Kviečiame skaityti pirmąjį žurnalo "Business, Management and Economics Engineering" numerį

Rugpjūčio 4, 2021

Periodinis mokslo žurnalas Business, Management and Education atsinaujino ir nuo 2021 –ųjų metų pakeitė pavadinimą į Business, Management and Economics Engineering. Teko pakeisti žurnalo ISSN ir eISSN kodus, tačiau žurnalo istorija lieka ir tęsiasi. Žurnale ir toliau publikuojami originalūs moksliniai straipsniai ekonomikos, verslo ir vadybos temomis, tik dar įvairesnėmis ir artimesnėmis techniškajam VILNIUS TECH. 
Business, Management and Economics Engineering žurnalas pateko į didžiąsias tarptautines duomenų bazes. Jis indeksuojamas Clarivate Analytics Web of Science (Emerging Sources Citation Index) duomenų bazėje. Business, Management and Economics Engineering yra priimtas ir į Scopus duomenų bazę. 
Metinį žurnalo tomą sudaro du numeriai. Šiemet jau išleistas pirmasis pasikeitusio žurnalo numeris. Kviečiame skaityti Business, Management and Economics Engineering žurnalą!

VILNIUS TECH yra vienas pažangiausių akademinių leidėjų Lietuvoje, puoselėjantis gilias leidybos tradicijas, atitinkančias aukštus šiuolaikinės akademinės leidybos standartus. Universitetas yra tarptautinio DOI fondo skaitmeninių objektų identifikatorių registracijos agentūros Crossref narys, didžiausios pasaulyje Profesionalių mokslo informacijos leidėjų (angl. The Association of Learned and Professional Society Publishers (ALPSP)) bei Atviros prieigos mokslinės informacijos leidėjų (angl. Open Access Scholarly Publishers Association (OASPA)) asociacijų narys.
Universitetas spausdinta bei elektronine forma leidžia mokslo žurnalus, konferencijų straipsnių rinkinius, mokslo ir studijų leidinius, daktaro disertacijas. Visi leidiniai yra recenzuojami ir redaguojami. Leidybos procese įdiegtos mokslo komunikacijai svarbios inovacijos bei naudojamos pažangios technologijos užtikrina aukštą recenzuojamų mokslo žurnalų bei kitų leidinių kokybę.
Publikuoto elektroninio turinio metaduomenys registruojami skaitmeninių objektų identifikatorių registre, kur mokslinei produkcijai yra suteikiamas gaminio atpažinimo skaitmeninėje erdvėje identifikatorius (DOI – Digital object identifier), užtikrinantis hiperteksto saitų ilgaamžiškumą, nuolatinį turinio randamumą skaitmeninėje erdvėje, ilgalaikę mokslinės produkcijos sklaidą.
Universitetas leidžia penkiolika recenzuojamų mokslo žurnalų: septyni iš jų yra fizinių ir technologijos mokslų srities, penki – socialinių, trys – daugiadalykiai. Mokslo žurnalų leidybai naudoja „Open Journal Systems“ (OJS) platformą. Dalis mokslo žurnalų recenzavimo procesą įgyvendina ScholarOne Manuscripts platformoje. Vykdydamas mokslo žurnalų leidybą, universitetas remiasi Akademinės leidybos etikos komiteto (angl. Committee on Publication Etic) skaidrumo principais ir geriausios praktikos mokslo žurnalų leidyboje rekomendacijomis. Universitetas didžiuojasi, kad vienas VILNIUS TECH žurnalas jau tapo COPE nariu.

