą, kuriame nesunku suklysti net dėl smulkmenų. Ką apie 2026 metų stojimus būtina žinoti kiekvienam abiturientui, kokios klaidos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti, DELFI pasakojo VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. [caption id="attachment_118183" align="alignnone" width="2560"] Justė Rožėnė[/caption] Svarbiausi 2026 m. stojimų terminai Pagrindinė stojimų sistema Lietuvoje – nacionalinė stojimų platforma LAMA BPO. Ji startuoja jau pačioje vasaros pradžioje, o visas priėmimo procesas vyksta keliais etapais: Pirmasis pagrindinis etapas prasideda birželio 1 d. ir tęsiasi iki liepos 23 d. Šiuo laikotarpiu stojantieji gali teikti, keisti ir koreguoti savo prašymus. Pirmasis papildomas etapas vyks rugpjūčio 4–7 d. Jis truks vos kelias dienas, o prašymų sąrašą reikės pildyti iš naujo. Antrasis papildomas etapas: paskutinė galimybė stoti – rugpjūčio 14–17 d. „Prašymus galima pildyti, keisti, koreguoti ar net stabdyti tiek anksčiau, tiek vėliau. Jeigu po pirmojo etapo, kuriame išdalinama daugiausia valstybės finansuojamų vietų, rezultatas netenkina arba nepavyksta įstoti ten, kur norėjote, lieka dar du papildomi etapai. Vis dėlto geriausia suskubti jau pirmajame etape – tuomet galimybės didžiausios. Vėliau dar galima „įšokti į važiuojantį traukinį“, tačiau rizika gauti ne visai tokį rezultatą, kokio tikitės, tampa gerokai didesnė“, – sako dr. J. Rožėnė. VILNIUS TECH atstovė pastebi, kad stojimų įkarštis jaučiamas dar pavasarį – sparčiai auga konsultacijų poreikis, o prie viešų pristatymų ir informacinių renginių aktyviai jungiasi ne tik moksleiviai, bet ir jų tėvai, mokytojai bei karjeros specialistai. Dažniausios abiturientų klaidos Nors apie stojimo tvarką kalbama daug, kasmet moksleiviai suklumpa tose pačiose vietose. Dr. J. Rožėnė išskiria kelias dažniausias klaidas, kurių galima išvengti skyrus šiek tiek daugiau laiko ir atidumo. Viena jų – delsimas pildyti prašymą. „Daugelis galvoja, kad jei sistema atvira beveik du mėnesius, skubėti nėra kur. Tai – klaida. Prisijungti verta iškart sistemai atsidarius – taip moksleivis susipažįsta su aplinka, gali ramiai įkelti papildomas veiklas, už kurias skiriami papildomi balai. Be to, LAMA BPO sistemoje vyksta registracija į stojamuosius egzaminus, kuriuos praleidus kelias į tam tikras programas užsidaro. Čia pasitaiko ir kuriozų: stojantieji kartais sumaišo miestus ar datas ir užsiregistruoja egzaminui Kaune, nors planavo laikyti Vilniuje“, – pasakoja pašnekovė. Pasak jos, būtina atkreipti dėmesį ir į raides NL bei I, žyminčias nuolatines ir ištęstines studijas, nes nuo jų priklauso, kaip bus išdėstytos paskaitos ir kiek metų truks mokslas. Galiausiai dr. J. Rožėnė ragina būsimus studentus nepasiduoti vien skambiems programų pavadinimams ir atidžiai patikrinti kitas prie programos kodo pažymėtas detales – pavyzdžiui, ar pasirinkta programa suteikia universitetinį bakalaurą, ar profesinį bakalaurą, įgyjamą kolegijoje. Konkursinių balų subtilybės Stojant į aukštąsias mokyklas taikomi minimalūs stojimo reikalavimai. Pretenduojantys į universitetines studijas, išskyrus menus, privalo turėti lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos bei trečio laisvai pasirinkto VBE įvertinimų aritmetinį vidurkį, ne mažesnį nei 50 balų. Stojantiems į kolegijas kartelė kiek žemesnė – reikalingas bent 41 balo vidurkis. Konkursinis balas skaičiuojamas iš keturių sudedamųjų dalių, tačiau jų svoris priklauso nuo pasirinktos studijų krypties. „Jeigu pretenduojate į technologijų, inžinerijos, matematikos ar informatikos studijas, matematikos egzaminas sudarys net 40 proc. konkursinio balo. Socialiniuose moksluose daugiau svorio tenka lietuvių kalbai. Abiturientai kartais sutrinka manydami, kad nepasirinkę fizikos negali stoti į inžineriją. Tačiau iš tiesų galima įstoti ir išlaikius geografijos, informacinių technologijų ar kitus egzaminus – sistema automatiškai parinks stojančiajam palankiausią, aukščiausią įvertinimą“, – aiškina dr. J. Rožėnė. Šių dienų tendencijos: kas populiaru 2026-aisiais? Technologijų amžius diktuoja ir naujas stojimų tendencijas. Pasak VILNIUS TECH atstovės, šiemet išankstiniuose stojimuose fiksuojamas itin didelis susidomėjimas dirbtinio intelekto bei kibernetinio saugumo studijų programomis. Tarp populiariausių pasirinkimų išlieka ir klasikinės informatikos bei programavimo studijos. Vis dėlto jaunimą traukia ne tik technologijos. Vis daugiau dėmesio sulaukia kūrybinės industrijos ir tarpdisciplininės studijų programos, tokios kaip medicinos ar renginių inžinerija, kurios leidžia išsiskirti darbo rinkoje. Dr. J. Rožėnė pabrėžia, kad sėkminga karjera prasideda dar studijų metais, o vien lankyti paskaitas šiandien jau nebepakanka. Anot jos, didelę studijų dalį sudaro savarankiškas darbas, praktinės patirtys ir papildomų galimybių paieška. „Universitete yra numatyta, kiek kartų atliksite pažintines, gamybines ar profesines praktikas. Tačiau jei norite tapti labai geru specialistu, verta „šešėliuoti“ įvairių sričių profesionalus, imtis papildomų veiklų ir dėti daugiau pastangų. Tuomet baigus studijas ir rašant pirmąjį gyvenimo aprašymą jau turėsite realių patirčių“, – pataria specialistė. Galiausiai abiturientams, kuriems pildant prašymus kyla klausimų, pašnekovė rekomenduoja nebijoti kreiptis pagalbos – visą vasarą konsultacijas teikia tiek LAMA BPO specialistai, tiek aukštųjų mokyklų priėmimo skyriai. Šis tekstas buvo publikuotas portale DELFI.
Plačiau