Daugiau apie mokslo žurnalus >>>

Galerija

Panašios naujienos

Mus vienija noras kurti: „LinkMenų fabrikas“ tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje
Mus vienija noras kurti: „LinkMenų fabrikas“ tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje
„Design Factory Global Network“ (DFGN) tai beveik 40 „Design Factory“ centrų bendruomenė, veikianti visuose žemynuose: nuo Šanchajaus ir Sidnėjaus iki Seulo, Niujorko, San Paulo, Porto ir Rygos. Viskas prasidėjo dar 2008 metais, Aalto universitete Suomijoje, o šiandien visus narius vienija ta pati filosofija: praktinis, tarpdisciplininis mokymasis, kur studentai, tyrėjai ir verslas kuria kartu. Kiekvienas DF savo vietos bendruomenei suteikia pažįstamą aplinką, o kartu mokosi iš kitų narių ir jų vietinių sprendimų. VILNIUS TECH Kūrybiškumo ir inovacijų centras „LinkMenų fabrikas“ šio tinklo dalimi tapo dar 2021 m. „Mums tai reiškia daugiau idėjų, daugiau partnerių ir daugiau žmonių, su kuriais galime kurti, o viskas, ką sužinome, ir visi užmegzti kontaktai grįžta mūsų studentams ir meikerių bendruomenei. “ – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ kūrybiškumo laboratorijos vedėja Greta Markūnaitė. „DFGN išskirtinis tuo, kad buria įvairius universitetų ir mokslinių tyrimų inovacijų centrus visame pasaulyje. Visi šie centrai yra skirtingi, išsidėstę per kelis žemynus, bet šio tinklo narius sieja noras bendrai kurti, keisti nusistovėjusį požiūrį į mokslą ir mokymąsi. Taip pat – tvirtas įsitikinimas, kad tarpdiscipliniškumas yra pagrindinis kelias, lydintis į sėkmę tiek pavienius žmones, tiek visuomenę”, – teigia VILNIUS TECH strateginės partnerystės prorektorius dr. Adas Meškėnas. Kartą per metus tinklas susitinka gyvai tarptautinėje „Design Factory“ savaitėje (International Design Factory Week, IDFW), kurią kaskart rengia vis kitas narys. Šiemet spalio 5–9 d. Rygos technikos universiteto Design Factory (RTU DF) priėmė kolegas iš daugiau nei 20 šalių. Savaitė prasidėjo konferencija „UnBoxed26“ (spalio 5–6 d.), skirta mokymo ir mokymosi praktikoms. Šių metų tema „Learning on the Edge“ kvietė dalintis išbandytais metodais ir patirtimi, gauta veikiant už komforto zonos ribų. Konferencijoje dalyvavo 71 dalyvis iš 25 institucijų, o IDFW savaitėje 51 atstovas iš 23 institucijų. Tarptautinės savaitės metu buvo paminėta ir RTU Design Factory 10 metų jubiliejus, o tarp svečių buvo ypatingas žmogus: Kalevi „Eetu“ Ekman, vienas iš „Design Factory“ judėjimo pradininkų ir ilgametis Aalto Design Factory, pirmojo DF pasaulyje, direktorius. DFGN tinklas šiemet mini ir 15-ąjį gimtadienį. IDFW metu startavo net 26 tarptautiniai projektai, o iš jų 17 projektų planuojama tęsti ateinančių metų eigoje. Tarp jų: „Open World Education“, „Labterns 2.0“, „PostDoc Career Design“ ir „Signature Pedagogies Book“. „DFGN mums visų pirma yra žmonės. Gyvename skirtingose šalyse, bet mus vienija tas pats noras kurti, o kai susitinkame gyvai, iš to gimsta tikri projektai ir tarptautinė draugystė.“ – sako VILNIUS TECH „LinkMenų fabriko“ kūrybiškumo laboratorijos vedėja Greta Markūnaitė. „Dėkojame RTU Design Factory už nuostabų svetingumą! 🙌" Daugiau apie tinklą: www.dfgn.org
Plačiau
Konferencijoje „Saugumo kodas“ – ir VILNIUS TECH ekspertų įžvalgos
Konferencijoje „Saugumo kodas“ – ir VILNIUS TECH ekspertų įžvalgos
Penktadienį VILNIUS TECH praūžė naujienų portalo lrytas.lt trečią kartą organizuota praktinė saugumo konferencija „Saugumo kodas“. Joje – pranešimai ir diskusijos apie gynybą, pilietinę galią, kibernetinį, ekonominį ir psichologinį saugumą. Renginyje dalyvavo daugiau kaip 3000 žmonių, įžvalgomis dalijosi daugiau kaip 150 ekspertų, tarp jų – ir VILNIUS TECH mokslininkai bei darbuotojai. Penkiose teminėse salėse buvo kalbama apie geopolitiką, valstybės pasirengimą ir gynybą, kibernetinį saugumą, verslo atsparumą, pilietinę galią bei psichologinį atsparumą. Tarp konferencijos dalyvių – gerai žinomi valstybės, kariuomenės, saugumo, verslo ir kitų sričių ekspertai, kurie dalijosi savo įžvalgomis apie šiandienos iššūkius. Vertingomis įžvalgomis dalijosi ir VILNIUS TECH atstovai: Dinamiškosios vadybos instituto direktorė prof. dr. Indrė Lapinskaitė ir Tech Fondo vadovė Jūratė Jurginytė kalbėjo apie Lietuvos Tech parengties tyrimą ir neseniai įkurtą Tech Fondą, mokslininkė, Architektūros fakulteto Urbanistikos katedros docentė dr. Skirmantė Mozūriūnaitė kalbėjo apie naujos Ukrainos kūrimą ir Lietuvos pagalbą jai, mokslininkas Povilas Dabrila diskutavo apie saugius pastatus ir infrastruktūrą, Skaitmeninės gynybos kompetencijų centro direktorius Vitalijus Gurčinas dalijosi žiniomis apie duomenų saugumą, o VILNIUS TECH studentas Kovas Juan Lukšas, atvykęs iš Argentinos, dalyvavo diskusijoje apie augančią migraciją Lietuvoje. Šių metų „Saugumo kodo“ lankytojai taip pat galėjo saugumo sprendimus pamatyti iš arti ir išbandyti praktiškai. Daugiau nei 20 stendų lankytojų laukė su įvairia technika, amunicija, mokomosiomis priemonėmis ir praktinėmis veiklomis. Renginyje buvo ieškoma atsakymų, kaip prie savo, artimųjų ir visos visuomenės saugumo galime prisidėti kiekvienas. Neatsiejama konferencijos dalis – ir „Žmonės, kurie saugo“ apdovanojimai, kuriuose buvo pagerbti žmonės, savo kasdieniu darbu prisidedantys prie visuomenės saugumo. Daugiau informacijos apie konferenciją „Saugumo kodas“ rasite čia.
Plačiau